Byla 2-16-242/2012
Dėl tarpusavio įsipareigojimų tarp atsakovų nustatymo

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant atsakovui V. K., jo atstovui advokatui D. Č., atsakovei S. K., jos atstovei advokatei A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal AB SEB banko ieškinį V. K. ir S. K. dėl 16109,75 eurų priteisimo, pagal V. K. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo iš dalies nesudaryta ir pagal S. K. priešieškinį dėl tarpusavio įsipareigojimų tarp atsakovų nustatymo,

Nustatė

2Ieškovas AB SEB bankas pateikė ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. K. ir S. K. 16109,75 eurų skolą, kurią sudaro 11650,14 eurų nesugrąžintas kreditas, 1925,98 eurų priskaičiuotos palūkanos, 2533,63 eurų delspinigiai, taip pat prašo priteisti iš atsakovų 1669,00 Lt žyminio mokesčio ir kitas banko turėtas bylinėjimosi išlaidas bei penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b.l. 4-5).

3Atsakovas V. K. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti 2008 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) tarp jo ir AB SEB banko nesudaryta (t.1, b.l. 39-43).

4Atsakovė S. K. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja nustatyti tarpusavio įsipareigojimus tarp atsakovų, nustatant, kad V. K. dengia visą kreditorinį įsipareigojimą, o prieš kreditorių atsakovai lieka atsakingi solidariai (t.1, b.l. 132).

5Ieškovo AB SEB banko atstovas į teismo posėdžius neatvyko, ieškovas pateikė prašymus nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad 2008 m. birželio 10 d. tarp V. K., S. K. ir AB SEB banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), pagal kurią buvo suteiktas 12211,35 eurų kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013 m. birželio 9 d., sutarties Bendrosios dalies 6.1. punkte numatyta, kad atsakovams laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti skolą, atsakovai nuo 2008 m. spalio 12 d. prievolių ieškovui nevykdo, ieškovas 2009 m. spalio 14 d. išsiuntė atsakovams įspėjimo raštą, reikalaudamas iki 2009 m. lapkričio 1 d. pašalinti pasirašytos sutarties pažeidimus, tačiau atsakovai reikalavimo neįvykdė, tai rodo, kad atsakovai vengia vykdyti savo prievoles, 2011 m. liepos 12 d. visais turimais atsakovų adresais ieškovas išsiuntė pakartotinį reikalavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau laiškai grįžo neįteikti, vadovaudamasis Sutarties Bendrosios dalies 6.1. punktu, ieškovas nutraukė sutartį su atsakovais, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjai privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, todėl, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.38, 6.63 straipsniais, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.71 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.886 ir 6.889 straipsniais, prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. K. ir S. K. ieškovo AB SEB banko naudai 16109,75 eurų skolą, kurią sudaro 11650,14 eurų nesugrąžintas kreditas, 1925,98 eurų priskaičiuotos palūkanos, 2533,63 eurų delspinigiai, taip pat 1669,00 Lt žyminio mokesčio ir kitas banko turėtas bylinėjimosi išlaidas bei penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b.l. 4-5). Į atsakovo V. K. priešieškinį pripažinti 2008 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) tarp jo ir AB SEB banko nesudaryta, ieškovas pateikė atsiliepimą, prašydamas priešieškinį atmesti, nurodydamas, kad V. K. pagal 2008 m. gegužės 28 d. įgaliojimą įgaliojo S. K. jo vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kokio banko, atidaryti jo vardu sąskaitas, savo nuožiūra naudotis šiomis sąskaitomis, įgaliojime nurodoma, kad jo tekstas balsu perskaitytas, įgaliotojo suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos, įgaliojimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. pripažintas negaliojančiu. Nėra pagrindo manyti, jog įgaliotinė viršijo įgaliojimo ribas, įgaliotojas turėjo teisę kontroliuoti įgaliojimo realizavimo eigą, reikalauti ataskaitų iš įgaliotinės, tačiau nepateikė įrodymų, kad tai darė. Jeigu kilo kokie nors nesutarimai dėl įgaliojimo pagrindu atsiradusių pareigų tarp įgaliotojo ir įgaliotinės, tuos nesutarimus jie turėtų spręsti tarpusavyje, tačiau V. K. visas problemas, kilusias iš jo paties įgaliojimo, nori permesti bankui (t.1, b.l. 88-89). Į atsakovės S. K. priešieškinį, kuriuo reikalauja nustatyti tarpusavio įsipareigojimus tarp atsakovų, nustatant, kad V. K. dengia visą kreditorinį įsipareigojimą, o prieš kreditorių atsakovai lieka atsakingi solidariai, ieškovas pateikė atsiliepimą, prašydamas priešieškinį priimti kaip argumentą ir atmesti. Nurodė, kad šis priešieškinys yra nepagrįstas, nes pagal vartojimo kredito sutartį kredito gavėjais nurodyti abu atsakovai, kreditas paimtas ne dalimis, jos skolininkams nenustatytos, todėl turėtų atsakyti kreditoriai solidariai, tą aplinkybė, kad bendraskoliai tarpusavyje dalinosi gautą sumą, yra jų tarpusavio reikalas ir negali turėti jokios įtakos kreditoriaus reikalavimui. Kadangi S. K. priešieškino reikalavimo viena dalis prieštarauja kitai (V. K. dengia visą kreditorinį įsipareigojimą, o prieš kreditorių atsakovai lieka atsakingi solidariai), todėl priešieškinys atmestinas (t.1, b.l. 153-154).

6Atsakovas V. K. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jokių pinigų nematė, S. K. ėmė pinigus be jo žinios. Tai ne pirmas ir ne antras toks dalykas, kai jis sužino apie savo skolas, absoliučiai nebūdamas niekam skolingas, ir nežino, kiek dar tai kartosis, kiek S. K. dar skolinosi. Pinigai nors ir buvo pervesti į jo sąskaitą, bet tik dėl to, kad S. K. tuomet disponavo viskuo, jis nematė tų pinigų nei sąskaitoj, nei ne sąskaitoj. Jis žinojo, kad S. K. turi įgaliojimą, bet tai nereiškia, kad ji, turėdama įgaliojimą, gali daryti ką tik nori su tuo įgaliojimu. Įgaliojimo jis neatšaukė, o sudegino. Kai jie buvo išsiskyrę, jis ir buvo padaręs tą įgaliojimą ir S. K. su tuo įgaliojimu galėjo daryt ką nori – galėjo imti iš jo sąskaitos pinigus, nes sąskaita buvo jo vardu, o jis visą laiką buvo kelyje. Įgaliojimą išdavė tam, kad S. K. galėtų per internetą nuiminėti pinigus nuo jo sąskaitos, ji taip aiškino, kam jai reikalingas tas įgaliojimas. Jis neturėjo omeny tokio įgaliojimo, kad ji imtų paskolas be jo žinios. Davė tokį įgaliojimą, nes paprasčiausiai visiškai negalvojo, kad tai įmanoma, kad ji gali daryt ką nori. Prie pasirašant įgaliojimą, jo neskaitė, notarė nieko neperskaitė, jis skubėjo, pasirašė ten popierių ir išlėkė. Paaiškino, kad absoliučiai nesigilino į įgaliojimo turinį, nesitikėjo, kad taip bus, notaras pasekmių neaiškino. Jis turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra baigęs ( - ) žemės ūkio technikumą, supranta ką reiškia skolintis pinigus (gauti kreditus), jo vardu atidaryti sąskaitas banke ir disponuoti tomis lėšomis. Jis turėjo savo sąskaitas Hansabanke ir DnB banke, SEB banke jokios sąskaitos neatsidarinėjo ir neturėjo, tikriausiai S. K. atidarė tą sąskaitą SEB banke, pasinaudodama tuo įgaliojimu. Paaiškino, kad pagal 2008 m. spalio 28 d. raštelį jokių pinigų iš S. K. negavo, tuo metu nebuvo Lietuvoje. Kažkada seniai, būdamas neblaivus, pasirašė ant tuščio lapo S. K. prašymu. Papildomai paaiškino, kad nors SEB banke buvo jo sąskaita, bet jis šiais pinigais niekuomet gyvenime nedisponavo, neturėjo priėjimo prie tos sąskaitos per internetinę bankininkystę - nei kodų, nei slaptažodžių, o darbo užmokestį jam pravesdavo į jo kitą sąskaitą banke NORD. Jis pats nebuvo banke ir nerašė prašymo, kad gauti kodus, kad jam būtų suteikta internetinė bankininkystė, kad disponuoti šia sąskaita.

7Atsakovo V. K. atstovas advokatas D. Č. paaiškino, jog mano, kad pagal esančius byloje įrodymus galima daryti išvadą, kad atsakovas iš tiesų savo valios sudaryti tokį sandorį neišreiškė, skolintis neketino ir neplanavo ir tas lėšas, kurios esą buvo pasiskolintos, panaudojo atsakovė S. K. savo reikmėms, tai patvirtina banko dokumentai, t.y. sąskaitos išrašas, iš kurio seka, kad 2008 m. birželio 11 d. pervesta ir išmokėta S. K. grynųjų pinigų beveik 12000 Lt, yra tos pačios dienos mokėjimo nurodymas bendrovei UAB „Palink“, pagal kurį S. K. už paslaugas mokėjo 28000 Lt. Tai akivaizdu, kad gautą kreditą atsakovė S. K. panaudojo savo reikmėms, atsakovas V. K. tų pinigų realiai nei matė, nei disponavo. Mano, kad motyvai, kuriuos nurodė priešieškinyje pripažinti sutartį dalinai nesudarytą, t.y. tarp atsakovo V. K. ir banko, yra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais dokumentais ir todėl prašo nelaikyti atsakovo V. K. tos kredito sutarties šalimi, mes mano, kad sutartis tarp jo ir banko nebuvo sudaryta. Atitinkamai patenkinus V. K. priešieškinį, neteks pagrindo ir ieškovo ieškinys jo atžvilgiu, todėl prašo toje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovės S. K. priešieškinyje nėra aiškių reikalavimų, nenurodyti įrodymai ar motyvai, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas. Kalbant apie tą patį dokumentą, kuris buvo parodytas (V. K. vardu surašytas 2008 m. spalio 28 d. raštelis, iš kurio seka, jog S. K. grąžino V. K. 47000 litų, t.1, b.l. 133), tai jame nėra nurodyta, kokie pinigai konkrečiai buvo tariamai grąžinti, pagal kokias sutartis tie pinigai buvo gauti ir dėl to jis neturi jokio sąryšio su byla, Ignalinos rajono apylinkės teismas kitoje byloje tokį dokumentą atsisakė prijungti prie bylos kaip neturintį ryšio su byla, todėl prašo to dokumento nevertinti kaip turinčio įrodomąją reikšmę.

8Atsakovė S. K. paaiškino, kad mano, jog dėl paskolos iš SEB banko turi solidariai atsiskaityti, tik prašo sumažinti delspinigius, o dėl grąžintų pinigų – tai atskiros bylos klausimas ir turėtų būt atskiroje byloje. Dėl įgaliojimo pas notarą ji buvo su V. K., nors jie ir buvo išsiskyrę, bet palaikė draugiškus santykius, kartu gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį, pinigai buvo bendri ir, paprašius sudaryti įgaliojimą, V. K. sutiko. Įgaliojimo ji prašė tikslu pragyventi, nes V. K. dažnai išvažiuodavo, alimentų kaip tokių jis nemokėjo, bendru sutarimu jis turėjo skirti vaikams išlaikymą. Tiesiog gyveno kartu, jis grįždavo iš kelionės. V. K. pats pasakė, kad nori padaryti generalinį įgaliojimą, paprašė notarės, notarė ir išrašė, V. K. pasakė: duokit jai tokį įgaliojimą, kad galima būtų daryti viską. Jie nuėjo vieną kartą pas notarę, pasikalbėjo ir notarė paskyrė laiką, kada bus atspausdintas dokumentas, jie palaukė, notarė pasikvietė į kabinetą, perskaitė ir jie su V. K. perskaitė visą tekstą ir pasirašė du egzempliorius. Šį kreditą jie ėmė sodybos ( - ) kaime remontui, kaip ir nurodyta kredito sutartyje, ta sodyba buvo jos asmeninė nuosavybė, ji norėjo ją remontuoti. Panaudojus pinigus, ji viską grąžino V. K., pastarasis tą raštelį pasirašė, ar raštelyje data teisinga, nežino, datą ji parašė tada, kai surinko pinigus, o V. K. pasirašė vėliau, grįžęs iš reiso. Imant kreditą, jiems abiems buvo atidarytos sąskaitos SEB banke, kodėl pinigai buvo pervesti į V. K. sąskaitą, nežino, pats bankas pervedė. Gautus pinigus ji panaudojo sodybos remontui, po to greit gavo pinigų ir grąžino V. K. Pasinaudodama tuo įgaliojimu, ji paėmė dar vieną paskolą. Kodėl ji surinktą sumą pinigų negrąžino tiesiog bankui, čia jau bus kitos bylos klausimas, taip ji nepadarė todėl, kad tuos pinigus grąžino V. K. Jos sodyba 2009 metais išvaržyta, bet paskola imta 2008 metais. Sodybos remontui išleido apie 40000 Lt ir dar daugiau, iš gauto kredito sumokėjo skolą UAB „Palink“. Papildomai paaiškino, kad sąskaitą SEB banke atidarė pats V. K. ir pats disponavo, ji neturėjo jokių internetinių bankininkysčių. Ji nėjo su V. K. į banką atidaryti šios sąskaitos, nesikreipė dėl internetinės bankininkystės kodų.

9Atsakovės S. K. atstovė advokatė A. S. paaiškino, kad iš esmės neturi ką papildyti.

10Ieškinys tenkintinas.

11Priešieškiniai atmestini.

12Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. birželio 10 d. tarp V. K., S. K. ir AB SEB banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 12211,35 eurų kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013 m. birželio 9 d., šios sutarties Bendrosios dalies 6 punkte numatyta, kad atsakovams laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti negrąžintą kreditą ar jo dalį, nesumokėtas palūkanas ar jų dalį, netesybas ir kitus mokesčius. Iš sutarties teksto matyti, jog už kredito grąžinimą V. K. ir S. K. atsako solidariai, t.y. bankas turi teisę reikalauti, kad jie abu įvykdytų prievoles pagal šią sutartį tiek kartu, tiek skyrium (t.1, b.l. 7-12). Iš ieškovo pateiktų dokumentų seka, kad sudarant šią kredito sutartį S. K. veikė V. K. vardu pagal jo 2008 m. gegužės 29 d. įgaliojimą (t.1, b.l. 13-14). Sudarant kredito sutartį įgaliojimo laikas nebuvo pasibaigęs (galiojo iki 2010 m. gegužės 29 d.), įgaliotojo V. K. nebuvo panaikintas, įgaliotinė S. K. nebuvo atsisakiusi įgaliojimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.146 straipsnio 1 dalyje, atsakovas V. K. nepateikė įrodymų, kad šis įgaliojimas teismo buvo pripažintas negaliojančiu, teismo posėdžio metu paaiškino, kad šio įgaliojimo atšaukęs nebuvo. Iš įgaliojimo turinio seka, kad atsakovė S. K. turėjo teisę V. K. vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, V. K. vardu sudaryti bei pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktą kreditą (paskolą), gauti V. K. vardu įvairias paskolas, atidaryti jo vardu sąskaitas bet kuriame banke ar kredito įstaigoje, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad S. K., sudarydama vartojimo kredito sutartį su ieškovu, viršijo šiuo įgaliojimu suteiktas teises. Iš įgaliojimo turinio matyti, jog šis įgaliojimas buvo balsu perskaitytas, V. K. suprastas, teisinės pasekmės jam išaiškintos ir tai jis patvirtino savo parašu. Pats atsakovas V. K. teisme paaiškino, kad yra baigęs žemės ūkio technikumą, supranta, ką reiškia skolintis pinigus (gauti kreditus), jo vardu atidaryti sąskaitas banke ir disponuoti tomis lėšomis. Ieškovo AB SEB banko darbuotojai, kuriems buvo pateiktas V. K. įgaliojimas, sudarydami kredito sutartį, žinojo, jog atsakovė veikia ne tik savo, bet ir atstovaujamojo V. K. vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 3 dalis). Teismas mano, kad AB SEB banko atstovams, kurie turėjo galimybę susipažinti su V. K. įgaliojimo turiniu, nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad S. K. veikia neviršydama savo teisių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 9 dalis). Atsakovas AB SEB bankas savo atsiliepime į V. K. priešieškinį taip pat nurodė, jog nėra pagrindo manyti, jog įgaliotinė viršijo įgaliojimo ribas, įgaliotojas turėjo teisę kontroliuoti įgaliojimo realizavimo eigą, reikalauti ataskaitų iš įgaliotinės, tačiau nepateikė įrodymų, kad tai darė. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad S. K. sudaryta su ieškovu vartojimo kredito sutartis abiems atsakovams sukūrė solidarią pareigą įvykdyti sutartinę prievolę – laiku gražinti paskolą bei sumokėti palūkanas ir delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti 2008 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutartį tarp V. K. ir AB SEB banko nesudaryta, V. K. priešieškinys netenkintinas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės S. K. pareikštą priešieškinį, nes reikalavimas nustatyti tarpusavio įsipareigojimus tarp atsakovų, nustatant, kad V. K. dengia visą kreditorinį įsipareigojimą, o prieš kreditorių atsakovai lieka atsakingi solidariai, yra ne visiškai suprantamas, kadangi V. K. padengus visą įsiskolinimą ieškovui, antras reikalavimas netenka prasmės. Be to, pagal šią vartojimo kredito sutartį kredito gavėjais nurodyti abu atsakovai, kreditas paimtas ne dalimis, jos skolininkams nenustatytos, todėl turi atsakyti abu kreditoriai solidariai; ta aplinkybė, kad bendraskoliai tarpusavyje dalinosi gautą sumą, yra jų tarpusavio reikalas ir negali turėti jokios įtakos kreditoriaus reikalavimui. Atsakovė S. K. pripažino, kad yra skolinga ieškovui, todėl šis pripažinimas yra taikomas ir kitam bendraskoliui, t.y. V. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.12 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Kadangi nė vienas iš atsakovų neįvykdė savo prievolės AB SEB bankui, atsakovų tarpusavio reikalavimai šioje byloje negalimi, todėl teismas netenkina šio atsakovės S. K. priešieškinio ir neanalizuoja jų tarpusavio atsiskaitimų pagal šią kredito sutartį klausimų (sąskaitos atidarymo AB SEB banke aplinkybių, disponavimo į šią sąskaitą pervestu kreditu, V. K. vardu surašyto 2008 m. spalio 28 d. raštelio, iš kurio seka, jog S. K. grąžino V. K. 47000 litų (t.1, b.l. 133), surašymo aplinkybių ir jo reikšmės), tai gali būti sprendžiama kitoje civilinėje byloje, kurią gali iškelti bet kuris iš atsakovų kitam atsakovui, kai kuris nors iš jų ar abu įvykdys prievolę ieškovui.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti visos skolos grąžinimo iš abiejų atsakovų ir teismas reikalavimą priteisti 11650,14 eurų negrąžinto kredito tenkina ir priteisia šią skolą solidariai iš abiejų atsakovų.

14Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui 8,4000 procentų palūkanas už naudojimąsi kreditu (t.1, b.l. 7-12), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 1925,98 eurų palūkanų tenkintinas, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

15Taip pat atsakovai įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį bei už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti ieškovui 0,1 (vieną dešimtąją) procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 5.3, 5.4 punktai). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolės užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (Civilinio kodekso 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti netesybų dydžio, dėl kurio buvo susitarta, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis, o taip pat į atsakovų elgesį po sutarties sudarymo, pasireiškusį tuo, kad per sutartyje numatytą terminą ir po to daugiau nei per keturis metus neįvykdė prievolės grąžinti skolą ieškovui, mano, jog nėra pagrindo ieškovo reikalaujamus delspinigius mažinti remiantis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje ar 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 2533,63 eurų delspinigių yra tenkintinas.

16Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkai privalo mokėti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už išieškomą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011 m. rugpjūčio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

17Teismas, priimdamas sprendimą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkinamas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų. Pagal byloje esančius dokumentus ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 1669,00 Lt žyminis mokestis (t.1, b.l. 3), todėl teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia ieškovui šias bylinėjimosi išlaidas.

18Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 58,45 Lt pašto išlaidų. Šios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį turi būti išieškotos iš atsakovų į valstybės biudžetą.

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20AB SEB banko ieškinį patenkinti.

21Priteisti solidariai iš S. K., asmens kodas ( - ), ir V. K., asmens kodas ( - ), AB SEB banko naudai 16109,75 eurų (šešiolikos tūkstančių šimto devynių eurų 75 euro centų) skolą, kurią sudaro 11650,14 eurų nesugrąžintas kreditas, 1925,98 eurų priskaičiuotos palūkanos, 2533,63 eurų delspinigiai, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 16109,75 eurų (šešiolikos tūkstančių šimto devynių eurų 75 euro centų) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti iš S. K., asmens kodas ( - ), ir V. K., asmens kodas ( - ), lygiomis dalimis AB SEB banko naudai 1669,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).

23Priteisti iš S. K., asmens kodas ( - ), ir V. K., asmens kodas ( - ), lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 58,45 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

24V. K. priešieškinį atmesti.

25S. K. priešieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras... 2. Ieškovas AB SEB bankas pateikė ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti... 3. Atsakovas V. K. pateikė priešieškinį, kuriuo... 4. Atsakovė S. K. pateikė priešieškinį, kuriuo... 5. Ieškovo AB SEB banko atstovas į teismo posėdžius neatvyko, ieškovas... 6. Atsakovas V. K. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad... 7. Atsakovo V. K. atstovas advokatas D.... 8. Atsakovė S. K. paaiškino, kad mano, jog dėl paskolos... 9. Atsakovės S. K. atstovė advokatė A.... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Priešieškiniai atmestini.... 12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. birželio 10 d. tarp 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas... 14. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad atsakovai įsipareigojo mokėti... 15. Taip pat atsakovai įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito... 16. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį... 17. Teismas, priimdamas sprendimą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.... 18. Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 58,45 Lt pašto... 19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 20. AB SEB banko ieškinį patenkinti.... 21. Priteisti solidariai iš S. K., asmens kodas 22. Priteisti iš S. K., asmens kodas ( -... 23. Priteisti iš S. K., asmens kodas ( -... 24. V. K. priešieškinį atmesti.... 25. S. K. priešieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka...