Byla 2-1626-460/2012
Dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės „Swedbank lizingas“, UAB atstovui Vincentui Šupiniui, išnagrinėjo „Swedbank lizingas“, UAB prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-21 nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas Arūnas Gedeikis.

3„Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių ir prašė kreiptis į teismą dėl 665 137,77 Lt kreditinio reikalavimo patvirtinimo.

4Restruktūrizavimo administratorius su minėtu reikalavimu sutiko ir kreipėsi į teismą patvirtinti ieškovo reikalavimą.

5Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi minėtas reikalavimas buvo patvirtintas.

6RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktoriaus atstovas nesutiko su minėtu kreditiniu reikalavimu ir teismui pateikė atskirąjį skundą.

7Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-05 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartį, kuria ginčijamas reikalavimas buvo patvirtintas.

8Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimą palaikė, prašė patvirtinti kreditinį reikalavimą.

9Prašymas tenkintinas.

10Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Vakarų inžineriniai tinklai" 2007–2011 metais pasirašė lizingo sutartis, pagal kurias atsakovei UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ buvo išnuomotas „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantis turtas: 4 ekskavatoriai bei 7 automobiliai.

11Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius.

12CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pirmiau nurodyta CK 6.574 straipsnio nuostata nurodo dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemones, iš kurių gali būti pasirinkta tik viena – arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išsireikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius. Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme numatytų jo interesų gynimo priemonių, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį. Tai patvirtina ir CK 6.574 straipsnio formuluotė, jog „lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“. Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali būti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Nagrinėjamos bylos atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartis, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką). Šiuo atveju bankas yra išsireikalavęs didesnę dalį lizingo dalyko – 4 ekskavatorius bei 4 automobilius (pas atsakovę liko dar 3 automobiliai), teismui pateikė visų 11 transporto priemonių rinkos vertes, nustatytas pačios ieškovės. Atsakovė teismo prašė skirti šių transporto priemonių ekspertizę. Tačiau teismas, vadovaudamasis aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, iš naujo išanalizavo bei įvertino susidariusią situaciją ir mano, kad nagrinėjamu atveju, kai atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė, būtina vadovautis proceso koncentracijos principu, bei aktyviai siekti, kad nebūtų užvilkintas bylos nagrinėjimas (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių rinkos vertės nustatymo klausimas šiuo atveju nėra prioritetinis ir neatidėliotinas, rinkos vertę bus galima nustatyti pardavimo metu, tuo labiau, kad tikroji rinkos vertė bus nustatyta sandorių metu. Kita vertus, paskyrus ekspertizę gali net iki 3 mėnesių užsitęsti šios bylos nagrinėjimas, o tai neabejotinai pažeistų ne tik ieškovės, tačiau ir atsakovės interesus.

13Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės prašymas skirti ekspertizę atmestinas, ieškovės kreditinis reikalavimas, kurį sudaro 39 129,95 Lt neapmokėta suma pagal lizingo sutartis bei 20 022,07 Lt turto atsiėmimo kaštai, iš viso 59 152,02 Lt, tvirtintinas (CPK 178 straipsnis).

14Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais,

Nutarė

15prašymą tenkinti.

16Patvirtinti „Swedbank lizingas“, UAB 59 152,02 Lt kreditinį reikalavimą, kylantį iš lizingo sutarčių.

17Nutartį per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai