Byla 2A-405-124/2015

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovui VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“, tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t. 2–7, 71–76 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5m x 6,0 m medinį statinį Poilsio g. 14, Šiauliuose, žemės sklype unikalus Nr. ( - ) ir sutvarkyti statybvietę.

4Ieškovas nurodė, kad kultūros vertybė – Rėkyvos dvaro sodyba iki jų įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo saugoma, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Žemės sklypas, kuriame pastatytas atsakovui priklausantis nesudėtingas statinys, esantis Poilsio g. 14, Šiaulių m. po duomenų patikslinimo pateko į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritoriją. Kultūros paveldo objektas yra saugomas kartu su jo užimama teritorija. Nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi tarnautojų raštiški pritarimai - spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą.

5Nagrinėjamu atveju, nei nesudėtingo statinio supaprastinto projekto aiškinamajame rašte, nei nesudėtingo statinio žemės sklype Poilsio g. 14, Šiaulių m. pagrindiniame brėžinyje

6nėra valstybės galiotų tarnautojų-už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos (atstovų) raštiškų sutikimų (pritarimų), kaip to reikalaujama STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 12 ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.1.1. punktuose, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai. Pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktą, jeigu norima saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

7Toje vietoje nauja statyba nebuvo numatyta, tai neatžymėta teritorijos detaliajame plane Kultūros vertybių registras įsteigtas 2005-09-29, todėl ginčo metu galiojo NKPAĮ 8str.12 dalies nuostatos, numatančios , jog Kultūros vertybių registro duomenys yra viešiAtsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovui turėjo būti žinoma, kad ginčo statinys patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamos kultūros vertybės-Rėkyvos dvaro sodybos (un.kodas Kultūros vertybioių registre-( - ) teritoriją ir statant joje statinį buvo būtinas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos rašytinis pritarimas.

8Ieškovo nuomone nesudėtingas statinys(sandėlis) pastatytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento , taip buvo pažeistos nesudėtingo statinio supaprastintą statinio projektavimą ir derinimą reglamentuojančios normos, t.y. buvo atlikta savavališka statyba.Atsiliepimu į ieškinį (88–90, 110–111 b. l.) atsakovas VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, nenustačius pagrindo taikyti ieškinio senaties termino – ieškinį atmesti, nurodė, kad nekilnojamojo turto registre 2008-06-10 išvados dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo dienai nebuvo įregistruoti duomenys apie specialias žemės naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Ieškovas apie žemės sklypo įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą pranešė Nekilnojamojo turto registrui tik 2008-12-15. Tokiu būdu 2008-06-10 išvados dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo dienai Nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių duomenų apie žemės sklypo įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiuo aspektu 2008-06-10 išvada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo buvo patvirtinta teisėtai. Paties ieškovo valdomi duomenys patvirtina, kad nurodomoje vietoje nesudėtingi statiniai buvo jau 2006 m. ir pats ieškovas užfiksavo šį faktą fotonuotraukose. Jau tikslindamas kultūros paveldo objekto duomenis, surašydamas 2006-04-25 aktą ir įtraukdamas parko teritoriją į kultūros vertybių registrą, ieškovas žinojo apie atsakovo faktiškai naudojamą nesudėtingą statinį, tačiau žalos paveldo objektui nenustatė ir nefiksavo kultūros vertybių registre. Sutinkamai su NKPAĮ 9 str. 1 d. gavęs duomenis apie paveldo objekto teritorijoje esantį nesudėtingą statinį ieškovas privalėjo priimti sprendimą dėl to, ar paveldo objektas pripažintinas valstybės saugomu. Be to, svarbi aplinkybė ir tai, kad iki 2006-04-25 akto surašymo, parko teritorija nebuvo įtraukta į kultūros vertybių registrą, o į registrą tebuvo įtraukti atskiri dvaro sodybos pastatai- sandėlis, koplyčia. Tokiu būdu, iki pranešimo apie žemės sklypo įregistravimą kultūros vertybių registre pateikimo Nekilnojamojo turto registrui 2008-12-15, atsakovas nežinojo ir neturėjo galimybių žinoti ieškovo sprendimų. Leidžianti statyti išvada buvo gauta 2008-06-10, o statyba baigta 2008 m. spalio mėnesį, t. y. iki to momento, kai atsakovas įgijo teorinę galimybę sužinoti apie teritorijos įtraukimą į kultūros vertybių registrą. Ieškovas nevykdė pareigos pranešti apie sprendimą įtraukti parko teritoriją į kultūros vertybių registrą tiek Nekilnojamojo turto registrui, tiek atsakovui ir tretiesiems asmenims. Be to, atsakovui teisę statyti statinius suteikia 2006-03-21 valstybinės žemės nuomos sutartis. Minėtoje sutartyje nėra jokių sąlygų apie nuomojamos žemės sklypo įtraukimą į kultūros vertybių registrą arba specialias žemės naudojimo sąlygas.

9Atsiliepimu į ieškinį (82–83 b. l.) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ginčo pastatas pastatytas turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl negali būti laikomas pastatytu savavališkai. Sutiko su ieškovo teiginiu, kad supaprastintas projektas ginčo pastato statybai yra suderintas pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau ieškovas neprašo teismo pripažinti statybą leidžiančio dokumento neteisėtu ir jį panaikinti.

10Atsiliepimu į ieškinį (84–85 b. l.) trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

11Atsiliepime į patikslintą ieškinį (96–98 b. l.) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad statinys, kurį ieškovas prašo nugriauti yra 0,5706 ha ploto valstybinės žemės sklype adresu Poilsio g. 14, Šiauliai, kuris išnuomotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris” 2006 m. kovo 31d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/06-0032 laikotarpiui iki 2050 metų šiame žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių eksploatacijai. Žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklypo pobūdis statinio statybos metu (2008 m.) buvo ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Naujų statinių statybos klausimai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra apspręsti, sutarties 4 punkte nurodyta, kad statybos sąlygos nustatomos atskiru šalių susitarimu. Jokie valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, ar papildomi susitarimai dėl statybų su žemės sklypo nuomininku nebuvo pasirašyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. 2D-2048(19.2) „Dėl statybų teisėtumo” nurodė, kad atliko 2014-01-27 patikrinimą vietoje, tačiau nekonstatavo savavališkos statybos fakto žemės sklype Poilsio g. 14, Šiaulių mieste.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu (1 t. 162–168 b. l.) ieškinį patenkino, pripažino 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, neteisėtu, jį panaikino ir įpareigojo atsakovą VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, žemės sklype unikalus Nr. ( - )ir sutvarkyti statybvietę, priteisė iš atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ valstybei 178,59 Lt bylinėjimosi išlaidas.

14Teismas nurodė, kad kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ir vietovėje ar jų apsaugos zonose statybos statinio projektui raštu pritaria ieškovo įgaliotas valstybės tarnautojas, tačiau projektas statiniui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Šiaulių TP (išvadoje nurodyta KVAD) pritarimo nėra. Iš byloje esančios eksplikacijos matyti, kad ginčo statinio nėra pažymėto 1993-03-18 patvirtintame Rėkyvos buvusio dvaro sodybos teritorijos plane, taip pat jo nėra ir 2006-04-19 Rėkyvos dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane.

15Detalusis planas turi būti derinamas Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritoriniame skyriuje, kad 2005-10-17 yra suderintas KVAD Šiaulių teritorinio padalinio, kad teritorijų planavimo dokumento ir nesudėtingo statinio projekto rengėjas yra tas pats asmuo, todėl pritariant išvadai dėl nesudėtingo statinio savivaldybės atstovui turėjo ir buvo žinoma, kad išvada dėl nesudėtingo statinio projekto turi būti derinama su KVAD (tuo metu) Šiaulių teritoriniu padaliniu.

16Žemės sklypas, esantis Poilsio g. 14, Šiauliuose, priklauso valstybei, kuris išnuomotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“. Atsakovas VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ nebuvo valstybinės žemės sklypo nuomininkas, dėl teisės statytis galėjo kreiptis tik nuomininkas Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, tačiau byloje tokių įrodymų nėra.

17Teismas laikė, kad išvadai nesudėtingo statinio statybai pritarta, pažeidžiant tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. nuostatas, o taip pat Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 p.

18Teismas konstatavo, kad atsakovui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, bet tai padaryta pažeidžiant nurodytus teisės aktus, nes toje vietoje nauja statyba negalima, nesant visų suderinimų, todėl laikė, kad jis išduotas neteisėtai. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu, tačiau teismas sprendė, jog šiuo atveju, ginant viešąjį interesą, teismui suteikta teisė savo iniciatyva spręsti statybos leidžiančio dokumento neteisėtumo klausimą.

19Teismas konstatavo, kad 10 m. senaties terminas nėra praleistas.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21Apeliaciniu skundu (2 t. 6–12 b. l.) atsakovas VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir, taikant ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Atsakovas, statydamas ginčo statinį, privalėjo gauti raštišką savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimą. Visi šie reikalavimai atsakovo buvo įvykdyti, todėl teismo sprendimo teigimas, kad šis dokumentas dar turėjo būti derinamas ir su Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinių padaliniu, prasilenkia su realybe. Ginčo statybos metu galiojusios NKPAĮ 9 str. 5d. nuostatos reglamentavo, jog Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir vien tik teritorijos įtraukimas į Kultūros registrų centro duomenų bazę nenulemia draudimo statyti toje teritorijoje statinius, juo labiau laikinus. Teismas savo sprendime nenurodė, kokiu teisės aktu remdamasis teigia, kad šitoks suderinimas buvo reikalingas, todėl visiškai akivaizdu, jog jokių neigiamų pasekmių šiuo atveju nėra.

232. Teismas neįvertino aplinkybės, jog Rėkyvos dvaro žemės sklypo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimas, buvo įvykdytas tik 2008-12-15. t. y. tuo metu, kai ginčo objektas, nesudėtingas statinys, jau stovėjo ir jo statyba buvo užbaigta.

243. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad atsakovui teisę statyti statinius šiame žemės sklype leidžia 2006-03-21 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šioje žemės nuomos sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų apie nuomojamo žemės sklypo įtraukimą į kultūros vertybių registrą arba kokias nors kitas specialias žemės naudojimo sąlygas ir atsakovas minėtų sutarties nuostatų neginčija. Tačiau teismas savo sprendime apie tai visiškai nepasisako. Kultūros vertybių apsaugos departamentas turėjo apie kultūros vertybes pranešti šio turto registro tvarkytojams, o registro tvarkytojai šio turto dokumentuose padaro reikiamus įrašus. Kultūros departamentas turi pranešti jų savininkams bei atitinkamoms savivaldybėms, tačiau ieškovas šios pareigos nebuvo įvykdęs. Dar daugiau - teismas savo sprendime šios aplinkybės taip pat nevertino ir dėl to nepasisakė.

254. Teismas savo sprendimu nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti 10 metų senaties terminą. Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui apie tariamą teisės pažeidimą tapo žinoma dar 2014-01-13, kai jis raštu kreipėsi dėl galimai savavališkos statybos Rėkyvos dvaro teritorijoje. Šiuo raštu ieškovas jau pripažino, kad jam buvo žinoma apie statybas Rėkyvos dvaro teritorijoje. Taigi, teismas savo sprendime nepagrįstai netaikė šios Administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normos ir termino praleidimo pasekmių.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 39–42 b. l.) ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nei nesudėtingo statinio supaprastinto projekto aiškinamajame rašte, nei nesudėtingo statinio žemės sklype Poilsio g. 14, Šiaulių m. pagrindiniame brėžinyje nėra įgaliotų valstybės įgaliotų valstybės tarnautojų (atstovų) raštiškų sutikimų, nėra už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo (pritarimų) kaip to reikalaujama STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 12 ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.1.1. punktuose. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad ginčo statinys - nesudėtingas statinys Poilsio g. 14, Šiauliuose pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai. Ieškovas nepraleido atsakovo prašomo taikyti 10 metų ieškinio senaties termino pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančių faktų ir atsakovo argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados teisingumo.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 24–27 b. l.) trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir taikant ieškinio senatį ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas. Nei Išvadoje dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto, nei duomenų banko išraše nebuvo nurodyta, kad Poilsio g. 14, Šiauliuose teritorija yra įtraukta į Kultūros paveldo teritoriją, atsižvelgiant į tai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu. Kultūros paveldo departamentas įregistravo šią teritoriją registrų centre, kaip kultūros paveldo teritoriją tik 2008 m. gruodžio 15 d., kai ši statyba jau buvo baigta 2008 m. spalio mėnesį. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas buvo pateiktas Išvadoje dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto. Šiaulių apylinkės teismas išėjo už Kultūros paveldo departamento patikslinto ieškinio ribų pripažindamas, jog 2008-06-10 statybos leidžiantis dokumentas - išvada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto yra neteisėtas. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad statytojas yra fizinis asmuo A. A.. Statytojas yra VŠĮ Šiaulių Žalgirio jachtklubas, o jam atstovauja A. A.. Ieškinio senaties terminas nurodytų reikalavimų pateikimo dieną jau buvo pasibaigęs, todėl bylą nagrinėjęs teismas, pagal ginčo šalių prašymus turėjo atmesti ieškovo ieškinį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje pažymėjo, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 28–29 b. l.) trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą. Nurodo, kad tik panaikinus statybą leidžiantį dokumentą bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28-1 straipsnyje nustatyta tvarka būtų galima įpareigoti VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas” teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nepagrįstai panaikino statybą leidžiantį dokumentą, nors ieškinyje nebuvo suformuluotas toks reikalavimas ir todėl mano, kad tokiu būdu buvo nepagrįstai visa atsakomybė už statybą leidžiančio dokumento išdavimą perkelta statytojui, nors Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Teismas turėjo vertinti tą aplinkybę, kad tik nuo 2008-12-17 registro išraše atsirado žyma, jog žemės sklypas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sutinka su argumentu dėl senaties taikymo.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 30–33 b. l.) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka, jog 2006 m. kovo 21d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/06-0032, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris” dėl 0,5706 ha ploto žemės sklypo nuomos, suteikė teisę atsakovui statyti kokius nors statinius žemės sklype, nes atsakovas nebuvo sutarties šalimi, o pačioje sutartyje nebuvo numatyta, kad žemės sklypo nuomininkas galėtų subnuomoti ar kaip kitaip perduoti valstybinę žemę trečiajam asmeniui (atsakovui). Sutarties 4 punkte buvo nurodyta sąlyga, kad naujų įrenginių, pastatų ir kitų statinių statybos ir kitos sąlygos nustatomos atskiru šalių susitarimu. Kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės patikėtinis (2008 m. vykdyto Statinio statybos metu - Šiaulių apskrities viršininko administracija) su žemės sklypo nuomininku jokių papildomų susitarimų ar sutarčių dėl statinių statybos nebuvo susitarę, todėl atsakovas žemės sklype statyti statinių neturėjo teisinio pagrindo, o taip pat neturėjo teisės statyti statinių ir pats žemės sklypo nuomininkas Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris”. Atsakovas žemės sklype esančiais pastatais, nuosavybės teise priklausančiais Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris”, naudojosi pagal 2007-03-01 panaudos sutartį Nr. 29/06-0032, tačiau į valstybinės žemės patikėtinį dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo pastatų panaudos laikotarpiui, jis niekada nesikreipė.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

31teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes atsakovas įvykdė visus statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidė, o teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas (apeliantas) turėjo derinti supaprastintą statinio projektą su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, kadangi apeliantas turėjo raštišką savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statinio sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Apeliantas neginčija, kad statinys yra pastatytas kultūros paveldo teritorijoje, tačiau taip pat apeliantas nurodo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) 9str.5 dalis reglamentuoja, jog kultūros vertybių duomenys yra vieši, tačiau Rėkyvos dvaro žemės sklypo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimas buvo įvykdytas tik 2008m. gruodžio 15d., tuo tarpu atsakovo pastatytas ginčo objektas-nesudėtingas statinys jau buvo pastatytas, statyba buvo baigta 2008m spalio mėn.

35Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl kadastrų, klasifikatorių, registrų rengimo ir funkcionavimo“, patvirtino nacionalinį Kultūros vertybių registrą, jo tvarkytoju buvo paskirtas Paminklotvarkos departamento Kultūros paveldo mokslinis centras.

36Paminklotvarkos departamento direktoriaus 1991 m. gegužės 7 d. įsakymu patvirtinti Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro laikinieji įstatai nustatė, jog Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras nustato materialaus kultūros paveldo objektų istorinę, kultūrinę vertę bei istorijos ir kultūros vertybių teritorijas (Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro laikinųjų įstatų 12.3 ir 12.4 punktai). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro 1991-12-23 raštu Nr.248 „Dėl dvarų bei polivarkų sodybų įrašymo į išaiškinamųjų paminklų sąrašą“ Rėkyvos dvaro sodyba buvo įtraukta į Išaiškinamųjų paminklų sąrašą, suteiktas Nr. IP701At., įregistruota išaiškinamųjų kultūros vertybių registre 1992-04-24 (1t., 45-46 b. l.).Šio dvaro kompleksą sudarė koplyčia, ūkinis pastatas, parko fragmentai. 1993-03-18 d. buvo nustatyta istorinio paminklo- šios vertybės teritorija, sudarant dvaro sodybos teritorijos planą (1t.,40 b. l.).LR kultūros paveldo inspekcijos 1995-01-31 nutarimu Nr. 413 Rėkyvos dvaro sodyba kaip kompleksas buvo įtraukta į laikinąjį istorijos ir kultūros paminklų apskaitos sąrašą , apskaitos kodas Ip 701(1t., 53-54 b. l.).Pagal įstatyminį reglamentavimą ši kultūrinė vertybė iki jos įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą turėjo būti saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, ką numatė LR įstatymo „Dėl LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnis. Ieškovas nurodo, kad šį nutarimą su priedu Kultūros paveldo inspekcija 1995-01-31 d. raštu Nr.01-8-413 pateikė Šiaulių rajono valdybai. Tačiau šio nutarimo su priedais išsiuntimas neturi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui, nes Rėkyvos dvaro sodyba ir vykdant statybą, buvo įrašyta į pirminį Kultūros vertybių registrą, todėl jos apsaugos reikalavimų turėjo būti laikomasi pagal teisės aktus.

371994 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas Nr. I-733. Įstatymo 8 straipsnis nustatė, jog nustatytos ir įvertintos nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos įrašant jas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pagrindiniai nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenys fiksuojami Kultūros vertybių apsaugos departamento nustatytuose apskaitos dokumentuose, t. y. pagrindiniame dosjė. Pagal įstatyminį reglamentavimą ši kultūrinė vertybė-Rėkyvos dvaro sodyba iki jos įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą turėjo būti saugoma kaip nekilnojamojo turto vertybė, ką numatė LR įstatymo „Dėl LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnis, numatantis, kad į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, turi būti saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. 1995 m. sausio 24 d. įstatymu Nr. I-761 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija buvo reorganizuota į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentą.

382004 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2452 (įsigaliojo nuo 2005 m. balandžio 20 d.). Įstatymų leidėjas 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2452 reglamentavo kaip turi būti sprendžiama dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtrauktos į valstybės apskaitą, apsaugos (3 str.). Juo nustatyta, kad visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažįstami Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis (3 str. 1 d.). Nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios buvo registruotos Kultūros vertybių registre iki šio įstatymo įsigaliojimo, kultūros ministro sprendimu gali būti pripažintos saugomomis nuo jų įregistravimo dienos (3 str. 2 d.). Minėta, kad Rėkyvos buvusio dvaro sodyba yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, t. y. registre apskaityta vertybė, kuriai taikytina nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8, 9 str.). Dėl nurodytų motyvų, nepagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad statybos metu ši kultūros vertybė ir sklypas nebuvo įregistruotas registre, kad jame dvaro sodyba įregistruota apeliantui jau pabaigus statybą.

392005 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1053 įsteigė Kultūros vertybių registrą ir nustatė jo veiklos pradžią – 2007 m. balandžio 3 d., nustatė kad duomenys, sukaupti teisės aktų nustatyta tvarka registruojant nekilnojamąsias kultūros vertybes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir kilnojamąsias kultūros vertybes pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, turi būti perkelti į steigiamą Kultūros vertybių registrą.

40Nagrinėjamu atveju Kultūros vertybių registro duomenys dėl Rėkyvos buvusio dvaro sodybos apsaugos buvo perkelti į registrą, tai nebuvo naujai apskaityta nekilnojamoji kultūros vertybė.

41Taigi 2008-06-10 d. išvada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto turėjo būti suderinta su Departamento Šiaulių teritoriniu padaliniu, kurio duomenys ir buvo įrašyti į šią išvadą, bet nebuvo gautas atsakingo pareigūno suderinimas.

42Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2006-04-25 aktu Nr.KPD-RM-patikslino Rėkyvos dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros vertybės duomenis–vertingąsias savybes(vertybės dalis, apimtį, detales)(1 t.,55-59b.l.).Akte irgi pateikti duomenys, kad kultūros vertybė yra registruota registre (1t., 45-52 b. l.).Taryba nutarė patikslinti Registre registruotos vertybės duomenis, kodas IP 701/At. Kultūros vertybės buvo registruotos viešame kultūros registre, todėl apeliantas negali grįsti tuo, kad jis nežinojo, registravimo data nurodoma 2006-04-25.Teritorijos plane Rėkyvos dvaro sodybos plotas 2006-04-19 nustatytas 14,17 ha(1t., 39-39 ab.l.).

43Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir nustatyta teritorija (NKPAĮ 11str.1d.).Kadangi registrų duomenys yra vieši (NKPAĮ 8str.12 d) , apeliantas negali remtis nežinojimu. Be to 2007-03-06 d. buvo atliktas Rėkyvos buvusio dvaro sodybos teritorijos detalusis planas (1t., 38 b. l.), kuriame nurodoma, jog šis planas buvo rengiamas ir vadovaujantis Rėkyvos dvaro sodybos (IP701 At) individualios apsaugos ir naudojimo reglamentu, jame nenumatyta statyba, numatytas Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio reikalavimas prisilaikyti šių reikalavimų, derinti su departamento padaliniu (1t., 136 b. l.).

44Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad jis neprivalėjo ginčo statinio suprastinto projekto derinti su ieškovu, kadangi ginčo objektas yra statinys, pastatytas įregistruoto paveldo teritorijoje, pagal statybos metu galiojusios STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos(aktuali nuo 2005-07-31 iki 2008-11-30) 12.1.1. p. nuostatas nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas(supaprastintas), kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Vietoj statybos leidimo reikalingi tarnautojų, nurodytų minėtame papunktyje, raštiški pritarimai- spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape ir aiškinamasis raštas (12.1.2. p.).

45Analogišką teisinį reglamentavimą numatė ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“(aktuali redakcija nuo 2008-04-02 iki 2008-10-01) 12 punktas, nustatantis, kad turi būti raštiški pritarimai-institucijų, nurodytų statybos reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“,, įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški sutikimai (pritarimai) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti nesudėtingą statinį. Nurodyta, kad raštiškas pritarimas išreiškiamas raštu(spaudu)“Pritariu“ ir parašu(nurodant vardą, pavardę, pareigas bei datą) kiekviename supaprastinto projekto bei jo aiškinamojo rašto lape. Teisinė reglamentacija dėl sutikimo gavimo įtvirtinta ir Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte, numatančiame, jog jeigu norima saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad toks sutikimas buvo gautas, kad buvo derinama su už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotu valstybės tarnautoju, todėl pagrįstai teismas pripažino savavališka statyba, nes nesudėtingas statinys Poilsio g. 14, Šiauliuose pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o toje vietoje nauja statyba negalima, ką patvirtina Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 nuostatų 11 punktas, kad buvusių dvarų ir palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai ir įrenginiai gali būti statomi tik pagal nustatytąją tvarką suderintus projektus šiais atvejais: siekiant atkurti pažeistą sodybos planinę, erdvinę ir funkcinę struktūrą; siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei ūkinės veiklos tradicijas pagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimą. Ginčo statinys yra ne esamo pastato atkūrimas, o nauja statyba, kuri įvykdyta pažeidžiant statybą reglamentuojančias normas.

46Atsakovas neįrodė, kad statyba atitiko Statybos įstatymo reikalavimų, neįrodė, kad pastatą pasistatė teisėtai, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį bei esant viešam interesui, pripažino 2008-06-10 statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu ir jį panaikino.

47Apeliantas nepagrįstai remiasi 2006-03-21 nuomos sutartimi, kadangi jis nėra žemės nuomos sutarties šalimi. 2006 m. kovo 31d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/06-0032 sudaryta tarp valstybės, kurią jos sudarymo metu atstovavo valstybinės žemės patikėtinis Šiaulių apskrities viršininko administracija, ir Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“, ir tik jis galėjo kreiptis dėl pritarimo statybai (25-27 b. l.). Iš nuomos sutarties 4 p. matyti, kad statybos klausimai sprendžiami šalių susitarimu (30 b. l.). Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, ar papildomi susitarimai dėl statybų su nuomininku Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ nebuvo pasirašyti, sklypas buvo išnuomotas reakreacijai, todėl teismas pagrįstai padarė išvadas dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatų bei naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 p., pažeidimų, kuriame nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, o nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalėjo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Nenumatyta, kad išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose galėtų statyti pastatus ar kitus statinius tretieji asmenys ar nuomininko įsteigtos įstaigos. Šiai teismo išvadai pritarė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuri nurodė, kad atsakovas nebuvo žemės sklypo nuomininkas ar subnuomininkas, todėl jis statyti naujų statinių žemės sklype negalėjo. 2007-03-01 nekilnojamojo daikto panaudos sutartimi Nr.07/01 trečiasis asmuo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ atsakovui perdavė panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis šiai draugijai tik priklausančius pastatus-ūkinį pastatą ir administracinį pastatą, o į valstybės patikėtinį dėl žemės nuomos ar subnuomos sudarymo panaudos laikotarpiui nuomininkas niekada nesikreipė, todėl atsakovas negalėjo statyti naujų statinių žemės sklype, kas prieštarauja ir statytojo teisės įgyvendinimui pagal tuo metu galiojusio LR Statybos įstatymo( redakcija galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 3 str.2d. 1 punkto nuostatas.Apie tai, kad teritorija, kuriame yra šie statiniai, patenka į Rėkyvos dvaro sodybos teritoriją, atsakovui turėjo būti žinoma sudarant pastatų panaudos sutartį, kadangi žemės sklypo nuomininkas Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ buvo teritorijų planavimo organizatorius sklypo Poilsio g.14 detaliajam planui vykdyti, o šį detalųjį planą derino su ieškovo Šiaulių teritoriniu padaliniu.

48Dėl ieškinio senaties

49Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Administracinių bylos teisenos įstatymo teisės normų ir termino praleidimo pasekmių. Mano, kad šis terminas yra praleistas, nes ieškovo padaliniui apie tariamai neteisėtas statybas jau buvo žinoma 2014 m. vasario mėnesį . Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. Neringos savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

50Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ką yra nurodęs ir LAT nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-109/2012.Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146– 335/2008; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje A261–1502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010). Bylos duomenimis apie galimai neteisėtą statybą ieškovo Šiaulių teritorinis padalinys pradėjo rinkti duomenis 2014-01-13 d., kuriuos surinko per 2 mėnesius. Atsižvelgiant į byloje nagrinėtų faktinių aplinkybių gausą ir teisinių santykių sudėtingumą, laikas, kurį ieškovas užtruko rinkdamas duomenis, reikalingus ieškiniui pateikti, yra pateisinamas ir sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovo padalinys pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo surinko 2014 m. balandžio 14 ir 2014-03-14 d. raštu Nr LRŠ-53 išsiuntė ieškovui Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos(1t., 8-9,10-14 b. l.).Taigi šis terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų apie teisės pažeidimą. Kadangi pirminiai duomenys gauti po 2014-03-14 dienos, todėl teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad būtent nuo 2014-03-15 dienos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ir ieškovas, 2014 m. balandžio 14 d. išsiųsdamas ieškinį, šio termino nepraleido. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių teritorinis padalinys neturi procesinio savarankiškumo ir negali reikšti ieškinio. Taip pat nepraleistas ir 10 metų ieškinio senaties terminas (CK1. 125str.1 d. ), nes atsakovas nurodo, kad statinio statyba baigta 2008m.spalio mėnesį.

51Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas, CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovas , tretieji asmenys neprašė ir nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos. Apeliantui, kaip pralaimėjusiai šaliai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos(CPK 93 str1d.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Šiaulių apylinkės teismo 2014m.lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškiniu... 4. Ieškovas nurodė, kad kultūros vertybė – Rėkyvos dvaro sodyba iki jų... 5. Nagrinėjamu atveju, nei nesudėtingo statinio supaprastinto projekto... 6. nėra valstybės galiotų tarnautojų-už nekilnojamųjų kultūros vertybių... 7. Toje vietoje nauja statyba nebuvo numatyta, tai neatžymėta teritorijos... 8. Ieškovo nuomone nesudėtingas statinys(sandėlis) pastatytas savavališkai,... 9. Atsiliepimu į ieškinį (82–83 b. l.) Valstybinė teritorijų planavimo ir... 10. Atsiliepimu į ieškinį (84–85 b. l.) trečiasis asmuo Šiaulių miesto... 11. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (96–98 b. l.) Nacionalinė žemės... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu (1 t. 162–168... 14. Teismas nurodė, kad kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto... 15. Detalusis planas turi būti derinamas Kultūros vertybių apsaugos departamento... 16. Žemės sklypas, esantis Poilsio g. 14, Šiauliuose, priklauso valstybei, kuris... 17. Teismas laikė, kad išvadai nesudėtingo statinio statybai pritarta,... 18. Teismas konstatavo, kad atsakovui statybą leidžiantis dokumentas buvo... 19. Teismas konstatavo, kad 10 m. senaties terminas nėra praleistas.... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 21. Apeliaciniu skundu (2 t. 6–12 b. l.) atsakovas VšĮ „Šiaulių Žalgirio... 22. 1. Atsakovas, statydamas ginčo statinį, privalėjo gauti raštišką... 23. 2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog Rėkyvos dvaro žemės sklypo, kaip... 24. 3. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad atsakovui teisę statyti... 25. 4. Teismas savo sprendimu nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti 10... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 39–42 b. l.) ieškovas Kultūros... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 24–27 b. l.) trečiasis asmuo... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 28–29 b. l.) trečiasis asmuo... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 30–33 b. l.) Nacionalinė žemės... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 31. teisiniai argumentai ir išvados... 32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas priėmė... 35. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos... 36. Paminklotvarkos departamento direktoriaus 1991 m. gegužės 7 d. įsakymu... 37. 1994 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių... 38. 2004 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių... 39. 2005 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1053... 40. Nagrinėjamu atveju Kultūros vertybių registro duomenys dėl Rėkyvos buvusio... 41. Taigi 2008-06-10 d. išvada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto... 42. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nekilnojamojo... 43. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, kultūros paveldo objektas... 44. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad jis neprivalėjo ginčo statinio... 45. Analogišką teisinį reglamentavimą numatė ir STR 1.07.01:2002 „Statybos... 46. Atsakovas neįrodė, kad statyba atitiko Statybos įstatymo reikalavimų,... 47. Apeliantas nepagrįstai remiasi 2006-03-21 nuomos sutartimi, kadangi jis nėra... 48. Dėl ieškinio senaties ... 49. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė... 50. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs... 51. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas,... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Šiaulių apylinkės teismo 2014m.lapkričio 28 d. sprendimą palikti...