Byla 3K-3-366/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei M. V., tretiesiems asmenims R. S. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl pareiškimo notarui priimti palikimą, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl įpėdinio teisių paveldėti atsiradusį palikimą įgyvendinimo.

6Ieškovas P. V. prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės M. V. 1985 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir jo pagrindu išduotą Birštono valstybinės notarinės kontoros notarės Veronikos Bukevičienės 1985 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 3136; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas P. V. pagal palikėjo P. V. surašytą 1967 m. sausio 14 d. testamentą priėmė po tėvo P. V. mirties atsiradusį palikimą; 3) pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.

71967 m. vasario 9 d. mirus P. V. atsirado jo palikimas – namų valda Birštone, (duomenys neskelbtini), – kurį galėjo priimti galimi įpėdiniai: ieškovas P. V. (palikėjo sūnus), trečiasis asmuo R. V. (šiuo metu R. S. (palikėjo duktė) ir atsakovė M. V. (palikėją pergyvenusi sutuoktinė). 1985 m. spalio 3 d. Birštono valstybinei notarų kontorai atsakovė pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad ji priima atsiradusį sutuoktinio palikimą ir prašo jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Ieškovo teigimu, atsakovė turėjo palikėjo testamentą ir žinojo, kad pagal jį sutuoktinis savo turto atsakovei nepaliko. Atsakovė 1985 m. spalio 3 d. pareiškime nurodė, kad nėra kitų įpėdinių, kurie gali pretenduoti į palikimą. Notarė 1985 m. spalio 3 d. išdavė atsakovei M. V. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo patvirtino, kad piliečio P. V., mirusio 1967 m. vasario 9 d., turtą paveldi M. V. Ieškovo teigimu, jis 2009 m. vasario mėnesį iš savo dėdės J. Č. sužinojo, kad ieškovo tėvas buvo parašęs testamentą, kuriuo nusprendė visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausė, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis palikti savo vaikams: dukteriai R. V. ir sūnui P. V. Testamentą patvirtino Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Radiologijos skyriaus gydytoja D. T. ir to paties skyriaus vedėjas. Ieškovo teigimu, notarė negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nuo palikimo atsiradimo iki M. V. kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo buvo praėję daugiau kaip 18 metų, taigi buvo praleistas 1964 m. CK 599 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas. Terminą palikimui priimti, jeigu jis būtų buvęs praleistas dėl svarbių priežasčių, galėjo pratęsti tik teismas. M. V. teismas nebuvo pratęsęs termino palikimui priimti, todėl notarė Veronika Bukevičienė pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 588 straipsnį negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovas nurodė, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2009 m. liepos 8 d., kai jam tapo žinoma apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei. Be to, ieškovas nuo 2008 m. lapkričio 12 d. apie 8 mėnesius buvo gydomas įvairiose Vilniaus ligoninėse, todėl net ir po to, kai 2009 m. vasario mėnesį iš J. Č. sužinojo apie tėvo testamentą, anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos. Dėl to ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis savo veiksmais nuo pat tėvo mirties rūpinosi palikimą sudarančiu turtu, gyvenamąjį namą palaikė tinkamos būklės, jį remontavo, rūpinosi jo apšildymu, statė garažą, tvarkė sodą, naudojosi jo duodamu derliumi, prižiūrėjo bites.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu Birštono valstybinės notarinės kontoros notarės Veronikos Bukevičienės 1985 m. spalio 3 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3136; pratęsė P. V. praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo tėvo P. V., A. mirties 1967 m. vasario 9 d. pagal 1967 m. sausio 14 d. Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Radiologijos skyriaus gydytojos D. T. ir to paties skyriaus vedėjo patvirtintą P. V., A. testamentą, trijų mėnesių laikotarpiui; ieškinio dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė; bylos dalį dėl atsakovės M. V. 1985 m. spalio 3 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

10Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsakovė M. V. po sutuoktinio mirties rūpinosi likusiu turtu, jį remontavo, mokėjo mokesčius, todėl šie atsakovės veiksmai paneigia ieškovo paaiškinimus apie tai, kad jis po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą kaip savo. Be to, ieškovo veiksmai – garažo statyba, ūkinio pastato įrengimas ir kt. atlikti vėliau, nei per šešis mėnesius po tėvo mirties. Notarė, 1985 m. spalio 3 d. priimdama iš atsakovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir tą pačią dieną išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė 1964 m. CK 587 straipsnį, pagal kurį palikimą galima priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo nebuvo pratęstas. Dėl to teismas paveldėjimo teisės liudijimą pripažino negaliojančiu, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų, 1964 m. CK 47 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir kitu teisiniu pagrindu, t. y. kaip sudarytas dėl apgaulės. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų ir liudytojo J. Č. parodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovė M. V., žinodama, jog sutuoktinis testamentu paliko turtą ne jai, o vaikams, tai nuslėpė nuo pareiškimą priėmusios notarės, dėl to apgaulės būdu įgijo turtą. Dėl šių aplinkybių teismas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pripažino negaliojančiu ir 1964 m. CK 57 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas P. V. žinojo apie testamentą iki 2009 metų vasario mėnesio, kai apie testamentą jam pranešė J. Č. Teismas įvertino, kad palikėjo P. V. 1967 m. sausio 14 d. testamentas atitinka 1964 m. CK 581–582 straipsnių testamento turiniui ir formai nustatytus reikalavimus (surašytas raštu, nurodyta šio testamento surašymo vieta ir laikas, pasirašytas testatoriaus P. V. ir patvirtintas Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Radiologijos skyriaus gydytojos D. T. bei šio skyriaus vedėjo). Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės M. V. 1985 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo negalėjo būti atskiras bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra tik faktinė bylos aplinkybė, kuria ieškovas grindė savo reikalavimą panaikinti Birštono valstybinės notarinės kontoros notarės Veronikos Bukevičienės 1985 m. spalio 3 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Teismas sprendė, kad ieškovas įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes jis ne dėl savo kaltės nežinojo apie tėvo sudarytą testamentą, dėl to negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių bei teisėtų interesų priimant palikimą pagal testamentą.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

12Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai prašė teismo pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių: nežinojo testamento egzistavimo fakto ir neturėjo galimybės priimti palikimą pagal testamentą. Notarei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pažeistas 1964 m. CK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kuriuo nustatyta, kad palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o terminas palikimui galėjo būti pratęstas tik teismo 1964 m. CK 588 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą taip pat ir kaip sudaryto dėl apgaulės pagrindu.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė M. V. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

15Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimą galima priimti per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Tačiau ieškovas atsiradus palikimui jo nepriėmė ir nereiškė valios paveldėti turtą, tačiau, nepaisant to, teismas pratęsė terminą palikimui priimti. Norą priimti palikimą ieškovas išreiškė po ilgo laiko tarpo, kai turtas buvo iš esmės pagerintas, suremontuotas. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis įgyvendinti savo teises, įskaitant ir teisę kreiptis į teismą pratęsti terminą palikimui priimti, egzistavimo visą laiko tarpą nuo palikimo atsiradimo. Bylą nagrinėję teismai neįvertino byloje atsakovės pateikto Birštono miesto valdžios institucijų 1967 m. vasario 24 d. išduoto pažymėjimo apie atsakovės šeimos sudėtį. Šis pažymėjimas išduotas pateikti notarui paveldėjimo byloje. Dėl to atsakovė nenuslėpė kitų galimų įpėdinių į atsiradusį palikimą.

16Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 86 straipsnį) ieškinio senaties termino eiga prasideda, kada asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Sprendžiant apie tai, kada ieškovas turėjo sužinoti apie savo tariamą teisių pažeidimą, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, tačiau to bylą nagrinėję teismai nenustatė, išspręsdami praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Byloje neįrodyta, kad apie savo teisių į palikimą pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2009 m., nors palikimas atsirado dar 1967 m., toks ilgas laiko tarpas patvirtina ieškovo aplaidumą savo teisių atžvilgiu. Nepasisakydamas ir nemotyvuodamas ieškinio senaties termino atnaujinimo teisinės išvados Kauno apygardos teismas nutartyje pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Kauno apygardos teismo nutarties motyvas, kuriuo pritariama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms dėl ieškinio senaties termino taikymo, reiškia, kad šis teismas nepasisakė ir nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl be pagrindo atnaujinto ieškinio senaties termino, apsiribodamas tik formaliais teiginiais.

17Trečiojo asmens R. S. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinkama su kasacinio skundo argumentais ir prašymu, kasacinį skundą prašoma tenkinti.

18Ieškovo P. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

19Spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1964 m. CK 588 straipsniu, leidžiančiu teismui pratęsti terminą palikimui priimti. Šis terminas nėra naikinamasis, jį teismas gali pratęsti. Teismai nustatė, kad atsakovė nuslėpė testamento egzistavimo faktą, taip ieškovas neteko galimybės laiku priimti palikimą pagal testamentą. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, dėl to išsprendę šį klausimą teismai neperžengė ieškinio reikalavimų ribų. Teismai tinkamai išsprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, įvertinę termino praleidimo priežasčių svarbą, kurios vertinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pagal šalių pateiktus įrodymus. Kauno apygardos teismas nutartyje išdėstė motyvus, įskaitant dėl ieškinio senaties termino, aptarė apeliacinio skundo argumentus, dėl to nepadarė proceso teisės normų pažeidimų.

20Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

21Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų susideda iš byloje esančių įrodymų vertinimo. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja ne fakto, o teisės klausimus, šie argumentai neturėtų būti iš esmės nagrinėjami. Pagal bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas apie pažeistas teises sužinojo ne anksčiau kaip 2009 m. vasarį. Ilgas laikotarpis nuo palikimo atsiradimo iki ieškinio dėl palikimo priėmimo padavimo užtruko ne dėl ieškovo, o dėl atsakovės, nuslėpusios testamento egzistavimo faktą, kaltės.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl palikimo priėmimo veiksmų ir jų teisinės reikšmės

25Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą, kuris atsirado 1967 m. vasario 9 d. mirus palikėjui. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Išdėstytas įstatymo normas detalizuojančioje 1975 m. spalio 31 d. patvirtintoje Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje (95 punktas) nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, t. y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Aptartose teisės normose įtvirtinti du savarankiški palikimo priėmimo būdai – paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Vieną iš šių palikimo priėmimo būdų įpėdinis turi pasirinkti, tai patvirtindamas savo aktyviais veiksmais.

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis S. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis A. F. ir kt. v. T. F. byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v. S. A. byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1967 m. vasario 9 d. mirus palikėjui ir taip atsiradus palikimui – namų valdai - atsakovė po palikėjo (jos sutuoktinio) mirties ir toliau gyveno paliktoje namų valdoje, rūpinosi likusiu turtu, jį remontavo, mokėjo mokesčius. Atsakovė 1985 m. spalio 3 d. su pareiškimu kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Skirtingai nei atsakovė, ieškovas palikėjo (ieškovo tėvo) turto nepradėjo valdyti. Bylos įrodymais patvirtinta, kad atsiradus palikimui ieškovas negyveno tėvų sodyboje, tik retkarčiais atvykdavo apsilankyti. Įvertinę nurodytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimtuose sprendime ir nutartyje padarė išvadą, kad ieškovas nepriėmė palikimo, nes jo nepradėjo faktiškai valdyti. Teismai taip pat sprendė, kad atsakovė kreipėsi į notarą su pareiškimu praleidusi CK 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir, kadangi šis terminas teismine tvarka nebuvo pratęstas, tai atsakovei notaro negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

28Bylą nagrinėjanti kasacine tvarka teisėjų kolegija pažymi, kad darydami nurodytą išvadą apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo neteisėtumą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai neatsižvelgė ir teisiškai neįvertino tų pirmiau aptartų faktinių bylos aplinkybių, iš kurių matyti, kad palikimas atsakovės veiksmais buvo priimtas jai pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Atsakovė gyveno kartu su palikėju (jos sutuoktiniu) jam būnant gyvam namų valdoje, iš karto po palikimo atsiradimo rūpinosi ir prižiūrėjo paveldimą turtą, šiuo metu tebegyvena toje pačioje namų valdoje. Tai patvirtina nuolatinį nepertraukiamą paveldėto turto faktinį valdymą visą daugelio metų laikotarpį. Dėl to teisiškai šie atlikti atsakovės veiksmai pripažintini priėmimu palikimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą 1964 m. CK 587 straipsnio pagrindu, kuriuo remiantis ir buvo išduotas notaro patvirtintas paveldėjimo teisės liudijimas. Teisėjų kolegija negali sutikti su bylą nagrinėjusių teismų motyvu, kad kreipdamasi su pareiškimu į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovė praleido 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą tokiam pareiškimui paduoti ir taip nepriėmė palikimo. Pirmiau konstatuota, kad atsakovė įgyvendino teisę į palikimo priėmimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, šiuos veiksmus atlikusi per šešis mėnesius, kaip to ir reikalaujama 1964 m. CK 587 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą; paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis S. M. v. E. P. ir kt. byloje Nr. 3K-7-468/2009). Palikimo priėmimas pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą buvo vienas teisinių pagrindų notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 1975 m. spalio 31 d. patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punktą. Kiti įpėdiniai pagal įstatymą, tarp jų ir ieškovas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir jo nepriėmė. Dėl to patikrinęs palikimo priėmimo faktą notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, laikydamasis 1964 m. CK 587 straipsnio ir jį detalizuojančios nurodytos instrukcijos reikalavimų. Dėl to bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisiškai nepagrįstai tenkindami ieškinį pripažino negaliojančiu atsakovei notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

29Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

30Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad pirmosios instancijos teismui paduoto 2009 m. liepos 23 d. ieškinio reikalavimams dėl 1985 m. paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir termino dėl 1967 m. atsiradusio palikimo ieškovui priimti pratęsimo ieškinio senaties terminas nepraleistas. Šią išvadą teismai motyvavo tuo, kad, bylos duomenimis, ieškovas sužinojo apie palikėjo testamentą tik 2009 m. vasario mėnesį ir nuo šio momento laikoma, jog jis turėjo sužinoti apie savo nurodomų paveldėjimo teisių pažeidimą.

31Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis J. A. v. V. M. ir kt. byloje Nr. 3K-7-62/2005; kt.). Tuo atveju, jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet kuris vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą.

32Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įgyvendinti savo teises į palikimo priėmimą, taip pat ginčijo atsakovės atliktus veiksmus, kuriais ji priėmė palikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną buvo pilnametis asmuo, gyveno Lietuvoje, taigi turėjo galimybes įgyvendinti teises į atsiradusį palikimą. Ieškovas yra palikėjo ir palikimą priėmusios atsakovės sūnus, t. y. asmuo, susijęs artimais giminystės ryšiais ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Dėl to jam turėjo būti žinoma tiek apie tėvo mirtį, tiek ir apie atsiradusį palikimą, taip pat apie ieškovo motinos priimtą paveldimą turtą. Ta byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nežinojo apie palikėjo testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas ieškovui, nereiškia, kad jis negalėjo atsiradus palikimui bendra tvarka kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą arba faktiškai pradėti valdyti palikimą. Jokių palikimo priėmimo veiksmų ieškovas neatliko. Atsakovės pareiškime notarui ieškovo kaip kito įpėdinio nenurodymas nebuvo kliūtis jam norint priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl palikimo. Pirmiau nurodyta, kad atsakovė savo veiksmais priėmė palikimą, dėl to jai atiteko nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Taigi ieškovas turėjo žinoti apie palikimą jo atsiradimo metu, teisių į jį nepareiškė ir neįgyvendino, taip pat nesikreipė į teismą per galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal ieškinio teismui padavimo metu galiojančio CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo, kai atsakovas ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ilgą laiko tarpą praleisto ieškinio senaties termino padarinių, t. y. ieškinio atmetimo, taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą. Byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų visą ieškinio senaties termino praleidimo trukmę. Dėl to ieškinys turėjo būti atmestas ir kaip paduotas teismui praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, kuriam atnaujinti teisinio pagrindo nenustatyta.

33Byloje priimti teismų sprendimas ir nutartis yra teisiškai nepagrįsti dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ginčo paveldėjimo teisinius santykius, ieškinio senaties termino skaičiavimą, netinkamo taikymo, dėl to yra panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasacinis teismas, panaikinęs teismo procesinį sprendimą, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Naujai priimtu sprendimu atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: pirmosios instancijos teismo proceso metu atsakovei 980 Lt ir trečiajam asmeniui R. S. 688 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 60 Lt pašto išlaidų; apeliacinio proceso metu atsakovei 176 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; kasaciniame teisme atsakovei 176 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už kasacinio skundo surašymą.

36Iš ieškovo taip pat priteistina 75,53 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 92 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovo P. V. 2332 Lt (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt du litus) atsakovei M. V., trečiajam asmeniui R. S. 688 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) ir valstybei 75,53 Lt (septyniasdešimt penkis litus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl įpėdinio teisių... 6. Ieškovas P. V. prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės M. V. 1985 m. spalio 3... 7. 1967 m. vasario 9 d. mirus P. V. atsirado jo palikimas – namų valda... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 12. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai prašė teismo pratęsti palikimo... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė M. V. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės... 15. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad... 16. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 86 straipsnį) ieškinio senaties... 17. Trečiojo asmens R. S. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo... 18. Ieškovo P. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma Prienų rajono... 19. Spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pirmosios... 20. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į... 21. Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų susideda iš byloje esančių... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl palikimo priėmimo veiksmų ir jų teisinės reikšmės ... 25. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise... 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką,... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1967 m. vasario 9 d. mirus palikėjui ir... 28. Bylą nagrinėjanti kasacine tvarka teisėjų kolegija pažymi, kad darydami... 29. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ... 30. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad pirmosios... 31. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įgyvendinti savo... 33. Byloje priimti teismų sprendimas ir nutartis yra teisiškai nepagrįsti dėl... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Iš ieškovo taip pat priteistina 75,53 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą... 39. Priteisti iš ieškovo P. V. 2332 Lt (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...