Byla 2-577-544/2009
Dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovės atstovei advokatei Ingai Daunoravičienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-577-544-09 pagal ieškovės BUAB „Danlit Metal Company“ ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

3Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2008-11-10, 2008-11-28, 2008-12-01, 2008-12-04 šalių sudarytus tarpusavio skolų užskaitymo aktus dėl 65 671,27 Lt užskaitos padarymo ir ieškovei pagal 2008-11-10 pirkimo-pardavimo sutartį ir sąskaitą DMC 2008-060 priteisti 33 630 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovei iškelta bankroto byla ir actio Pauliana ieškinys CK 6.66 str. pagrindu reiškiamas ginant visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Atsižvelgiant į ieškovo bankrotą, ginčui CK 6.66 str. 4 d. nuostatos netaikytinos. Ginčijamų skolų tarpusavio užskaitymo aktų ieškovas apsirašyti neturėjo, kad jie pažeidžia kreditorių teises nežinoti negalėjo, nes jau tada ieškovas buvo nemokus, vertingo turto neturėjo, o skolos kreditoriams viršijo 700 000 Lt, ką patvirtina teismų nutartys, 2009-02-18 turto perdavimo aktas, 20009-04-29 pažyma. Ieškovas ginčijamų aktų pagrindu neteko 33 630 Lt, kurie galėjo būti skirti pirmesnės eilės kreditorių: darbuotojų, valstybės biudžetams, VSDFV biudžeto – reikalavimų tenkinimui.

5Nurodo, kad ginčijami aktai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.80 str. pagrindu, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Jais buvo užskaityta 65 671,27 Lt suma, nors atsakovas ieškovui už pirktą ilgalaikį buvo skolingas tik 33 630 Lt pagal 2008-11-10 pirkimo-pardavimo sutartį. 2008-11-10 pardavus turtą atsakovei ieškovei nuomojamų patalpų nebereikėjo. LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. numato kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams mokėjimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Ginčijamais aktais atsakovas abejotinus savo reikalavimus sudengė su ieškovo neginčijamu reikalavimu pažeisdamas minėtu įstatymu numatytą tvarką, ją apeidamas ir pirmiausia patenkindamas 4-osios eilės kreditoriaus reikalavimą. Ginčijami aktai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 str.). Buvęs įmonės administracijos vadovas bankroto administratoriui neperdavė 2008-12-04 pranešimo Nr. 56 dėl ginčijamo2008-12-01 akto negaliojimo. Be to, dviejų šalių pasirašytas aktas yra sandoris ir vienos šalies pranešimu negali tapti negaliojančiu, todėl reiškia ieškinį ir dėl 2008-12-01 akto pripažinimo negaliojančiu.

6Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei pagal 2006-12-22 patalpų subnuomos sutartį, o atsakovė ieškovei - pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Vadovaujantis CK 6.130 str., 6.131 str., kurie numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, šalys įskaitė vienarūšius priešpriešinius tarpusavio reikalavimus 33 630 Lt. Atsakovė dar 2008-12-04 ieškovei pateikė pranešimą, kad 2008-12-01 tarpusavio skolų užskaitymo aktas yra negaliojantis ir anuliuojamas. Ieškovė jį ginčija, nors dėl to ginčo nėra. Tai patvirtina 2008-11-10, 2008-11-28, 2008-12-04 į atsakovės apskaitą įtraukti tarpusavio skolų suderinimo aktai, pagal kuriuos atliktos užskaitos bei faktas, kad 2009-03-09 nutartyje teismas patvirtino atsakovės 26,62 Lt kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Mano, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus aktus CK 6.66 str. pagrindu, nes nėra šiame straipsnio numatyto taikymo sąlygų viseto, kuris, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra būtinas. Ieškovas šiam pagrindui pagrįsti nenurodo ir nepateikia nei vieno argumento bei įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė, pareikšdama, kad atlieka įskaitymą, buvo nesąžininga. Įskaitymas yra prievolės įvykdymo būdas, todėl kiekviena iš šalių vienašališkai turi teisę pareikšti, jog taiko įskaitymą. Sąskaitos už patalpų nuomą ieškovei buvo pateiktos iki subnuomos sutarties nutraukimo 2008-12-04, jos yra pagrįstos, nes iki to laiko ieškovė patalpomis naudojosi, todėl privalo sumokėti mokestį. Įskaitymas visiškai atitiko CK 6.130 str. 1 d. reikalavimus, nes šalių reikalavimai buvo lygūs, piniginiai, vienarūšiai ir priešpriešiniai, šalys viena kitos atžvilgiu turėjo tiek skolinį įsipareigojimą, tiek kreditorinį reikalavimą. Pagal CK 6.131 str., įskaitymas gali būti vienašalis sandoris, svarbu, kad apie įskaitymą būtų tinkamai pranešta kitai prievolės šaliai, ir šiuo atveju tai padaryta pačiame dvišaliame užskaitymo akte. Byloje nėra duomenų, kad buvo CK 6.134 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų draudžiama taikyti įskaitymą. Ginčijami aktai sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, o ĮBĮ draudžia vykdyti įskaitymus po bankroto bylos iškėlimo. Pagal CK 6.140 str., skolininkui tapus nemokiu įskaitymas nedraudžiamas ir tokiu atveju kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad atsiskaityti už prekes reikia ne vėliau kaip iki 2009-03-01, todėl buvo galimas ir ankstesnis atsiskaitymas. Kadangi buvo visos įstatyme numatytos sąlygos įskaityti, ieškinys nepagrįstas. Tarpusavio įskaitymas nepatenka į LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reguliuojamą mokėjimų sritį, todėl šis įstatymas įskaitymams netaikomas, apie ką yra pasisakiusi ir teismų praktika. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo nemokumą. Su ieškove sutartinius santykius turėjo ilgą laiką ir nebuvo ilgalaikio termino, kuriuo ieškovė būtų visai nemokėjusi nuomos mokesčio. Todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas yra nemokus. Atsakovės finansinė apskaita yra tvarkoma taip, jog, esant kreditoriniam ir debitoriniam įsiskolinimui tam pačiam asmeniui, finansininkai iš karto pasinaudoja įstatymo suteikta tarpusavio reikalavimų įskaitymo teise.

7Ieškinys tenkintinas dalyje dėl 2008-12-01 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 32 041,27 Lt užskaitos už patalpų nuomą ir už pirktas prekes pripažinimo negaliojančiu, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas, nes, teismo nuomone, ieškovė neįrodė šių kitų ginčijamų sandorių ieškinyje nurodytų negaliojimo pagrindų, atitinkamai - nėra pagrindo priteisti ieškovei skolą pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

8Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-01-16 nutartimi ieškovei UAB „Danlit Metal Company“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas V. K. (b. l. 8). Ieškinys atsakovei ieškovės administratoriaus reiškiamas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. pagrindu. Iš 2008-11-10 pagal pirkimo-pardavimo sutarties, sąskaitos DMC 2008-060 matyti, kad ieškovė pardavė atsakovei įrengimus už 33 630 Lt, už kuriuos atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2009-03-01 (b. l. 11-12, 13). Šio sandorio ieškovas neginčija, nes tuo metu įmonė ūkinės-komercinės veiklos faktiškai nebevykdė, o turtas buvo parduotas už realią kainą. Byloje nustatyta, kad pagal 2006-11-22 patalpų subnuomos sutartį Nr. 06-75 atsakovė buvo išnuomojusi ieškovei negyvenamas 1277,42 kv. m. patalpas Beržų g. 4, Panevėžyje. Subnuomos sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu 2008-12-04. Pagal bylos duomenis, minėti įrenginiai buvo ieškovės iš atsakovės nuomotose patalpose ir jie buvo tinkamai naudoti pagal paskirtį tose patalpose (b. l. 14-15). Nutraukiant subnuomos sutartį ieškovė atsakovei pagal subnuomos sutartį liko skolinga 33 630 Lt (b. l. 33, 53). Todėl 2008-11-10, 2008-11-28, 2008-12-04 šalių sudarytais tarpusavio skolų užskaitymo ginčijamais aktais buvo padaryta 33 630 Lt užskaita, pagal kurią užskaityta nuomos skola pagal 2006-12-22 patalpų subnuomos sutartį Nr. 06-75 ir parduoto turto 33 630 Lt skola pagal pirkimo-pardavim osutartį (b. l. 16-17, 19).

9Pagal CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d., viena prievolės šalis gali savo valia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta ir teismų praktikoje pripažįstama, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris ir kita šalis negali šio pareiškimo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo. Tačiau apie įskaitymą kokia nors forma, jei sutartyje nenumatyta ko kita, turi būti informuojama kita šalis (pvz., LAT CBS 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, kat. 35.4; 40.2 ir kt.).

10CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą, kai skolininkas tampa nemokus. Tokiu atveju kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. numatė, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiamas įskaitymas. Tačiau šią teisės normą aiškinant sistemiškai su Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 3 p. bei atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, darytina išvada, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai negali būti įskaitomi, nes įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, todėl tai prieštarautų bankroto procedūros tikslui lygiai apsaugoti visų kreditorių interesus ir ĮBĮ 35 str. nuostatoms dėl kreditorių reikalavimų eilės ir tvarkos (CK 6-osioa knygos komentaras, psl. 180, LAT CBS 2001-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95-20001 ir kt.). Šiuo atveju ginčijamų aktų sudarymo dienai nutartis iškelti bankroto bylą ieškovei nebuvo priimta, todėl šios nuostatos nedraudė atlikti įskaitymą (b. l. 8).

11Ieškovė vienu iš ieškinio teisinių pagrindų nurodo CK 6.66 str. Jame numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, sprendžiant ginčus CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, būtina išaiškinti, ar kreditorius turėjo neabejotiną reikalavimo teisę; ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ar ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Įvertinus virš byloje jau minėtus įrodymus, šalių argumentus daroma išvada, kad neįrodytos visos CK 6.66 straipsnio reikalaujamos įrodyti aplinkybės, kurių visumai esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 str. 3 d.), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. su J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2008, kat. 35.6.1). Šioje byloje neįrodinėjama, kad yra CK 6.67 str. numatyta atsakovės nesąžiningumo prezumpcija. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovė nenuginčijo atsakovės sąžiningumo prezumpcijos. Iš atsakovės pateiktų dokumentų apie nuomos mokesčio mokėjimą matyti, kad šalių sutartiniai santykiai truko nuo 2006 metų ir nėra ilgo laikotarpio, kuriuo ieškovė iš viso nebūtų mokėjusi atsakovei nuomos mokesčio, daliniai mokėjimai buvo atliekami kas mėnesį (b. l. 33, 53). Todėl spręsti, kad ieškovė nemoki vien iš to, kad kasmėnesiniais mokėjimais skola visiškai nepadengiama, atsakovei nebuvo faktinio pagrindo. Tuo labiau, esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo pagrįstai manyti, kad užskaita pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises. Ieškovė teisingai nurodo, kad 2009-01-06 nutartyje iškelti bankroto bylą buvo nurodyta, kad apie bankroto bylos kėlimą, jei nebus atsiskaityta per 30 dienų, ieškovė buvo įspėta 2008-09-22, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įteiktas 2008-12-15, kad 2008-11-01 ieškovė buvo skolinga darbuotojams 27 269 Lt, VSDFV Panevėžio skyriui – 11 954,86 Lt (b. l. 8, 21). Tačiau ieškovė nenurodo ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovę atstovavę asmenys atsakovei atskleidė minėtą informaciją apie gresiantį bankrotą bei apie tai, kad dėl lėšų stygiaus ji neturi teisės atsiskaityti su atsakove užskaitos būdu, nors sąžiningo verslo kriterijai ir reikalavo, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovė už turtą sumoka ieškovei iki 2009-03-01 dienos (b. l. 11-12). Toks minėtos sąlygos suformulavimas, teismo nuomone, nedraudė atsakovei atsiskaityti su ieškove anksčiau minėto termino, todėl tai taip pat neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

13Ieškovė nurodo, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.80 str. pagrindu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: CK 1.5 str. ir LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. Teismo nuomone, šie argumentai nepagrįsti. Pagal minėto įstatymo nuostatas, mokėjimas yra pinigų pervedimas grynaisiais pinigais ar per kredito įstaigas, o įskaitymas nepatenka į minėto įstatymo reguliavimo sferą. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į procesiniuose dokumentuose minimą teismų praktiką (b. l. 44-46), pagrįstai nurodo, kad vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymui reguliuoti minėto įstatymo reikalavimai netaikomi (b. l. 44-46, 2008-12-30 Lietuvos Apeliacinio teismo byla Nr. 2A-314/2008 ir kt.). Nors ieškovė šių atsakovės argumentų iš esmės neginčijo, bet ieškiniui pagrįsti nurodė, kad minėto įstatymo nuostatas šalys siekė apeiti, o atsakovė siekė gauti pirmesnį už kitus kreditorius reikalavimo patenkinimą, todėl buvo nesąžininga. Su tuo sutikti nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo minėtas įstatymas nereguliuoja, taigi ir jo apeiti ar nesilaikyti siekiant sau palankesnės situacijos nebuvo galima. Kadangi pripažįstama,. Kad ginčijamai aktai buvo teisėti ir pagrįsti, jie CK 1.5 str. numatytiems principams neprieštarauja.

142008-12-01 buvo surašytas Tarpusavio skolų užskaitymo aktas dėl 32 041,27 Lt užskaitos už nuomą ir minėtas pirktas prekes (b. l. 18). Tačiau, kaip matyti iš kitų aktų, 33 630 Lt užskaita padaryta pagal kitus virš minėtus tris tarpusavio skolų užskaitymo aktus (2008-11-10, 2008-11-28, 2008-12-04 – b. l. 15, 16, 18). Abi šalys pripažįsta, kad 2008-12-01 aktas niekinis ir turi būti panaikintas, kadangi juo užskaitoma suma dubliuoja tas pačias minėtuose trijuose aktuose užskaitytas skolas. Byloje nėra duomenų apie kitokių, negu virš aptarta, tarpusavio prievolių ir jų kilusių skolų tarp šalių, kurias būtų galima užskaityti, buvimą. 2008-12-04 pranešime atsakovė nurodo, kad 2008-12-01 aktą dėl 32 041,27 Lt sumos užskaitymo reikia laikyti negaliojančiu, nes jis buvo surašytas ir išsiųstas ieškovei pakartotinai savalaikiai negavus iš ieškovės 2008-11-10 ir 2008-11-28 aktų dėl tos pačios skolos užskaitymo (b. l. 32). Kadangi tarpusavio skolų užskaitymo aktas yra sandoris, ieškovas teisingai nurodo, kad jis turi būti nuginčijamas teismine tvarka (CK 1.80 str.). Ginčijamas aktas prieštarauja CK 6.130 str. 1 d., numatančiai, kad, norint atlikti įskaitymą, tarp šalių turi būti prievolės, kad įskaityti galima tik priešpriešinius, vienarūšius, realiai egzistuojančius neginčijamus reikalavimus, kurių, kaip jau minėta, papildomai 32 041,27 Lt sumai nebuvo.

15Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau šiuo konkrečiu atveju iš atsakovės žyminis mokestis valstybei ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovei (b. l. 7) nepriteisiami, nes 2008-12-01 aktas surašytas dėl 2008-11-10 ir 2008-11-28 aktuose nurodytos tos pačios įskaitymo sumos klaidingai supratus, kad ieškovė negrąžina pirmų dviejų aktų dėl tos pačios sumos užskaitymo (b. l. 32). Iš tikrųjų joks kitas savarankiškas materialinis reikalavimas, negu užskaitytas 2008-11-10, 2008-11-28, 2008-12-04 aktais, dėl kurių ieškinys atmetamas, 2008-12-01 aktu užskaitytas nebuvo. Ieškinio kaina yra 33 630 Lt. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

16Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

17Ieškinį tenkinti iš dalies.

18Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008-12-01 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sudarytą tarp ieškovės UAB „Danlit metal Company“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, dėl 32 041,27 Lt užskaitos už patalpų nuomą ir už pirktas prekes.

19Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2008-11-10,... 4. Nurodė, kad ieškovei iškelta bankroto byla ir actio Pauliana ieškinys CK... 5. Nurodo, kad ginčijami aktai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.80... 6. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi... 7. Ieškinys tenkintinas dalyje dėl 2008-12-01 Tarpusavio skolų užskaitymo akto... 8. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo... 9. Pagal CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d., viena prievolės šalis gali savo... 10. CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą, kai skolininkas tampa nemokus.... 11. Ieškovė vienu iš ieškinio teisinių pagrindų nurodo CK 6.66 str. Jame... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse,... 13. Ieškovė nurodo, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 14. 2008-12-01 buvo surašytas Tarpusavio skolų užskaitymo aktas dėl 32 041,27... 15. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau šiuo konkrečiu atveju iš... 16. Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.,... 17. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 18. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008-12-01 Tarpusavio skolų... 19. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...