Byla 3K-3-578/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. S. , L. Z. , F. Z. (F. Z. ), J. K. , A. Z. (A. Z. ) ir V. I. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, I. S. , L. Z. , F. Z. , J. K. , A. Z. ir V. I. D. , tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir notarei Lilijai Šilerienei dėl administracinio akto ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo procesinį statusą turintis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais: Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 41-9675, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. Z. (V. Z. ) į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 3,66 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai bei vietoj turėtos 0,15 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 0,15 ha žemės sklypą namų valdai, esantį ( - ), ir Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Šilerienės patvirtintą 2000 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą; 2) įpareigoti I. S. , L. Z. , F. Z. (F. Z. ), J. K. , A. Z. (A. Z. ) ir V. I. D. grąžinti valstybės nuosavybėn likusius neparduotus žemės sklypus, esančius ( - ), kurių plotai yra: 0,2968 ha, 0,3000 ha, 0,2832 ha, 0,0885 ha, 0,0260 ha, 0,0015 ha ir 0,1655 ha; 3) priteisti į valstybės biudžetą iš: I. S. 154 822,82Lt, L. Z. 32 920,60Lt, F. Z. 154 800,79Lt, J. K. 154 974,93Lt, A. Z. 154 797,56Lt ir V. I. D. 154 774,16 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Generalinė prokuratūra jau 2004 m. spalio 22 d., t. y. gavusi iš VĮ Registrų centro ir Lietuvos centrinio valstybinio archyvo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus bei juridinius dokumentus ir jų nuorašus, buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 41-9675 pažeidžia viešąjį interesą. Ieškinį Vilniaus apygardos teisme ieškovas pareiškė tik 2005 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinio reikalavimą atmetė, kaip pareikštą praleidus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl tokios kategorijos bylų nagrinėjimo teisme praktikos nebuvimo ieškovui ginant viešąjį interesą buvo sunku suformuluoti reikalavimus, nepripažįstamos svarbiomis termino sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti praleidimo priežastimis.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad prokuratūra siekdama gauti papildomų duomenų apie ginčo sklypų rinkos vertę, jų valdymą ir savininkų keitimąsi, kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Gavęs reikiamus duomenis 2005 m. gruodžio 7 d. ieškovas tą pačią dieną Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl administracinio akto ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Kolegija laikė, kad ieškovui buvo būtina surinkti papildomų duomenų apie ginčo žemės sklypų rinkos vertę ir savininkus, nes be šių duomenų informacija apie žemės sklypus buvo nepakankama kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijos nuomone, momentu, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, reikėtų laikyti 2005 m. gruodžio 7 d., kai buvo gauti papildomi duomenys apie ginčo sklypus iš VĮ Registrų centro, todėl ieškovas nepraleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino kreiptis į teismą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tik dėl ieškinio padavimo termino praleidimo, iš esmės nenagrinėjo pareikštų reikalavimų, netyrė įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą sprendimą, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovai I. S. , L. Z. , F. Z. , J. K. , A. Z. ir V. I. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

10Kasacinis teismas nėra išaiškinęs, per kokį terminą prokuroras turi imtis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje išvardytų priemonių viešojo intereso pažeidimui nustatyti. Kasatorių nuomone, kai prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė imtis atitinkamų priemonių ir reikiamus kreipimuisi į teismą duomenis surinko per nepagrįstai ilgą laiką, terminas ieškiniui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas, kuriuo prašoma inicijuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimo panaikinimą, prokuratūroje gautas 2004 m. rugsėjo 9 d. ir turėjo būti išnagrinėtas per 30 dienų nuo gavimo, o esant objektyvioms priežastims nagrinėjimo terminas galėjo būti pratęstas ne daugiau kaip vieną mėnesį (Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis, Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491, 30 punktas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatų 28, 29 punktai). Ieškovo nurodomi dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, pakankami spręsti dėl viešo intereso pažeidimo, Generalinėje prokuratūroje buvo gauti 2004 m. spalio 22 d. Prokuroras su ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą, o šiam nutartimi atsisakius jį priimti kaip neteismingą ir apygardos teismui 2005 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, generalinis prokuroras pagal teismingumą kreipėsi į teismą tik 2005 m. gruodžio 7 d. Kreipimosi į teismą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles ir uždelsimo surinkti duomenis apie žemės sklypų vertę nepagrįstai ilgą terminą negalima laikyti priežastimis, pakankamomis terminui nuo ieškovo nurodomos datos skaičiuoti.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

121. Prokuroras, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo pobūdį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti, kokius būtinus veiksmus ir kada reikia atlikti renkant medžiagą dėl viešojo intereso pažeidimo bei kada kreiptis į teismą.

132. Kasatoriai nepagrįstai skaičiuoja terminą prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, remdamiesi Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56. Šie teisės aktai nustato ne kreipimosi į teismą terminus, bet asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimo terminus, per kuriuos asmeniui būtina pateikti atsakymą.

143. Šioje byloje sprendžiant, ar prokuroras nepraleido termino kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005, nes ji, ieškovui pateikiant ieškinį, dar nebuvo priimta ir oficialiai paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje, kaip nustatyta CPK 4 straipsnyje.

154. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas taikomas tik piliečiams bei kitiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisiniuose santykiuose. Ši norma laikytina specialiąja CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl dešimties metų ieškinio senaties termino atžvilgiu. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį specialiosios normos negali būti taikomos pagal analogiją, todėl pagal analogiją prokurorui ginant viešąjį interesą neturėtų būti taikomas 30 dienų terminas kreiptis į teismą.

165. Priimant ir paskelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą jis nebuvo visas surašytas, tai buvo padaryta tik vėliau, pažeidžiant proceso teisės normas, neužtikrinant šalims galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

181. Ar prokuroras nepraleido termino kreiptis į teismą, ar terminas, per kurį buvo surinkti kreipimuisi reikiami duomenys nebuvo pernelyg ilgas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia teismas. Šį klausimą teismas išsprendė, be to, tai yra fakto, o ne teisės klausimas. Be to, tik atlikus visapusišką tyrimą galima nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teimą ginant viešąjį interesą.

192. Nustatant terminą, per kurį prokuroras gali kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, neturi būti taikomi terminai, nustatyti Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarime Nr. 1491, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. I-56, nes jie nustato ne kreipimosi į teismą, bet asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimo terminus.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises į V. Z. , mirusiam 1998 m. kovo 22 d., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 3,66 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, o vietoj turėtos 0,15 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį namų valdos 0,15 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nustatė, kad šiuo sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į J. Z. valdytą žemę, kuris žemės nacionalizacijos metu jau nebebuvo ginčo žemės sklypo savininkas. Pretendento nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad jis paveldėjo iš savo tėvo J. Z. ginčo žemės sklypą, tai V. Z. negalėjo būti laikomas pretendentu ir jam negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimo pagrindu atsakovams I. S., L. Z., F. Z., J. K., A. Z. ir V. I. D. nepagrįstai išduotas 2000 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Nurodydamas šias aplinkybes, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, prašydamas pripažinti negaliojančiais neteisėtus aktus bei taikyti restituciją.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas - dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Viešojo intereso samprata išsiplėtė, o jo gynyba galima tik tokiomis universaliomis teisės priemonėmis kaip civilinis procesas. Teisės doktrinoje nėra suformuluota viešojo intereso sąvoka, tai - neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Viešojo intereso apsaugos klausimais įvairių kategorijų bylose yra gausi kasacinė praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1209/2000, suformulavo kriterijus, pagal kuriuos nustatomas viešasis interesas.

25Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. Jau 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003, kasacinis teismas pripažino, kad Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Tie patys reikalavimai keliami ir nuosavybės teisių grąžinimo procesui, kuris yra neatskiriama žemės reformos dalis. Įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia nuosavybes teises atkurianti valstybės institucija. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti šios institucijos sprendimą, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje šią instituciją prokuroras prašė teismo patraukti atsakovu. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kasacinio skundo argumentai, susiję su senaties taikymu, taip pat turi viešąjį interesą, nes šio teisės instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, užtikrinti realią pažeistų teisių apsaugą. Nagrinėjama byla yra pavyzdys, kai kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė.

26Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis. Gindamas nuosavybės atkūrimo procese dalyvaujančių asmenų teises, prokuroras reiškia ieškinį ir nurodytą viešąjį interesą gina tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovas. Šis prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovui, kurio materialinio intereso apsaugai pareikštas ieškinys. Teismai nurodė, kad prokuroras neturi materialinio intereso ir tuo skiriasi nuo ieškovo, kurio materialinio intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Teismai netinkamai aiškino prokuroro teisinio statuso ypatumus. Tas faktas, kad prokuroras neturi materialinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisių nei kitiems ieškovams, nes būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Materialinio intereso neturinčio ieškovo institutas teisėkūroje vadinamas teisine fikcija. Tokio viešajam interesui atstovaujančiojo procesinio teisinio statuso reikšmė ta, kad jis turi tiek teisių, kiek ir materialinį interesą turintis ieškovas. Prokuroras kaip ieškovas kreiptis į teismą gali prašydamas ginti viešąjį interesą, tačiau derindamas ir kitą viešąjį interesą - saugoti teisinių santykių stabilumą.

27Nagrinėjamoje byloje reikšmingas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino teisinis vertinimas. Šis terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šio termino vertinimas nebuvo vienareikšmis, tačiau paskutiniais metais priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Šio termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. Kolegija su šia teismo išvada sutinka iš dalies, t. y. kad prokurorui kreipusis į apylinkės teismą, jau buvo surinkta duomenų, kurie sudarė pagrindą prokurorui teigti, jog pažeistas viešasis interesas ir reikia jį ginti teisme. Po apylinkės teismo nutarties dėl teismingumo prokuroras delsė kreiptis į teismą pagal teismingumą, todėl praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą specialiajame įstatyme. Vis dėlto, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Tokia ieškinio senaties taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002, ir kt. Atsižvelgiant į išvardytus kriterijus ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimai neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsiras teisė.

28Nuosavybės teisių atkūrimo aktas pagal teisinę prigimtį yra restitucijos (pažeistų teisių atkūrimo), nors ir ribotos, aktas, kuriuo panaikinami neteisėto nuosavybės teisių atėmimo padariniai. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo masto sudėtinga visada tiksliai ir operatyviai nustatyti asmenis, neteisėtai pasinaudojusius teise atkurti šias teises ir šių teisių perėmėjus, o gavus tokių duomenų – jų pagrindu kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Byloje nustatyta, kad prokuroras ėmėsi veiksmų ginčyti nepagrįstus nuosavybės teisių atkūrimo aktus, ir, nors šie veiksmai nebuvo operatyvūs, tačiau jie rodo siekį ginčyti atsakovams atkurtas teises. Po prokuroro kreipimosi į apylinkės teismą su ieškiniu ir teismo nutarties dėl teismingumo priėmimo, atsakovai turėjo žinoti apie savo teisės ginčijimą, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad jų įgytos nuosavybės teisės yra pripažįstamos. Atsižvelgdama į šias priežastis, į prokuroro ieškinyje keliamų klausimų išnagrinėjimo svarbą, į tai, kad praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, teisėjų kolegija laiko, kad praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

29Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 346 straipsnyje nustatytų pagrindų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.