Byla 2A-1686-260/2012
Dėl buto privatizavimo sutarties ir susitarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-119-435/2012 pagal ieškovų V. L. ir T. L. ieškinį atsakovams T. L. ir Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J., dėl buto privatizavimo sutarties ir susitarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovai V. L. ir T. L. patikslintu ieškiniu (b.l. 71-74, t. I), prašymu dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (b.l. 75-76, t. I), pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo (b.l.6, t. II) prašė: 1) pripažinti negaliojančiu V. L. ir T. L. 1993m. spalio 25 d. pareiškimą dalyje dėl jų sutikimo, kad 2/3 dalys buto, esančio adresu ( - ), Kaune (unikalus Nr. ( - )), būtų išpirktos T. L., a.k. ( - ), vardu, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo sandorį; 2) pripažinti negaliojančia 1994-01-26 d. Kauno 4-me notarų biure notarės V. J. patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno miesto valdyba pardavė, o T. L., a.k. ( - ), pirko dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas 37,32 kv. m, su rūsiu, esantį adresu ( - ), Kaune (unikalus Nr. ( - )), dalyje dėl 2/3 dalių minėto buto privatizavimo T. L., a.k. ( - ), vardu, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo; 3) pripažinti ieškovus T. L., a.k. ( - ) ir V. L., a.k. ( - ), šios pirkimo-pardavimo sutarties šalimis ir perkelti jiems pirkėjų teises iš T. L., a.k. ( - ), į 2/3 dalis dviejų kambarių buto, kurio bendras plotas 37,32 kv. m su rūsiu, esančio adresu ( - ), Kaune (unikalus Nr. ( - )); 4) pripažinti, kad ieškinio senaties terminą ieškovai praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti; 5) priteisti iš atsakovės ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai ieškovas nurodė, kad bute, esančiame adresu ( - ), Kaune, ieškovas V. L. gyvena nuo 1980-06-03. Pradžioje jis gyveno kartu su savo tėvu. Jo tėvai buvo išsituokę ir gyveno atskirai. Tėvas buvo pagrindiniu šio buto nuomininku. Ieškovė T. L. bute apsigyveno susituokusi su V. L.. Atsakovė, ieškovo V. L. motina, šeimos nario teisėmis ginčo bute apsigyveno tik nuo 1990-02-27, mirus V. L. tėvui. 1993-10- 25 d. Kauno 3 BŪT namų valdyba sudarė su ieškovu V. L., buto nuomos sutartį. Ieškovas V. L. tapo ginčo buto pagrindiniu nuomininku, o jo žmona ieškovė T. L., sūnus A. ir ieškovo motina atsakovė T. L., gim. 1932 m., gyveno šiame bute kaip ieškovo šeimos nariai. Prasidėjus butų privatizacijai, ieškovai ir atsakovė nutarė butą privatizuoti. Butų ūkio tarnyboje jiems paaiškino, kad norint butą privatizuoti reikia nuspręsti, kieno iš buto gyventojų vardu butas bus privatizuotas. Be to, paaiškino, kad butas priklausys visiems pilnamečiams šeimos nariams lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis bus privatizuotas. Ieškovai ir atsakovė susitarė, kad visi trys bus privatizuojamo buto bendraturčiai, kiekvienam priklausys po 1/3 buto dalis. Kadangi atsakovė tuo metu nedirbo ir turėjo laiko pasirūpinti reikiamų dokumentų įforminimu, nutarė, kad patogiau butą privatizuoti atsakovės vardu, nes ieškovai, abu dirbo, turėjo mažą vaiką, neturėjo galimybių vaikščioti po atitinkamas institucijas. 1993-10-25 notarė patvirtino ieškovų pareiškimą, jog jie sutinka, kad butas būtų išpirktas atsakovės vardu. 1994-01-20 Kauno miesto valdyba sudarė ir patvirtino buto įkainavimo aktą, pagal kurį butas buvo įkainotas 150,08 Lt. Už 2/3 perkamo buto sumokėjo ieškovai, įnešdami buto pirkimui avansą ir apmokėdami atitinkamą sumą grynais į nurodytą sąskaitą, dalį grynais perduodami atsakovei, kas viso sudarė 2/3 buto kainos, be to, apmokėjo visas buto dokumentų įforminimo išlaidas. Už 1/3 dalį perkamo buto ieškovė susimokėjo pati. 1994-01-26 tarp Kauno miesto valdybos ir atsakovės buvo sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno miesto valdybos atstovas pardavė atsakovei ginčo butą. Ieškovai buvo įsitikinę, jog jų ir atsakovės teisės į ginčo butą yra lygios, jie yra bendraturčiai. Šiame bute ieškovai gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius ne tik už savo, bet ir už ieškovės dalį, butą remontavo, atliko jame daug kapitalinių pagerinimų, t.y. elgėsi kaip su savo daiktu. Maždaug 1998 m. atsakovė nusprendė, kad nori didesnio, atskiro buto, todėl nusipirko keturių kambarių butą ( - ), Kaune, ir iš ginčo buto išsikraustė. Su atsakove ieškovai susitarė, kad ji jiems parduos savo 1/3 dalį buto, esančio ( - ), Kaune, todėl išmokėjo jai už jos 1/3 dalį ginčo buto 20 000 Lt, ir nuo to laiko laikė save viso ginčo buto savininkais, nuo to laiko ginčo bute gyvena tik jų šeima, ir jie valdo visą butą. Atsakovė jiems paliko buto techninės apskaitos bylutę.

62010m. rugpjūčio 5 d. atsakovė raštu pareikalavo, kad ieškovai kartu su nepilnamečiu sūnumi A., atsakovės anūku, išsikeldintų iš buto. Kiek vėliau atsakovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, reikalaudama iškeldinti ieškovus ir jų nepilnametį sūnų A. Tik gavę atsakovės 2010-08-05 reikalavimą išsikeldinti iš ginčo buto ir ieškinį dėl iškeldinimo iš ginčo buto ieškovai sužinojo apie jų pažeistas teises, todėl mano, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas ir turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 str.). Tik tada, suprato, kad klydo dėl duoto sutikimo turinio privatizuoti butą ieškovės vardu ir jo pasekmių ir dėl ginčo buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Nurodė, kad notaro patvirtintame pareiškime dėl sutikimo parašyta, jog ieškovai sutinka tik dėl to, kad butas būtų išpirktas atsakovės vardu, bet nenurodyta, kad tuo pačiu ieškovai atsisako teisės išpirkti butą ir tapti ginčo buto savininkais (bendraturčiais). Nurodė, kad toks suklydimas yra esminis, nes privatizavimas atsakovės vardu reikštų teisės į vienintelį būstą praradimą ne tik jų, bet ir jų nepilnamečių vaikų, o tai prieštarauja protingumo kriterijui. Jei nebūtų klydę, niekada nebūtų davę sutikimo butą privatizuoti tik atsakovės vardu. Taip pat nurodė, kad jei teismas laikys, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, mano, kad priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, turėtų būti pripažintos svarbiomis, ir šis terminas atnaujintas.

7Atsakovė T. L. su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad ieškovai aiškiai išreiškė savo valią, kad butą pirktų ji viena. Už perkamą butą ji sumokėjo viena. 20000 Lt už buto dalį ieškovai jai nedavė. Jos vertinimu, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, ji prašo taikyti senatį.

8Atsakovė Kauno miesto savivaldybė taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir ieškovams praleidus ieškinio senaties terminą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (b.l. 77-84, t. II) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas : atsakovei T. L. 1300 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, ir valstybei 50,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama, jog butą privatizuotų tik viena atsakovė, nėra pagrindo 1993 10 25 susitarimo ir 1994 01 26 buto privatizavimo sandorio, kaip sudarytų iš esmės suklydus, dalis pripažinti negaliojančiomis, o ieškovus pripažinti buto ( - ), Kaune, bendraturčiais. Teismas pripažino, kad ieškovai neklydo ir nebuvo suklaidinti, suprato, jog atsakovė po buto privatizavimo tapo vienintele ginčo buto savininke. Pastaroji aplinkybė ieškovams tapo žinoma maždaug prieš 17 metų, todėl laikytina, kad praleistas ieškinio senaties terminas, kas taip pat yra pagrindas ieškiniui atmesti.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu (b.l. 101-105, t. II) ieškovai V. L. ir T. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad apskųstasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, savo apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

141. Teismas neteisingai nurodė, kad suėjo ieškinio senatis. Jis neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Ieškovai apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 5 d., kada atsakovė pareikalavo, kad ieškovai su nepilnamečiu sūnumi išsikeltų iš ginčo buto. Iki tol ieškovai buvo įsitikinę, kad butą, kuris pirktas atsakovės vardu, jie privatizavo lygiomis dalimis ir tapo kartu su atsakove buto bendraturčiais.

152. Teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jie klydo, nepagrįsta ir prieštaringa. Teismas pripažino, kad 1993 10 25 ieškovų pasirašytas pareiškimas prieštarauja tuo metu galiojusio Buto privatizavimo įstatymo 5 str., pagal kurį turėjo būti sudaromas susitarimas, kuriuo nustatoma, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku ar bendrasavininkiais, o ne rašomas pareiškimas. Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Išvadai, kad ieškovai neįrodė suklydę, prieštarauja faktinės aplinkybės, kad sutartys dėl paslaugų teikimo ginčo butui sudarytos ieškovo V. L. vardu, jis mokėjo bei moka už paslaugas, teikiamas šiam butui.

163. Teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis, laikė įrodyta aplinkybę, kuri nebuvo įrodinėjama ir įrodyta teisme, kad „ieškovas stovėjo eilėje sklypui gauti, kas reiškia, jog buto privatizavimas jo ar sutuoktinės vardu būtų užkirtęs tokią galimybę“. Atsakovė tokio motyvo nenurodė atsiliepime į ieškinį, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nagrinėjant bylą paaiškino, kad perspektyvos gauti sklypą neturėjo, be to 1993 09 30 jis nutraukė darbo sutartį ir likti pagal darbo vietą įskaitoje asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, negalėjo.

174. Teismas neteisingai ir šališkai vertino įrodymus, kadangi padarė neteisingas išvadas, neteisingai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 118-119, t. II) atsakovė T. L. prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog ieškovai neįrodė, kad suklydo dėl buto privatizavimo. Ieškovai labai aiškiai išreiškė savo valią, kad butą pirktų viena atsakovė. Be to apie buto privatizavimo sandorį ieškovams žinoma nuo 1994 metų, taigi jie yra praleidę ieškinio senaties terminą.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.119-121, t. II) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Be to, šios atsakovės nuomone, teismas tikrai pagrįstai pripažino, jog ieškovai neįrodė savo suklydimo sandorio sudarymo metu.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

22Byloje nustatyta, kad bute, esančiame adresu ( - ), Kauno mieste, ieškovas V. L. gyvena nuo 1980-06-03. Pradžioje jis gyveno kartu su savo tėvu. Jo tėvai buvo išsituokę ir gyveno atskirai. Tėvas buvo pagrindiniu šio buto nuomininku. Ieškovė T. L. bute apsigyveno susituokusi su V. L.. Atsakovė, ieškovo V. L. motina, šeimos nario teisėmis ginčo bute apsigyveno tik nuo 1990-02-27, kai mirė V. L. tėvas. 1993-10- 25 d. Kauno 3 BŪT namų valdyba sudarė su ieškovu V. L. buto nuomos sutartį. 1993-10-25 notarė patvirtino ieškovų pareiškimą, jog jie sutinka, kad paminėtas butas būtų išpirktas atsakovės vardu. 1994-01-26 tarp Kauno miesto valdybos ir atsakovės buvo sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno miesto valdyba pardavė atsakovei ginčo butą. Ieškovai buvo įsitikinę, jog jų ir atsakovės teisės į ginčo butą yra lygios, jie yra bendraturčiai. 2010-08-05 atsakovei pareikalavus, kad ieškovų šeima iš šio buto išsikeltų, ieškovai kreipėsi į teismą dėl sandorių, susijusių su buto privatizavimu iš dalies negaliojančiais, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2012 03 26 sprendimu jų ieškinį atmetė, pripažinęs, kad ieškovai neįrodė suklydę sudarant ginčijamus sandorius, taip pat kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą kreiptis dėl jų nurodytos pažeistos teisės gynimo.

23Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, jog ieškovai neįrodė suklydę sudarant su buto privatizavimu susijusius sandorius.

24Teisėjų kolegijos nuomone, su tokiais apeliantų argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors ieškovų ginčijamame 1993 10 25 pareiškime (b.l. 18, t. I) aiškiai ir nenurodyta, kad ieškovai su atsakove susitarė, jog ginčo butą įgys kaip nuosavybę tik viena atsakovė, tačiau tai, kad butą pirko savo lėšomis viena atsakovė, o ieškovai buvo trisdešimtmečiai asmenys, t.y. pakankamai išsilavinę ir protingi, turintys atitinkamą gyvenimišką patirtį, jog suvoktų sutikimo, kad butą pirktų viena motina, pasekmes, leidžia vertinti, kad ieškovai sutiko, jog butą nusipirktų viena atsakovė. Taigi teismo sprendimo negalima pripažinti, kaip kad teigia apeliantai, prieštaringu, o visuma pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų leidžia vertinti, jog ieškovai tikrai neįrodė suklydimo fakto.

25Pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų pagrindu išsamiai motyvuotai padarytų išvadų dėl ieškinio nepagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu negalima pripažinti nepagrįstomis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinį teismas atmetė pagrįstai.

26Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovai apie pažeistą jų teisę sužinojo tik 2010 metais.

27Nors pirmosios instancijos teismas sprendime tik labai lakoniškai nurodė, kad atsakovams apie tai, kad po buto privatizavimo atsakovė viena tapo buto savininke, yra žinoma apie 17 metų, dėl ko laikytina, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškinio senatį, pripažinti, kad ir dėl to yra pagrindas ieškinį atmesti.

28Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir kai nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (1964 m. CK 90 straipsnis, 2000 m. CK 1.131 straipsnis).

29Teismų praktikoje pripažįstama, kad atitinkamomis įstatymų normomis nustatytas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis J. A. v. V. M. ir kt. byloje Nr. 3K-7-62/2005). Tuo atveju, jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet kuris vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012, kat. 24.2; 34.3; 34.6).

30Ieškovai 1993 10 25 pasirašė sutikimą, kad ginčo butą privatizuotų (nupirktų) viena atsakovė. Taigi, jie apie būsimą sandorį žinojo. Buto pirkimo sandorio, kuris buvo sudarytas 1994 01 26, pagrindu nuosavybės teisės į butą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 1994 01 28 (b.l. 13, t.I). Nuo šios dienos ieškovai turėjo sužinoti apie sudarytą sandorį, kad jie nėra buto savininkai. Jeigu tai pažeidė jų teises ar interesus, teisė į ieškinį ieškovams vėliausiai atsirado 1994 01 28. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis ir 86 straipsnis, kuriuose buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties termino pabaiga – 1997 01 28.

31Apeliaciniame skunde ieškovų nurodytą argumentą apie neteisingai teismo įvertintą aplinkybę, kad ieškovas V. L. 1994 m. sausį buvo įskaitoje buto sąlygoms gerinti, kas patvirtina jo nenorą privatizuoti butą, teisėjų kolegija laiko nereikšmingu, nes ne šia aplinkybe teismas iš esmės grindė sprendimą.

32Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovai V. L. ir T. L. patikslintu ieškiniu (b.l. 71-74, t. I), prašymu... 5. Ieškovai ieškovas nurodė, kad bute, esančiame adresu ( - ), Kaune,... 6. 2010m. rugpjūčio 5 d. atsakovė raštu pareikalavo, kad ieškovai kartu su... 7. Atsakovė T. L. su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad ieškovai aiškiai... 8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė taip pat prašė ieškinį atmesti kaip... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (b.l. 77-84, t.... 11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu (b.l. 101-105, t. II) ieškovai V. L. ir T. L. prašo... 14. 1. Teismas neteisingai nurodė, kad suėjo ieškinio senatis. Jis neteisingai... 15. 2. Teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jie klydo, nepagrįsta ir... 16. 3. Teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis, laikė įrodyta aplinkybę, kuri... 17. 4. Teismas neteisingai ir šališkai vertino įrodymus, kadangi padarė... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 118-119, t. II) atsakovė T. L. prašo... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.119-121, t. II) atsakovė Kauno miesto... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 22. Byloje nustatyta, kad bute, esančiame adresu ( - ), Kauno mieste, ieškovas V.... 23. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokiais apeliantų argumentais sutikti... 25. Pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų pagrindu išsamiai... 26. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 27. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime tik labai lakoniškai nurodė, kad... 28. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis... 29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atitinkamomis įstatymų normomis... 30. Ieškovai 1993 10 25 pasirašė sutikimą, kad ginčo butą privatizuotų... 31. Apeliaciniame skunde ieškovų nurodytą argumentą apie neteisingai teismo... 32. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti...