Byla 2-387/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“restruktūrizavimo byloje, civilinės bylos Nr. 2-1626-460/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoatsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“restruktūrizavimo byloje, civilinės bylos Nr. 2-1626-460/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla.

5UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių, prašydamas kreiptis į teismą dėl 665 137,77 Lt kreditinio reikalavimo patvirtinimo.

6Restruktūrizavimo administratorius su minėtu reikalavimu sutiko ir kreipėsi į teismą patvirtinti ieškovo reikalavimą.

7Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi minėtas reikalavimas buvo patvirtintas.

8RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktorius nesutiko su minėtu kreditoriniu reikalavimu ir teismui pateikė atskirąjį skundą.

9Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-05 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartį, kuria ginčijamas reikalavimas buvo patvirtintas ir reikalavimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.

10Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, atsiradusį atsakovui netinkamai vykdant šalių sudarytas lizingo sutartis.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“59 152,02 Lt kreditinį reikalavimą, kylantį iš lizingo sutarčių.

13Teismas nurodė, jog bylos duomenimis, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 2007–2011 metais pasirašė lizingo sutartis, pagal kurias atsakovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ buvo išnuomotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas: 4 ekskavatoriai ir 7 automobiliai. Lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartis, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką). Šiuo atveju ieškovas yra išsireikalavęs didesnę dalį lizingo dalyko – 4 ekskavatorius ir 4 automobilius. Teismui ieškovas pateikė visų pagal lizingo sutartis perduotų transporto priemonių rinkos vertes, nustatytas paties ieškovo. Taigi, teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, patvirtino ieškovo kreditinį reikalavimą, kurį sudaro 39 129,95 Lt neapmokėta suma pagal lizingo sutartis bei 20 022,07 Lt turto atsiėmimo kaštai, iš viso 59 152,02 Lt.

14Spręsdamas dėl atsakovo prašymo skirti transporto priemonių verčių nustatymo ekspertizę, teismas nurodė, jog transporto priemonių rinkos vertės nustatymo klausimas šiuo atveju nėra prioritetinis ir neatidėliotinas, nes rinkos vertę bus galima nustatyti turto pardavimo metu, tikroji rinkos vertė bus nustatyta sandorių metu. Kita vertus, teismo manymu, paskyrus ekspertizę gali net iki 3 mėnesių užsitęsti šios bylos nagrinėjimas, o tai neabejotinai pažeistų ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovo interesus.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atsiimto turto vertės, todėl teismas, nepaskyręs ekspertizės turto vertei nustatyti, tinkamai neįvertino finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas, nurodęs, kad rinkos vertę bus galima nustatyti turto pardavimo metu, pats pripažino, kad yra galimas ginčas ateityje, todėl nagrinėjamu atveju galėjo patvirtinti kreditorinį reikalavimą tik išnagrinėjęs tokį ginčą. Priešingu atveju laikytina, kad teismas neįvertino šalių tarpusavio finansinių įsipareigojimų, t.y. neatskleidė bylos esmės. Tikslus kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymas yra svarbus, siekiant, kad lizingo davėjas nepagrįstai nepraturtėtų, be to, tai svarbu, užtikrinant kreditorių teises, kurias suteikia Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, tame tarpe ir įgyvendinant balsavimo teisę, kad vienam kreditoriui nebūtų nepagrįstai suteiktas pranašumas.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo yra kilęs ginčas, kuris dar yra nagrinėjamas teisme.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti 2012-06-08 nutarties.
  2. Vadovaujantis šalių pasirašytų lizingo sutarčių 11.3.2. punktu, ieškovas turi teisę atsiimti turtą, reikalauti iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų įmokų (šiuo atveju – 39 129,95 Lt) ir dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo patirtų nuostolių (šiuo atveju – 20 022,07 Lt, kuriuos sudaro dalies turto atsiėmimo iš atsakovo išlaidos). Šių dydžių apeliantas neginčija. Apelianto argumentai, kad atsiimto turto vertė yra didesnė negu likęs atsakovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartis, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti. Nei iki vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų įmokų suma, nei nuostolių, patirtų dėl turto atsiėmimo dydis, nepriklauso nuo turto rinkos vertės. Net ir tuo atveju, jeigu turto vertė būtų didesnė nei likęs atsakovo įsiskolinimas, ieškovas vis tiek turėtų teisę reikalauti skundžiama nutartimi patvirtintų sumų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas faktiniu bei teisniu aspektais patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Taip pat visais atvejais patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ,,Swedbank lizingas“, UAB kreditorinio reikalavimo, kylančio iš lizingo sutartinių santykių, patvirtinimo UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje. Apeliantas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą remdamasis argumentu, jog nutraukus lizingo sutartis lizingo davėjo perimto turto vertė yra didesnė už atsakovo (lizingo gavėjo) įsiskolinimą ieškovui (lizingo davėjui).

20Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo ir teismo teisės pagal gautą atskirąjį skundą pačiam pasinaikinti nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas

21CPK 318 str. 1 d, reglamentuojantis atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį taikytinas ir atsiliepimams į atskirąjį skundą (CPK 338 str.). Šioje normoje numatyta, kad atsiliepime į apeliacinį skundą dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Tai reiškia, jog atsiliepime į atskirąjį skundą negali būti dėstomi nauji, savarankiški argumentai dėl priešingos šalies apskųstos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

22„Swedbank lizingas“ UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, tačiau atsiliepimo 1 punktu dėstomi argumentai, kuriais nebuvo remiamasi UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirajame skunde, susiję su teismo teise pačiam pasinaikinti 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1010-460/2012, kuria buvo patvirtinti kreditorių, tame tarpe ir ,,Swedbank lizingo“, UAB finansiniai reikalavimai, nes ši nutartis pagal savo teisinę prigimtį prilyginama teismo sprendimui.

23Teisėjų kolegija dėl šių ieškovo argumentų pasisako tik tuo aspektu, jog atsiliepime nurodoma, esą tai yra absoliutus tiek 2012-07-05 nutarties (kuria buvo panaikinta 2012-06-08 nutartis), tiek vėliau priimtų (taigi, ir skundžiamos nutarties) negaliojimo pagrindas. Kadangi, minėta, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, kolegija nurodo, jog ieškovo atsiliepime nurodytos aplinkybės nėra absoliutus 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties negaliojimo pagrindas.

24Ši išvada grindžiama naujausia kasacinės instancijos teismo praktika, suformuota aiškinant bei taikant CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl teismo teisės pačiam panaikinti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje, kai dėl tokios nutarties paduodamas atskirasis skundas ir teismas sutinka su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 pakeitė praktiką dėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo bei taikymo bankroto bylose priimamoms nutartims dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir išaiškinęs, jog kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas turi teisę pats pasinaikinti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, jeigu gavęs atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, su juo sutinka. Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo procedūra įmonių restruktūrizavimo bylose yra analogiška kaip ir įmonių bankroto bylose, todėl šis išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas yra aktualus bei taikytinas ir nagrinėjamos bylos atveju.

25Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ,,Swedbank lizingas“, UAB argumentai dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo tuo aspektu, jog teismas neturėjo teisės pats panaikinti 2012-06-08 nutartį, kuria buvo patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“, yra nepagrįsti.

26Dėl teismo teisės tvirtinti kreditorinį reikalavimą kylantį iš lizingo santykių kai nėra nustatyta lizinguoto turto rinkos vertė

27Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas (ieškovo materialusis reikalavimas reiškiamas bylos atsakovui) bei pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas). Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas restruktūrizavimo byloje. Ieškovo (,,Swedbank lizingas“, UAB) reikalavimas parvirtinti tam tikro dydžio kreditorinį reikalavimą, kylantį iš lizingo teisnių santykių (59152,02 Lt) sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką, o aplinkybės, kuriomis šis reikalavimas buvo grindžiamas- šios bylos faktinį ieškinio pagrindą. Faktinį ieškinio pagrindą nagrinėjamoje byloje sudarė aplinkybės, jog su atsakovu RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ sudarytos lizingo sutartys yra nutrauktos, atsakovas nėra sumokėjęs einamųjų įmokų pagal lizingo sutartis bei mokėjimų grafikus, o taip pat, atsiimant iš atsakovo lizinguotą turtą, buvo patirtos turto atsiėmimo išlaidos.

28Reikalavimą priteisti iš atsakovo mokėjimus pagal grafikus iki sutarčių nutraukimo, taip pat reikalavimą priteisti turto atsiėmimo išlaidas, lizingo bendrovė grindė šalių pasirašytų lizingo sutarčių 11.3.2. punktu, pagal kurį lizingo davėjas turi teisę atsiimti turtą, reikalauti iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų įmokų (šiuo atveju – 39 129,95 Lt) ir dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo patirtų nuostolių (šiuo atveju – 20 022,07 Lt, kuriuos sudaro dalies turto atsiėmimo iš atsakovo išlaidos). Šių dydžių apeliantas neginčija. Apelianto argumentai, kad atsiimto turto vertė yra didesnė negu likęs atsakovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartis, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi byloje nėra pareikšta jokių priešpriešinio pobūdžio reikalavimų dėl lizingo bendrovės nepagrįsto praturtėjimo lizingo gavėjo sąskaita. Taigi, ieškovui perduoto turto vertės nustatymas šiuo atveju nebuvo ieškinio dalyką ar jo pagrindą sudaranti aplinkybė. CPK 265 str. 2 d. įtvirtintas imperatyvus draudimas teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal pareikštų reikalavimų apimtis pagrįstai nenagrinėjo lizinguoto turto vertės klausimo ir, atitinkamai, pagrįstai neskyrė ekspertizės šio turto vertei nustatyti. ,,Swednbank lizingas“, UAB atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, jog nei iki vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų įmokų suma, nei nuostolių, patirtų dėl turto atsiėmimo dydis, nepriklauso nuo turto rinkos vertės. Net ir tuo atveju, jeigu turto vertė būtų didesnė nei likęs atsakovo įsiskolinimas, ieškovas vis tiek turėtų teisę reikalauti skundžiama nutartimi patvirtintų sumų.

29Pažymėtina, jog nagrinėjamo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas nėra kliūtis apeliantui reikšti ieškinį teisme dėl lizingo bendrovės nepagrįsto praturtėjimo apelianto sąskaita (tokio pobūdžio praktika egzistuoja ir ji priklauso nuo faktinės situacijos, sutarties sąlygų ir t.t.), jeigu grąžinus lizingo bendrovei turtą, jos situacija taptų geresnė negu ta, kuri būtų tinkamai įvykdžius lizingo sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nt. 3K-3472/2012). Būtent tokio pobūdžio byloje įrodinėjimo dalyku galėtų būti grąžinto lizingo bendrovei turto rinkos vertė. Tačiau, minėta, šioje byloje tokio pobūdžio reikalavimai nėra pareikšti, lizingo sutarčių sąlyga, numatanti atsakovo pareigą mokėti iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtą įmokų dalį bei turto atsiėmimo išlaidas nėra ginčijama, todėl teismas pagrįstai patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą, o apelianto argumentai dėl neatskleistos bylos esmės nepripažįstami pagrįstais.

30Kreditoriumi remiantis ĮRĮ 3 str., pripažįstami fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Jau aptarta, jog tokią teisę ieškovas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo momentu turėjo ir turi šiuo metu; nei ši ieškovo teisė, nei kreditorinio reikalavimo dydis nėra paneigti ar nuginčyti, todėl nepripažintini pagrįstais ir apelianto argumentai, jog kreditoriui nepagrįstai suteiktas pranašumas restruktūrizavimo bylos procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, situacija kai kreditorius turi galiojančią, nenuginčytą reikalavimo teisę, o jo reikalavimas nėra tvirtinamas, pažeistų šio kreditoriaus interesus restruktūrizavimo bylos procese. Tuo tarpu jeigu susiklostytų situacija, kad ateityje išnagrinėjus ginčus teisme šio kreditoriaus reikalavimo dydis sumažėtų, įstatymas numato tokių reikalavimų tikslinimo galimybę (ĮRĮ 23 str. 7 d.). .

31Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo kliūtimi tvirtinti aptariamą reikalavimą ir aplinkybė, jog lizingo bendrovei nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas pareiškė teisme ieškinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Netgi tuo atveju, jeigu teismo sprendimu šis ieškinys būtų patenkintas (remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teisme šis ieškinys yra atmestas, nors sprendimas dar nėra įsiteisėjęs), dėl to ieškovo reikalavimas nesumažėtų: prievolė sumokėti nesumokėtas įmokas tebeegzistuotų, o sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu atveju sutarčių galiojimas būtų atkurtas, todėl įmokos turėtų būti sumokėtos ir už tą laikotarpį, kuomet sutartys buvo nepagrįstai nutrauktos. Įmokų suma pagal lizingo sutartis už laikotarpį nuo vienašališko sutarčių nutraukimo (2012-04-24) neabejotinai būtų didesnė už teismo patvirtintą 20 022,06 Lt turto atsiėmimo kaštų sumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą, kol nėra išnagrinėtas ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, buvo pažeistos atsakovo teisės ar sudarytos prielaidos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

32Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant kreditorinio reikalavimo, kylančio iš lizingo sutarčių, dydžio klausimą, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis paliekama nepakeista, o RUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirasis skundas netenkinamas.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai... 5. UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių,... 6. Restruktūrizavimo administratorius su minėtu reikalavimu sutiko ir kreipėsi... 7. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi minėtas reikalavimas buvo... 8. RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktorius nesutiko su minėtu... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-05 nutartimi panaikino Klaipėdos... 10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė... 13. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB... 14. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo skirti transporto priemonių verčių... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinės instancijos teismas faktiniu bei teisniu aspektais patikrina... 20. Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo ir teismo teisės pagal gautą... 21. CPK 318 str. 1 d, reglamentuojantis atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį... 22. „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį... 23. Teisėjų kolegija dėl šių ieškovo argumentų pasisako tik tuo aspektu, jog... 24. Ši išvada grindžiama naujausia kasacinės instancijos teismo praktika,... 25. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ,,Swedbank... 26. Dėl teismo teisės tvirtinti kreditorinį reikalavimą kylantį iš lizingo... 27. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas (ieškovo... 28. Reikalavimą priteisti iš atsakovo mokėjimus pagal grafikus iki sutarčių... 29. Pažymėtina, jog nagrinėjamo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas nėra... 30. Kreditoriumi remiantis ĮRĮ 3 str., pripažįstami fiziniai ar juridiniai... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo kliūtimi tvirtinti aptariamą... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti...