Byla 3K-3-55/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. V. firmos-prekybos namų ,,Transis” kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Agaras” ieškinį atsakovui K. V. firmai-prekybos namams ,,Transis” dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovo K. V. firmos-prekybos namų ,,Transis” priešieškinį ieškovui UAB ,,Agaras” dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42005 m. spalio 28 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas iš ieškovo pirko jautieną. Sutarties galiojimo terminas – 2006 m. gruodžio 31 d. Sutartimi, be kita ko, ieškovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti mainais ir bet kokiu kitu būdu netiekti atsakovo klientams sutartyje nurodytų prekių. Už konkuravimo draudimo pažeidimą ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti baudą - 5 proc. ieškovo apyvartos nuo sutarties sudarymo iki baudos sumokėjimo dienos, bet ne mažiau kaip 100 000 Lt, taip pat atlyginti kitus atsakovo tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Atsakovui buvo suteikta teisė taikyti baudos ir nuostolių atlyginimo įskaitymą, kartu susitariant, kad draudimas konkuruoti negali būti taikomas, jei atsakovas daugiau kaip tris mėnesius iš eilės nebeperka prekių iš ieškovo.

5Atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs sąskaitas-faktūras apmokėti jų išrašymo dieną. 2006 m. kovo 20 d. atsakovui buvo patiekta jautienos už 164 013,52 Lt ir išrašyta sąskaita-faktūra, atsakovas laiku jos neapmokėjo. 2006 m. kovo 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo, prašydamas draudimą konkuruoti įtvirtinančias sutarties nuostatas laikyti negaliojančiomis. Atsakydamas atsakovas 2006 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, kad galimybė apsvarstyti pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo atsiras tik ieškovui paneigus konkrečius draudimo konkuruoti pažeidimo faktus, pabrėždamas tai, kad ieškovui nepateikus atsakymo per tris darbo dienas bus laikoma, kad šis pripažįsta pažeidęs įsipareigojimą nekonkuruoti. Atsakovas 2006 m. gegužės 5 d. pagal 2006 m. kovo 20 d. sąskaitą-faktūrą sumokėjo ieškovui 64 013,52 Lt, o likusius 100 000 Lt mokėti atsisakė, motyvuodamas sutartinio įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimu, ir šią pinigų sumą įskaitė į ieškovo reikalavimą, kaip sutartyje numatytą baudą.

6Ieškovas 2006 m. gegužės 10 d. raštu pranešė nuo 2006 m. birželio 10 d. nutraukiantis sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, kuriuo laikė atsakovo 100 000 Lt įsiskolinimą už patiektą produkciją.

7Atsakovo teigimu, ieškovas 2006 m. vasario 23 d. patvirtino, kad 2006 m. kovo mėn. parduos atsakovui 80 t bekaulės jautienos, tačiau patiekė tik 60 t, dėl ko atsakovas, siekdamas tinkamai įvykdyti įsipareigojimus savo kontrahentams, buvo priverstas skubiai sudaryti sutartį su kitu tiekėju ir dėl kainų skirtumo patyrė 14 816,85 Lt nuostolių.

8Ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 100 000 Lt skolos, 1976,12 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti neteisėtu ieškovo vienašališką sutarties nutraukimą, priteisti iš ieškovo 14 816,85 Lt nuostolių atlyginimo, 533,41 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino – ieškovui iš atsakovo priteisė 100 000 Lt skolos, 1976,12 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 100 000 Lt skolą nuo 2006 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį patenkino iš dalies – vienašališką sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo pagrindo remtis ieškovo sutartimi prisiimto įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimu ir įskaityti 100 000 Lt baudą. Tokia išvada buvo pagrįsta tuo, kad nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka sutartyje nebuvo detalizuota ir draudimas buvo įtvirtintas atsakovo interesams apsaugoti. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad informaciją apie atsakovo klientus ieškovas privalėjo gauti pildydamas muitinės deklaracijas, atsakovas, siekdamas tinkamos savo interesų apsaugos, privalėjo informuoti ieškovą apie savo klientus, o ne tikėtis, kad ieškovas savarankiškai nustatys asmenis, bendradarbiaujančius su atsakovu. Teismo vertinimu, ieškovas, 2006 m. kovo 23 d. siūlydamas sutarties nuostatas dėl konkuravimo draudimo laikyti negaliojančiomis, siekė tinkamai įvykdyti įsipareigojimą nekonkuruoti, nes atsakovas nebuvo pateikęs informacijos apie savo klientus, o tai sudarė galimybę pažeisti sutartį. Nesant duomenų, patvirtinančių ieškovo bendradarbiavimą su atsakovo klientais, ir remiantis tik ieškovo nepateiktu atsakymu į atsakovo 2006 m. balandžio 7 d. raštą dėl informacijos apie bendradarbiavimą su atsakovo klientais pateikimo, atsakovas neturėjo pagrindo taikyti 100 000 Lt įskaitymo. Ši išvada buvo grindžiama ir bylos duomenimis nustatytais faktais, kad ieškovas Rusijos įmonėms OOO „Skain“ ir OOO „Kompas Treid“, buvusioms atsakovo klientėmis, produkciją pradėjo tiekti atitinkamai nuo 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., t. y. tik, ieškovo manymu, nutraukus sutartį su atsakovu ir nebegaliojant sutartyje nustatytam konkuravimo draudimui, nes atsakovas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nebepirko prekių iš ieškovo.

12Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prekes atsakovui tiekė dideliais kiekiais, šalių sudarytą sutartį teismas kvalifikavo didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.371 straipsnis). Nustatęs, kad atsakovas su ieškovu laiku ir visiškai neatsiskaitė vieną kartą – pradelsė 64 013,52 Lt mokėjimo terminą bei nepagrįstai įskaitė 100 000 Lt kaip baudą, remdamasis CK 6.379 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta didmenininės sutarties pardavėjo teise vienašališkai nutraukti sutartį, laikant pirkėją iš esmės ją pažeidusiu, jeigu pirkėjas daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie perduodami nustatytais terminais, teismas pripažino, kad vienkartinis neatsiskaitymas už prekes negalėjo būti laikomas esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikė teisės ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį.

13Atsakovo reikalavimą dėl 14 816,85 Lt nuostolių, atsiradusių ieškovui neperdavus viso atsakovo užsakytų prekių kiekio, atlyginimo priteisimo teismas atmetė, konstatavęs, kad šalys susitarė, jog apmokėjimas už patiektas prekes bus vykdomas pagal faktinį prekių kiekį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, pateikęs atsakovui 60, o ne 80 tonų jautienos, laikytinas pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus. Be to, ieškovui nebuvo pareikšta pretenzijų dėl prekių kiekio neatitikties, nors šalių sudaryta sutartimi tokia galimybė buvo įtvirtinta.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių vertinimu, papildomai pažymėdama, kad, byloje nesant duomenų, patvirtinančių faktą, jog iki baudos įskaitymo ieškovas tiekė produkciją atsakovo klientams, taip pažeisdamas nekonkuravimo įsipareigojimą, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie savo klientus, t. y. nesilaikė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdant sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), negalima teigti, kad atsakovas pagrįstai taikė baudos įskaitymą.

16Teisėjų kolegija palaikė pirmosios instancijos teismo poziciją dėl atsakovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą nepagrįstumo, nurodydama tai, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo veiksmų, patiekiant ne 80, o 60 tonų bekaulės jautienos patyrė nuostolių; atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2006 m. kovo 22 d. iš ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ 20 128,40 kg jautienos pirko tik todėl, kad ieškovas atsakovui pardavė ne 80, o 60 tonų jautienos; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių sutartinių atsakovo įsipareigojimų tretiesiems asmenims egzistavimą.

17III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti atsakovui iš ieškovo 14 816,85 Lt nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismams vienašališką sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ir nusprendus, kad tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, buvo pažeistas sutarčių privalomumo principas, reiškiantis, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus šalys privalėjo vykdyti visą sutarties galiojimo laiką, t. y. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Ieškovas, 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. sudarydamas sutartis su kasatoriaus klientais OOO „Skain“ ir OOO „Kompas Treid“ bei tiekdamas jiems produkciją, pažeidė sutartinį įsipareigojimą nekonkuruoti, todėl kasatorius turėjo teisę reikalauti sutartyje nustatytos baudos ir taikyti įskaitymą.

20Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad įskaitymo ir jo teisėtumo ieškovas neginčijo ir reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nepareiškė. Pagrindinis teisinis padarinys, kurį sukelia įskaitymas, yra prievolės pasibaigimas. Tokiu atveju kreditorius nebegali reikalauti prievolės įvykdymo, o skolininkas neprivalo prievolės vykdyti.

212. Teismai nevertino kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų, nepateikė įrodymų atmetimo argumentų, taip pažeisdami įrodinėjimo taisykles. Buvo nepagrįstai pripažinta, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, jog ieškovas iki baudos įskaitymo ar baudos įskaitymo metu tiekė produkciją kasatoriaus klientams. Nors kasatorius šiems faktams patvirtinti buvo pateikęs 2006 m. balandžio 7 d. užklausą ieškovui dėl įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimo, tačiau šis rašytinis įrodymas teismų nebuvo įvertintas, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus teigimu, ši užklausa ir tai, kad į ją nebuvo atsakyta, patvirtina sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Kadangi nekonkuravimo tvarka sutartyje nebuvo detalizuota, tai teismai nepagrįstai pripažino, kad kasatorius privalėjo ieškovui pateikti savo klientų sąrašą. Priešinga teismų padaryta išvada patvirtina netinkamą įrodymų vertinimo faktą, nes kasatoriaus 2006 m. balandžio 7 d. užklausa ieškovui yra leistinas ir pakankamas įrodymas, kad ieškovas pažeidė konkuravimo draudimą. Nebuvo tinkamai įvertintos kasatoriaus pateiktos muitinės deklaracijos, patvirtinančios, jog ieškovui buvo prieinama visa reikalinga informacija apie kasatoriaus klientus. Muitinės deklaracijos privalėjo būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo. Be to, buvo pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kasatoriui nebuvo padedama įgyvendinti įrodinėjimo teisių, nebuvo nustatyta tikroji tiesa byloje.

223. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas ieškovo įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimu ir nepagrįstu vienašališku sutarties vykdymo sustabdymu, tačiau šie argumentai nebuvo išsamiai aptarti ir motyvuoti. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovui nebuvo įvardyti klientai, su kuriais draudžiama bendradarbiauti, o argumentas, kad visa ieškovui reikalinga informacija buvo pateikta muitinės deklaracijose, buvo atmestas. Kasatoriaus teigimu, tokia teismo išvada nėra motyvuota, laikytina pareigos motyvuoti priimamus sprendimus pažeidimu (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nukrypimu nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, kurioje pareiga motyvuoti sprendimus yra teisės į sąžiningą teismo procesą dalis.

23Apeliacinis skundas buvo grindžiamas ieškovo įpareigojimo pateikti dokumentus dėl ikisutartinių santykių su kasatoriaus klientais neįvykdymu, tačiau šie argumentai, priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, nebuvo įvertinti, taip nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB DK ,,Lindra” v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005, suformuotos taisyklės, kad motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai.

244. Teismai netinkamai taikė teisės normas, įtvirtinančias abiejų sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą ir šios pareigos pažeidimo pasekmes. Būtinybė abiejų sutarties šalies veiksmus vykdant sutartį vertinti ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principo – šalių bendradarbiavimo principo – požiūriu pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustačius, kad ieškovas tiekė produkciją kasatoriaus klientams, net nesiaiškindamas, ar tai nepažeis sutartinio įsipareigojimo nekonkuruoti, taip pat neatsakė į kasatoriaus 2006 m. balandžio 7 d. užklausą dėl informacijos apie bendradarbiavimą su atsakovo klientais pateikimo, o kasatorius nepateikė informacijos ieškovui apie savo klientus, teismai privalėjo pripažinti, kad bendradarbiavimo principą pažeidė abi šalys. Konstatavus mišrią kaltę, turėjo būti taikomos CK 6.259 straipsnio nuostatos.

255. Ieškovui pažeidus prisiimtą įsipareigojimą 2006 m. kovo mėn. kasatoriui patiekti 80 t bekaulės jautienos, kasatorius trūkstamą produkcijos kiekį buvo priverstas įsigyti iš kito tiekėjo už didesnę kainą. Kadangi ieškovas veikė nesąžiningai, pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą bei įsipareigojimą perduoti atitinkamą produkcijos kiekį (CK 6.317, 6.329 straipsniai), tai jis privalo atlyginti kasatoriaus turėtas papildomas išlaidas, kurios pripažintinos tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, tai, kad šalys buvo susitarusios, jog atsiskaitymas už prekes bus vykdomas pagal faktinį prekių kiekį (sutarties 3.1 punktas), neturi teisinės reikšmės sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, nes reikalavimas atlyginti nuostolius nėra grindžiamas sutarties 3.1 punkto pažeidimu; be to, sutarties 3.1 punkto nuostata negali panaikinti ieškovo atsakomybės dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

26Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Kasaciniame skunde keliami materialinės teisės klausimai, susiję su vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmėmis, įskaitymo ginčijimu ir sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, bei procesinės teisės klausimai, susiję su įrodinėjimo taisyklių taikymu ir reikalavimais teismo sprendimui motyvuoti. Šie klausimai sudaro kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką byloje. Kasaciniame skunde keliami nuostolių priteisimo klausimai yra fakto, o ne teisės, todėl teisėjų kolegija jų detaliau neanalizuoja.

30Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių, šalių bendradarbiavimo pareigos ir įskaitymo ginčijimo

31Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CPK 6.189 straipsnio 1 dalis). Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Įstatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartis atitinka didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties požymius – ji sudaryta dėl mėsos pirkimo-pardavimo nustatytu laiku, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui veikiant verslo tikslais (CK 6.371 straipsnis). CK 6.379 straipsnyje nurodyti didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo ypatumai, tarp jų – tai, kad pirkėjas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, o pardavėjas įgyja teisę ją vienašališkai nutraukti, jeigu pirkėjas daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie parduodami nustatytais terminais (CK 6.379 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylą nagrinėję teismai šios įstatymo normos pagrindu pripažino, kad ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį 2006 m. gegužės 10 d. pareiškimu, ši teismų išvada kasacine tvarka neginčijama. Sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, pripažintas neteisėtu ab initio (nuo nutraukimo momento) (CK 1.95 straipsnis), todėl neatleidžia šalių nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės už sutarties pažeidimą. Ginčo sutarties terminas baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. ieškovas sudarė sutartis dėl mėsos pardavimo kasatoriaus klientams Rusijoje. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas turėjo tirti, ar šios sutartys buvo faktiškai vykdomos iki ginčo sutarties pasibaigimo, ir vertinti, ar ieškovas nepažeidė nekonkuravimo įsipareigojimo. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad neteisėtas vienašališkas sutarties nutraukimas atleido ieškovą nuo nekonkuravimo įsipareigojimo ir atsakomybės už jo pažeidimą. Šių įstatymo taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidų apeliacinės instancijos teismas neištaisė.

32Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, t. y. padėti viena kitai vykdyti sutartimi prisiimtas pareigas (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vilkaviškio agrotiekimas v. J. N., byla Nr.3K-3-406/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.R. įmonė ,,Anūkėlis“ v. UAB Sonex group , byla Nr. 3K-3-487/2008).

33Nagrinėjamoje byloje tinkamo sutarties šalių bendradarbiavimo klausimas iškilo vertinant, ar ieškovas galėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimą neparduoti mėsos kasatoriaus kontrahentams - Rusijos įmonėms. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nekonkuravimo įsipareigojimas buvo nustatytas kasatoriaus naudai, todėl jis turėjo pateikti ieškovui informaciją, būtiną tinkamam šio įsipareigojimo vykdymui, o to nepadaręs laikytinas pažeidusiu sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Kaip vykdant nekonkuravimo įsipareigojimą pasireiškė kitos sutarties šalies- ieškovo - pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, teismai nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga yra abipusė ir vienodai įpareigojanti abi (visas) sutarties šalis, todėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų kontekste turi būti vertinamas abiejų sutarties šalių elgesys. Nagrinėjamoje byloje teismų turėjo būti vertinta, ir tai, kuo pasireiškė nekonkuravimo įsipareigojimą prisiėmusio ieškovo pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, ar jis elgėsi sąžiningai, ar rūpinosi gauti informaciją, reikalingą tokiam įsipareigojimui tinkamai vykdyti.

34Kasatorius teigia, kad teismai negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nes ieškovas neginčijo įskaitymo teisėtumo. Įskaitymas yra vienas iš įstatyminių prievolės pasibaigimo pagrindų, kuriam atsirasti pakanka vienašališko prievolės šalies pareiškimo (CK 6.130, 6.131 straipsnio 1 dalis), savo teisine prigimtimi tai yra vienašalis sandoris. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą; tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“ byla Nr. 3K-3-624/2006 ). Reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovas ginčijo ir įskaitymo teisėtumą, bylą nagrinėję teismai tyrė su įskaitymu susijusias faktines aplinkybes ir vertino jo teisėtumą, t. y. nagrinėjo reikalavimą dėl įskaitymo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo netyrė ir nevertino, ar kasatoriaus teisė įskaityti reikalavimą dėl 100 000 Lt baudos už nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimą neatsirado dėl ieškovo 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. sudarytų sutarčių su Rusijos įmonėmis.

35Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ir teismo sprendimo motyvavimo

36Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus visapusiškai ir išsamiai ištirti įrodymus, nes deramai neįvertino 2006 m. balandžio 7 d. ieškovui pateiktos užklausos dėl nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo įrodomosios reikšmės. Dėl procesinės teisės normų, nustatančių įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo yra detaliai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B., v. R. Ž. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. K., Kauno apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. G., J. K., N. M. v. AB “Rokiškio sūris“, byla Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

37Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės vertinimo klausimai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo naštą gali palengvinti materialinius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos prezumpcijos, t. y. faktai, aplinkybės, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įrodomoji įrodymų reikšmė vertinama pagal tai, kiek faktinių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių bylai reikšmingas aplinkybes, jie suteikia. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

38Kasatorius teigia, kad bylai reikšmingą aplinkybę, jog ieškovas pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą ir pardavė mėsą jo klientams įrodo tai, kad ieškovas neatsakė į jo 2006 m. balandžio 7 d. pateiktą užklausą. Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 7 d. raštu kasatorius paprašė ieškovo per tris dienas patvirtinti arba paneigti, kad šis pardavė mėsą rašte išvardytiems ūkio subjektams, nurodydamas, kad atsakymo nepateikimą laikys faktų pripažinimu. Ieškovas į šį raštą neatsakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės neturi įstatyminių prezumpcijų reikšmės, todėl vien tai, kad ieškovas nepaneigė pažeidęs nekonkuravimo susitarimą nereiškia, kad pažeidimo faktas yra įrodytas.

39Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331straipsniai). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams (Angel Angelov v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v.. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgment of 19 April 1994; Helle v.Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005, 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2003, 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003, 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1181/2003). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

41Teisėjų kolegija vertina, kad kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai, į kuriuos, jo manymu, neatsakė apeliacinės instancijos teismas, nėra savarankiški teisiniai argumentai ir nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nemotyvuotu. Į šiuos teiginius teismas atsakė vertindamas argumentus dėl įrodymų pakankamumo ir kasatoriui padarytų nuostolių fakto.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nustatančias vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes ir neištyrė reikšmingų ginčo sprendimui bylos aplinkybių visumos. Dėl to byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2005 m. spalio 28 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios... 5. Atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs sąskaitas-faktūras apmokėti jų... 6. Ieškovas 2006 m. gegužės 10 d. raštu pranešė nuo 2006 m. birželio 10 d.... 7. Atsakovo teigimu, ieškovas 2006 m. vasario 23 d. patvirtino, kad 2006 m. kovo... 8. Ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 100 000 Lt skolos, 1976,12... 9. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti neteisėtu ieškovo... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prekes atsakovui tiekė dideliais... 13. Atsakovo reikalavimą dėl 14 816,85 Lt nuostolių, atsiradusių ieškovui... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 15. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos... 16. Teisėjų kolegija palaikė pirmosios instancijos teismo poziciją dėl... 17. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 19. 1. Teismams vienašališką sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ir... 20. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad įskaitymo ir jo teisėtumo ieškovas... 21. 2. Teismai nevertino kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų, nepateikė... 22. 3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties. Apeliacinis... 23. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas ieškovo įpareigojimo pateikti... 24. 4. Teismai netinkamai taikė teisės normas, įtvirtinančias abiejų sutarties... 25. 5. Ieškovui pažeidus prisiimtą įsipareigojimą 2006 m. kovo mėn.... 26. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Kasaciniame skunde keliami materialinės teisės klausimai, susiję su... 30. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių,... 31. Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas (pacta sunt... 32. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo... 33. Nagrinėjamoje byloje tinkamo sutarties šalių bendradarbiavimo klausimas... 34. Kasatorius teigia, kad teismai negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl... 35. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ir teismo sprendimo motyvavimo... 36. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje... 37. Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs įrodymų pakankamumo ir įrodomosios... 38. Kasatorius teigia, kad bylai reikšmingą aplinkybę, jog ieškovas pažeidė... 39. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad... 41. Teisėjų kolegija vertina, kad kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai, į... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...