Byla 3K-3-34/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rivatra“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo PVC EXPERT OU ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rivatra“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę, jos ribojimą už krovinio dalies praradimą pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatas, civilinės atsakomybės draudimo sutarties santykius, taikymo ir aiškinimo klausimai.

6PVC EXPERT OU kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rivatra“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 28 134,22 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė patyrė, kai atsakovės UAB „Rivatra“ vykdyto plastikinių langų pervežimo iš Lenkijos į Estiją metu dalis krovinio buvo sugadinta, t. y. 34 vienetai plastikinių langų gavėjui buvo pristatyti sulaužyti ir netinkami eksploatuoti, nors krovinio priėmimo metu nebuvo nustatyta plastikinių langų defektų, langai buvo tinkami naudoti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovų solidariai priteisė ieškovui 28 134,22 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. liepos 2 d. (pretenzijos pareiškimo) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nustatė, kad vežėjas, priėmęs pervežti krovinį, CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos dėl jo kokybės, stabilumo, pakuotės pakrovimo į transporto priemonę metu. Krovinio apgadinimo faktas buvo užfiksuotas tik krovinio perdavimo gavėjui metu Estijoje, kuris ir padarė apie tai atitinkamą žymą važtaraštyje, todėl konstatuota, kad pakrovimo metu nebuvo jokių krovinio defektų, langai buvo tinkami naudoti, stabiliai pakrauti, o krovinys buvo apgadintas vežimo metu, kai juo disponavo vežėjas.

10Teismas nenustatė, kad vežėjas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už dalies krovinio sugadinimą pagal MCR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą, nes važtaraštyje nėra įrašų, taip pat nepateikta kitų įrodymų apie tam tikrus ieškovo duotus nurodymus vežėjui. Taip pat vežėjas neatleistinas nuo atsakomybės ir pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, nes šioje normoje griežtai įtvirtinta, kokiems asmenims pakrovus, perkrovus, sudėjus, iškrovus krovinį, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, o nagrinėjamu atveju važtaraštyje nepažymėta, kas krovinį pakrovė: siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors važtaraštyje yra žyma angl. „not responsible for loading quality”, tai patvirtina tik tai, jog krovinį krovė (angl. loading) ne vežėjas, bet nenurodyta, kas krovė, be to, nėra jokios žymos apie krovinio sudėjimą (angl. stowage). Vežėjas, kuris turi ir žino, kaip saugiai pakrauti, sutvirtinti krovinį, pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, matydamas, jog pakrovimas ar sudėjimas kelia grėsmę krovinio saugumui ir neatsisakydamas jo vežti bei nepadarydamas apie tai žymos važtaraštyje, neatleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jis prisiima visą atsakomybę dėl krovinio sugadinimo vežimo metu. Jeigu atlikto veiksmo ar krovinio defektas paaiškėja vežimo metu, tai vežėjas turi pareigą imtis atitinkamų veiksmų defektams pašalinti. Teismas paminėjo, kad vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl vežėjui reikalavimus reiškiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iš jų abiejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. P. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2000). Teismas, įvertinęs tai, kad atleisti vežėjo nuo civilinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo, priteisė iš atsakovių solidariai tiesioginių ieškovo patirtų nuostolių (krovinio vertės sumažėjimą) atlyginimą.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Rivatra“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė apie tai, jog krovinį pakrovė ne krovinio vežėjas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), negali būti taikoma formaliai, nes vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija, krovinio ir pakuotės išorinę būklę, pastabas nurodyti važtaraštyje bei motyvuotai pagrįsti (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad važtaraštyje vežėjas pažymėjo, jog nėra atsakingas už krovinio kokybę – tai neinformatyvi, nemotyvuota pastaba, o siuntėjui nebuvo pranešta apie tai, kad krovinio pervežimui yra kilusi grėsmė. Be to, krovinio siuntėjas važtaraštyje jokių įrašų apie priimtas pastabas nepadarė. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad liudytojas V. L. neįspėjo krovinio siuntėjo apie kroviniui kilusią riziką, o pagal jo teiginius transporto priemonė apskritai nebuvo pritaikyta langų pervežimui, joje nebuvo stovo, todėl konstatuota, kad krovinio vežėjas, suvokdamas tai, jog transporto priemonė nėra pritaikyta krovinio pervežimui, neatsisakė vežti, atsako už jo sugadinimą. Krovinio sugadinimą nulėmė ne krovinio pakrovimo aplinkybės, bet transporto priemonės nepritaikymas tokį krovinį pervežti. Ieškinyje nurodyta, kad krovinys vežėjui perduotas tinkamai, šis pretenzijų nepareiškė. Krovinį pristačius gavėjui buvo nustatyta, kad dalis krovinio yra sugadinta ir ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei. Taigi vežėjas, įrodinėdamas jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nepateikė (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai). Vežėjas privalėjo tinkamai paruošti transporto priemonę ir įsigyti langų pervežimui būtinus stovus, to nepadarius už krovinio sugadinimą atsako pats. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog ieškovas įrodė atsakovių kaltę dėl jo patirtų nuotolių, pagrįstai nustatyta jų solidarioji atsakomybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. M. v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-351/2002) civilinės atsakomybės draudimo atveju ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko ir iš draudėjo, abi atsakovės atsisakė atlyginti žalą ir ieškovė turi teisę į solidariąją atsakomybę (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

13III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasatorius UAB „Rivatra“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

15Dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Kasatoriaus teigimu, jis turėjo būti atleistas kaip vežėjas nuo civilinės atsakomybės už dalies vežto krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, nes krovinį pakrovė, sudėjo ir sutvirtino krovinio siuntėjas – DOBROPLAST PVC langų ir durų gamykla, t. y. teismai netiesiogiai, netinkamai taikydami CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktą, tokią aplinkybę nustatė, tačiau neatleido vežėjo nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 8 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas ir nepagrįstai išplėtė vežėjo pareigas, tai neatitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ( - ) ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012). Nebuvo tinkamai įvertinti ir liudytojo V. L. parodymai, kad pakrovimo metu jam tvirtinti krovinio neleido, todėl važtaraščiuose įrašė, kad neatsako už krovinio kokybę. Siuntėjas prisiėmė pareigą tinkamai sudėti ir sutvirtinti krovinį, aprūpinti reikiamomis sutvirtinimo priemonėmis: diržais, stovais, kt., tokių veiksmų atlikimas buvo būtent siuntėjo, o ne vežėjo pareiga. Siuntėjas, anot kasatoriaus, prisiėmė visą riziką, susijusią su krovinio praradimu dėl netinkamo jo atlikto pakrovimo. Kasatoriaus teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei nėra akivaizdžių defektų, vežėjas neatsako už netinkamą siuntėjo atliktą pakrovimą, sudėjimą ar iškrovimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad krovinio siuntėjo veiksmai, sudedant ir sutvirtinant krovinį, kėlė akivaizdžią grėsmę krovinio saugumui, kad vežėjas šią aplinkybę nustatė krovinio pakrovimo metu, todėl vežėjui nebuvo pagrindo atsisakyti vežti krovinį, o apeliacinės instancijos teismo nurodyti priešingi argumentai, kad transporto priemonė nebuvo pritaikyta tokiam siuntėjo kroviniui vežti, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

16Dėl civilinės atsakomybės atsakovams paskirstymo. Kasatoriaus manymu, teismams pripažinus vežėjo atsakomybę už dalies vežto krovinio sugadinimą, kilo ginčas iš vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties tarp priešingus interesus turinčių atsakovų, o bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ignoravo draudimo teisinius santykius ir nevisapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą. Teismai turėjo spręsti dėl pareigos atlyginti žalą tarp atsakovų paskirstymo, tinkamai nustatyti kiekvieno jų civilinės atsakomybės pobūdį ir dydį, tačiau to neatliko ir, nesilaikydami proceso efektyvumo ir operatyvumo principo, taip skatino atsakovus toliau bylinėtis kitose civilinėse bylose, nors turėjo įvertinti kasatoriaus argumentus, kad draudikas turi atlyginti didesnę nuostolių dalį (atskaičius frančizę), todėl netinkamai pritaikyta CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostata. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties (CPK 331 straipsnio 4 dalis), nes, anot kasatoriaus, nemotyvuotai pasisakė dėl apelianto argumentų, susijusių su vežėjo ir draudiko atsakomybės pobūdžiu, santykių. Teismas, kasatoriaus manymu, turėjo nustatyti civilinės atsakomybės dydžius abiem atsakovams konkrečiai: iš kasatoriaus priteisiant – 2589,60 Lt, o iš UAB DK „PZU Lietuva“ – likusią nuostolių atlyginimo sumą. Teismai nevertino, ar draudimo kompanija pagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką. Be to, šiuo atveju teismai apskritai netinkamai aiškino skolininkų solidariąją atsakomybę pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, nes UAB „DK „PZU Lietuva“ pareiga atlyginti nuostolius ieškovui kyla pagal vežėjo automobiliais civilinės atsakomybės draudimo sutartį, specialiąsias draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, turėjo taikyti atsakovams mišriąją civilinę atsakomybę.

17Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo iš aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, padarius išvadą, jog vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, kai ieškinys reiškiamas vežėjui ir draudikui kaip solidariesiems bendraatsakoviams, aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės draudimu ištyrimas yra svarbus jų atsakomybės dydžiui nustatyti – tai teismų prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mėlynoji uoga” v. UAB „Danajos autotransportas” ir kt., bylos Nr. 3K-7-936/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Olandijos kompanija Apollo Melkprodukten bv v. UAB „Rainio transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2002). Krovinio praradimo, sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui kaip skolininkui atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), draudikui – iš draudimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“ ir UAB „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-165/2009).

18Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“

19pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Rivatra“ kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašymais.

20Ieškovas PVC EXPERT OU pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą su juo nesutinka ir prašo netenkinti. Ieškovas sutinka su bylą nagrinėjusių teismų nurodytais motyvais ir argumentais, papildomai nurodo, kad vežėjas nuo krovinio priėmimo vežti momento turi imtis visų įmanomų priemonių kroviniui išsaugoti, o negalėdamas vykdyti pervežimo nustatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks gavėją, privalo gauti nurodymus iš siuntėjo (CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktas). Vežėjas nenurodė siuntėjui apie grėsmę, kurią nustatė priimdamas krovinį vežti, krovinį išvežė be jokių išlygų, todėl už netinkamą sutarties vykdymą privalo atsakyti, be to, nebuvo padaryta jokių įrašų važtaraštyje apie netinkamą krovinio pakrovimą, sutvirtinimą ir pan. Vežėjas pagal pateiktą užsakymą pervežti žinojo, kad krovinys – langai, t. y. kokia jo specifika, o vežėjo vairuotojas pats patvirtino, jog automobilis nebuvo pritaikytas tokiam kroviniui pervežti. Draudimo teisiniai santykiai tarp atsakovų – nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, nes byla iškelta siekiant gauti nuostolių atlyginimą dėl vežto krovinio dalies sugadinimo. Be to, byloje vežėjas neįrodė, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį krovinio pakrovimas buvo tiesioginė ar netiesioginė jo sugadinimo priežastis, t. y. bent tikėtino priežastinio ryšio, žalos atsiradimo mechanizmo. Vien formalios ir neginčijamos aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, egzistavimas – ne pagrindas atleisti vežėją nuo civilinės atsakomybės už dalies krovinio sugadinimą, kai nebuvo laikytasi vežėjui nustatytų įpareigojimų (CMR konvencijos 8 straipsnio 1, 2 punktai, 9 punkto 2 papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008).

21Žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo kaip nukentėjusiojo materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 2 dalyje, suponuoja ieškovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, jei ko kita nenustato įstatymai, sutartis. Tik po prievolės įvykdymo bendraskoliai tarpusavio reikalavimus gali reikšti remdamiesi draudimo teisiniais santykiais, kylančiais iš draudimo sutarties. Kasatorius, anot ieškovo, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. 3K-7-936/2001; 3K-3-480/2002, nes jose teismas pateikė išaiškinimus dėl teismo pareigos ištirti aplinkybes, susijusias su vežėjo ir draudiko atsakomybės dydžiu, kai ieškinys dėl krovinio sugadinimo netenkinamas, nes, atmetus ieškinį vežėjui ir neištyrus ieškinio draudiko aspektus pagal nebegaliojančias Draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas (galiojusios iki 2004 m. sausio 1 d.), būtų pažeista draudiko teisė ginčyti draudimo išmokos mokėjimą. Kasatorius, remdamasi pirmiau nurodyta teismų praktika, siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės draudimo sutarties teisiniais aspektais apeinant nuostolių atlyginimo instituto normas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Nagrinėjamoje byloje aktuali CMR konvencijoje nustatyta tarptautinio vežėjo keliais atsakomybė tuo atveju, kai krovinį pakrauna siuntėjas, bei draudiko ir vežėjo (draudėjo) atsakomybės krovinio gavėjui teisės aiškinimo ir taikymo klausimai.

25Dėl vežėjo atsakomybės tuo atveju, kai krovinį pakrauna siuntėjas

26Byloje nustatyta, kad transportavimo paslaugas užsakė ieškovas (T. 1, b. l. 7). Krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose: gavėjas – Estijoje, vežėjas – Lietuvoje, siuntėjas – Lenkijoje. Taigi pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktą, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė, kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikomos CMR konvencijos nuostatos. Jos taikomos sprendžiant ginčą tarp gavėjo ieškovo PVC EXPERT OU ir vežėjo – atsakovo UAB „Rivatra“.

27Iš CMR konvencijos preambulės darytina išvada, kad susitariančiosios šalys ją priėmė norėdamos suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas, t. y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę. Taigi vienas pagrindinių CMR konvencijos tikslų – vežėjo atsakomybės suvienodinimas.

28Iš teismų sprendimų darytina išvada, kad krovinį pakrovė jo siuntėjas, t. y. Lenkijoje esanti gamykla. Tokią teismų išvadą pagrindžia ir vežėjo vairuotojo įrašas CMR važtaraštyje. Taigi pagal teismų konstatuotą aplinkybę, būtina įvertinti siuntėjo ir vežėjo pareigas, kylančias iš CMR konvencijos.

29CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004).

31Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ( - ), J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012). Byloje nenustatyta, kad krovinys buvo sugadintas dėl to, kad atsakovas UAB „Rivatra“ šios pareigos neįvykdė.

32Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju, kai krovinys vežimo metu sugadinamas, reglamentuojamas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Pagal CMR 17 straipsnio 2 punktą vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų padarinys, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis.

33CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis:

34a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;

35b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai;

36c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu;

37d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.;

38e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo;

39f) vežant gyvūnus.

40Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Minėta, kad teismai nustatė, jog krovinį pakrovė siuntėjas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, esant vežėjo vairuotojo CMR važtaraštyje pastabai, kad jis neatsakingas už krovą kaip procesą, ir nepaneigtiems vairuotojo parodymams, kad jam neleido transporto priemonėje pritvirtinti krovinį, neįvertino, ar tokos aplinkybės yra ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio dalies sugadinimo. Šios aplinkybės vertinimas taip pat susijęs su draudiko pareiga atlyginti nuostolius, nes nuo jos konstatavimo (nekonstatavimo) darytina išvada, ar įvykis buvo draudžiamasis (nedraudžiamasis). Taigi darytina išvada, kad teismai netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atleidimą nuo atsakomybės.

41Dėl vežėjo ir draudiko solidariosios atsakomybės

42Iš CMR konvencijos preambulės darytina išvada, kad susitariančiosios šalys ją priėmė norėdamos suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas, t. y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę. Nei CMR konvencijos preambulėje, nei kituose jos teksto nuostatose nereglamentuojami vežėjo civilinės atsakomybės draudimo, draudiko ir draudėjo tarpusavio bei jų santykiai su trečiaisiais asmenimis. Taigi darytina išvada, kad vežėjo atsakomybės draudimas, vežėjo ir draudiko tarpusavio santykiai bei jų santykiai su krovinio gavėju, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, yra reglamentuojami kitų teisės aktų.

43Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nustatytas privalomas vežėjo, atliekančio tarptautinius vežimus, civilinės atsakomybės draudimas. Kasacinis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 2, 4, 7, 8, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 29, 37, 40, 42, 44, 47 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 171 straipsniu bei 57 ir 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2002 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. IX-790 22 straipsniu, Kelių transporto kodekso 57 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Taigi teismas, spręsdamas ginčą, susijusį su tarptautiniu vežimu keliais, nepagrįstai vadovavosi negaliojančia įstatymo norma.

44Pirmosios instancijos teismas taikydamas draudikui ir vežėjui solidariąją atsakomybę taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. D. P. v. R. B. , A. U., UADB „KDK Draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2000. Tačiau teismo nurodytoje byloje nedaromos išvados apie būtinumą taikyti solidariąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje A. S. M. v. K. B. , V. B. , UAB DK ,,Ūkio draudimas“, bylos Nr. 3K-3-351/2002). Taikydami šiose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų išaiškinimus teismai neatsižvelgė į vėlesnę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai yra santykiai tarp nukentėjusio, žalą padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko.

45Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį vežėjui ir draudimo kompanijai kaip solidariesiems bendraatsakoviams. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir šiems atsakovams taikė solidariąją atsakomybę. Su tokiu atsakomybės taikymu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę.

46Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje. Sprendžiant, ar draudėjas ir draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsako solidariai, būtina atsižvelgti į draudimo santykių reglamentavimą.

47CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

49Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vežėjas savo atsakomybę apdraudė civilinės atsakomybės draudimu (T. 1, b. l. 64–74). Draudimo liudijime nurodyta, kad apdraustas krovinio praradimo ar sugadinimo interesas. Teismai nustatė, kad buvo nepataisomai sugadinti 34 langai. Taigi ši gavėjo patirta žala patenka į vežėjo apdraustą interesą. Ieškinys pareikštas draudikui ir draudėjui, tačiau jo pareiškimas, t. y. procesinis veiksmas, nereiškia, kad jie abu atsakingi solidariai materialiąja teisine prasme. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Taigi esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Toks aiškinimas atitinka pirmiau nurodytos išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir vėlesnę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-435/2012).

50Kita vertus, nurodyti išaiškinimai duoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas žalos, padarytos transporto priemonių valdytojų, kurių civilinės atsakomybė apdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu. Tačiau nutartyse nurodyti išaiškinimai yra dėl bendrųjų CK ir Draudimo įstatymo normų turinio ir jų taikymo. Šie bendrųjų įstatymų normų išaiškinimai nepaneigia draudėjo ir draudiko santykių esant trečiojo asmens reikalavimui atlyginti nuostolius, kai yra apdrausta civilinė atsakomybė. Draudimo įstatymo, galiojusio žalos padarymo metu, trečiajame skirsnyje (90–97 straipsniai), nustačiusiame civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, nebuvo normų, kuriose draudikas buvo atleistas nuo draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Priešingai, iš šio įstatymo 91–94 straipsnių normų darytina išvada, kad draudikas bet kuriuo atveju turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudėjui ar apdraustajam tuo atveju, jeigu buvo draudžiamasis įvykis. Draudimo privalomumas ar jo savanoriškumas nepaneigia draudėjo teisę į draudžiamąją gynybą. Draudimo įstatymo 108 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, nepaneigė draudėjo teisės ginti savo apdraustą interesą, kad draudikas atlygintų nukentėjusio asmens nuostolius.

51Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 108 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ją pritaikė nesant tam teisinio pagrindo, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtas.

52Dėl draudimo sutartyje numatytos išskaitos (franšizės)

53Draudimo liudijime nustatyta, kad kitiems kroviniams taikoma 750 eurų išskaita (franšizė). Išskaita (franšizė) – tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas (draudėjas). Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią išskaitos (franšizės) sumą. Taigi pagal draudimo sutartį atsakovai susitarė, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas (draudėjas) atlygins išskaitą, o bylą nagrinėję teismai šio aspekto neįvertino ir taikydami atsakovams solidariąją atsakomybę, netinkamai konstatavo, kad išskaitą (franšizę) privalo atlyginti bet kuri šalis, taigi ir draudikas, nors tokios pareigos pagal draudimo sutartį šis neturėjo. Išskaitos dydis yra susijęs su vieno iš atsakovų pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga ją atlyginti, todėl išskaita (franšizė) negali būti priteista solidariai iš draudiko ir draudėjo.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

55Kasacinės instancijos teismas turėjo 49,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. vasario 20 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

57Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vežėjo... 6. PVC EXPERT OU kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad vežėjas, priėmęs pervežti krovinį, CMR... 10. Teismas nenustatė, kad vežėjas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė apie tai, jog krovinį pakrovė ne... 13. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį teisiniai... 14. Kasatorius UAB „Rivatra“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 15. Dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Kasatoriaus teigimu, jis... 16. Dėl civilinės atsakomybės atsakovams paskirstymo. Kasatoriaus manymu,... 17. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo iš... 18. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“... 19. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Rivatra“... 20. Ieškovas PVC EXPERT OU pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą su juo... 21. Žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Nagrinėjamoje byloje aktuali CMR konvencijoje nustatyta tarptautinio vežėjo... 25. Dėl vežėjo atsakomybės tuo atveju, kai krovinį pakrauna siuntėjas... 26. Byloje nustatyta, kad transportavimo paslaugas užsakė ieškovas (T. 1, b. l.... 27. Iš CMR konvencijos preambulės darytina išvada, kad susitariančiosios šalys... 28. Iš teismų sprendimų darytina išvada, kad krovinį pakrovė jo siuntėjas,... 29. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja... 31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos... 32. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju, kai krovinys vežimo... 33. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir... 34. a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų... 35. b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar... 36. c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas,... 37. d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai... 38. e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir... 39. f) vežant gyvūnus.... 40. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra... 41. Dėl vežėjo ir draudiko solidariosios atsakomybės... 42. Iš CMR konvencijos preambulės darytina išvada, kad susitariančiosios šalys... 43. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad Lietuvos Respublikos kelių... 44. Pirmosios instancijos teismas taikydamas draudikui ir vežėjui solidariąją... 45. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį vežėjui ir draudimo... 46. Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje.... 47. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vežėjas savo atsakomybę apdraudė... 50. Kita vertus, nurodyti išaiškinimai duoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas... 51. Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia... 52. Dėl draudimo sutartyje numatytos išskaitos (franšizės)... 53. Draudimo liudijime nustatyta, kad kitiems kroviniams taikoma 750 eurų... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme... 55. Kasacinės instancijos teismas turėjo 49,52 Lt išlaidų, susijusių su... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...