Byla 2A-1070/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE ir atsakovo IF P&C Insurance AS apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1241-565/2013 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS ir uždarajai akcinei bendrovei „Čili Kinija” dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ozo turtas”, uždaroji akcinė bendrovė „Delano”, uždaroji akcinė bendrovė „Armitana” ir uždaroji akcinė bendrovė „Rytietiškas stilius”.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ERGO Insurance SE (UADB „ERGO Lietuva“ teisių perėmėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams IF P&C Insurance AS ir UAB “Čili Kinija”, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 177 534,38 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-12). Nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. atsakovo UAB „Čili Kinija” restorane „Čili Kinija”, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu sugadintas trečiųjų asmenų UAB „Ozo turtas”, UAB „Delano”, UAB „Armitana” ir UAB „Rytietiškas stilius” turtas. Ieškovas buvo apdraudęs trečiųjų asmenų turtinius interesus, atsiradusius dėl turto sugadinimo, todėl gaisro patirtiems nuostoliams atlyginti jis išmokėjo tretiesiems asmenims draudimo išmokas, taip pat patyrė papildomas išlaidas, susijusias su žalos nustatymu ir bandymu išieškoti žalą neteismine tvarka. Ieškovo teigimu, jam subrogacijos tvarka perėjo teisė reikalauti atlyginti išmokėtas sumas iš atsakingų už žalą asmenų. Gaisras restorano „Čili Kinija” virtuvėje kilo dėl savaiminio maisto produktų užsiliepsnojimo keptuvėje, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas UAB „Čili Kinija” elgėsi nerūpestingai, todėl jam kyla deliktinė atsakomybė už gaisro padarytą žalą. Ieškovas reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo neteismine tvarka pateikė UAB „Čili Kinija” civilinę atsakomybę apdraudusiam atsakovui If P&C Insurance AS, tačiau atsakovai atlygino ieškovui tik dalį patirtų išlaidų. Ieškovas išmokėjo 236 532,95 Lt draudimo išmoką UAB „Ozo turtas”, atsakovai kompensavo ieškovui 141 439,65 Lt draudimo išmokos dalį, todėl liko nekompensuota 95 093,30 Lt draudimo išmokos dalis; išmokėjo 2 947,43 Lt draudimo išmoką UAB „Delano”, atsakovai kompensavo ieškovui 480,12 Lt draudimo išmokos dalį, todėl liko nekompensuota 2 467,31 Lt draudimo išmokos dalis; išmokėjo 112 475,22 Lt draudimo išmoką UAB „Armitana”, atsakovai kompensavo ieškovui 49 064,66 Lt draudimo išmokos dalį, todėl liko nekompensuota 63 410,56 Lt draudimo išmokos dalis; už UAB „Rytietiškas stilius” padarytą žalą ieškovas išmokėjo naudos gavėjui AB SEB bankas 40 725,46 Lt draudimo išmoką, atsakovai kompensavo ieškovui 33 134,40 Lt draudimo išmokos dalį, todėl liko nekompensuota 7 591,06 Lt draudimo išmokos dalis.

5Ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti išmokėtų, bet atsakovų nekompensuotų draudimo išmokų sumų, kurių bendra suma sudaro 168 562,23 Lt (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad taip pat turėjo papildomas išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat su žalos išieškojimu neteismine tvarka, kurios ieškovui nėra kompensuotos. Siekdamas nustatyti trečiųjų asmenų dėl gaisro patirtos žalos dydį, ieškovas kreipėsi į UAB „Krivita”, kuriai už žalos nustatymo paslaugas sumokėjo 3 388 Lt. Ieškovas kreipėsi į advokatų kontorą, kurios teisininkai konsultavo ieškovą subrogacijos taikymo klausimais, atstovavo ieškovą santykiuose su atsakovais dėl ieškovo subrogacijos reikalavimo tenkinimo neteismine tvarka, už šias paslaugas ieškovas sumokėjo 5 584,15 Lt. Todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo nuostolius – protingas išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kurias sudaro 8 972,15 Lt suma (CK 6.249 str. 4 d. 2 p., 3 p.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovo naudai 90 421,86 Lt, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė (t. 5, b.l. 63-701). Teismas atsakingu už 2009 m. spalio 6 d. kilusį gaisrą laikė atsakovą UAB „Čili Kinija” (CK 6.246 str. 1 d.), kurio veiklos civilinę atsakomybę apdraudė atsakovas If P&C Insurance AS.

8Dėl UAB „Ozo turtas” išmokėtos draudimo išmokos. Dėl gaisro UAB „Ozo turtas” patyrė 345 960,26 Lt žalą, ieškovas jam išmokėjo 236 532,95 Lt draudimo išmoką. Generalinėje draudimo sutartyje Nr. 14 nustatyta, kad pastatai ir įrengimai draudžiami atkūrimo (naująja) verte. Byloje atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad gaisro metu apgadinto ir/ar sunaikinto turto atkuriamoji vertė 175 084,08 Lt. Teismo posėdyje ekspertė nurodė, kad nebuvo įvertintos išlaidos laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės nustatymui po gaisro, denginio stiprinimo konstrukcinių sprendimų parengimui, fizinei apsaugai iš karto po gaisro, grindų skutimui ir šlifavimui, taip pat stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymui. UAB „Ozo turtas” už laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės nustatymą po gaisro sumokėjo 5 000 Lt (be PVM), 1 100 Lt (be PVM) už denginio stiprinimo konstrukcinius sprendimus pagal statinio ekspertizės po gaisro nurodymus, taip pat 4 814 Lt (be PVM) už papildomą fizinę apsaugą gaisro metu. Šias išlaidas teismas priskyrė prie išlaidų, susijusių su gaisru (CK 6.249 str. 1 d.). UAB „Ozo turtas” už grindų skutimą ir alyvavimą sumokėjo 7 296,68 Lt (be PVM). Byloje nėra įrodymų, kad tuo laikotarpiu UAB „Ozo turtas” būtų privalėjęs atnaujinti grindis dėl jų natūralaus susidėvėjimo. Esant duomenims, kad grindys buvo sugadintos dėl suodžių ir vandens poveikio, 7 296,68 Lt išlaidas teismas priskyrė prie išlaidų, susijusių su gaisru. UAB „Ozo turtas” už stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymą sumokėjo 29 683,22 Lt (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad dalis gaisro padarytų pažeidimų galėjo, atlikus detalią apžiūrą, paaiškėti vėliau, kad dėl gaisro poveikio galėjo būti pažeistas stogo pakloto metalinis paviršius, kad UAB „Ozo turtas” turėjo realias išlaidas stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymui, nesant priešingų įrodymų, 29 683,22 Lt išlaidas teismas taip pat priskyrė prie išlaidų, susijusių su gaisru. Ekspertizės akte nurodyta paviršiaus apdengimo tentiniais gaminiais kaina 4 451,86 Lt (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertė nurodė, jog šios išlaidos atitinka ieškovo nurodytas išlaidas gaisro vietos uždengimui reklaminiu plakatu, bei į tai, kad šiam uždengimui UAB „Ozo turtas” išlaidos sudarė 3 158 Lt (be PVM), ekspertizės akte nurodytas gaisro padarinių likvidavimo išlaidas teismas sumažino 1‘293,86 Lt. Ieškovas nurodė, kad UAB „Ozo turtas” turėjo išlaidų už 292 vienetus pakabinamų panelių, tuo tarpu ekspertizės akte nurodyti tik 224 vienetai panelių. Tai, kad pakabinamos lubos buvo parduotos komplektais, teismo vertinimu, neįrodo, kad visi 200 vienetai pakabinamų lubų buvo reikalingi ir buvo panaudoti. Teiginius, kad tretieji asmenys turėjo didesnes išlaidas gaisro padarinių likvidavimui dėl darbų skubos, teismas laikė neįrodytais. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Ozo turtas” dėl gaisro padaryta žala yra 221 684,12 Lt, atsakovams sumokėjus ieškovui 141 439,65 Lt, liko nesumokėti 80 244,47 Lt.

9Dėl UAB „Delano” išmokėtos draudimo išmokos. Už gaisro metu sugadintus maisto produktus ir stalinių lempų gaubtus ieškovas išmokėjo UAB „Delano” 2 947,43 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro sugadintų maisto produktų rinkos vertė, lempų gaubtų remonto išlaidos ir išlaidos lempų gaubtų valymo darbams (be PVM) atėmus 615,38 Lt besąlyginę išskaitą. Iš UAB „Krivita” kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad gaisro metu buvo sunaikinti jau pagaminti patiekalai, žala nustatyta pagal jų rinkos vertę, kuri yra 2 191,08 Lt (be PVM). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog visi pagaminti patiekalai būtų buvę užsakyti ir parduoti. Ieškovui nepateikus įrodymų apie sugadintų patiekalų savikainą, teismas laikė, kad UAB „Delano” nuostoliai dėl gaisro metu sugadintų patiekalų yra pusė pačios pardavimo kainos, t.y. 1‘095,40 Lt. Lempų gaubtų valymo darbus savo jėgomis atliko UAB „Delano” darbuotojai, todėl, byloje nesant įrodymų, kad dėl šių darbų UAB „Delano” patyrė išlaidas, 1 239,67 Lt (be PVM) sumos teismas nelaikė UAB „Delano” išlaidomis, patirtomis dėl gaisro (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Delano” nuostolius dėl gaisro sudaro 1 227,63 Lt (1‘095,40 Lt (be PVM) žala už sugadintus patiekalus ir 132,23 Lt (be PVM) žala už sugadintus lempų gaubtus). Atsakovai sumokėjo ieškovui 480,12 Lt, todėl liko nesumokėti 747,51 Lt.

10Dėl UAB „Armitana” išmokėtos draudimo išmokos. Už gaisro metu sugadintas prekes ir įrangą ieškovas išmokėjo UAB „Armitana” 94 323,14 Lt, o už gaisro metu sugadintos grindų dangos atstatymą - 18 152,08 Lt. 2009 m. spalio 7 d. defektiniame akte nurodyta, kad gaisro metu vandeniu aplietos ir deformuotos laminato grindys, o deformuotas plotas sudaro apie 146,88 m2. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad tokio ploto grindų danga ir buvo pakeista. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, koks buvo UAB „Armitana” laminato grindų dangos nusidėvėjimas gaisro metu. Teismas nurodė, kad žala nėra preziumuojama ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Armitana” dėl grindų dangos sugadinimo patyrė 18 152,08 Lt nuostolių, todėl reikalavimą kompensuoti 18 152,08 Lt draudimo išmokos dalį teismas atmetė kaip neįrodytą. Nurodė, kad UAB „Krivita” batus ir rankines apžiūrėjo 2009 m. spalio 9 d., tačiau kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nėra aprašyti konkretūs prekių pažeidimai, iš ko būtų galima spręsti apie pažeidimų pobūdį ir mastą. UAB „Impeksservis” šias prekes apžiūrėjo 2010 m. birželio 8 d. ir ekspertizės akte nurodė, kad dalis apžiūrėtų prekių neturi matomų pažeidimų, o dalies jų pažeidimai yra nežymūs, jie gali būti pašalinti ir prekės gali būti naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį. Todėl teismas sprendė, kad dalis prekių gaisro metu buvo pažeistos nežymiai, dėl to vandeniui išdžiūvus prekių vertė nepasikeitė ar pasikeitė nežymiai. UAB „Impeksservis” ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Armitana” prekių vertės sumažėjimas yra 49 064,66 Lt. Šią sumą teismas laikė UAB „Armitana” žala dėl prekių pažeidimo, kurią atsakovai ieškovui yra kompensavę. Be to, 2009 m. spalio 7 d. defektiniame akte taip pat nurodyta, kad gaisro metu buvo vandeniu aplieti minkštasuoliai. Nesant ginčo dėl minkštasuolių vertės, teismas sprendė, kad UAB „Armitana” žalą dėl gaisro sudaro 4 943,80 Lt sugadintų minkštasuolių vertė (be PVM).

11Dėl UAB „Rytietiškas stilius” išmokėtos draudimo išmokos. Už restorano patalpų atstatymo darbus, sugadintą restorano įrangą ir gaisro padarinių šalinimo darbus ieškovas išmokėjo naudos gavėjui AB SEB bankas 40 725,46 Lt draudimo išmoką. Dalį išmokėtos draudimo išmokos pagal 2009 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą sudaro 17 694,45 Lt (be PVM) restorano „Kabuki” atstatymo darbai. Teismas pagrįstu laikė atsakovų teiginį, kad atliktų darbų akte yra darbų ir medžiagų kiekių neatitikimai, kuriems ieškovas paaiškinimų nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būdu galima nustatyti, koks buvo UAB „Rytietiškas stilius” priklausančio restorano ir įrangos nusidėvėjimas gaisro metu. Iš 2009 m. spalio mėn. atliktų darbų akto, UAB „Krivita” kilnojamojo turto vertinimo atskaitos bei PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovas už nepataisomai sugadintus daiktus kompensavo UAB „Rytietiškas stilius” naujų daiktų įsigijimo kainą, taip pat nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas sumokant draudimo išmoką už restorano atstatymo darbus. Atsakovai kompensavo ieškovui 33 134,40 Lt draudimo išmokos dalį. Nesant įrodymų, kad UAB „Rytietiškas stilius” padaryta žala yra didesnė negu 33 134,40 Lt, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ši žala ieškovui nėra kompensuota. UAB „Rytietiškas stilius” turto draudimo liudijime nurodyta, kad turtas, kol yra įkeistas, apdraustas AB SEB bankas naudai. Todėl nepagrįstas atsakovų teiginys, kad draudimo sutarties dalis, kurioje nurodyta, kad turtas draudžiamas AB SEB bankas naudai, prieštarauja Draudimo įstatymo 79 straipsnyje nurodytam imperatyvui, pagal kurį nuostolių draudimo sutartyse būtina sąlyga yra pripažįstamas teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais. Teismo teigimu, teisėtas AB SEB bankas turtinis interesas šiuo atveju yra įkeisto turto (šio turto vertės) išsaugojimas, nes iš šio turto vertės būtų tenkinamas AB SEB banko reikalavimas. Be to, ieškovas su UAB „Rytietiškas stilius” yra sudaręs turto, o ne nuostolių draudimo sutartį.

12Dėl išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu ir žalos išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas sumokėjo 3 388 Lt UAB „Krivita” už kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas bei 5 584,15 Lt už advokatų paslaugas, siekiant neteismine tvarka išieškoti ieškovo išmokėtas draudimo išmokas iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Krivita” kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos skirtos nustatyti draudimo išmokos dydžiui pagal ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytų draudimo sutarčių sąlygas, o ne trečiųjų asmenų nuostolius pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, be to, teismas šiomis ataskaitomis rėmėsi tik iš dalies, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ne visi ieškovo reikalavimai atsakovams kompensuoti išmokėtas draudimo išmokas buvo pripažinti pagrįstais, teismas ieškovui priteisė 50 proc. jo turėtų išlaidų, t. y. 4 486,08 Lt.

13Teismas sprendė, kad visais civilinės atsakomybės draudimo draudiminių įvykių atvejais atsakingas už padarytą žalą neviršijant draudimo sutartyje nurodytų sumų yra draudikas, draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo suma neviršija dėl gaisro padarytos žalos dydžio, teismas iš atsakovo If P&C Insurance AS priteisė 90 421,86 Lt bei 6 proc. metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.254 str. 1 d.).

14III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

15Atsakovas If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 75-84). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nevertino visų įrodymų, neįvertino dalies faktinių duomenų, nepasisakė dėl atsakovų argumentų. Teismas permetė atsakovui pareigą įrodinėti ieškinio reikalavimo dėl dalies turto atkūrimo kaštų dydžio nepagrįstumą, tuo atleisdamas ieškovą nuo pareigos įrodyti žalos dydį. Todėl teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą bei paneigė bylos rungtyniškumo principą, kas turėjo reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
  2. Teismas nepagrįstai paskaičiavo 80 244,47 Lt nuostolių dėl UAB „Ozo turtas“ išmokėtos draudimo išmokos. Teismas neįvertino 2008 m. balandžio 28 d. generalinėje draudimo sutartyje numatytos 50 000 Lt besąlyginės išskaitos, kurios draudikas (ieškovas) neatlygina draudėjui draudiminio įvykio atveju. Ieškovas pripažino, kad išmokėjo draudimo išmoką UAB „Ozo turtas“ išminusuodamas minėtą besąlyginę išskaitą, tokiu būdu ieškovas gali reikalauti iš atsakovų tik tiek nuostolių atlyginimo, kiek iš jų būtų galėjęs reikalauti pats ieškovo draudėjas UAB „Ozo turtas“. Todėl teismo priteista 80 244,47 Lt suma mažintina besąlyginės išskaitos dydžiu iki 30 244,47 Lt.
  3. Subrogacinis reikalavimas kildinamas iš delikto, todėl ieškovas gali reikalauti iš atsakovų tik tiek nuostolių atlyginimo, kiek iš jų būtų galėjęs reikalauti UAB „Ozo turtas“. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos UAB „Ozo turtas“ mažintinas ir turto nusidėvėjimo laipsniu. Teismas prie UAB „Ozo turtas“ patirtos žalos priskaičiuodamas 7 296,68 Lt už grindų skutimą ir alyvavimą bei 29 683,22 Lt už stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymą, nukrypo nuo deliktinės atsakomybės sąlygų ir ignoravo žalos atlyginimo instituto kompensacinę paskirtį. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad UAB „Ozo turtas“ patirtos išlaidos, kurios yra priežastiniame ryšyje su gaisro metu padarytais turto apgadinimais, yra didesnės nei atsakovų sumokėta 50 000 Lt suma UAB „Ozo turtas“ bei 141 439,62 Lt ieškovui pagal jo subrogacinį reikalavimą, iš viso sumokėta 191 439,65 Lt. Taigi, dėl minėtų abiejų pozicijų, kurių bendra suma 36 979,90 Lt, reikalavimas yra neįrodytas ir atmestinas. Teismas nepagrįstai prie UAB „Ozo turtas“ patirtos žalos priskaičiavo 29 683,22 Lt už stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymą ir dėl to, kad šios išlaidos nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu gaisru. Ieškovas, nevertindamas šių išlaidų pagrįstumo, nepagrįstai jas atlygino savo draudėjui, todėl nepagrįstai reikalauja šias sumas priteisti iš atsakovų. Teismo ekspertė patvirtino, kad minėtos išlaidos nėra priežastiniame ryšyje ir kad jos nėra skaičiuojamos į turto atkūrimo kaštus. Be to, UAB „Ozo turtas“ tariamai atlikti statinio trūkumų po gaisro šalinimo faktai ir apimtys nėra fiksuoti statinio techninės priežiūros žurnale. Todėl darytina išvada, kad dalis darbų pagal pateiktas sąskaitas nebuvo atlikti ir/ar jie nesusiję su gaisro pasekmių šalinimu.
  4. UAB „Ozo turtas“ reali patirta žala, kurios atlyginimo jis galėjo reikalauti iš atsakovų, yra 184 704,22 Lt (be PVM), t.y. prie 173 790,22 Lt teismo eksperto paskaičiuotų turto atkūrimo kaštų, įvertinus nusidėvėjimą, papildomai priskaičiavus 5 000 Lt (be PVM) už laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės nustatymą po gaisro; 1 100 Lt (be PVM) už denginio stiprinimo konstrukcinius sprendimus pagal statinio ekspertizės po gaisro nurodymus bei 4 814 Lt (be PVM) už papildomą fizinę apsaugą gaisro metu. Apeliantas tiesiogiai UAB „Ozo turtas“ sumokėjo 50 000 Lt nuostolių atlyginimui, likusią neatlygintą 134 704,22 Lt sumą atlygino ieškovas, todėl tik šioje dalyje ieškovas įgijo subrogacinį reikalavimą į atsakovus. Žalos reguliavimo eigoje atsakovai sumokėjo 141 439,65 Lt ieškovui. Todėl ieškinio reikalavimas dėl UAB „Ozo turtas“ išmokėtos draudimo išmokos yra nepagrįstas ir atmestinas.
  5. Teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos UAB „Delano“ patirtos žalos dydį, nes ignoravo aplinkybę, kad generalinėje draudimo sutartyje numatyta 615,38 Lt besąlyginė išskaita. Teismas nepagrįstai prie UAB „Delano“ patirtos žalos priskaičiavo 132,23 Lt žalą už sugadintus lempų gaubtus, nes tokio dydžio žalos UAB „Delano“ nepatyrė. Lempų gaubtus išvalė UAB „Švaros misija“, šios išlaidos yra įskaičiuotos į UAB „Ozo turtas“ draudimo išmoką. Ieškovas privalėjo išmokėti UAB „Delano“ 480,02 Lt sumą, minusavus išskaitą (1095,40 Lt - 615,38 Lt). UAB „Čili Kinija“ atlygino ieškovui 480,12 Lt. Todėl ieškovo subrogacinis reikalavimas yra patenkintas.
  6. Teismas, nesant byloje patirtos žalos faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai priteisė ieškovui 4 943,80 Lt UAB „Armitana“ patirtos žalos dėl tariamai sugadintų 6 minkštasuolių. Teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes ieškovas nereiškė reikalavimo atlyginti minkštasuolių vertę. Be to, ieškovas atsisakė mokėti UAB „Armitana“ už minkštasuolius, nes jų pažeidimas įvyko drėgnas prekes kraunant ant minkštasuolių, kas neatitinka nei vienos apdraustos rizikos sąvokos. Todėl sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir naikintinas.
  7. Ieškovo įprasta veikla susijusi su nuostolių atsiradimo rizika, jo dydžio nustatymu bei išieškojimu ne teismo tvarka, todėl šios paslaugos yra įskaičiuotos į draudimo įmoką. Ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo nepajėgus sureguliuoti žalos savo darbuotojų resursais ir kad jie neturi tam reikiamos kvalifikacijos, kad buvo būtinybė pasitelkti „išorinius“ teisininkus ar turto vertintojus. Draudimo išmokos apskaičiavimas ir išmokėjimas, atgręžtinių reikalavimų įgyvendinimas yra draudiko pareiga, o tam patiriamos sąnaudos negali būti laikomos draudiko nuostoliais CPK 6.249 straipsnio prasme. Todėl sprendimo dalis dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka bei žalos įvertinimu, priteisimo laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

16Atsakovas UAB „Čili Kinija“ prisidėjimu prie atsakovo apeliacinio skundo prašo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą tenkinti (t. 5, b.l. 108-111). Prisidėjimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Žalos dydžio nustatymas pagal deliktinės atsakomybės taisykles ir draudimo išmokos apskaičiavimas pagal turto draudimo „nauja verte“ sutarties sąlygas žymiai skiriasi ir ieškovas šiuos du skirtingus dalykus supainiojo. Draudimo išmoką apskaičiuojant ir mokant naująja verte, faktiškai buvo pagerinta UAB „Ozo turtas“ turtinė padėtis, nes visais nuostoliais buvo laikyti sugadintų daiktų praradimai ar sugadinimai, juos keičiant „naujais daiktais“ ir neatsižvelgiant į šių daiktų fizinę būklę iki žalos atsiradimo bei daiktų nusidėvėjimą. Todėl draudimo išmokos mokėjimu buvo atlyginta ne tik reali UAB „Ozo turtas“ žala, bet ir sumokėta už draudėjų daiktų pagerinimus.
  2. Draudimo sutartyje su UAB „Ozo turtas“ numatyta 50 000 Lt franšizė, kuomet draudikas apskritai nebuvo įsipareigojęs dengti žalą šiai sumai. Todėl, pritaikius franšizę ir sumokėjus draudimo išmoką, ieškovas neatlygino UAB „Ozo turtas“ žalos 50 000 Lt sumai, kas reiškia, kad tokio dydžio reikalavimą į UAB „Čili Kinija“ išlaikė UAB „Ozo turtas“ ir šioje dalyje jo turimas reikalavimas pagal subrogaciją ieškovui nebuvo perėjęs. Atsakovas If P&C Insurance AS 50 000 Lt nepadengtą žalą UAB “Ozo turtas” sumokėjo. Todėl teismas priteisiamą sumą privalėjo mažinti 50 000 Lt suma, o to nepadaręs pažeidė materialinės teisės normas.
  3. UAB „Čili Kinija“ palaiko visus If P&C Insurance AS apeliacinio skundo argumentus, susijusius su UAB “Ozo turtas”, UAB “Delano” ir UAB “Armitana” turtui padarytos žalos dydžiu ir atitinkamai priteista kompensacija.

17Ieškovas ERGO Insurance SE atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 141-148). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai motyvavo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies. Atsakovams neįrodžius savo atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes įrodytomis.
  2. UAB „Ozo turtas“ reikalavimo teisė į atsakingus už žalą atsakovus sprendimu nustatytos UAB „Ozo turtas“ patirtos žalos ribose (221 684,12 Lt) perėjo ieškovui nuo 2010 m. sausio 12 d., kai buvo sumokėta visa draudimo išmokos suma UAB „Ozo turtas“. Atsakovas 50 000 Lt sumą UAB „Ozo turtas“ sumokėjo 2010 m. vasario 12 d., tai yra po to, kai UAB „Ozo turtas“ reikalavimo teisė jau buvo perėjusi ieškovui. Todėl atsakovas, išmokėdamas 50 000 Lt sumą, patirtos UAB „Ozo turtas“ žalos nekompensavo, dėl ko teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovo naudai priteistą 80 244,47 Lt sumą minėta suma.
  3. Turto nusidėvėjimo faktas ir nusidėvėjimo laipsnis nėra preziumuojamas. Tai, kad ieškovas nepaneigė atsakovų nurodomų aplinkybių dėl turto nusidėvėjimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad turtas buvo nusidėvėjęs ar kad UAB „Ozo turtas“ patirta žala neįrodyta. Esant byloje ieškovo pateiktiems UAB „Ozo turtas“ patirtą žalą pagrindžiantiems įrodymams ir atsakovams neįrodžius, kad UAB „Ozo turtas“ gaisro metu buvo nusidėvėjęs, teismas pagrįstai ir teisėtai 7‘296,68 Lt už grindų skutimą ir alyvavimą bei 29 683,22 Lt už stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymą priskaičiavo prie UAB „Ozo turtas“ patirtos žalos, nevertinant atsakovo nurodomo tariamo turto nusidėvėjimo.
  4. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad UAB „Švaros misija“ atliko specialiuosius UAB „Delano“ restoranų patalpų valymo darbus, skirtus pašalinti suodžius, degėsių kvapą, nušveisti paviršius ir padengti juos specialiosiomis priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Švaros misija“ atliko UAB „Delano“ stalinių lempų gaubtų valymo darbus, už kuriuos būtų sumokėjęs UAB „Ozo turtas“.
  5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas įgijo subrogacinį reikalavimą į atsakovus tik 480,02 Lt sumai, kurią tariamai ieškovas turėjo išmokėti UAB „Delano“ atskaitęs 615,38 Lt besąlyginę išskaitą. Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, įgijo į atsakovus subrogacinį reikalavimą toje dalyje, kokį iki draudimo išmokos išmokėjimo turėjo į atsakovus UAB „Delano“. Todėl teismui konstatavus, kad UAB „Delano“ patyrė 1 227,63 Lt žalą, į šią sumą ieškovas įgijo subrogacinį reikalavimą atsakovams. Todėl sprendimas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas.
  6. Ieškovas draudimo išmokos už gaisro metu sugadintus UAB „Armitana“ 6 minkštasuolius neskaičiavo ir nemokėjo, tačiau ieškovas apeliaciniu skundu reikalauja priteisti iš atsakovo likusią nekompensuotą UAB „Armitana“ dėl gaisro pažeistų prekių patirtą žalą, jau įvertindamas ir iš apeliaciniu skundu reikalaujamos papildomai priteisti sumos atimdamas teismo ieškovo naudai priteistą 4 943,80 Lt.
  7. Atsakovo pozicija dėl ieškovo patirtų atsakomybės bei žalos įvertinimo ir nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų neatlyginimo yra nepagrįsta, nes prieštarauja jo paties dėstomiems argumentams, kad dėl UAB „Ozo turtas“ žalos ieškovas turėjo samdyti nepriklausomą vertintoją. Be to, teismas priteisė tik dalį šių nuostolių.

18Ieškovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimus dėl 66 057,82 Lt nuostolių priteisimo, šioje dalyje ieškovo reikalavimus patenkinti visa apimtimi – padidinti teismo patenkintų ieškinio reikalavimų sumą iki 156 479,68 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 96-103). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė UAB „Armitana“ dėl grindų dangos sugadinimo patirto žalos dydžio, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Teismui pripažinus, kad UAB „Armitana“ patalpų laminato grindų danga gaisro metu buvo sugadinta, kad ji faktiškai atstatyta, kad jos atstatymas į plytelių dangą yra galimas ir nelaikytinas pagerinimu, ieškovui pateikus įrodymus apie gaisro metu sugadintų grindų dangos atstatymo faktines išlaidas, o atsakovams nepateikus jokių šias išlaidas paneigiančių įrodymų, teismas turėjo pripažinti UAB „Armitana“ dėl gaisro metu sugadintų grindų dangos patirtą žalą 18 652,08 Lt sumai įrodyta. Atsakovai turėjo įrodyti gaisro metu buvusį UAB „Armitana“ patalpų grindų dangos nusidėvėjimą. Ieškovui išmokėjus UAB „Armitana“ 18 152,08 Lt (atskaičius 500 Lt besąlyginę išskaitą), teismas neturėjo pagrindo visa apimtimi šio ieškinio reikalavimo atmesti. Dėl to sprendimo dalis dėl 18 152,08 Lt nuostolių, patirtų dėl gaisro metu sugadintos AUB „Armitana“ patalpų grindų dangos atstatymo, yra nepagrįsta ir neteisėta.
  2. Teismas, nustatydamas UAB „Armitana“ dėl gaisro pažeistų prekių (batų, rankinių) patirtą žalą, nepagrįstai rėmėsi UAB „Impeksservis“ ekspertizės aktu, kuris laikytinas nepatikimu ir neleistinu įrodymu, nes neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų vertinimo dokumentų turiniui, o pats vertinimas atliktas nesivadovaujant nustatytais reikalavimais vertinimo metodais. Teismas turėjo vadovautis leistinu ir patikimu įrodymu UAB „Krivita“ ataskaita, nes UAB „Krivita“ pažeistas UAB „Armitana“ prekes apžiūrėjo iš karto po gaisro – 2009 m. spalio 8 d., kai prekėms padaryta žala buvo akivaizdi. Batų gamintojų ir distributorių raštai patvirtina, kad vandens pažeisti batai laikytini sunaikintais, jeigu jų džiovimo procesas nėra gamykliškai kontroliuojamas. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo naudai iš atsakovų likusią atsakovų nekompensuotą UAB „Armitana“ dėl gaisro pažeistų prekių patirtą žalą 40 314,68 Lt sumai.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė UAB „Rytietiškas stilius“ padarytos žalos dydžio bei pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisykles. Ieškovas remiasi tokiais pat argumentais kaip ir dėl reikalavimo priteisti žalą už sugadintą UAB „Armitana“ patalpų grindų dangą. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 7 591,06 Lt UAB „Rytietiškas stilius“ išmokėtos draudimo išmokos.

19Taigi, teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė tik dalį ieškovo reikalautos sumos (90 421,86 Lt), nepagrįstai nepriteisė 18 152,08 Lt už sugadintos UAB „Armitana“ grindų dangos atstatymą, 40 314,68 Lt už UAB „Armitana“ sunaikintas ir apgadintas prekes bei 7 591,06 Lt už UAB „Rytietiškas stilius“ patalpų atstatymą, iš viso 66 057,82 Lt.

20Atsakovas UAB „Čili Kinija“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 5, b.l. 113-116). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl UAB „Armitana“ grindų dangos sugadinimo patirtos žalos dydžio, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, koks buvo gaisro metu laminato grindų dangos nusidėvėjimas. Žala nėra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 18 152,08 Lt atmestinas kaip nepagrįstas.
  2. UAB „Krivita“ ataskaita, kurioje nustatyta, kad UAB „Armitana“ sunaikintų prekių vertė (įskaitant minkštasuolius) yra 118 075 Lt (su PVM), negalima remtis, nes joje neaprašyti konkretūs prekių pažeidimai, iš ko būtų galima spręsti apie pažeidimų pobūdį ir mastą. Todėl UAB „Armitana“ žala dėl prekių pažeidimo laikytini 49 064,66 Lt, kuri nurodyta UAB „Impeksservis“ ekspertizės akte. Minėtą sumą atsakovai yra ieškovui kompensavę, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
  3. Ieškovas už nepataisomai sugadintus UAB „Rytietiškas stilius“ daiktus kompensavo naujų daiktų įsigijimo kaina neskaičiuojant nusidėvėjimo, t.y. atlygino gaisro metu tariamai sugadinto turto atkūrimo kaštus nauja atkuriamąja verte. Subrogacinis reikalavimas kildinamas iš delikto, todėl ieškovas gali reikalauti iš atsakovų tik tiek nuostolių atlyginimo, kiek iš jų būtų galėjęs reikalautis pats ieškovo draudėjas. Dėl to išmokėta draudimo išmoka UAB „Rytietiškas stilius“ mažintina turto nusidėvėjimo laipsniu. Atsakovai yra kompensavę 33 134,40 Lt ieškovo UAB „Rytietiškas stilius“ atlygintų nuostolių. Nesant įrodymų, kad žala padaryta didesnei sumai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimu dėl 7 591,06 Lt žalos atlyginimo.
  4. Reikalavimas priteisti žalą solidariai iš atsakovų prieštarauja kasacinio teismo praktikai bylose Nr. 3K-3-435/2012 ir 3K-3-34/2013, todėl šis apelianto reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

21Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 125-131). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Patirtos išlaidos dėl UAB „Armitana“ patalpų grindų dangos neturi priežastinio ryšio su kilusiu gaisru. Darbai atlikti praėjus pusei metų nuo gaisro dienos. Laminatui nusidėvėjus, UAB „Armitana“ jį pakeitė akmens masės plytelėmis, todėl šios išlaidos nesusijusios su gaisru. Ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį, tačiau jo pateikti į bylą įrodymai paneigia priežastinio ryšio buvimą. Be to, ieškovas turėjo įrodyti, kad laminato nusidėvėjimo laipsnį arba tai, kad jis buvo nenusidėvėjęs.
  2. Nepagrįsti skundo motyvai, susiję su tariamai UAB „Armitana“ prekėms (batams ir rankinėms) padaryta žala. UAB „Krivita“ ataskaitoje fiksuotas tik bendras vaizdas ir neatlikta detali kiekvienos prekės apžiūra. Atsakovams apžiūrėjus saugomus tariamai nepataisomus batus, buvo matyti, kad didžioji dalis batų nėra paveikti vandens, paveiktos tik jų pakuotės. Batų prekinė išvaizda nukentėjo dėl netinkamų jų laikymo sąlygų. Dalis prekių įsigytos iš gamintojų dar 2007 metais, jos nebuvo realizuotos iki gaisro (likvidai), tačiau nustatant jų vertę buvo remiamasi įsigijimo kainomis, kas iš esmės neatitiko rinkos vertės. Praktiškai visų sunaikintų prekių likutinė vertė nurodyta kaip nulinė, tačiau vien apžiūrėjus prekes, akivaizdu, kad jos gali būti realizuojamos ir turi vertę. UAB „Impeksservis“ ekspertizės aktas, kuriame nurodytas UAB „Armitana“ prekių vertės sumažėjimas 49 064,66 Lt, išsamumo ir objektyvumo prasme turi didesnę įrodomąją reikšmę nei UAB „Krivita“ ataskaita, todėl teismas pagrįstai laikė neįrodytais ieškovo reikalavimus dėl batų ir rankinių tariamo sunaikinimo.
  3. Atsakovai ieškovui išmokėjo 33 134,40 Lt nuostolių atlyginimo dėl UAB „Rytietiškas stilius“ patirtos žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų išmokėta draudimo išmoka ieškovui yra mažesnė nei UAB „Rytietiškas stilius“ patyrė žalos. Teismas šias aplinkybes teisingai įvertino ir reikalavimą atmetė.

22Trečiasis asmuo UAB „Ozo turtas“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo - tenkinti (t. 5, b.l. 134-136; 137-138). Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

  1. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Ozo turtas“ dėl gaisro patyrė 345 960,26 Lt žalą. Atsakovo teiginys, kad teismas turėjo mažinti iš atsakovo priteistiną sumą besąlyginės išskaitos suma (50 000 Lt), nepagrįstas, nes prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui.
  2. Byloje esantys dokumentai patvirtina realius nuostolius ir faktines trečiojo asmens išlaidas. Todėl preziumuojama, kad jos atitinka patirtus nuotolius. Atsakovas, siekiantis paneigti šią prezumpciją, turi pareigą įrodyti nusidėvėjimą. Jo neįrodžius, teismas neturi pagrindo žalą mažinti.
  3. Apelianto motyvai, kad UAB „Ozo turtas“ patirtos 26 683,22 Lt išlaidos už stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymą priteistos nepagrįstai, yra neteisingi, nes tarp gaisro ir šių išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šių darbų nebūtų reikėję atlikti, jei nebūtų buvę gaisro. UAB „Ozo turtas“ patirtos išlaidos negali būti vertinamos kaip tam tikrų atskirų savarankiškų objektų įsigijimas, nes išlaidos buvo skirtos prekybos centro atkūrimui. Toks atkūrimas buvo būtinas ir jis nėra fiziškai įmanomas dėvėtomis medžiagomis ar atkuriant daiktą į jo buvusią padėtį atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ne visos UAB „Ozo turtas“ patirtos išlaidos yra susijusios su gaisro padarinių šalinimu.
  4. Preziumuojama, kad 18 152,08 Lt draudimo išmoka už gaisro metu sugadintos UAB „Armitana“ grindų dangos atstatymą kompensuoja UAB „Armitana“ patirtą žalą, o pareiga paneigti, t.y. įrodyti galimo dangos nusidėvėjimo vertę, tenka atsakovams. Atsakovams neįrodžius dangos nusidėvėjimo, teismas neturėjo šio ieškovo reikalavimo atmesti kaip nepagrįsto.
  5. Trečiojo asmens teigimu, aplinkybė, kad UAB „Krivita“ apžiūrėjo UAB „Armitana“ prekes (batus, rankines) nedelsiant po gaisro, yra reikšminga vertinant UAB „Armitana“ patirtą žalą dėl prekių sugadinimo.
  6. Pagrįsti ieškovo motyvai ir dėl UAB „Rytietiškas stilius“ draudimo išmokos, nes teismas nepagrįstai pareigą įrodyti turto nusidėvėjimą priskyrė ieškovui, kai tokia pareiga pagal įstatymą priklauso atsakovams.

23Trečiasis asmuo UAB „Armitana“ atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (t. 5, b.l. 150-156). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovo apeliacinis skundas yra pagrįstas, nes teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovų dėl grindų dangos sugadinimo UAB „Armitana“ patirtos ir ieškovo atlygintos žalos dydžio. Ieškovas įrodė 18 152,08 Lt žalos dydį dėl UAB „Armitana“ grindų dangos sugadinimo. Atsakovai, nesutikdami su šiuo reikalavimu, galėjo teikti konkrečius įrodymus, kurie sudarytų teisinį ir faktinį pagrindą mažinti ieškovo prašomą priteisti žalos dydį, tačiau jokių alternatyvių paskaičiavimų dėl grindų dangos sugadinimo padarytos žalos atsakovai nepateikė. Atsakovai apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais. Ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Todėl, nesant ginčo dėl žalos padarymo fakto, teismas turėjo absoliučią pareigą nustatyti teisingą žalos dydį ir jį priteisti ieškovui, o ne šioje dalyje ieškinį atmesti. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nesivadovavo ieškovo pateiktais žalos grindų dangai dydį pagrindžiančiais įrodymais, dėl jų nepasisakė, nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių šių įrodymų nevertino.
  2. Teismas visiškai neanalizavo byloje esančių įrodymų dėl UAB „Armitana“ sugadintų prekių pažeidimo pobūdžio ir masto – prekių gamintojų raštų. Teismas rėmėsi tik UAB „Impeksservis“ ekspertizės akto išvadomis ir nenurodė jokių motyvų, dėl kurių visiškai nevertino UAB „Krivita“ ataskaitoje nurodytų duomenų. Teismas nepasisakė dėl ieškovo teismui pateiktų argumentų, teikiančių pagrindą abejoti UAB „Impeksservis“ ekspertizės akto patikimumu.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

27Nustatyta, kad 2009 m. spalio 6 d. atsakovui UAB “Čili Kinija” priklausančiame restorane “Čili Kinija”, esančiame Ozo 25, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas trečiųjų asmenų UAB „Ozo turtas”, UAB „Delano”, UAB „Armitana” ir UAB „Rytietiškas stilius” turtas. Byloje nėra ginčo, kad atsakingu už kilusį gaisrą laikytinas atsakovas UAB “Čili Kinija”. Atsakovas If P&C Insurance AS buvo apdraudęs atsakovo UAB “Čili Kinija” veiklos civilinę atsakomybę (1 t., 25-26 b.l.). UAB “Ozo turtas”, UAB “Delano”, UAB “Armitana” ir UAB “Rytietiškas stilius” turtiniai interesai, atsiradę dėl turto sugadinimo dėl ugnies poveikio, buvo apdrausti ieškovo (1 t., 27-31, 32, 108, 142-147 b.l., 2 t., 15-16 b.l.). Ieškovas, kompensuodamas dėl gaisro padarytą žalą, išmokėjo UAB “Ozo turtas”, UAB “Delano”, UAB “Armitana” ir UAB “Rytietiškas stilius” draudimo išmokas. Atsakovai kompensavo ieškovui dalį išmokėtų draudimo išmokų. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui atlygintinos žalos apimties. Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškinys buvo pareikštas solidariai abiems atsakovams. Teismas tenkino ieškinį tik UAB „Čili Kinija“ draudiko atžvilgiu, nurodė tokio sprendimo argumentus. Ieškovas ieškiniu reikalavimą reiškė solidariai abiems atsakovams, savo apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad jam skundu prašomas priteisti papildomas sumas turėtų atlyginti bendraatsakoviai, tačiau prašomojoje dalyje žalos atlyginimo aspektu (apeliacinio skundo 1 punktas) tokio formulavimo nenurodo. Jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė solidariosios atsakovų atsakomybės, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo. Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, juo labiau, kad sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais dėl žalos priteisimo tik iš UAB „Čili Kinija“ draudiko.

28Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

29Dėl atsakovo IF P&C Insurance AS apeliacinio skundo

30Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

31Atsakovas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus; pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus, nes netinkamai motyvavo priimtą sprendimą, apsiribodamas tik mechanišku įrodymų ir aplinkybių išvardijimu, dėl dalies atsakovo argumentų ir įrodymų apskritai nepasisakė; neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tuo pažeidė CPK 12, 178 straipsnius. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas, nurodęs procesinės teisės normų pažeidimus, nekelia klausimo dėl sprendimo panaikinimo bei grąžinimo bylą nagrinėti iš naujo dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d. d.), pavyzdžiui, kad sprendimas yra be motyvų. Kiti procesinės teisės normų pažeidimai, net juos konstatavus, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį gali būti pagrindu bylą grąžinti nagrinėti tik tuo atveju, jei dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. CPK 270 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamoji sprendimo dalis turi būti išdėstyta glausta forma, ir nenurodo, kad sprendime turi būti išdėstyti motyvai dėl visų dalyvaujančių byloje asmenų kiekvieno argumento. Tuo tarpu tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visus reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus, galima patikrinti apeliacine tvarka.

32Dėl išmokos UAB „Ozo turtas“ pagrįstumo

331. Atsakovas nurodo, kad teismas niekaip neįvertino aplinkybės, jog atsakovas tiesiogiai žalą patyrusiam asmeniui UAB „Ozo turtas“ 2010 m. vasario 12 d. išmokėjo 50 000 Lt sumą (besąlyginę išskaitą pagal draudimo sutarties sąlygas, kurios ieškovas UAB „Ozo turtas“ neišmokėjo).

34Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas draudimo išmoką 236 532,95 Lt (išskaičius 50 000 Lt franšizę) UAB „Ozo turtas“ galutinai išmokėjo 2010 m. sausio 12 d., t.y. dar iki atsakovo atlikto 50 000 Lt mokėjimo UAB „Ozo turtas“. Tarp šalių nėra ginčo dėl susiklosčiusio subrogacinio teisinio santykio. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, ši norma nustato momentą, nuo kada draudikas perima draudėjo teises – nuo draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat reikalavimo teisės apimtį – draudiko išmokėta suma. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas iš esmės turi teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos nesiejant to su vėlesniais tiesioginiais už žalą atsakingų asmenų (jų draudikų) atsiskaitymais su žalą patyrusiais asmenimis, juo labiau, kad žalą patyrę asmenys, jei jiems jų draudiko išmokėta suma nepadengia visos padarytos žalos, galėtų reikalauti neatlygintos žalos dalies iš už žalą atsakingų asmenų (jų draudikų). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad UAB „Ozo turtas“ tiek bylos nagrinėjimo eigoje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, jog jo patirtos išlaidos turėtų būti vertinamos ne kaip tam tikrų atskirų savarankiškų objektų, o prekybos centro kaip visumos atkūrimui, be to, jos susijusios su nedelsiamu būtinumu atkurti turtą pagal individualius specifinius užsakymus ir pan., nurodo patyręs 285 917,57 Lt (be PVM) žalą.

35Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas priteistą 80 244,47 Lt sumą turėjo dar mažinti atsakovo sumokėta tiesiogiai UAB „Ozo turtas“ 50 000 Lt suma.

362. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistų 7 296,68 Lt sumos už grindų, esančių šalia restorano UAB „Čili Kinija“ skutimą ir alyvavimą, 29 683,22 Lt sumos už stogo pakloto metalinio paviršiaus dažymą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia atsakovo pozicija.

37Šioje byloje faktiškai nėra ginčo, kad, nepaisant, jog turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, šios bylos išsprendimui yra reikšminga turto vertė atskaičius nusidėvėjimą. Iš esmės su tuo sutiko ir teismas, nustatydamas pagal ekspertų išvadą turto atkuriamąją vertę atskaičius nusidėvėjimą (t. 4, b.l. 4-72), tačiau aptariamai darbų grupei šios nuostatos nebetaikė. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas turi įrodyti nusidėvėjimą – ieškovas nurodo, kad nusidėvėjimo fakto ir laipsnio įrodymas yra atsakovo pareiga, o be to, anot ieškovo, turtas ir nebuvo nusidėvėjęs; atsakovas savo ruožtu teigia, kad turtas buvo nusidėvėjęs ir ieškovas, kurio pareiga yra įrodyti žalos dydį, gali reikalauti žalos tik tokioje apimtyje, kuri susidaro atskaičius turto nusidėvėjimą. Atsakovo nuomone, ieškovui nepateikus įrodymų apie turto nusidėvėjimą, ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas. Taigi, šalys į bylą nepateikė įrodymų apie turto nusidėvėjimą motyvuodamos tuo, kad tokius įrodymus turėtų pateikti priešinga šalis.

38Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles žalos faktą ir dydį (taip pat neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) turi įrodyti ieškovas. Atsakovas savo poziciją grindžia taisykle, kad jei jis neįrodo jam pareikšto reikalavimo nepagrįstumo, tai nereiškia, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas. Tačiau tokia pozicija dar savaime nereiškia, kad reikalavimas, ieškovui nepateikus patikimų įrodymų dėl jo reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumo, yra apskritai nepagrįstas ir atmestinas net ir tuo atveju, kai žalos padarymo faktas yra įrodytas. CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, iš esmės nenustato skirtingų įrodinėjimo taisyklių atskirų kategorijų inter alia žalos atlyginimo byloms – tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę ir pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius jų pozicijas (CPK 12, 178 str.). Akivaizdu, kad ieškovas yra suinteresuotas (tam tikrais atvejais – ir nepagrįstai) gauti kuo didesnį žalos atlyginimą ir nesuinteresuotas teikti įrodymus ne savo naudai, atsakovo interesas paprastai yra priešingas ir jis nesuinteresuotas teikti ieškovui naudingus įrodymus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas – draudimo bendrovė, dažnai administruojanti žalos atlyginimo įvykius, dėl kokių nors priežasčių apskritai neturėjo objektyvių galimybių teikti įrodymus, susijusius su ginčijamos ieškinio dalies turto nusidėvėjimo fakto ir laipsnio aspektu ar turto sugadinimo priežastinio ryšio su gaisru nebuvimu, pavyzdžiui, atitinkamų specialistų išvadas apie grindų, stogo nusidėvėjimo faktu ir laipsniu vien jau pastato eksploatacijos laikotarpio požiūriu. Todėl abi šalys, netinkamai vykdžiusios savo pozicijų įrodinėjimo pareigą, turėtų prisiimti ir tokio elgesio rizikos pasekmes.

39Teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius neva aptariami stogo ir grindų darbai laikytini visiškai nesusijusiais su gaisru, o ieškovo reikalavimas dėl šių darbų yra visiškai nepagrįstas.

40Grindų patalpos yra šalia restorano, kuriame kilo gaisras, iš bylos duomenų matyti, jog jos buvo užlietos, reikalingas jų renovavimas (t. 1, b.l. 33). Jų skutimas ir alyvavimas yra įtrauktas į atliktų darbų aktą (t. 1, b.l. 94). Pasak ekspertės I. K. išlaidos tam tikslui neįtrauktos į ekspertizės aktą, nes pagal tarnavimo laiką nuo 2002 m. grindų nuvertėjimas būtų lygus atkūrimo kaštams (t. 5, b.l. 53). Ji nurodė, kad grindis vis tiek būtų reikėję tvarkyti, tik įvykis, kai grindys gauna vandens, priartino atstatymo darbų laiką. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad įvykis visai nėra susijęs su atliktų aptariamų grindų darbų reikalingumu ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra įrodymų, kad UAB „Ozo turtas“ būtų privalėjęs atnaujinti grindų dangą vien dėl jos natūralaus susidėvėjimo. Kita vertus, turint galvoje minėtas aplinkybes dėl grindų dangos nusidėvėjimo (praėjęs eksploatacijos laikas – 7,5 metų, t. 4, b.l. 66), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas mažinti priteistą sumą iki 2 500 Lt.

41Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad gaisras neturėjo jokios įtakos stogo būklei kiek tai susiję su dažymo darbais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad stogo pakloto dažymas būtų visiškai nesusijęs su gaisru ir tai buvo sąlygota vien tik kitų faktorių. Tai, kad stogo dažymas yra reikalingas, užfiksuota 2009 m. spalio 6 d. defektiniame akte (t. 1, b.l. 33), tačiau dažytinas plotas nenurodytas. Atsakovas remiasi 2009 m. spalio 9 d. antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, kad aprūkę yra apie 25 kv. m (t. 4, b.l. 101-102). UAB „Senovė“ pateiktame darbų atlikimo akte nurodyta, kad buvo dažomas 806,4 kv. m plotas (t. 1, b.l. 94-95). Teisėjų kolegijos vertinimu, besąlygiškai vadovautis tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais duomenimis nėra pakankamo pagrindo – pati ekspertė I. K., dalyvavausi konstatuojant faktines aplinkybes, nurodė, kad apžiūrėjo tik vizualiai („pakėlę galvą“) ir tik gaisro židinio zoną. Pažymėtina, kad pagal atsakovo prašymą konstatuojant faktines aplinkybes antstoliui ir buvo suformuluota užduotis apžiūrėti stogo pažeidimus tik ties dūmų ištraukimo šachtos anga. Taigi, neatmestina, kad dažytinas plotas vėliau galėjo būti nustatytas ir didesnis. Kita vertus, nepaisant to, kad atsakovas šią aplinkybę ginčijo, ieškovas, pats faktiškai neapžiūrėjęs ir nekonstatavęs dažytino ploto, į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių tokios didelės dažymo zonos būtinumą. Bet kuriuo atveju akivaizdu ir tai, kad atlikus viso ploto dažymą naujai, stogo dangos būklė buvo pagerinta. Todėl teisėjų kolegija mažina pirmosios instancijos teismo priteistą aptariamų darbų sumą iki 12 000 Lt.

42Dėl išmokos UAB „Delano“ pagrįstumo

43Atsakovas nurodo, kad iš jo nepagrįstai priteista 132,23 Lt už sugadintus lempų gaubtus, be to, įvertinus besąlyginę išskaitą (615,38 Lt), į kurią ieškovas neįgijo subragocinio reikalavimo teisės, ir atsakovo sumokėtą ieškovui 480,12 Lt sumą, ieškovo reikalavimas atmestinas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

44Ieškovui 132,23 Lt suma už sugadintus lempų gaubtus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra priteista pagrįstai. Lempų gaubtų sugadinimas yra fiksuotas kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (t. 1, b.l. 127). Tuo tarpu atsakovo teiginiai neva lempų gaubtus išvalė UAB „Švaros misija“ ir valymo paslaugos įtrauktos į UAB „Ozo turtas“ sąskaitas, yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais apie UAB „Švaros misija“ atliktus darbus – tokie darbai nėra įtraukti į UAB „Švaros misija“ atliktų darbų apimtį (t. 1, b.l. 48-62, 71-76). Ieškovas išmokėjo UAB „Delano“ 2 947,43 Lt draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino ir priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS 1 227,63 Lt. Minėta, ieškovas, įgijęs subrogacinį reikalavimą, turi teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Todėl ši apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta.

45Dėl išmokos UAB „Armitana“ už minkštasuolius pagrįstumo

46Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 4 943,80 Lt už sugadintus minkštasuolius. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad ši suma priteista nepagrįstai – pats ieškovas yra nurodęs, kad draudimo išmoka už minkštasuolius nebus mokama, kadangi jų pažeidimas įvyko ant jų kraunat drėgnas prekes (t. 2, b.l. 1). Todėl šia suma ieškovui priteista suma mažinama.

47Dėl išlaidų su žalos ir civilinės atsakomybės įvertinimu, nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka pagrįstumo

48Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 4 486,08 Lt, t.y. pusę ieškovo turėtų išlaidų už po gaisro atliktus UAB „Krivita“ kilnojamojo turto vertinimus (3 388 Lt) ir už advokatų paslaugas siekiant neteismine tvarka išieškoti sumokėtas draudimo išmokas iš atsakovų (5 584,15 Lt). Atsakovas nurodo, kad tiek žalos dydžio nustatymas, tiek siekis susigrąžinti draudimo išmokas ne teismo tvarka yra įprastinė draudikų veikla, todėl tokio pobūdžio nuostolių atlyginimas ieškovui priteistas nepagrįstai.

49Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalą patyręs asmuo, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, be tiesioginių nuostolių turi teisę į minėtų išlaidų atlyginimą. Į tokio pobūdžio nuostolių atlyginimą faktiškai turi juos patyręs asmuo, taigi, plačiąja prasme nėra pagrindo manyti, kad jo teises subrogacijos atveju perėmęs draudikas teisės reikalauti jų atlyginimo neturi apskritai. Tačiau šioje normoje visais atvejais kalbama apie protingų išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis reikalaujamos priteisti išlaidos patirtos nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su atsakovo argumentais, kad šių sumų reikalaujama nepagrįstai.

50Minėta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį į nuostolius įskaičiuojamos ne visos išlaidos, o tik protingos žalos bei civilinės atsakomybės įvertinimo, išieškojimo ne teismo tvarka išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra paprastas žalą patyręs subjektas, o juridinis asmuo, kuris nuolatos susiduria su minėtais klausimais ir jų sprendimas yra profesionali ieškovo veikla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Taigi, administruodamas žalos atlyginimą, apsispręsdamas dėl mokėtino draudimo išmokos dydžio, siekdamas išsiieškoti žalą ne teismine tvarka, ieškovas gali naudotis tiek pas jį dirbančių specialistų (turto vertintojų, teisininkų ir pan.) pagalba, tiek kitų samdomų specialistų išvadomis, jei savų neturi. Tačiau akivaizdu tai, kad draudiko veiklos, administruojant žalos atlyginimą, sąnaudos yra įtraukiamos į draudimo įmokas. Nagrinėjamu atveju žala iki subrogacinio reikalavimo perėmimo buvo įvertinama ieškovo bei trečiųjų asmenų draudimo sutarties nuostatų dėl nuostolių dydžio nauja atkuriamąja verte nustatymo aspektu ir buvo skirta draudiko „vidaus vartojimui“ ir jo santykiuose su kita draudimo sutarties šalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad aptariamas žalos dėl gaisro atlyginimo atvejis pagal savo pobūdį būtų ekstraordinarinis, t.y. išeinantis už įprastinės draudimo bendrovės veiklos ribų ir žalos dydžio nustatymui būtų reikėję ypatingai specifinių žinių. Juo labiau tai taikytina žalos ne teismo tvarka išieškojimo (apmokėjimas advokatų kontorai už raštų, pretenzijų rengimą) išlaidoms. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šias įprastines funkcijas buvo galima atlikti ieškovo resursais, kurių kaštai kompensuojami draudimo įmokomis.

51Dėl ieškovo apeliacinio skundo

52Dėl išmokos UAB „Armitana“ už grindų dangą pagrįstumo

53Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl gaisro metu sugadintos laminato grindų dangos - 18 152,08 Lt žalos atlyginimo. Šią sumą, anot ieškovo, sudaro faktinės grindų dangos atstatymo išlaidos – praėjus pusmečiui po gaisro laminato danga buvo pakeista plytelių danga. Reikalavimas pirmosios instancijos teisme atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Armitana‘ dėl grindų sugadinimo, atsižvelgiant į nusidėvėjimo laipsnį, patyrė nuostolius minėtai sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atmesti šį reikalavimą nebuvo pagrindo.

54Tai, kad grindų danga (apie 147 kv. m) buvo užlieta ir deformuota, patvirtina 2009 m. spalio 7 d. defektinis aktas (t. 2, b.l. 148). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal bylos duomenis negalima pripažinti, jog užliejimo pasekmės visiškai išnyko ir remontas nebuvo reikalingas. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime į apeliacinį skundą neneigia grindų dangos deformacijos fakto, t.y. iš esmės pripažįsta, kad žala buvo padaryta, tik nurodo, kad danga keitimo dienai jau buvo nusidėvėjusi ir dėl to nesą priežastinio ryšio tarp gaisro ir grindų dangos keitimo būtinumo. Jau aukščiau (dėl UAB „Ozo turtas“) minėta, kad pripažįstant grindų dangos nusidėvėjimo faktą, nėra pagrindo manyti, jog grindų danga būtų buvusi natūraliai visiškai nusidėvėjusi ir negalima eksploatacijai, ką UAB „Ozo turtas“ atveju patvirtino ir tolesnė grindų dangos eksploatacija. Atsakovas, teigdamas visišką grindų dangos nusidėvėjimą, tokių įrodymų nepateikė. Todėl ieškovui įrodžius ir teismui pripažinus grindų dangos gaisro metu sugadinimo faktą, atsakovui (draudikui) nepaneigus atsakingo už grindų dangos deformaciją asmens (draudėjo) kaltės ir nepateikus įrodymų, kad grindų danga buvo visiškai nusidėvėjusi, dėl ko jos deformacija apskritai nebeturėjo reikšmės ir neprisidėjo prie dangos keitimo būtinumo, yra pagrindas pripažinti, kad žala turtui buvo padaryta ir atmesti reikalavimą visiškai nėra teisinga.

55Iš byloje esančio UAB „Ogrinda“ komercinio pasiūlymo matyti, kad naujo laminato paklojimo darbai būtų kainavę 28 807,55 Lt (t. 3, b.l. 33). Atsižvelgiant į jau aukščiau minėtas aplinkybes ir įrodymus vertinant grindų dangos nusidėvėjimo laipsnį, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui, tenkinant jo apeliacinį skundą iš dalies, priteistina 6 000 Lt žalos atlyginimo.

56Dėl išmokos UAB „Armitana“ už prekes pagrįstumo

57Ieškovas, įrodinėdamas šį savo reikalavimą, nurodė, kad UAB „Krivita“ kilnojamojo turto vertinimo, atlikto po gaisro, ataskaitos pagrindu nustatė, kad UAB „Armitana“ prekėms padaryta žala sudarė 99 242,15 Lt (be PVM) (t. 1, b.l. 151-171), ieškovas išmokėjo 94 323,14 Lt draudimo išmoką. Ieškovui kompensuota 49 064,66 Lt suma, kuri nustatyta atsakovo užsakytos UAB „Impeksservis“ 2010 m. birželio 17 d. ekspertizės aktu (t. 2, b.l. 248-290). Ieškovas nurodo, kad pastaruoju ekspertizės aktu kaip įrodymu remtis negalima dėl jo nepatikimumo, nes šis aktas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų vertinimo dokumentų turiniui, vertinimas atliktas teisės aktų nenustatytais vertinimo metodais ir jau praėjus netrumpam laikui po įvykio. Teisėjų kolegija šių ieškovo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

58Visų pirma pažymėtina, kad UAB „Krivita“ vertinimas buvo atliekamas tuojau po gaisro. Neneigiant to, jog visos ar dalis prekių – batai, rankinės buvo paveiktos drėgmės, jų būsima po išdžiūvimo būklė nebuvo žinoma, bet jau tuomet buvo konstatuota, jog jos faktiškai visos (išskyrus 6 vienetus batų) buvo sunaikintos, kitaip tariant - visiškai prarado vertę, nors tokiai išvadai pagrįsti detalizuojančių požymių nenurodyta, t.y. iš esmės vadovautasi pačiu užliejimo vandeniu faktu. Tuo tarpu UAB „Impeksservis“, kurio vertinimas atliktas praėjus pusei metų po gaisro detaliai apžiūrėjus prekes, savo ekspertizės akte nurodo kitaip, t.y. kad 100 proc. nuvertėjo tik dalis prekių – kiekine išraiška apie pusę. Savo poziciją apie prekių faktinį sunaikinimą ieškovas grindžia ir prekių gamintojų bei distributorių raštais, kuriuose nurodoma, kad prekės gali būti sugadintos ir netinkamos prekybai (t. 3, b.l. 35-47). Tačiau pažymėtina, kad šie bendro pobūdžio raštai yra surašyti nemačius pačių prekių ir net nežinant kokiu laipsniu jos buvo vandens paveiktos. Tuo tarpu dalyje šių raštų ir neatmetama prekybos dūmų ir vandens paveiktomis prekėmis galimybė, tik tai siejama su profesionaliu prekių džiovinimu, išvalymu ir atnaujinimu (t. 3, b.l. 36-38). Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl netinkamo vertinimo metodo pasirinkimo atliekant UAB „Impekssevis“ ekspertizę. Pagal ginčui aktualią Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį turto vertinimas – nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Šio įstatymo 7 straipsnis nenustatė baigtinio vertinimo metodų sąrašo. Pažymėtina, kad ir UAB „Krivita“ atliktame vertinime, kuriuo remiasi ieškovas, nesimato, kokio metodo pagrindu ir kaip taikant atitinkamą vertinimo metodą konkrečiai nustatyta sugadintų prekių vertė (4 lentelė – t. 1, b.l. 164). Teismo ekspertizės atlikti ieškovas neprašė. Todėl teisėjų kolegija, esant dviem iš esmės analogišką įrodomąją galią turintiems ir iš dalies prieštaringiems vertinimams, dėl aukščiau paminėtų priežasčių neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra paneigęs atsakovo pateiktų įrodymų patikimumą ir yra įrodęs savo reikalavimą dėl didesnės nei jam kompensuota – beveik pusė draudimo išmokos - žalos atlyginimo sumos priteisimo.

59Dėl išmokos UAB „Rytietiškas stilius“ pagrįstumo

60Šioje dalyje ieškovas išmokėjo 40 725,46 Lt draudimo išmoką, jam kompensuota 33 134,40 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, draudimo išmoka buvo išmokėta už UAB „Rytietiškas stilius“ restorano patalpų atstatymo darbus (darbai ir medžiagos), sunaikintą ir sugadintą restorano įrangą. Minėta, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl medžiagų, įrangos vertės atskaičius jų nusidėvėjimą. Tačiau apeliaciniame skunde ir šioje dalyje ieškovas remiasi vien tik savo išmokėtos išmokos dydžiu, nepagrįsdamas jokiais argumentais reikalavimo tuo aspektu, kad jam kompensuota suma, įvertinus medžiagų ir įrangos nusidėvėjimą, būtų mažesnė - šiuo atveju ieškovui yra kompensuota 81 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui neįrodžius, jog jam kompensuota suma yra mažesnė nei būtų vertinant medžiagų ir įrangos nusidėvėjimą, apeliacinio skundo argumentais tenkinti jo reikalavimą nėra pagrindo.

61Atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas - ieškovui priteista suma mažintina 25 909,78 Lt suma (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

64Ieškinys tenkinamas iš dalies – 36 proc. (64 512,08 Lt x100 proc./178 014,50 Lt). Todėl ieškovui priteistinas 1 935,36 Lt žyminis mokestis nuo tenkintos ieškinio dalies (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovui UAB „Čili Kinija“ pirmosios instancijos teismo priteistų 5 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą teisėjų kolegija didinti nemato pakankamo pagrindo, nes teismas pagrįstai konstatavo, jog patirtos išlaidos viršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus atlyginant tokio pobūdžio išlaidas. Atsakovui If P&C Insurance AS nuo atmestos ieškinio dalies turėtų išlaidų ekspertizei atlygintina suma - 4 646,40 Lt (7 260 Lt x 64 proc.).

65Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1 982 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 5, b.l. 104), 2 420 Lt už advokato pagalbą (t. 5, b.l. 164-166). Atsakovas UAB „Čili Kinija“ sumokėjo 3 000 Lt už advokato pagalbą (t. 5, b.l. 118-119). Atsakovo If P&C Insurance AS bylinėjimosi išlaidos: 2 713 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 5, b.l. 85); 7 018 Lt už advokato pagalbą (t. 5, b.l. 86-87, 132-133).

66Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 6 000 Lt sumai iš 66 057,82 Lt, t.y. 9 proc., atsakovo - 31 909,78 Lt sumai iš 90 421,86 Lt, t.y. 35 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo If P&C Insurance AS priteistinas 180 Lt žyminis mokestis, atsakovui iš ieškovo – 957,29 Lt. Įskaičius šias sumas, iš ieškovo atsakovui If P&C Insurance AS priteistinas 777,29 Lt žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme.

67Ieškovas nenurodė, kiek išlaidų iš bendros 2 420 Lt sumos advokatui atskirai patyrė už apeliacinį skundą, kiek už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Todėl preziumuotina, kad šios išlaidos pasiskirsto lygiomis dalimis. Tokiu atveju už apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo If P&C Insurance AS priteistina 109 Lt (1 210 Lt x 9 proc.). Atsakovo apeliacinis skundas atmestas 65 proc., todėl už atsiliepimo surašymą ieškovui priteistina 786,50 Lt (1 210 Lt x 65 proc.), Taigi, viso ieškovui turėtų būti priteista 895,50 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

68Atsakovo If P&C Insurance AS išlaidos už advokato pagalbą viršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.10, 8.11 punktais šių išlaidų maksimalus dydis neturėtų viršyti 3 500 Lt: 2 000 Lt už apeliacinį skundą ir 1 500 Lt už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 35 proc., todėl jam atlygintina 700 Lt už apeliacinį skundą (2 000 Lt x 35 proc.) Ieškovo apeliacinis skundas atmestas 91 proc., todėl atsakovui priteistina 1 365 Lt už atsiliepimo surašymą (1 500 Lt x 91 proc.). Tokiu būdu viso atsakovui If P&C Insurance AS iš ieškovo turėtų būti priteista 2 065 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

69Įskaičius minėtoms šalims priteistinas išlaidas, iš ieškovo atsakovui If P&C Insurance AS priteistina 1 169,50 Lt (2 065 Lt – 895,50 Lt) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

70Analogišku būdu paskaičiavus UAB „Čili Kinija“ turėtas išlaidas (3 000 Lt) advokato pagalbai už prisidėjimą prie atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinio skundo ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (po 1 500 Lt), šiam atsakovui iš ieškovo priteistina 1 890 Lt (525 Lt už prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo ir 1 365 Lt už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą).

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

72Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

73“Ieškinį patenkinti iš dalies.

74Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovui Ergo Insurance SE 64 512,08 Lt žalos atlyginimą, 1 935,36 Lt Lt žyminį mokestį, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 64‘512,08 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

75Kitą ieškinio dalį atmesti.

76Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Čili Kinija” 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

77Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE atsakovui If P&C Insurance AS 4 646,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

78Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE valstybei 54,40 Lt, iš atsakovo If P&C Insurance AS 30,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.”

79Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE apeliacinės instancijos teisme: - atsakovui If P&C Insurance AS 1 169,50 Lt už advokato pagalbą, 777,29 Lt žyminį mokestį; - uždarajai akcinei bendrovei „Čili Kinija“ 1 890 Lt už advokato pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ERGO Insurance SE (UADB „ERGO Lietuva“ teisių perėmėjas)... 5. Ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti išmokėtų, bet atsakovų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Dėl UAB „Ozo turtas” išmokėtos draudimo išmokos. Dėl gaisro UAB... 9. Dėl UAB „Delano” išmokėtos draudimo išmokos. Už gaisro metu sugadintus... 10. Dėl UAB „Armitana” išmokėtos draudimo išmokos. Už gaisro metu... 11. Dėl UAB „Rytietiškas stilius” išmokėtos draudimo išmokos. Už... 12. Dėl išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu ir žalos išieškojimu ne... 13. Teismas sprendė, kad visais civilinės atsakomybės draudimo draudiminių... 14. III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų... 15. Atsakovas If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 16. Atsakovas UAB „Čili Kinija“ prisidėjimu prie atsakovo apeliacinio skundo... 17. Ieškovas ERGO Insurance SE atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 18. Ieškovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 19. Taigi, teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė tik dalį ieškovo... 20. Atsakovas UAB „Čili Kinija“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą... 21. Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą... 22. Trečiasis asmuo UAB „Ozo turtas“ atsiliepimais į apeliacinius skundus... 23. Trečiasis asmuo UAB „Armitana“ atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo,... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 26. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 27. Nustatyta, kad 2009 m. spalio 6 d. atsakovui UAB “Čili Kinija”... 28. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 29. Dėl atsakovo IF P&C Insurance AS apeliacinio skundo... 30. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų... 31. Atsakovas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185... 32. Dėl išmokos UAB „Ozo turtas“ pagrįstumo ... 33. 1. Atsakovas nurodo, kad teismas niekaip neįvertino aplinkybės, jog atsakovas... 34. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas draudimo išmoką 236 532,95 Lt... 35. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas... 36. 2. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistų 7 296,68 Lt sumos... 37. Šioje byloje faktiškai nėra ginčo, kad, nepaisant, jog turtas buvo... 38. Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles žalos faktą ir dydį... 39. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius neva aptariami stogo ir grindų... 40. Grindų patalpos yra šalia restorano, kuriame kilo gaisras, iš bylos duomenų... 41. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad gaisras neturėjo jokios įtakos... 42. Dėl išmokos UAB „Delano“ pagrįstumo... 43. Atsakovas nurodo, kad iš jo nepagrįstai priteista 132,23 Lt už sugadintus... 44. Ieškovui 132,23 Lt suma už sugadintus lempų gaubtus, teisėjų kolegijos... 45. Dėl išmokos UAB „Armitana“ už minkštasuolius pagrįstumo... 46. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 4 943,80 Lt už sugadintus... 47. Dėl išlaidų su žalos ir civilinės atsakomybės įvertinimu, nuostolių... 48. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 4 486,08 Lt,... 49. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 50. Minėta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį į nuostolius įskaičiuojamos... 51. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 52. Dėl išmokos UAB „Armitana“ už grindų dangą pagrįstumo... 53. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl gaisro metu... 54. Tai, kad grindų danga (apie 147 kv. m) buvo užlieta ir deformuota, patvirtina... 55. Iš byloje esančio UAB „Ogrinda“ komercinio pasiūlymo matyti, kad naujo... 56. Dėl išmokos UAB „Armitana“ už prekes pagrįstumo... 57. Ieškovas, įrodinėdamas šį savo reikalavimą, nurodė, kad UAB... 58. Visų pirma pažymėtina, kad UAB „Krivita“ vertinimas buvo atliekamas... 59. Dėl išmokos UAB „Rytietiškas stilius“ pagrįstumo... 60. Šioje dalyje ieškovas išmokėjo 40 725,46 Lt draudimo išmoką, jam... 61. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija daro... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 63. Pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios... 64. Ieškinys tenkinamas iš dalies – 36 proc. (64 512,08 Lt x100 proc./178... 65. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi... 66. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 6 000 Lt sumai iš 66 057,82 Lt, t.y. 9... 67. Ieškovas nenurodė, kiek išlaidų iš bendros 2 420 Lt sumos advokatui... 68. Atsakovo If P&C Insurance AS išlaidos už advokato pagalbą viršija CPK... 69. Įskaičius minėtoms šalims priteistinas išlaidas, iš ieškovo atsakovui If... 70. Analogišku būdu paskaičiavus UAB „Čili Kinija“ turėtas išlaidas (3... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo... 73. “Ieškinį patenkinti iš dalies.... 74. Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovui Ergo Insurance SE 64... 75. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 76. Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE atsakovui uždarajai akcinei bendrovei... 77. Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE atsakovui If P&C Insurance AS 4... 78. Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE valstybei 54,40 Lt, iš atsakovo If... 79. Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE apeliacinės instancijos teisme: -...