Byla 2-2772-577/2017
Dėl Asociacijos Lietuvos antstolių garbės teismo 2016-12-01 sprendimo drausmės byloje Nr. 125/16 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant atsakovo Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai atstovei B. P.,

4trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei J. O.- B.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio D. S. ieškinį atsakovei Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl Asociacijos Lietuvos antstolių garbės teismo 2016-12-01 sprendimo drausmės byloje Nr. 125/16 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir

Nustatė

6ieškovas antstolis D. S. ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos antstolių Garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2016-12-01 sprendimą drausmės byloje Nr. 125/16, kuriuo ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog skundžiamas sprendimas šališkas ir priimtas subjektyviai įvertinus sprendimo motyvuose išdėsčius tik antstoliui nepalankias faktines aplinkybes, neištyrus antstolio nurodytų aplinkybių, dėl ko sprendimas buvo priimtas esmingai pažeidus drausminių bylų nagrinėjimo ir drausminių bylų skyrimo taisykles, t.y. pažeisti LR antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 3, 12 p. nuostatų reikalavimai. Garbės teismas paskyrė nuobaudą neatsižvelgdamas į tai, jog neprocesiniai veiklos pažeidimai nustatyti nebuvo, t.y. nebuvo LR antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nustatytos sąlygos, kad drausminė atsakomybė gali būti taikoma už neprocesinės veiklos pažeidimus; ieškovo įsitikinimu, nebuvo ir antros LR antstolių įstatymo 13 str. 1 d. numatytos sąlygos – nebuvo padaryti jokie imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai; Garbės teismas netinkamai įvertino ginčo esmę. Anot ieškovo, Antstolių garbės teismas nepagrįstai jam iškėlė drausmės bylą dėl to, kad jis, neatvykdamas į antstolių Prezidiumo 2016 m. spalio 27 d. 13:00 val. posėdį ir nepateikdamas informacijos, parodė nepagarbą Antstolių rūmams; mano, kad buvo pažeistos LR antstolių įstatymo 48 str. 3 d. 5 p., Antstolių profesinės etikos kodekso 5, 11 p. nuostatos.

7Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, jokių prašymu atidėti teismo posėdį iš ieškovo negauta, neatvykimo priežastis nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

8Atsakovo atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-21533-599/2016 pagal Savivaldybės skundą dėl antstolio D. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0032/15/01977 skundą tenkino visiškai ir konstatavo, jog antstolis D. S., atlikdamas veiksmus vykdomojoje byloje, elgėsi nesąžiningai ir grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus bei tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo, kaip skolininko, teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Atsakovo atstovės įsitikinimu, Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs visą drausmės bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, jog antstolis D. S., nesilaikydamas reikalavimo antstoliui atliekant valstybės pavestas funkcijas, vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu ir sąžiningai atlikti profesines pareigas, užtikrinti tinkamą kontoros darbo organizavimą, pažeidė Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 5, 11, 12 p. nuostatas; Garbės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

9Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei atsakovo atstovės poziciją, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad neatitinka tiesos ieškovo teiginys, jog jis skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, kadangi ieškovas turėjo drausminę nuobaudą – pastabą, kuri įsiteisėjo 2014 m. balandžio 18 d. Be to, trečiojo asmens nuomone, nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, jog Antstolių garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į drausminių nuobaudų eiliškumo tvarką, nes Antstolių įstatymas nenumato jokios drausminių nuobaudų skyrimo eiliškumo tvarkos.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 378 antstoliui D. S., dirbančiam antstolių N. Š. –S. ir D. S. kontoroje, iškėlė drausmės bylą. Antstolių garbės teismas 2016 m. gruodžio 1 d., išnagrinėjęs antstolio D. S. drausmės bylą Nr. 125/16, priėmė sprendimą skirti antstoliui drausmės nuobaudą – pastabą.

12Ieškovas antstolis D. S. reikalavimą panaikinti Antstolių Garbės teismo sprendimą iš esmės grindžia dviem grupėmis argumentų: a/ Antstolių garbės teismas netinkamai įvertino ginčo esmę, jokie neprocesiniai veiklos pažeidimai nustatyti nebuvo ir nebuvo padaryti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, todėl buvo pažeisti Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p.; b/ skiriant nuobaudą taip pat buvo pažeisti Antstolių įstatymo 3 str., 48 str. 3 d. 5 p., Antstolių profesinės etikos kodekso 5 ir 11 p. Atsakovas bei trečiasis asmuo, teigdami, kad drausmės nuobauda buvo paskirta pagrįstai, su ieškiniu nesutiko.

13Taigi byloje iškilusio ginčo esmė – ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumas.

14Dėl Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p.

15Kaip minėta, anot ieškovo, jokie jo veiklos neprocesiniai pažeidimai nustatyti nebuvo ir nebuvo padaryti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, todėl jo tvirtinimu, Garbės teismas netinkamai įvertino ginčo esmę ir nepagrįstai paskyrė nuobaudą. Tačiau su tokiais ieškovo argumentais sutikti negalima dėl žemiau išdėstytų motyvų:

161. Kasacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką profesinės atsakomybės ir, atskirai, antstolių profesinės atsakomybės klausimais, ne vienoje nutartyje yra nurodęs, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos (AĮ 2 straipsnio 1 dalis); jog atlikdami šias funkcijas, antstoliai privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; profesines pareigas privalo atlikti sąžiningai; jis privalo saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis; privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 str. 1 d.). Taip pat yra pabrėžiama, jog antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris inter alia suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013, ir kt.).

172. Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, jog už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma Antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

183. Pagrindiniai antstolio elgesio principai nustatyti Antstolių etikos kodekse, kuris reglamentuoja antstolių elgesį ir tiesioginių pareigų atlikimo metu. Pagal šio kodekso 12 punktą antstolis privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

194. Bylos duomenimis nustatyta, jog drausmės byla antstoliui buvo inicijuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; prašymas buvo grindžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 21533-599/2016 pagal Savivaldybės skundą dėl antstolio D. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0032/15/01977, kuria teismas savivaldybės skundą tenkino, panaikino antstolio 2016-04-13 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl vykdomų išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktą. Vilniaus apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad antstolis atlikdamas veiksmus elgėsi nesąžiningai ir grubiai pažeidė LR Antstolių įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus bei tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo, kaip skolininko, teises ir teisėtus interesus. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1833-262/2016 pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad skolininkui nebuvo pasibaigęs antstolio raginime įvykdyti teismo sprendimą gera valia numatytas 10 d. terminas, todėl antstolis, priėmęs ginčijamus patvarkymus, grubiai pažeidė tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, tiek Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus, tiek teisėtus skolininko interesus. Taigi, teismų procesiniuose dokumentuose aiškiai konstatuoti ne tik procesinę veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai. Akivaizdu, jog priešingai nei teigia ieškovas, teismai, spręsdami skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, pasisakė ne tik dėl antstolio CPK nuostatų pažeidimo, bet ir vertino antstolio veiksmus atliekant savo funkcijas kaip nesąžiningus ir nekorektiškus, grubiai pažeidžiančius Antstolių įstatymo reikalavimus, taip pat nustatė, jog antstolis neteisėtais veiksmais pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus.

205. Iš skundžiamo Garbės teismo sprendimo turinio matyti, jog garbės teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, vertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, antstolio elgesį vykdymo proceso metu, skolininko ir ieškovo interesų pusiausvyros užtikrinimą bei tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui ir turi laikytis nustatytų itin aukštų elgesio reikalavimų atlikdamas savo funkcijas. Garbės teismo aptarti drausminės nuobaudos paskyrimo priežastys ir pagrindai suponuoja išvadą, kad drausminės nuobaudos paskyrimą nulėmė ne antstolio procesinių normų pažeidimas, o būtent teismų nustatytų antstolio neteisėtų veiksmų vertinimas teisės aktuose jam numatytų funkcijų sąžiningo vykdymo ir aukštų elgesio reikalavimų jas vykdant laikymosi kontekste. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į skundžiamų antstolio, teismų pripažintų neteisėtais veiksmų visumą (neįsitikino, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, ir jį priėmė, pradėjo vykdymo veiksmus, nors vykdymo procesas buvo sustabdytas, nesulaukęs raginime nustatyto 10 d. termino pabaigos nurašė 760 913,15 Eur, nustatė vykdymo išlaidų sumą, ir t.t.), pasekmes (negalėjimas naudotis Vilniaus miesto savivaldybės banko sąskaita, kurioje yra laikomos lėšos socialinėms išmokoms, kompensacijoms, darbuotojų atlyginimams mokėti bei kitos lėšos, būtinos viešųjų paslaugų užtikrinimui, kas sąlygojo, be kita ko, ir Vilniaus miesto savivaldybės (skolininko) negalėjimą užtikrinti tinkamo savarankiškų bei valstybės deleguotų funkcijų vykdymą), tai, kad neteisėtais veiksmais buvo pažeisti skolininko interesai, neužtikrinta skolininko teisė geranoriškai įvykdyti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismo sprendimą, teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų sąsajų su nustatytais antstolio pažeidimais kontekstą, spręstina, kad Garbės teismas pagrįstai konstatavo Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p. nuostatų pažeidimus.

217. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl Antstolių garbės teismo šališkumo, todėl ieškovo teiginiai, kad Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas, laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir jais nesivadovautina (CPK 178 str.).

22Dėl Antstolių įstatymo 48 str. 3 d. 5 p., Antstolio profesinės etikos kodekso 5, 11 p. pažeidimo.

231. Iš skundžiamo Garbės teismo sprendimo matyti, kad drausminė nuobauda ieškovui taip pat buvo skirta dėl to, jog jis, neatvykdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2016-10-27 posėdį, nepateikdamas prašomos informacijos, parodė nepagarbą Antstolių rūmams; teismas konstatavo Antstolių profesinės etikos kodekso įtvirtintų 5 p. skaidrumo bei 11 p. bendradarbiavimo principų pažeidimą.

242. Ieškovo tvirtinimu, dėl VMI rašto, kuris buvo svarstomas prezidiumo posėdyje, jis buvo pateikęs el. paštu paaiškinimą bei nurodęs, kad dėl nagrinėjamo klausimo jam atstovaus padėjėjas; tačiau būtent Prezidiumas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Pasak ieškovo, galimai jis ir galėjo išsamiau ir plačiau pateikti paaiškinimus dėl VMI rašto, o Prezidiumui nesutikus, kad į posėdį atvyktų jo padėjėja, atsakyti, jog savo dalyvavimu plačiau paaiškinti nieko negalės, tačiau, ieškovo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai neleidžia teigti, kad jis akivaizdžiai pažeidė nurodytus profesinės etikos kodekso reikalavimus ir dėl to jam turi būti skiriama nuobauda. Ieškovo teigimu, susiklosčius esamai situacijai ir pats Prezidiumas turėjo bendradarbiauti su antstoliu, paskirti kitą posėdį, į kurį galėtų atvykti pats antstolis, suderinti posėdžio laiką, o ne bausti ieškovą.

253. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 str. 2 d. nurodoma, kad antstolių neprocesinę veiklą kontroliuoja Lietuvos antstolių rūmai; įstatymo 48 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rūmams priskirtas funkcijas, gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti. Pareiga antstoliui teikti informaciją apie savo veiklą tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi teisę šią informaciją gauti, bei su jais bendradarbiauti yra įtvirtinta Antstolių profesinės etikos kodekso 5, 11 p.

264. Bylos duomenims nustatyta, kad 2016-09-05 Antstolių rūmuose buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2016-08-31 raštas su prašymu įvertinti VMI pateiktą informaciją apie antstolio D. S. neveikimą bei spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės jam taikymo. Antstolių rūmai 2016-09-05 raštu kreipėsi į antstolį su prašymu pateikti išsamius paaiškinimus; 2016-10-07 buvo gautas antstolio elektroninis laiškas (be parašo), kuriame buvo pateiktas trumpas aplinkybių, susijusių su VMI raštu, paaiškinimas. Siekiant detaliau išanalizuoti aplinkybes, antstoliui 2016-10-17 elektroniniu raštu buvo pranešta, kad prezidiumas posėdžio metu priėmė sprendimą pakviesti antstolį į Prezidiumo posėdį 2016-10-27, bei paprašyta pateikti vykdomąją bylą. Tačiau antstolis į posėdį neatvyko, prašomų dokumentų nepateikė. Garbės teismo posėdžio metu antstolis nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į Prezidiumo posėdį ir nepateikė vykdomosios bylos; nors neneigė žinojęs, jog Prezidiumas nesutiko, kad svarstyme dalyvautų antstolio padėjėjas.

275. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad Antstolių prezidiumas, gavęs iš antstolio neišsamius paaiškinimus, pakartotinai prašė iš antstolio pateikti paaiškinimus, reikalavo pateikti vykdomąją bylą, kvietė į posėdį, priešingai, nei tvirtina ieškovas, sudaro pagrindą spręsti, kad Antstolių prezidiumas ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas užtikrinti bendradarbiavimo principo, įtvirtinto Antstolių profesinės etikos kodekso 5 p., bei Antstolių įstatymo 48 str. 3 d. 5 p. nuostatų įgyvendinimą. Tuo tarpu antstolio veiksmai (neveikimas): prašymų pateikti vykdomąją bylą bei išsamesnius paaiškinimus visiškas ignoravimas, neatvykimas į posėdį be pateisinamų priežasčių, žinant, kad Prezidiumas nusprendęs dėl jo dalyvavimo posėdyje, suponuoja išvadą, kad būtent ieškovas pažeidė aptariamus Antstolių profesinės etikos kodekso skaidrumo bei bendradarbiavimo principus. Vėlgi, aptariamojoje situacijoje ne tik Prezidiumas, bet ir pats antstolis privalėjo rodyti iniciatyvą nustatyti teikiamo VMI prašymo pagrįstumą. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, esą antstolis būtų prašęs atidėti svarstymą, nėra jokių duomenų, pateisinančių antstolio neatvykimą į posėdį, negalėjimą pateikti paaiškinimus ar vykdomąją bylą, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo samprotavimais dėl posėdžio atidėjimo, o juolab dėl CPK 246 str. nuostatų analogijos taikymo.

28Reziumuojant išdėstytą spręstina, jog Antstolių garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos antstoliui D. S. skyrimo naikinti nėra pagrindo; ieškovo reikalavimai atmestini.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

30ieškovo D. S. ieškinį atmesti.

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant atsakovo Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai atstovei 4. trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 6. ieškovas antstolis D. S. ieškiniu prašo panaikinti... 7. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą... 8. Atsakovo atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose... 9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2016 m.... 12. Ieškovas antstolis D. S. reikalavimą panaikinti... 13. Taigi byloje iškilusio ginčo esmė – ieškovui paskirtos drausminės... 14. Dėl Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p.... 15. Kaip minėta, anot ieškovo, jokie jo veiklos neprocesiniai pažeidimai... 16. 1. Kasacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką profesinės atsakomybės... 17. 2. Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, jog už Antstolių įstatymo,... 18. 3. Pagrindiniai antstolio elgesio principai nustatyti Antstolių etikos... 19. 4. Bylos duomenimis nustatyta, jog drausmės byla antstoliui buvo inicijuota... 20. 5. Iš skundžiamo Garbės teismo sprendimo turinio matyti, jog garbės... 21. 7. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl... 22. Dėl Antstolių įstatymo 48 str. 3 d. 5 p., Antstolio profesinės etikos... 23. 1. Iš skundžiamo Garbės teismo sprendimo matyti, kad drausminė nuobauda... 24. 2. Ieškovo tvirtinimu, dėl VMI rašto, kuris buvo svarstomas prezidiumo... 25. 3. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 str. 2 d. nurodoma, kad... 26. 4. Bylos duomenims nustatyta, kad 2016-09-05 Antstolių rūmuose buvo gautas... 27. 5. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad... 28. Reziumuojant išdėstytą spręstina, jog Antstolių garbės teismo sprendimo... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 30. ieškovo D. S. ieškinį atmesti.... 31. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...