Byla 2A-5-230/2012
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Giedriui Murauskui, atsakovo atstovams I. L., adv. Jonui Masiokui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1282-530/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „YIT Technika“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“, trečiajam asmeniui V. S. dėl pripažinimo neteisėtu atsakovo atliktą 53 382,60 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „YIT Technika“ ieškiniu (t.1., b.l. 3-6) ir patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 135-140) prašė pripažinti atsakovo atliktą 53 382,60 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ 55 319,38 Lt skolą, 11,84 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2008 m. vasario 1 d. sudarė techninio aptarnavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo objektuose atlikti elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų nuolatinę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas sutartyje numatyta tvarka. Ieškovas darbus atliko, pateikė atsakovui darbų priėmimo - perdavimo aktus ir PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovas darbus priėmė, pasirašė aktus, tačiau pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 53 382,10 Lt sumą bei 1 937,28 Lt delspinigių už pradelstą atsiskaityti laiką. Atsakovas nors pripažino susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsisakė sumokėti skolą, kadangi 2008 m. balandžio 24 d inventorizacijos aktu buvo nustatytas elektros instaliacijos medžiagų trūkumas atsakovo patalpose ir pateikė koreguojančią sąskaitą, kuria užfiksavo ieškovo skolą atsakovui 53 382,61 Lt sumai. Tačiau ieškovas nėra atsakingas už elektros kabelių trūkumą pas atsakovą, o inventorizacijos aktas patvirtina tik medžiagų trūkumo faktą, bet negali įrodyti, kas yra atsakingas už jį. Trūkumas galėjo atsirasti dėl vagystės atsakovo patalpose ir nustačius nusikaltimo požymius žalą atsakovui turėtų atlyginti kalti asmenys, o ne sutartines pareigas tinkamai įvykdęs ieškovas. Ieškovui nėra žinoma, kaip ir kada iš atsakovo patalpų dingo medžiagos, todėl ieškovas nurodytą 53 382,61 Lt žalos atlyginimo reikalavimą turi ne ieškovui, o tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas yra pareiškęs reikalavimus savo darbuotojui V. S. už inventorizacijos akte nurodytų medžiagų trūkumą tai pačiai sumai. Apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovas ieškovui nepranešė nei raštu, nei žodžiu, o išrašytoje koreguojančioje sąskaitoje nebuvo nurodyta, kad taikomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, todėl šis įskaitymas neteisėtas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ atliktą 53 382,60 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisė iš atsakovo ieškovui UAB „YIT Technika“ 53 382,10 Lt skolos, 1 741 Lt delspinigių, 11,84 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 786 Lt žyminio mokesčio ir 4 000 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo 74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad pagal Techninio aptarnavimo sutartis ieškovas įsipareigojo vykdyti atsakovo objektuose esančios įrangos nuolatinę techninę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. Įvertinęs šių sutarčių turinį, liudytojų parodymus ir trečiojo asmens V. S. paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „YIT Technika“ teikė paslaugas atsakovui AB „Kraft Foods Lietuva“, o ne atliko rangos darbus, kadangi sutartyse buvo numatyta, kad ieškovas techniškai aptarnaus užsakovo objektus, atlikdamas veikiančių sistemų priežiūrą, už sutartyje numatytą mėnesinį mokestį. Teismas, remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, trečiojo asmens V. S. paaiškinimais, taip pat nustatė, kad ieškovas teikdamas nurodytas paslaugas atsakovui kartu jam pristatydavo medžiagas, kurias įmonės tikslais naudojo įmonės elektrikai. Montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo - perdavimo aktai pasirašyti abiejų šalių įgaliotų asmenų ir yra nenuginčyti, o V. S. priimdamas darbus veikė atsakovo vardu. Todėl, jeigu nebuvo gauta medžiagų, atsakovas privalėjo patikrinti aktų, PVM sąskaitų – faktūrų teisingumą ir pareikšti pretenzijas, tačiau to nepadarė. Pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį ieškovas vykdė užsakovo (kliento) nurodymus, pateikė užsakytas medžiagas, atsakovas jas priėmė ir už pateiktas medžiagas privalėjo atsiskaityti sutartyje sulygtais terminais. Šios aplinkybės įrodytos rašytiniais įrodymais, liudytojų P. K., V. P., V. Ž. parodymais, sąskaitomis - faktūromis, montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo - perdavimo aktais. Atsakovas teigė, kad nebuvo gauta medžiagų ar jų buvo įrašyti per dideli kiekiai, tačiau pretenzijų ieškovui nepareiškė. Teismui pripažinus, kad ieškovas pagal Techninio aptarnavimo sutartį ir kliento nurodymus patiekė atsakovui prekes, suteikė jam paslaugas, o atsakovas jas priėmė ir atsiskaitė, tuo sutartinė prievolė ir baigėsi. Nesant nuginčytiems priėmimo - perdavimo aktams, negalėjo atsirasti reikalavimai ieškovui 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo akto pagrindu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad medžiagų dingimo faktas nėra tinkamai nustatytas, kadangi inventorizavimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Teismas nurodė, kad įskaitymas galimas tik tuomet, kai prievolės šalis sieja galiojantys priešpriešiniai reikalavimai, kai šalys turi reikalavimo teisę. Į bylą pateiktas inventorizacijos aktas patvirtina tik medžiagų trūkumo faktą, bet neįrodo, kokie asmenys yra atsakingi už susidariusį trūkumą. Nepateikta jokių duomenų, kad dėl ieškovo ar jo darbuotojų veiksmų paslaugos nebuvo suteiktos, kabeliai į atsakovo teritoriją nebuvo atvežti arba neleistinai išvežti iš atsakovo teritorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas priešieškiniu kitoje byloje kaltu dėl žalos atsiradimo įvardija savo buvusį darbuotoją, tretįjį asmenį V. S.. Šių aplinkybių pagrindu teismas laikė reikalavimo įskaitymą neteisėtu, atsakovui neįrodžius reikalavimo teisės į ieškovą, o ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 55 319, 38 Lt skolos pripažino tenkintinu. Ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas sumažino, atsižvelgęs į tai, kad delspinigius ieškovas skaičiavo nuo 58 744,96 Lt sumos, o ne nuo reikalaujamos priteisti 53 382,10 Lt sumos. Kadangi 5 362,86 Lt vertės kabelis grąžintas ieškovui, todėl nepagrįstai buvo paskaičiuota 196 Lt delspinigių, todėl teismas priteisė ieškovui 1 741 Lt delspinigių. Teismas nustatė, kad šalys sutartimi nenumatė palūkanų dydžio, todėl priteisė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo numatytas palūkanas. Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo 10 029,46 Lt dydžio atstovavimo išlaidas teismas sumažino iki 4 000 Lt, atsižvelgęs į tai, kad byla nėra sudėtinga, pareikšti du savarankiški reikalavimai, byla nedidelės apimties (2 tomai), joje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai ir du teismo posėdžiai, ir į tai, kad Rekomendacijų 5 punkte numatytas atlygis advokatų padėjėjui už teikiamas teisines paslaugas sudaro 80 proc. maksimalaus užmokesčio.

5Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo nešališkumo, šalių lygiateisiškumo principus ir CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi priėmė patikslintą ieškinį su papildytais reikalavimais ir pakeistu ieškinio pagrindu, kas sudaro naujo ieškinio dalyką. Po 2009 m. liepos 3 d. nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė naują reikalavimą – pripažinti neteisėtu atsakovo atliktą 53 382,60 Lt skolos įskaitymą, o pradinio ieškinio reikalavimą grindė naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas iškreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją jo cituojamoje byloje Nr. 3K-3-55/2009, kadangi kasacinės instancijos teismas nepasisakė, jog reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo gali būti ginčijamas toje pačioje byloje kartu su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo jau perėjus iš pasirengimo nagrinėti bylą stadijos į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Nepagrįsti ieškovo argumentai patikslintame ieškinyje, kad būtinybę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą sąlygojo pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Ieškinio dalyko ir pagrindo, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nustatymas ar keitimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Ieškovo pozicija, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, yra nepagrįsta, o ieškinio dalyko pakeitimas užvilkino bylos nagrinėjimą. 2) Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nepagrįstai mažesnę įrodomąją galią suteikė rašytiniams įrodymams arba visai jų nevertino, nemotyvuotai vadovavosi ieškovo liudytojų parodymais, o atsakovo liudytojo parodymais ir baudžiamosios bylos medžiaga nesirėmė. Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo liudytojų ir trečiojo asmens V. S. parodymus, kadangi liudytojai apklausų metu buvo ieškovo darbuotojai. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. Ž. (dirbusio pas atsakovą, o vėliau pas ieškovą) parodymais, kuris nelabai suprato, dėl ko yra pakviestas ir nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių. Ieškovas nesąžiningai siekė šį liudytoją panaudoti savo teisminei gynybai, motyvuodamas tuo, kad jis anksčiau yra dirbęs pas atsakovą, nors V. Ž. pas atsakovą nedirba jau nuo 2007 m. ir yra lankęsis apelianto įmonėje tik vieną kartą. Vertindamas trečiojo asmens V. S. paaiškinimus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir kad tarp jo ir ieškovo yra kitų teisminių ginčų, susijusių su jo netinkamu pareigų atlikimu apelianto įmonėje einant inžinieriaus energetiko pareigas bei su galimai padaryta nusikalstama veika. Jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad apeliantas užsakinėjo iš ieškovo prekes ir medžiagas. Montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo - perdavimo aktai ir darbų užsakymai - atliktų darbų aktai turi būti vertinami, kaip įrodantys tam tikrų darbų atlikimą ir tam tikras ieškovo naudojamas medžiagas šių darbų atlikimui, bet ne tai, kad atsakovas užsakinėjo iš ieškovo prekes ar medžiagas. Liudytojai patvirtino, kad visus tokio pobūdžio darbus atliko ieškovo atstovai, todėl atsakovas neturėjo poreikio kaupti atsargines medžiagas. Kiti rašytiniai įrodymai - elektroninis susirašinėjimas dėl konkrečių atsarginių detalių poreikio einamajam įrangos remontui ir priežiūrai turi būti vertinami kaip užsakovo nurodymas rangovui dėl konkrečių detalių, reikalingų rangos sutarčiai vykdyti. Šios medžiagos ir detalės sunaudotos, apie tai pažymint perdavimo - priėmimo aktuose. Teismas nepagrįstai sumenkino tarp šalių sudarytų Techninio aptarnavimo sutarčių ir liudytojo A. A. parodymų įrodomąją vertę. Pagal Techninio aptarnavimo sutarčių sąlygas ieškovas techninės priežiūros ir remonto darbus atliko iš savo medžiagų, savo priemonėmis, o apeliantas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus ir šių darbų metu faktiškai panaudotas medžiagas. Teismas netinkamai aiškino šių sutarčių nuostatas, nes nustatė, kad ieškovas turėjo teisę į byloje esančius perdavimo -priėmimo aktus įtraukti darbų metu nepanaudotas medžiagas. Teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad jei darbų metu nepanaudotų medžiagų įtraukimo perdavimo - priėmimo aktuose praktika būtų atitikusi šalių tikruosius ketinimus, šalims nebūtų poreikio organizuoti patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pagrįstai į byloje esančius atitinkamus aktus įtraukti dideli kabelių kiekiai. Atliekant patikrinimą dalyvavo abiejų šalių atstovai, patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo aktu, kurį pasirašė abiejų šalių atstovai. Ieškovo atstovai jokių pastabų neįrašė, tuo pripažindami susidariusį faktinį medžiagų trūkumą. Šiuo aktu šalys konstatavo faktinės padėties ir buhalterinės apskaitos duomenų neatitikimą ir pripažino anksčiau sudarytų perdavimo - priėmimo aktų atitinkamų dalių nepagrįstumą. Todėl teismo išvada, kad šie aktai nenuginčyti, yra formali. Liudytojas A. A. parodė, kokiu būdu inventorizavimo akte buvo nustatytas trūkumas užfiksuotas. Buvo nustatyta, kad faktiškai panaudotų kabelių kiekis žymiai skiriasi nuo atitinkamuose darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo - perdavimo aktuose ir darbų užsakymo - atliktų darbų aktuose nurodyto nupirkto kabelių kiekio, t.y. nustatytas bendras 2 264 m įvairių kabelių trūkumas už 53 382,60 Lt sumą. Ieškovas darbus atliko iš savo medžiagų, o atsakovas turėjo sumokėti už faktiškai panaudotas medžiagas, tai reiškia, kad darbų atlikimui reikalingos medžiagos nuosavybės teise priklausė ieškovui ir jų pristatymo į atsakovo teritoriją atsakovas neturėjo kontroliuoti. Todėl atsakovo apskaitoje negalėjo būti apskaitomi inventorizuojamų kabelių (ieškovo darbų metu panaudotų kabelių) likučiai. Inventorizavimo aktas turi būti vertinamas kaip dvišalis sandoris, sukūręs teises ir pareigas jį pasirašiusioms šalims, todėl turi didesnę įrodomąją vertę. Teismas nesiaiškino patikrinimo priežasčių ir jo atlikimo aplinkybių, netinkamai įvertino inventorizavimo aktą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant nuginčytiems priėmimo - perdavimo aktams, reikalavimai ieškovui atsirasti negalėjo inventorizavimo akto pagrindu. Teismas, cituodamas apelianto pareikštą priešieškinį V. S. kitoje byloje, neįvertino fakto, kad atsakovas nesiekia prisiteisti iš V. S. jokios piniginės kompensacijos, o prašo teismo pakeisti V. S. atleidimo iš darbo formuluotę. 3) Teismas netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius. Iš teismo sprendimo neaišku, kodėl atlikti darbai laikyti nematerialaus pobūdžio darbais. Tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, o ne paslaugų teikimo. Net jei šalis sietų paslaugų teisiniai santykiai, tuomet neaišku, kodėl atsakovo interesais pristatytų medžiagų priėmimo - perdavimo aktuose kabeliai buvo įforminami kaip sunaudoti darbų atlikimo metu, bet neįforminta kaip medžiagų priėmimas - perdavimas. Konkrečių darbų atlikimas yra rangovo verslas, rangovas veikia savo rizika ir atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą turi prisiimti be kaltės. 4) Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovo vienarūšis priešpriešinis reikalavimas ieškovui yra pagrįstas apelianto išrašyta sąskaita ieškovui, o šios sąskaitos išrašymo pagrindas – inventorizavimo aktas, kuriuo ieškovas pripažino faktinį darbų metu tariamai panaudotų medžiagų trūkumą. Atsakovas informavo ieškovą apie įskaitymo taikymą, išsiųsdamas jam koreguojančią sąskaitą kartu su 2008-11-05 raštu. Įskaitymo metu nebuvo jokių aplinkybių, numatytų CK 134 straipsnyje, kurioms esant įskaitymas būtų negalimas. 5) Teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad teismas išnagrinėjo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, nors atsakovas šioje byloje priešieškinio visai nebuvo pareiškęs. 6) Teismas priteisė ieškovui nepagrįstai dideles procesines palūkanas (11,84 proc.) pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normas. Tokia palūkanų norma gali būti priteisiama tik nesant susitarimo dėl palūkanų (įstatymo 3 str. 4 d.). Kompensavimo už vėlavimą klausimas aptartas rangos sutarties 4.1.6 punkte, kuriame numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvos 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“. Šios direktyvos oficialiame lietuviškame vertime 3 straipsnis „Delspinigiai esant pavėluotam mokėjimui“ nurodo konkrečią netesybų rūšį esant pavėluotiems mokėjimams – delspinigius, ši sąvoka vartojama visame direktyvos tekste. Ją įgyvendinančio įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos nediskriminuojant skolininko, įsipareigojusio mokėti sutartyje numatytas netesybas, pavadintas tiek palūkanomis, tiek delspinigiais. Šalims numačius kompensavimo už vėlavimą atsiskaityti mechanizmą sutartyje nurodytas įstatymas netaikytinas, remiantis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi. 7) Teismo priteistos atstovavimo išlaidos (4 000 Lt) yra nepagrįstai didelės. Ieškovo pateiktas išlaidų skaičiavimas nepagrįstas, jame nurodytos sumos neatitinka protingumo kriterijų. Nepateikti įrodymai, patvirtinantys šios sumos sumokėjimą atstovui. Taikant Teisingumo ministro Rekomendacijoje numatytą maksimalų įkainį už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, šios išlaidos sudarytų 19 bazinių minimalių atlyginimų sumą – 2 318 Lt.

6Ieškovas UAB „YIT Technika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) Teismas nepažeidė ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą reguliuojančių procesinių teisės normų. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nes buvo neaiški situacija dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo ir nebuvo duomenų, ar ieškovas šį reikalavimą yra nuginčijęs. Teismas pasinaudojo CPK 256 straipsnyje numatyta teise atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės iškilus būtinybei nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes. Šių veiksmų neatlikus, būtų pažeistas CPK reikalavimas visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes ir užtikrinti materialios tiesos nustatymą byloje. Ieškinio dalykas ir pagrindas gali būti keičiami bet kurioje proceso stadijoje, jeigu keisti objektyviai būtina, ir teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovas dar prieš papildyto ieškinio teikimą buvo išreiškęs nesutikimą su atsakovo priešpriešinio reikalavimo egzistavimu, todėl ieškovo pozicija nesikeitė. Be to, atsakovas nepagrindžia, kaip patikslinto ieškinio priėmimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. 2) Atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįsti. Ieškovas pagal sutartį atlikdavo nuolatinę techninę prižiūrą, aptarnavimą, remontą, taip pat pristatydavo įvairias medžiagas atsargai. Tai patvirtino V. S., atsakovo vardu priiminėjęs medžiagas ir darbus. Atsakovas darbus priėmė, perdavimo aktuose jokių pretenzijų dėl darbų ar medžiagų kokybės ar kitų ieškovo įsipareigojimų pažeidimo nereiškė ir tik 2008-04-21 atlikto patikrinimo metu nustatė trūkumą. Ieškovui nežinoma, kaip ir kada dingo konkrečios medžiagos, nes jis nekontroliuoja atsakovo sandėlių ir nėra atsakingas už juose saugomas vertybes. Galima vagystė po darbų perdavimo atsakovui neįtakoja jo sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškovu, o atsakovas neginčija nei vieno perdavimo – priėmimo akto. Inventorizacijos aktas objektyviai patvirtina tik medžiagų trūkumo faktą, bet neįrodo, kokie asmenys yra atsakingi už susidariusį trūkumą. Be to, inventorizavimas atliktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Atsakovas priešieškiniu kitoje byloje reikalauja pakeisti V. S. atleidimo iš darbo pagrindą, nes mano, kad šis asmuo yra atsakingas už inventorizavimo akte aprašytų 53 382,60 Lt vertės medžiagų trūkumą. Atsakovas neturi teisės vienu metu teigti, kad ieškovas jam neperdavė turto, ir kad tą patį neperduotą turtą pasisavino buvęs atsakovo darbuotojas. 3) Teismas teisingai kvalifikavo Techninio aptarnavimo sutartį kaip atlygintinų paslaugų sutartį. Atlikdamas priežiūros ir remonto darbus, ieškovas jokių naujų daiktų nesukūrė, bet atliko esamos įrangos aptarnavimą, kas laikytina paslaugų teikimu, o ne ranga. Sutarties teisinis kvalifikavimas neturi jokios įtakos išvadai, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 53 382,10 Lt. Bet kokio pobūdžio sutarties pagrindu šalys privalo laiku atsiskaityti. 4) Atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas, nes atsakovas neturi ir neturėjo galiojančio priešpriešinio reikalavimo. Inventorizavimo akte užfiksuoti tik trūkstamų medžiagų kiekiai, bet ne ieškovo įsipareigojimai atsakovui. 53 382,60 Lt žalos atlyginimo reikalavimą atsakovas turi ne ieškovui, o tretiesiems asmenims. Apie įskaitymo taikymą atsakovas nėra pranešęs ieškovui nei žodžiu, nei raštu, to nėra nurodęs ir rašte su koreguojančia sąskaita. 5) Procesinės palūkanos (11,84 proc.) priteistos teisėtai, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. 6) Priteista bylinėjimosi išlaidų suma (4 000 Lt) yra pagrįsta, atitinka LR teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas ir yra 2,5 karto mažesnė, nei faktiškai ieškovo teisinei pagalbai išleista suma.

7Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis), taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas.

8Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas CPK 141 straipsnio reikalavimus priėmė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas pakeitė ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą, ir tai padarė po to, kai byla jau buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį (t.2, b.l. 135-140), nepakeitė ieškinio dalyko, kadangi pradinis reikalavimas priteisti skolą liko, bet realizuodamas savo teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis), papildė ieškinį nauju, betarpiškai su pradiniu reikalavimu susijusiu reikalavimu pripažinti atsakovo atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį (t.1, b.l. 113-117) nurodė, jog prievolė sumokėti ieškovui skolą pasibaigė atsakovui atlikus įskaitymą, todėl būtent dėl tokio atsakovo atsikirtimo ieškiniui ieškovui iškilo poreikis ir būtinybė jį nuginčyti. Be to, ieškovas ginčydamas atsakovo atliktą įskaitymą remiasi tomis pačiomis šalių sutartinius santykius grindžiančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl negalima teigti, kad patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ir ieškinio dalykas, ir jo pagrindas. Atsakovo atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ginčijimas atskira tvarka, jei tai laikyti nauju ieškiniu su nauju ieškinio pagrindu ir nauju ieškinio dalyku, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis), kadangi tokiu atveju turėtų būti stabdoma byla dėl ieškovo pradinio reikalavimo priteisti skolą. Patikslinto ieškinio pateikimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi (t.2 b.l. 128-129) nustatytą įpareigojimą ieškovui pateikti duomenis, ar yra nuginčytas atsakovo skolos užskaitymas, vertintinas, kaip būtinas procesinis veiksmas, kuris iškilo bylos nagrinėjimo eigoje. Nurodyta teismo nutartis, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ir ieškovas įpareigotas pateikti duomenis dėl įskaitymo nuginčijimo, negali būti vertinama, kaip pažeidžianti šalių lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus. Teisėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos esminės bylos aplinkybės, taip pat turi teisę nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir pan. (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai). Toėl teismas priimta nutartimi nepažeidė proceso įstatymo reikalavimų, o atvirkščiai, tokiu būdu vykdė jam pavestas pareigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patikslinto ieškinio pareiškimas iš esmės neužvilkino bylos nagrinėjimo, kadangi byla išnagrinėta per sekančius 2 teismo posėdžius, kurie įvyko 1 mėnesio laikotarpiu. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo patikslintą ieškinį, tinkamai taikė procesines teisės normas. Net jei ir būtų pagrindas pripažinti nurodytos procesinės teisės normos pažeidimą, tai nesudarytų pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kadangi nenustatyta, kad tai galėjo įtakoti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atvirkščiai, aplinkybių, susijusių su priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, visapusiškas išaiškinimas buvo būtinas, siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

9Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų CPK 185 straipsnyje bei suformuotų LR Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir savo vidinį įsitikinimą suformavo, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, leidusią jam padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir kad jis nėra atsakingas už pas atsakovą nustatytą elektros instaliacijos medžiagų (kabelio) trūkumą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino ieškovo liudytojų P. K., V. P., V. Ž. parodymus, trečiojo asmens V. S. paaiškinimus, kadangi teismas juos vertino kartu su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą vienas esminių rašytinių įrodymų yra montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo - perdavimo aktai, pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų (t.2, b.l. 71-93), kurie neginčytinai patvirtina atsakovui perduotų kabelių kiekį. Vertinant šiuos rašytinius įrodymus yra svarbus tiek rangos, tiek paslaugų teikimo santykiams taikytino CK 6.662 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kuris numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Neabejotina, kad atsakovui perduodamų kabelių kiekis galėjo ir turėjo būti patikrintas jų perdavimo - priėmimo metu, kadangi tai akivaizdus (nepaslėptas) faktas. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Atmestini atsakovo argumentai, kad perdavimo – priėmimo aktų duomenys vėliau buvo ištaisyti šalims nustačius ieškovo perduotų kabelių trūkumą pas atsakovą ir joms pasirašius 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo aktą (t.1, b.l. 163), kadangi šis aktas patvirtina medžiagų trūkumą pas atsakovą, bet nepaneigia priėmimo – perdavimo aktų duomenų. Be to, pažymėtina, kad CK 4 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad atsakovui pasirašius perdavimo – priėmimo aktus juose įvardinti daiktai tapo atsakovo nuosavybė, todėl inventorizavimo aktu nustatytas trūkumas jokiu būdu negali reikšti perdavimo – priėmimo aktų duomenų koregavimo ir tarp šalių kilusio ginčo atveju negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės perdavimo – priėmimo aktų atžvilgiu.

10Niekuo nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad jokie įrodymai nepatvirtina fakto, jog apeliantas užsakinėjo pas ieškovą medžiagas, kaip atskiras prekes, o ne medžiagas, faktiškai naudotinas ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Tai paneigia byloje pateikti atsakovo atstovo pasirašyti darbų užsakymai – atliktų darbų aktai ( t.2, b.l. 73, 76, 79-80, 82-83, 87-88, 91, 94-95), kurie patvirtina atsakovo užsakymus ne tik darbams atlikti, bet ir medžiagoms pirkti, joms komplektuoti, kas beje nurodyta pačiuose užsakymuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas atlikdavo ne tik Techninio aptarnavimo sutartyje numatytus techninės priežiūros, aptarnavimo ir remonto darbus, bet ir atsakovo pageidavimu papildomai pateikdavo medžiagas (kabelius). Esant tokiems rašytiniams įrodymams teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojų P. K., V. P., V. Ž. parodymais, trečiojo asmens V. S. paaiškinimais, kurie papildomai patvirtino aplinkybę, kad ieškovas atlikdavo ne tik techninį aptarnavimą, bet ir atsakovo užsakymu pristatydavo prekes ir medžiagas atsargai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė nurodytų liudytojų parodymams. Kad atsakovas kabelio įgydavo ir savo reikmėms, patvirtina ir inventorizavimo akte nustatytos aplinkybės, kad dalis perdavimo – priėmimo aktais perduoto kabelio buvo rasta sandėlyje. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad nurodyti darbų užsakymai – atliktų darbų aktai būtų suklastoti, nors dėl to buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, tai patvirtina nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t.3., b.l. 50-64).

11Nustačius, kad šalis siejo ne tik techninio aptarnavimo sutartiniai santykiai, bet ir santykiai dėl medžiagų ir kitų prekių pateikimo, nereikšmingais tampa apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas, vykdydamas techninį aptarnavimą, kabelio yra pateikęs tik tiek, kiek jo faktiškai reikėjo sutartiniams techninio aptarnavimo darbams atlikti ir kiek buvo rasta inventorizavimo metu, todėl pagal techninio aptarnavimo sutartį atsakovas privalo atsiskaityti tik už faktiškai panaudotas medžiagas. Perdavimo – priėmimo aktais atsakovui buvo perduotos ne tik faktiškai darbams atlikti sunaudotos medžiagos, bet ir atsakovo įgytos medžiagos. Inventorizavimo aktu konstatuotas trūkumas nereiškia, kad ieškovas yra atsakingas už jų trūkumą, kadangi jos atsakovui buvo perduotos ir priimtos pasirašant tai patvirtinančius aktus ir nuo jų pasirašymo tapo atsakovo nuosavybe.

12Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu. Šalių pasirašytos sutarties dalykas – elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų techninė prižiūra, aptarnavimas ir remontas, atliekamas už abonentinį mokestį, atskirai apmokant už darbų metu sunaudotas medžiagas (sutarties 1, 3.1.1 punktai) – leidžia daryti išvadą, kad tai atlygintinas paslaugos teikimas, kadangi atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatytą paslaugų sutarties sąvoką. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Net ir tuo atveju, jei ginčo santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos santykiai, tai neturėtų jokios esminės reikšmės, kadangi ir paslaugų teisiniams santykiams subsidiariai taikytinos rangos sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.724 straipsnis). Be to, teisinių santykių vienoks ar kitoks kvalifikavimas šiuo atveju nenulemia ginčo išsprendimo, kadangi, kaip jau nustatyta, šalis siejo dvejopo pobūdžio santykiai (paslaugų ir pirkimo -pardavimo).

13Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsakovo koreguojanti sąskaita, kurios pagrindu jis atliko 53 382,61 Lt įskaitymą (t.1, b.l. 185), buvo išrašyta nurodyto inventorizavimo akto pagrindu. Todėl nustačius, kad šis inventorizavimo aktas neturi jokios reikšmės šalių tarpusavio sutartiniams santykiams, o tik patvirtina nustatytą pas atsakovą tam tikrą medžiagų trūkumą, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas turėjo vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ieškovui. Neturint vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymas yra negalimas (CK 6.130 straipsnis).

14Dėl procesinių palūkanų. Apeliantas teigia, kad priteisiant procesines palūkanas negali būti taikomos LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, kadangi šio įstatymo numatyta palūkanų norma gali būti taikoma tik nesant susitarimo dėl palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už vėlavimą, o šiuo atveju šalys susitarė, kad vėluojant atsiskaityti su ieškovu apeliantas moka 0,02 % dydžio delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, padarė tinkamą išvadą, kad šalys sutartimi nebuvo susitarę dėl palūkanų ir jų dydžio. Šalių pasirašytos sutarties 4.1.5 punkte numatyti delspinigiai yra netesybos, o pastarosios yra sutartyje įtvirtinta sutartinės civilinės atsakomybės forma, traktuotina kaip turtinė prievolė už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą (6.71 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis), bet tai ne palūkanos (įskaitant ir procesines), kurios yra skaičiuojamos už naudojimąsi pinigais. Todėl teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad nesant šalių susitarimo dėl palūkanų mokėtinas palūkanas šiuo atveju nustato LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

15Dėl atstovavimo išlaidų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteistino jų dydžio. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, kadangi, jo nuomone, šioms išlaidoms pagrįsti turėtų būti pateikti banko patvirtinti sąskaitos išrašai. Įstatymas nenumato tokių reikalavimų atstovavimo išlaidas pagrindžiantiems įrodymams, CPK 98 straipsnyje numatytas tik išlaidų pagrindimas, o ieškovo pateikti buhalterio parašu patvirtinti sąskaitos išrašai pilnai pagrindžia ieškovo turėtas išlaidas ir jų dydį. Atsakovas teigdamas, kad priteistos atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, nenurodė jokių konkrečių Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1

16R – 85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) pažeidimų ir nepagrįstai remiasi negaliojančiu 1999 m. lapkričio 15 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 315 patvirtintomis rekomendacijomis.

17Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir papildomai priteistinos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti 6 627,78 Lt atstovavimo išlaidų (t.3, b.l. 143-144) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.3, 145-151). Tačiau atstovavimo išlaidos priteistinos ne didesnės, nei numatyta Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R – 85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Ieškovo atstovas yra parengęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl remiantis nurodytomis rekomendacijomis priteistina ne daugiau 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 1 200 Lt, taip pat yra parengęs tris dokumentus, susijusius su atstovavimu byloje (pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų, rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo pateiktų dokumentų iš baudžiamosios bylos ir ieškovo rašytinius paaiškinimus), todėl priteistina - 288 Lt (800 Lt x 0,12 x 3), atstovavo teisme 2,5 val., kas sudaro 300 Lt (800 Lt x 0,15 x 2,5), be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo atstovas turėjo kelionės išlaidų. Todėl kolegija pripažįsta pagrįstomis 2 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidas ir jas priteisia iš atsakovo ieškovui.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“, įm. kodas 110567217, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „YIT Technika“, įm. kodas 211495540, 2 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 27,45 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „YIT Technika“ ieškiniu (t.1., b.l. 3-6) ir patikslintu... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto... 6. Ieškovas UAB „YIT Technika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 7. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 8. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo. Atsakovo teigimu, pirmosios... 9. Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą,... 10. Niekuo nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad jokie įrodymai... 11. Nustačius, kad šalis siejo ne tik techninio aptarnavimo sutartiniai... 12. Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo. Kolegija sutinka su... 13. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsakovo koreguojanti... 14. Dėl procesinių palūkanų. Apeliantas teigia, kad priteisiant procesines... 15. Dėl atstovavimo išlaidų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 16. R – 85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino... 17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas atmestinas, o... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 19. Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12... 20. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“, įm....