Byla 1-2392-929/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorams Romualdui Blaževičiui ir Orijai Audronei Kolbienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskeinei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3A. S., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 11 kartų, paskutinį kartą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams,

4kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

5Teismas

Nustatė

6A. S. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Jis 2019 m. gegužės 7 d., apie 15.00 val., Pramonės g. 54, Vilniuje, VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. Ž. ir vyriausiajam patruliui E. K., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, pasiūlė 200 eurų kyšį sakydamas "siūlysiu tol, kol galėsiu įsiūlyti", po to pasikvietęs vyriausiąjį patrulį V. Ž. prie savo automobilio "Volvo", valst. Nr. ( - ) pasiūlė žodžiu po 100 eurų abiem patruliams, tokiu būdu pasiūlė kyšį savo įgaliojimus vykdantiems policijos pareigūnams už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už A. S. padarytus administracinius nusižengimus.

7Kaltinamasis A. S., apklausiamas teismo posėdyje kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino kad dirbo ( - ), buvo išgėręs. Jo automobiliui Volvo valst. Nr. ( - ) baigėsi kuras. Nutarė nuvažiuoti įsipilti kuro į benzino kolonėlę. Važiuojant atgal jį sustabdė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Jo automobiliui nebuvo atlikta technikinė apžiūra, jis neturėjo teisės vairuoti bei vairavo neblaivus. Vienas policijos pareigūnas priėjo prie jo, paprašė dokumentų. Jis padavė dokumentus. Pareigūnas nuėjo patikrinti jo dokumentų į tarnybinį automobilį, kitas pareigūnas buvo automobilyje. Maždaug po dešimties minučių tas pats pareigūnas grįžo, pasakė, kad jo automobiliui neatlikta techninė apžiūra ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jam liepė likti automobilyje, iškvietė tralą. Paskui pasakė, kad yra sulaikomas dviem paroms. Su pareigūnu šnekėjo, kai jis buvo priėjęs prie jo automobilio. Jis sakė pareigūnui „gal susitarsime“ pareigūnas pasakė, kad viskas filmuojama, liepė nesiūlyti pinigų. Jis pinigų nesiūlė, nes jų neturėjo. Nežino, ką turėjo omenyje, kai sakė, kad gal susitarsime. Paprasčiausiai taip pasakė. Iš pradžių bendravo tik su vienu pareigūnu, o paskui su abiem. Apie pinigus nebuvo jokios kalbos. Prie pareigūnų automobilio jį pakvietė, Kai buvome prie komisariato liepė kažką pasirašyti, jis atsisakė. Tik kabinete pareigūnas pasakė, kad jis siūlė kyšį. Prie pareigūnų automobilio buvau priėjęs du kartus - kai sustabdė ir paskui kažko norėjo paklausti. Jis sėdėjo savo automobilyje, paskui priėjo kažko paklausti, jam liepė grįžti atgal. Pareigūnai nesiūlė tikrintis neblaivumo, pasiūlė tik komisariate. Administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas.

8Liudytojas E. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su kolega V. Ž. pastebėjo automobilį Volvo. Jis pasirodė įtartinas, nedegė gabaritiniai žibintai, todėl automobilį sustabdė. Priėjo prie vairuotojo, prie vairo sėdėjo A. S.. Paprašius, jis atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Grįžo į tarnybinį automobilį patikrinti duomenų bazėje. Patikrinę nustatė, kad jis iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo. Tada vėl grįžo prie A. S. automobilio, pasakė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, draudimo, nepraeita technikinė apžiūra ir už tai jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Visą tą laiką A. S. sėdėjo automobilyje, kuriame buvo ir jo brolis. Jis bendravo rišliai, įtarimų dėl neblaivumo nekilo. Grįžo į automobilį rašyti protokolo. Tada priėjo A. S., prašė nerašyti protokolo, nes yra baustas, sakė, kad gal kažkaip susitarsime, kolega filmavo pokalbį. A. S. pasakė, kad kolega ateitų pasikalbėti. Jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje keleivio pusėje ir rašė protokolą, o kolega sėdėjo vairuotojo pusėje. A. S. stovėjo prie automobilio atviro lango ir pastoviai siūlė susitarti. Paskui A. S. paprašė kolegos išlipti iš automobilio pasikalbėti, jie kalbėjosi tolėliau. Atėjęs V. Ž. pasakė, kad A. S. siūlė kyšį - dvi kupiūras po 100 eurų. Jis pats nematė kaip siūlė kyšį, jam kolega tai pasakė. Kolega A. S. pasakė, kad už kyšio siūlymą numatyta atsakomybė. Jo brolis pasakė A. S., kad nereikėjo siūlyti kyšio. Jis pats pinigų nematė, kaip siūlė kyšį negirdėjo, tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Su A. S. bendravo ir dėl atsakomybės už kyšio siūlymą įspėjo Ž.. Galimai ir jis buvo įspėjęs A. S. dėl kyšio davimo, gal įsiterpė į pokalbį. Detalių jau neprisimena, prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu.

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. paaiškino, kad jam sėdint tarnybiniame automobilyje kartu su V. Ž. ir rašant administracinio nusižengimo protokolą, prie automobilio atėjo A. S.. Pastarajam einant link jų tarnybinio automobilio, vyriausiasis patrulis V. Ž. įsijungė asmeninio telefono kamerą, kad nufilmuotų jų pokalbį. A. S. priėjo prie tarnybinio automobilio ir pradėjo žodžiu siūlyti kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiškino, kad prieš tai buvo baustas ir nori išvengti baudos. Jis įspėjo A. S., kad už kyšio davimą ar siūlymą valstybės tarnautojui gresia baudžiamoji atsakomybė. A. S. atsakė, kad siūlys kyšį tol, kol pavyks įsiūlyti. Jis antrą kartą pakartojo kas gresia už kyšio davimą ar siūlymą valstybės tarnautojui. A. S. paprašė vyriausiąjį patrulį V. Ž. kartu su juo nueiti prie jo automobilio Volvo valst. Nr. ( - ). Apie ką kalbėjo vyriausiasis patrulis V. Ž. ir A. S. jis negirdėjo, nes liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Po kurio laiko į tarnybinį automobilį grįžo vyriausiasis patrulis V. Ž. ir papasakojo jam, kad A. S. siūlė jiems po 100 eurų, už tai, kad jį paleistų (b. l. 9).

10Liudytojas V. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad sustabdė Volvo automobilį. Kolega E. K. priėjo prie vairuotojo, bendravo, grįžęs pasakė, kad vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Patikrino automobilį duomenų bazėje, vairuotojas neturėjo pažymėjimo, automobilis buvo be techninės apžiūros, be draudimo. Kolega grįžo prie vairuotojo, pasakė, kad jam surašys administracinio nusižengimo protokolą. Tada grįžo į automobilį, pradėjo rašyti protokolą. Prie jų automobilio priėjo A. S.. Jis priėjo prie tos pusės, kur sėdėjo kolega, prašė nerašyti protokolo. Jis (V. Ž.) jį telefonu filmavo. A. S. maldavo nerašyti protokolo, siūlė susitarti. Jis daug kartų jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą. Jis visą laiką stovėjo prie kolegos ir maldavo, siūlė susitarti. E. K. rašė protokolą, gal pora kartų buvo įsiterpęs, taip pat perspėjo A. S. dėl kyšio siūlymo. A. S. jam pasiūlė prieiti prie jo automobilio. Jis priėjo prie keleivio pusės durelių, automobilyje buvo ir jo brolis. A. S. vis bandė susitarti. Sakė nenusileis, siūlys tol, kol įsiūlys. Maldavimas susitarti buvo gan įžūlus, jis neketino nusileisti. Jis jam siūlė pagalvoti, kam to reikia. Liepė jam sėsti į automobilį, nuėjo pas kolegą. Pasakė, kad asmenį sulaikys už kyšio siūlymą. Kai A. S. priėjo prie jų automobilio, prašė nerašyti protokolo, pastoviai siūlė susitarti, tuo metu jis pinigų nesiūlė. Kai nuėjo prie jo automobilio, jis įvardijo sumą. Tikslai neatsimena, ar siūlė jam ir kolegai po 100 eurų, ar iš viso 100 eurų. Pačių pinigų jis nematė. Mano, kad jeigu būtų sutikęs, A. S. būtų davęs pinigus. Jis nesakė, kad neturi pinigų. A. S. dar paklausė, ar kamera ant jo uniformos įrašinėja. Jam atsakė, kad ne, kamera buvo neįjungta. Jis rankoje turėjo telefoną, juo ir filmavo. Kai suprato, kad bus sulaikytas, A. S. elgesys pasikeitė, suagresyvėjo. Pasodino jį į automobilį.

11Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio V. Ž. 2019 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo sustabdytas automobilis Volvo valst.nr. ( - ). Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės už jo vairo sėdėjo A. S., keleivio vietoje - Z. Ž.. Bendraujant su A. S., jo kalba buvo rišli, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo koordinuoti, todėl jiems nesukėlė jokio įtarimo, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, A. S. pasakė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Patikrinus transporto priemonę per duomenų bazę „ POLUS" 2, buvo nustatyta, kad transporto priemonė yra be galiojančios techninės apžiūros, negalioja privalomas civilinės atsakomybės draudimas bei yra išregistruota. A. S., dėl šitų pažeidimų sutiko. Jam buvo paaiškinta, kad už šiuos pažeidimus bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. S. jiems pradėjo siūlyti kyšį pinigais, kad nerašytų jam protokolo, nes baudžiamas yra jau ne pirmą kartą. Įspėjus A. S., kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, šis tęsė savo veiksmus sakydamas, kad siūlysiu tol, kol pavyks įsiūlyti, nes nori išvengti baudos (užfiksuota vaizdo įraše, kuris pridėtas į PRĮR). A. S. antrą kartą buvo paaiškinta, kad už siūlymą papirkti valstybės tarnautoją yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau A. S. buvo kategoriškai, ir įkyriai vis siūlė jiems atsilyginti pinigais, tik kad jį paleistų. A. S. pakvietė jį prieiti prie jo automobilio. Priėjus, šis pasiūlė po 100 eurų jam su kolega. Paklausus ar jis supranta ką daro, šis atsakė, kad taip, ir reikalavo sutikti. Po šių A. S. veiksmų, apie 15.30 vai. jis, dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją, buvo sulaikytas. Įvykio vietoje A. S. brolis Z. Ž. jam pasakė - „Aš sakiau savo broliui, kad nesiūlytu kyšio, bet jis neklausė". A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 23).

12Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2019 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 24).

13Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pavadinimu "( - ) - "V1757 Salonas" ir "V1757 Priekis", kuriuose užfiksuoti A. S. pokalbiai su policijos pareigūnais E. K. ir V. Ž. (b. l. 16-18).

14Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus (susitarus) duoti kyšį; 3) davus kyšį. Dėl to asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį paprastai pasireiškia nurodant valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018).

16Nagrinėjamu atveju, A. S. kaltinamas tuo, kad pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus pasiūlė policijos pareigūnams po 100 eurų (viso 200 eurų) kyšį, sakydamas "siūlysiu tol, kol galėsiu įsiūlyti“. A. S. kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad sakė policijos pareigūnui „gal susitarsime“, negalėjo paaiškinti ką turėjo omenyje taip sakydamas. Tačiau pinigų policijos pareigūnams nesiūlė, nes jų neturėjo.

17A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra grindžiama policijos pareigūnų E. K. ir V. Ž. parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, vaizdo (garso) įrašais, jų apžiūros protokolu.

18Liudytojas E. K. paaiškino, kad prie jų tarnybinio automobilio priėjo A. S., prašė nerašyti protokolo, nes yra baustas, sakė, kad gal kažkaip susitarsime, pastoviai siūlė susitarti. Paskui A. S. paprašė kolegos išlipti iš automobilio pasikalbėti, jie kalbėjosi tolėliau. Atėjęs V. Ž. pasakė, kad A. S. siūlė kyšį - dvi kupiūras po 100 eurų. Jis pats pinigų nematė, kaip siūlė kyšį negirdėjo, tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Liudytojas V. Ž. parodė, kad prie jų automobilio priėjo A. S., maldavo nerašyti protokolo, siūlė susitarti. Jis daug kartų jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą. Vėliau A. S. jam pasiūlė prieiti prie jo automobilio. Priėjus jo automobilio, jis įvardijo sumą. Tikslai neatsimena, ar siūlė jam ir kolegai po 100 eurų, ar iš viso 100 eurų. Pačių pinigų jis nematė.

19Vertindamas šiuos teismo posėdyje duotus liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus kitų bylos duomenų kontekste teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, kad A. S. priėjo prie tarnybinio automobilio ir pradėjo žodžiu siūlyti kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiškino, kad prieš tai buvo baustas ir nori išvengti baudos. Jis įspėjo A. S., kad už kyšio davimą ar siūlymą valstybės tarnautojui gresia baudžiamoji atsakomybė. A. S. atsakė, kad siūlys kyšį tol, kol pavyks įsiūlyti. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. S. priėjo prie tarnybinio automobilio ir pradėjo žodžiu siūlyti kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Paskui A. S. paprašė jį kartu su juo nueiti prie automobilio, jam priėjus jis pasakė, kad duos jam ir E. K. po 100 eurų, už tai, kad jie jį paleistų. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 23-24).

20Teismo posėdyje perklausius byloje esančius vaizdo (garso) įrašus bei ištyrus jų apžiūros protokolo duomenis (b. l. 16-18), nustatyta, kad priėjęs prie policijos pareigūno tarnybinio automobilio A. S. pasakė tokias frazes, susijusias su jam inkriminuota nusikalstama veika: „vyrai gal susitarsim, nu supraskit dirbom“, „vyrai supraskit, pietums, kad būtų“, „gal kaip nors susitarsim“, „tai niekaip nesusitarsim, tai gerai“. Pasakęs paskutinę frazę A. S. nuėjo nuo tarnybinio automobilio. Iš užfiksuotų kaltinamojo pokalbių su policijos pareigūnais nustatyta, kad V. Ž. kelis kartus aiškiai kaltinamąjį įspėja, kad už tai ką siūlo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. E. K. taip pat jį perspėja, sakydamas „nepradėk šitų“. Iš šių bylos duomenų darytina išvada, kad priėjęs prie policijos tarnybinio automobilio kaltinamasis apie pinigus ir konkrečią jų sumą nekalbėjo. Teismo posėdyje E. K. ir V. Ž. taip pat patikslino, kad priėjęs prie tarnybinio automobilio A. S. tik prašė nerašyti administracinio nusižengimo protokolo bei kelis kartus siūlė susitarti. Konkrečią pinigų sumą jis nurodė tuo metu, kai V. Ž., kaltinamojo pakviestas, nuėjo prie jo automobilio. Šis prieštaravimas tarp teismo posėdyje duotų liudytojų parodymų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti E. K. ir V. Ž. parodymų patikimumu, nes šie liudytojai kaltinamojo išsakytus žodžius „gal susitarsim“, „pietums, kad būtų“ būtent ir suprato kaip kyšio siūlymą.

21Teismų praktikoje pažymėta, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-540/2013). Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti vien žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio pasireikšti aplinkinių akivaizdoje nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2018).

22Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad A. S. suvokė, jog policijos pareigūnams siūlo kyšį už tai, kad jie neteisėtai neveiktų, t. y. nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už jo padarytus administracinius nusižengimus, ir jį paleistų. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tokį prašymą policijos pareigūnams jis išsakė ne vieną kartą. Kaltinamasis turėjo neabejotiną interesą, kad policijos pareigūnai nesurašytų jam administracinio nusižengimo protokolo, nes jis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei, kaip vėliau paaiškėjo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, iš E. K. ir V. Ž. parodymų matyti, kad V. S. bendravo rišliai, todėl pareigūnams įtarimų dėl neblaivumo nekilo. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo besikartojantys siūlymai susitarti bei konkrečios pinigų sumos pasiūlymas negali būti vertinami kaip nerimtai ar vien emociškai pasakyti žodžiai, neturint tyčios papirkti policijos pareigūnus.

23Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad aplinkybę, jog policijos pareigūnams A. S. siūlė konkretų piniginį atlygį – po 100 eurų kiekvienam, girdėjo tik V. Ž.. Šis liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad konkrečią sumą kaltinamasis įvardijo jį pasikvietęs prie savo automobilio. Teismo posėdyje V. Ž. nurodė, kad dabar jau tiksliai neprisimena, ar kaltinamasis siūlė jiems po 100 eurų, ar iš viso 100 eurų, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. V. Ž. taip pat nurodė, kad viską fiksavo savo mobiliuoju telefonu, kuriuo darytą įrašą pateikė į bylą.

24Teismas minėtą garso įrašą perklausė tiek teismo posėdyje, tiek išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, ir nustatė, kad liudytojo V. Ž. nurodytos aplinkybės garso įraše nesigirdi dėl pašalinių garsų (tai pažymėta ir šio garso įrašo apžiūros protokole). BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamoje byloje garso įrašas buvo gautas policijos pareigūnui panaudojus savo asmenį telefoną bei neįspėjus kaltinamojo, kad pokalbis įrašinėjamas. Pats V. Ž. patvirtino, kad kaltinamajam paklausus, ar įjungta filmavimo kamera, jis atsakė, kad neįjungta, tačiau pradėjo įrašinėti pokalbį savo mobiliuoju telefonu. Teismas daro išvadą, kad toks duomenų rinkimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9, 35 punktą (veikos metu galiojusi redakcija), visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Pagal 35 punktą, jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti. Kaip minėta, V. Ž. filmavimui naudojo ne tarnybinį, bet savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną ir apie tai, kad pokalbis įrašinėjamas A. S. neįspėjo.

25Visgi, atsižvelgiant į tai, kad šiame V. Ž. pateiktame garso (vaizdo) įraše bylai reikšmingos informacijos nesigirdi, teismas šiuo įrašu nesiremia priimdamas nuosprendį. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik neperspėjimas apie daromą įrašą nėra pagrindas konstatuoti, kad įraše užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įrašą buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308/2014, 2K-271-788/2017). Teismo posėdyje A. S. pats patvirtino, kad iš pradžių policijos pareigūnai jį buvo įspėję nesiūlyti pinigų, nes viskas įrašinėjama.

26Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo V. Ž. parodymais, kad kaltinamasis A. S. jam siūlė konkrečios piniginės išraiškos kyšį. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K. patvirtino, kad tai, jog kaltinamasis siūlė jiems po šimtą eurų, V. Ž. jam nurodė iš karto grįžęs į tarnybinį automobilį. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jis nedelsiant paskambino savo kolegai ir pasitikslino, ar baudžiamoji atsakomybė numatyta ir už kyšio siūlymą. V. Ž. pranešė, kad jam buvo pasiūlytas kyšis ir už tai sulaiko A. S. bei pristatys jį į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad parodymus policijos pareigūnai davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojas pareigūnas V. Ž. išgalvojo, savo kolegoms pranešė ir procesiniuose dokumentuose (tarnybiniame pranešime) užfiksavo, bei teismo posėdyje paliudijo melagingas aplinkybes, kad V. S. jam siūlė kyšį - po 100 eurų. Iš teismo posėdyje perklausytų garso įrašų matyti, kad jokio konflikto tarp policijos pareigūnų ir kaltinamojo nebuvo, E. K. ir V. Ž. su juo bendravo normaliai, netgi draugiškai, patarė įgyti vairuotojo pažymėjimą, o ne daryti administracinius nusižengimus, patarė pagalvoti ar reikia to, kas gresia už policijos pareigūnų papirkimą.

27Vertindamas kaltinamojo parodymus, kad jis kyšio pasiūlė ir nenorėjo policijos pareigūnų papirkti, nes neturėjo pinigų, teismas pažymi, kad ši aplinkybė, analizuojant ją visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nesuteikia pagrindo išvadai, kad A. S. ketinimas papirkti policijos pareigūnus nebuvo realus. A. S. šioje byloje kaltinamas ne už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui, bet už tai, kad pasiūlė kyšį. Byloje nustatyta, kad iki kyšio siūlymo A. S. nebuvo sulaikytas ir galėjo savo nuožiūra pasirinkti elgesio variantą, tarp jų ir atvežti policijos pareigūnams kaip kyšį pažadėtą pinigų sumą. Be A. S., automobilyje buvo ir jo pusbrolis, kuris taip pat buvo suinteresuotas, kad A. S. išvengtų administracinės atsakomybės, todėl kaltinamo galimybė duoti 200 Eur kyšį nebuvo apribota tik jo turima pinigų suma. Teismo vertinimu, 200 Eur suma nėra tokia didelė, kad nagrinėjamoje situacijoje būtų atrodžiusi nereali ir A. S. apskritai nebūtų galėjęs jos duoti.

28Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. S. VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. Ž. ir vyriausiajam patruliui E. K., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus, t. y. kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pasiūlė 200 eurų kyšį, todėl jo veika atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

29Bausmės skyrimas, kiti klausimai

30Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, motyvus ir tikslus. A. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybe – A. S. anksčiau teistas 11 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir šiurkščius – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti (b. l. 44-48). Kaltinamasis nesusituokęs, vykdo individualią veiklą, pats teismo posėdyje pripažino, kad yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.

32Įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus pasiekta A. S. paskyrus griežčiausią iš BK 227 straipsnio 2 dalyje bausmių – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

33Vadovaujantis BK 66 straipsnių, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. (iš viso keturios paros).

34BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

35Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas įvertina A. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Nors A. S. yra daug kartų teistas, tačiau paskutinis teistumas buvo prieš penkerius metus, per tą laikotarpį kitų nusikalstamų veikų kaltinamasis nebuvo padaręs, jis yra dirbantis. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. S. gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

36A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

37Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnis) – du vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose įrašyti vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio bei policijos pareigūno mobiliojo telefono, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 straipsniais,

Nutarė

39A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

41Realaus bausmės atlikimo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. (iš viso keturias paras).

42Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

43Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– du vokus su kompaktiniais diskais, palikti saugoti byloje.

44Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. A. S., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( -... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.... 5. Teismas... 6. A. S. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą... 7. Kaltinamasis A. S., apklausiamas teismo posėdyje kaltu dėl inkriminuojamos... 8. Liudytojas E. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su kolega V.... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. paaiškino, kad jam... 10. Liudytojas V. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad sustabdė... 11. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 12. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 13. Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo... 14. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai... 15. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai... 16. Nagrinėjamu atveju, A. S. kaltinamas tuo, kad pasiūlė kyšį valstybės... 17. A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra grindžiama... 18. Liudytojas E. K. paaiškino, kad prie jų tarnybinio automobilio priėjo A. S.,... 19. Vertindamas šiuos teismo posėdyje duotus liudytojais apklaustų policijos... 20. Teismo posėdyje perklausius byloje esančius vaizdo (garso) įrašus bei... 21. Teismų praktikoje pažymėta, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227... 22. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad A. S. suvokė, jog policijos... 23. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad aplinkybę, jog policijos... 24. Teismas minėtą garso įrašą perklausė tiek teismo posėdyje, tiek... 25. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad šiame V. Ž. pateiktame garso (vaizdo)... 26. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis teismas... 27. Vertindamas kaltinamojo parodymus, kad jis kyšio pasiūlė ir nenorėjo... 28. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teismo posėdyje... 29. Bausmės skyrimas, kiti klausimai... 30. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 31. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies... 32. Įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes,... 33. Vadovaujantis BK 66 straipsnių, į bausmės laiką įskaitytinas A. S.... 34. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 35. Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo... 36. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 37. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246,... 39. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,... 41. Realaus bausmės atlikimo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir... 42. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki... 43. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– du... 44. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...