Byla 3K-3-602/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. L., V. L., V. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovams J. L., V. L. ir V. L. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų ir pagal atsakovų J. L., V. L. ir V. L. priešieškinį ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas 2005 m. liepos 22 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantis trijų kambarių tarnybinis butas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovui J. L. ir jo šeimai tam laikotarpiui, kol atsakovas buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėju. 1999 m. rugsėjo 23 d. atsakovas buvo paskirtas į valstybės kontrolieriaus pareigas, todėl butas buvo toliau nuomojamas. Atsakovas J. L., baigęs valstybės kontrolieriaus kadenciją, negrįžo į ankstesnį darbą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, todėl turi išsikelti iš tarnybinio buto, nes ginčo butas buvo išnuomotas atsakovo darbo teisme laikotarpiui. Atsakovas iš tarnybinio buto neišsikėlė. Ieškovas, remdamasis CK 6.620 straipsniu, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos“ 14 punktu, prašė teismo iškeldinti atsakovus iš buto (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

6Atsakovai pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad atsakovo J. L. nesiejo darbo teisiniai santykiai su Klaipėdos miesto savivaldybe, todėl ginčo buto nuomos sutartis negalėjo pasibaigti ieškovo nurodytu pagrindu, nes šalis siejo faktiniai nuomotojo ir nuomininko teisiniai santykiai, kuriems taikytini bendrieji gyvenamosios patalpos nuomos atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Atsakovai, remdamiesi CK 6.576–580 straipsniais, prašė teismo ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovu J. L. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovui, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. liepos 23 d. sprendimą yra tarnybinė gyvenamoji patalpa. Pagal 1998 m. rugsėjo 1 d. sudarytą Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovas suteikė atsakovui ir jo šeimai tarnybines gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) tol, kol atsakovas dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Vėliau, atsakovui pradėjus eiti valstybės kontrolieriaus pareigas, ieškovas 2004 m. gegužės 28 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui ir jo šeimai tą pačią ginčo gyvenamąją patalpą tol, kol atsakovas ėjo šias pareigas. Teismas, nurodęs, kad tiek 1998 m. rugsėjo 1 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punkte, tiek 2004 m. gegužės 28 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 18 punkte buvo nustatyta, jog pasibaigus atsakovo tarnybos laikui, šis kartu su šeima privalės išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, o neišsikėlęs bus iškeldinamas įstatymo nustatyta tvarka, ieškinį tenkino, motyvuodamas, kad šalys sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o nutrūkus darbo (tarnybos) santykiams, pasibaigė naudojimosi tokiomis patalpomis teisė. Teismas atmetė atsakovų priešieškinio argumentus, kad ginčo butas atsakovams buvo išnuomotas remiantis bendraisiais gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindais; motyvavo, kad pagal nuomos teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 360 straipsnio 2 dalį išnuomotas ginčo butas buvo tarnybinė gyvenamoji patalpa, atsakovas buvo asmuo, kuriam galėjo būti išnuomoti tarnybiniai butai, todėl tarp šalių susiklostė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.620 straipsnį, pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais ir jiems kita gyvenamoji patalpa nesuteikiama, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Atsakovo tarnyba Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus institucijoje baigėsi, jis negrįžo į ankstesnį darbą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, todėl teismas konstatavo, kad, pasibaigus atsakovo darbo (tarnybos) santykiams, pasibaigė teisinis pagrindas naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. liepos 23 d. sprendimą išnuomoti atsakovui ir jo šeimai ginčo tarnybines patalpas, atsakovai šio sprendimo teisėtumo neginčijo. Kolegija atmetė atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad su atsakovu nebuvo sudaryta tarnybinės patalpos nuomos sutartis; motyvavo, jog byloje yra pateikta 1998 m. rugsėjo 1 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartis, šalys jos teisėtumo taip pat neginčijo. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba buvo patvirtinusi asmenų, kuriems galėjo būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, sąrašą, į kurį buvo įtraukti ir asmenys, dirbantys teisėjais, todėl atsakovui galėjo būti suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa. Kolegija konstatavo, kad tarnybinės ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartys yra teisėtos ir atsakovas privalo jas vykdyti.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

11Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį. Jie kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai klaidingai aiškino 1964 m. CK 360 ir 361 straipsnius, CK 6.620 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių susiklostė bendrieji gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, todėl nepagrįstai ginčo santykiams taikė teisės normas, reglamentuojančias specialius, tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nuomos teisinius santykius. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas yra specialus subjektas – darbuotojas ar tarnautojas, susijęs darbo ar tarnybos santykiais su nuomotoju; tuo tarpu atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai, Klaipėdos miesto savivaldybė nebuvo atsakovo darbdavys, todėl, kasatorių teigimu, pasibaigus atsakovo tarnybai, negalėjo pasibaigti ir ginčo buto nuomos teisiniai santykiai, nes negali pasibaigti tai, kas neprasidėjo. Kasatorių manymu, tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos darbuotojams, kuriems reikia gyvenamojo ploto vykdant darbo funkcijas, apgyvendinti. Tokią tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo esmę pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtose nutartyse.

12Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai taikė materialinės teisės normas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo butas turi tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą, o atsakovas buvo priskirtas prie asmenų, kuriems galėjo būti išnuomotas butas jo tarnybos laikotarpiui. Bylą nagrinėję teismai padarė teisingą išvadą, kad, pasibaigus atsakovo tarnybai, šis pagal CK 6.620 straipsnį privalo išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantis trijų kambarių tarnybinis butas (duomenys neskelbtini) pagal 1998 m. rugsėjo 1 d. sudarytą Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buvo išnuomotas atsakovui ir jo šeimai tol, kol atsakovas dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Vėliau, atsakovui einant valstybės kontrolieriaus pareigas, ieškovas 2004 m. gegužės 28 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui ir jo šeimai tą pačią ginčo gyvenamąją patalpą tol, kol atsakovas ėjo šias pareigas.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius ir iškeldinimą iš jų, pasibaigus asmens darbo ar tarnybos santykiams, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

18Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas J. L. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. gruodžio 23 d. dekretu buvo paskirtas dirbti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėju. Ginčo tarnybinis butas jam buvo paskirtas galiojant 1964 m. CK 361 straipsniui (1992 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), pagal kurį sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą savivaldybės namuose priimdavo savivaldybės valdymo organas, įmonių ir organizacijų namuose – įmonės ar organizacijos vadovas, bendrijų namuose – bendrijos narių ar jų įgaliotinių susirinkimas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1998 m. rugsėjo 1 d. su atsakovu buvo sudaryta Tarnybinės ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tam laikotarpiui, kol atsakovas dirbs Klaipėdos miesto apylinkės teisme; vėliau, 2004 m. gegužės 28 d., sudaryta Tarnybinės ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tam laikotarpiui, kol atsakovas eis valstybės kontrolieriaus pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo tarnybinis butas buvo suteiktas atsakovui terminuotai tik tam laikotarpiui, kol šis dirbo teisėju ir valstybės kontrolieriumi. Tiek 1998 m. rugsėjo 1 d. Tarnybinės ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punkte, tiek 2004 m. gegužės 28 d. sudarytos Tarnybinės ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 18 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad, pasibaigus atsakovo tarnybai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad asmuo, kuriam savivaldybės tarnybinė gyvenamoji patalpa buvo suteikta, išsikeltų iš nuomojamų patalpų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog, kasatoriaus teigimu, jo ir Klaipėdos miesto savivaldybės nesiejo darbo teisiniai santykiai, tačiau tarnybinius butus Klaipėdos miesto savivaldybė galėjo suteikti ir tiems asmenims, su kuriais savivaldybės nesiejo darbo teisiniai santykiai, tačiau atsakovas ėjo atitinkamas pareigas, suteikusias jam teisę gauti tarnybinę gyvenamąją patalpą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa yra sąlygojama tam tikros aplinkybės, t. y. būtinybe eiti tas pareigas, dėl kurių ir buvo suteiktas atitinkamas tarnybinis butas. Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip ginčo tarnybinės gyvenamosios patalpos savininkė, turi teisę nutraukti nuomos sutartį ir reikalauti, kad nuomininkas iš jos išsikeltų, nes Tarnybinės ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyse buvo įtvirtinta nuomininko pareiga išsikelti iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, pasibaigus atsakovo tarnybai, t. y. atsakovas pasirašė sutartį, priėmė šios sutarties sąlygas, jos tapo jam privalomos CK 6.189 straipsnio 1 dalies prasme (teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią) ir turi būti vykdomos.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ (1997 m. gruodžio 20 d. redakcija) teisėjai buvo įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems galėjo būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos jų tarnybos laikotarpiui, o sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą savivaldybės namuose turėjo priimti ne tiesioginis atsakovo darbdavys, o savivaldybės valdymo organas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, atsakovui ir jo šeimai suteiktas tarnybinis butas buvo savivaldybės namuose, todėl būtent savivaldybė turėjo teisę priimti sprendimą suteikti atsakovui tarnybinę ginčo gyvenamąją patalpą, nepaisant to, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie tiesioginiai darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo tarnybinį butą suteikė pagal paties atsakovo prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 40), todėl darytina išvada, kad atsakovas, būdamas teisininkas, suvokė ir žinojo, jog savivaldybė nebuvo jo darbdavė, o teismas nebuvo savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų savininkas, todėl atsakovas, paskirtas dirbti teisėju, tačiau norėdamas gauti ginčo tarnybinį butą, pagrįstai kreipėsi būtent į Klaipėdos miesto savivaldybę, nors tiesioginiai darbo teisiniai santykiai jo ir savivaldybės nesiejo; juolab kad pagal Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ (1997 m. gruodžio 20 d. redakcija) patvirtintą Darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, pareigų ir kategorijų sąrašą teisėjai buvo įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems galėjo būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos jų tarnybos laikotarpiui, o tokį sprendimą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo galėjo priimti tik šių patalpų savininkė – Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri, išnykus tam tikroms Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygoms, turi teisę tikėtis ir reikalauti, kad asmuo, kuriam tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos tik tam laikotarpiui, kada šis asmuo ėjo šias pareigas, išsikeltų iš išnuomotų patalpų, nepaisant to, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nebuvo atsakovo tiesioginė darbdavė.

20Pagal 1964 m. CK 362 straipsnį darbuotojai, nutraukę darbo santykius su tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotoju, jam reikalaujant, privalo išsikelti iš šių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis; neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingą išvadą, kad, atsakovui nutraukus darbo sutartį (tarnybą), negrįžus į tarnybą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, jis turi vykdyti 2004 m. gegužės 28 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 18 punktą ir, pasibaigus atsakovo tarnybos laikui, kartu su šeima išsikelti iš nuomojamų ginčo gyvenamųjų patalpų, o jiems neišsikėlus, atsakovai pagal CK 6.620 straipsnį iškeldinami iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, išskyrus CK 6.616 straipsnyje išvardytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nepriklauso tiems asmenims, kuriuos iškeldinant iš gyvenamųjų patalpų pagal CK 6.616 straipsnį turi būti suteikiama kita gyvenamoji patalpa. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje nustatytomis aplinkybėmis tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl ginčo tarnybinių patalpų suteikimo ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo tvarkos, nepažeidė šių teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistus.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.