Byla 2A-843-544/2012
Dėl tarpusavio įpareigojimų tarp atsakovų nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja, Nijolės Danguolės Smetonienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-242/2012 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams V. K. ir S. K. dėl skolos priteisimo, atsakovo V. K. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo iš dalies nesudaryta, atsakovės S. K. priešieškinį dėl tarpusavio įpareigojimų tarp atsakovų nustatymo, ir

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir S. K. 16109,75 eurų skolą, kurią sudaro 11650,14 eurų negrąžintas kreditas, 1925,98 eurų priskaičiuotos palūkanos, 2533,63 eurų delspinigiai, taip pat priteisti iš atsakovų 1669,00 Lt žyminio mokesčio ir kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais 2008-06-10 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas 12 211,35 eurų kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-06-09. Atsakovai nuo 2008-10-12 prievolių ieškovui nevykdo, ieškovas 2009-11-01 išsiuntė atsakovams įspėjimo raštus, vėliau nutraukė sutartį, tačiau atsakovai reikalavimų neįvykdė (1 t., b. l. 4-5).

4Atsakovas V. K. priešieškiniu LR CK 1.80 str., 1.86 str., 6.760 str. 1 d., 6.870 str., 6.875 str. 1 d. pagrindais prašė pripažinti 2008-06-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818052194-51 tarp jo ir AB SEB banko nesudaryta. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp AB SEB banko ir S. K.. Sutartyje nurodyta, kad S. K. ir V. K. atsakomybė pagal sutartį yra solidari. Pagrindas pasirašyti kredito sutartį buvo 2008-05-29 įgaliojimas, kurį jis S. K. davė visai kitokiais tikslais. Jis su S. K. yra išsiskyręs nuo 2004 m., tuo metu su ja gyveno du jų nepilnamečiai vaikai. Jis yra transporto įmonės darbuotojas, ilgus laikotarpius būna išvykęs iš Lietuvos. Todėl siekdamas užtikrinti rūpinimasi vaikais atsakovei išdavė įgaliojimą. Apie atsakovės ketinimus imti vartojimo kreditą nežinojo. Nors sutartyje nurodyta, kad lėšos pervestos į jo sąskaitą, jis apie šios sąskaitos atidarymą nebuvo informuotas. Sutartyje nurodoma, kad paskola imama sodybos remontui, tačiau jokie dokumentai apibūdinantys minėtą sodybą nepridedami. Ieškovas, kaip finansų įstaiga, privalėjo atidžiau ir išsamiau išanalizuoti paraišką dėl kredito suteikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis gavo paskolos pinigus (1 t., b. l. 39-43).

5Atsakovė S. K. priešieškiniu prašė nustatyti, kad tarpusavio įsipareigojimai tarp atsakovų ieškovui yra tokie: atsakovas V. K. dengia visą kreditorinį įsipareigojimą, o prieš minėtus kreditorius atsakovai lieka solidariai atsakingi. Nurodė, kad pinigus pagal minėtą kredito sutartį gavo atsakovas V. K.. Pinigai buvo panaudoti sodybos, adresu Šilėnų k., Naujo Daugėliškio sen., Ignalinos r., kuri nuosavybės teise priklausė jai, remontui. Gautus pinigus atsakovui grąžino 2008-10-28, ką patvirtina pinigų atidavimo raštas (1 t., b. l. 132).

6Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinius atmetė ir priteisė iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2008-06-10 tarp V. K., S. K. ir AB SEB banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1450818052194-51, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 12211,35 eurų kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-06-09. Sutartyje nurodyta, jog už kredito grąžinimą atsakovai atsako solidariai. Sudarant šią kredito sutartį S. K. veikė V. K. vardu pagal jo 2008-05-29 įgaliojimą. Atsakovas V. K. nepateikė įrodymų, kad šis įgaliojimas teismo buvo pripažintas negaliojančiu ir šio įgaliojimo atšaukęs nebuvo. Įgaliojime nurodyta, kad atsakovė S. K. turėjo teisę V. K. vardu skolintis pinigus iš bet kurio LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, V. K. vardu sudaryti bei pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktą kreditą (paskolą), gauti V. K. vardu įvairias paskolas, atidaryti jo vardu sąskaitas bet kuriame banke ar kredito įstaigoje. Teismas pažymėjo, jog todėl nėra pagrindo manyti, kad S. K., sudarydama vartojimo kredito sutartį su ieškovu, viršijo įgaliojimu suteiktas teises. Įgaliojimas buvo balsu perskaitytas, V. K. suprastas, teisinės pasekmės jam išaiškintos ir tai jis patvirtino savo parašu. Ieškovo darbuotojai, kuriems buvo pateiktas V. K. įgaliojimas, sudarydami kredito sutartį, žinojo, jog atsakovė veikia ne tik savo, bet ir atstovaujamojo V. K. vardu (LR CK 2.133 str. 3 d.). AB SEB banko atstovams, kurie turėjo galimybę susipažinti su V. K. įgaliojimo turiniu, nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad S. K. veikia neviršydama savo teisių (LR CK 2.133 str. 9 d.). Įgaliotojas turėjo teisę kontroliuoti įgaliojimo realizavimo eigą, reikalauti ataskaitų iš įgaliotinės, tačiau nepateikė įrodymų, jog tai darė. Teismas konstatavo, jog, kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti 2008-06-10 vartojimo kredito sutartį tarp V. K. ir AB SEB banko nesudaryta, V. K. priešieškinį tenkinti nėra pagrindo. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės S. K. pareikštą priešieškinį, nes V. K. padengus visą įsiskolinimą ieškovui, reikalavimas nustatyti tarpusavio įsipareigojimus tarp atsakovų netenka prasmės. Pagal vartojimo kredito sutartį kredito gavėjais nurodyti abu atsakovai, kreditas paimtas ne dalimis ir dalys skolininkams nenustatytos. Tai, ar bendraskoliai tarpusavyje dalinosi gautą sumą, yra jų tarpusavio reikalas ir negali turėti įtakos kreditoriaus reikalavimui. Atsakovė S. K. pripažino, kad yra skolinga ieškovui, todėl šis pripažinimas yra taikomas ir kitam bendraskoliui V. K. (LR CK 6.12 str. 1 d.). Pažymėjo, jog atsakovų nurodyti tarpusavio santykiai gali būti sprendžiami kitoje civilinėje byloje.

7Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo 2012-08-14 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria jo priešieškinys atmestas, o ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti sprendimą jo priešieškinį tenkinti, o ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai vertino įrodymus. 2008-05-29 įgaliojimas atsakovei buvo duotas visai kitokiais, o ne 2008-06-10 sutarties sudarymo tikslais. Atsakovė S. K., pasinaudodama jo sąžiningumu, suklydimu išduodant jai per plačios apimties įgaliojimą pasinaudojo įgaliojimu savanaudiškais tikslais. Apie ketinimus jo vardu imti paskolą neturėjo jokios informacijos. Nors sutartyje yra nurodyta, jog paskolos lėšos pervedamos į jo sąskaitą, apie šios sąskaitos atidarymą ir į ją pervestas sumas neturėjo informacijos iki pat bylos iškėlimo teisme. Nagrinėjant bylą buvo pateikti bankų sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovė savo nuožiūra ir savo naudai disponavo sąsakaitoje esančiomis lėšomis. Atsakovei banke pasiimant pinigus jis net nebuvo Lietuvoje, nes būdavo išvykęs į ilgalaikes komandiruotes. Nors sutartyje buvo nurodoma, kad paskola yra imama sodybos remontui, tačiau dokumentai apie sodybą prie sutarties nepridėti, jis sodybos neturi, todėl neaišku, kam konkrečiai paskola buvo išduodama.

8CK 6.870 str. nurodo, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pirmosios instancijos teismas šios teisės normos išsamiai neanalizavo, apsiribojo vien formaliu konstatavimu, kad sutartis buvo sudaryta tinkamo įgaliojimo pagrindu. Mano, jog vien įgaliojimo ir paskolos sutarties pasirašymo nepakanka konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimui, nes nėra įvykęs esminę reikšmę sutarties galiojimui turėjęs turėti faktas - pinigų gavimas. Vien tai, kad lėšas į jo sąskaitą ieškovas pervedė, dar neįrodo, kad jis šią paskolą gavo. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad visą paskolos sumą savo reikmėms pasiėmė ir panaudojo S. K.. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad už atsakovą pagal įgaliojimą pasirašė atsakovė, tačiau vertintina, ar teisines pasekmes jam sukelia pats įgaliojimas, ar jo pagrindu sudaromi sandoriai. CK 6.875 str. 1 d. nurodo, jog paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo ar gavo mažiau, nei nurodyta sutartyje. Atitinkamai, jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Kadangi jokios paskolos faktiškai nėra gavęs, ją gavo atsakovė, todėl egzistuoja teisinis pagrindas laikyti 2008-06-10 kredito sutartį Nr. 1450818052194-51 tarp jo ir AB SEB banko nesudaryta. Todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria atmestas jo priešieškinys, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o priešieškinys patenkintas. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir delspinigių priteisimo klausimą. Jis neturėjo informacijos apie sudarytą sutartį ir jos nevykdymą, todėl nelaiko savęs pažeidusiu prievolę. Paties ieškovo veiksmai jo atžvilgiu yra nekorektiški, nesąžiningi, o 2533,63 eurų delspinigių suma iš jo priteista nepagrįstai (2 t., b. l. 26-29).

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimą palikti nepakeistą, nes apeliacinis skundas yra nepagrįstas. 2008-05-29 atsakovo sudarytas įgaliojimas nėra nuginčytas. Vetinant įgaliojimo turinį, svarbu vadovautis ne subjektyvaus pobūdžio samprotavimus, o tuo kas objektyviai nurodyta įgaliojime apibrėžiant įgaliotinio įgalinimų ribas. Įgaliojime nėra dviprasmybių, neaiškumų, prieštaringų nuostatų, jis patvirtintas notaro. Nėra pagrindo manyti, kad įgaliotinė viršijo įgaliojimo ribas. Nesutarimus dėl įgaliojimo pagrindu atsiradusių pareigų įgaliotojas ir įgaliotinė turėtų spręsti tarpusavyje. Įgaliotojas turėjo teisę kontroliuoti įgaliojimo realizavimo eigą. Bankas pinigus pagal kredito sutartį pervedė į V. K. vardu atidarytą saskaitą. Per kitus asmenis disponavimas banko pervestais pinigais yra jų gavimas de facto (2 t., b. l. 48-49).

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2008-06-10 vartojimo kredito sutartį ji sudarė veikdama pagal 2008-05-29 notariškai patvirtintą įgaliojimą. Apie ketinamas imti paskolas atsakovas žinojo. Jis išdavė įgaliojimą, kad ji su vaikais turėtų iš ko gyventi, nes jis išvažiuodavo ir alimentų vaikams nemokėjo. Kreditas imtas sodybos remontui. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jokios sodybos nebuvo. Byloje yra nekilnojamojo turto įrašas, kad ji sodybą turėjo. Tuo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, nors ir buvo išsiskyrę. Pinigus AB SEB bankas pervedė į V. K. sąskaitą, todėl nėra pagrindo sutartį laikyti nesudaryta, nes pinigai buvo gauti. Atsakovė S. K. pasiskolintą iš AB SEB banko 40 000 Lt sumą V. K. grąžino, kad šis ją grąžintų bankui. Kodėl atsakovas pinigų negrąžino, ji nežino (2 t., b. l. 53-54).

11Apeliacinis skundas atmestinas, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, priešieškinius – atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų nekartoja.

13Apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.

14CK 2.132 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Pagal CK 2.137 str. 1 d. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Pagal bendrąją taisyklę atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).

15Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas, V. K. ir S. K. 2008-06-10 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818052194-51, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjams 12 211,35 eurų kreditą sodybos remontui. Už kredito grąžinimą V. K. ir S. K. įsipareigojo atsakyti solidariai. Sutartį kredito gavėjo V. K. vardu pasirašė S. K., veikdama pagal 2008-05-29 įgaliojimą Not. Reg. Nr. 2188 (1 t., b. l. 11-12). 2008-05-29 įgaliojime nurodyta, kad „V. K. įgalioja S. K. atstovauti jo interesus visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kredito įstaigose, jo vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, mokėti palūkanas, jo vardu pasirašyti ir sudaryti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktą kreditą (paskolą), pateikti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus, prašymus bei kitus dokumentus dėl paskolos (kredito) lėšų išmokėjimo, <...>, atidaryti V. K. vardu sąskaitas bet kuriame LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, savo nuožiūra naudoti ir valdyti šiomis sąskaitomis, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis lėšomis <...> įgaliojimas galioja iki 2010-05-29“. Įgaliojimas patvirtintas Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės (1 t., b. l. 13-14). Byloje nėra duomenų, kad įgaliojimas sandorio sudarymo metu būtų buvęs panaikintas ar pripažintas negaliojančiu.

162008-05-29 įgaliojimas ir jo pagrindu veikiančio atstovo atstovaujamojo vardu sudaryta 2008-06-10 kredito sutartis yra atskiri sandoriai (CK 1.63, 2.137, 6.870 str.), todėl jų galiojimo ar negaliojimo klausimai turi būti sprendžiami atskirai, konkrečiai pasisakant dėl kiekvieno iš jų pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Atsakovas nepareiškė reikalavimo minėtą įgaliojimą pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 2.133 straipsnio nuostatas, vien tik įgaliojimo pripažinimas neteisėtu, pažeidžiančiu atstovaujamojo teises ir panaikinimas (pripažinimas negaliojančiu nuo išdavimo momento) nereiškia, kad savaime negaliojančiais tampa visi atstovo sudaryti sandoriai (CK 1.92 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.). Pagal CK 2.133 str. 2 d. nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 str. 6 d. numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 str. 9 d. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2011; 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012 ir kt.). Byloje nėra faktinių duomenų, duodančių pagrindą daryti neginčijamą išvadą, jog AB SEB bankas sudarydamas kredito sutartį žinojo ar turėjo žinoti, jog apelianto atstovė S. K. viršija jam suteiktus įgaliojimus, nes apelianto jai išduotas įgaliojimas buvo patvirtintas notaro, atsakovė buvo buvusi sutuoktinė, įgaliojimas nebuvo ginčijamas ir jo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, jame buvo visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta atsakovės S. K. teisė savo nuožiūra imti V. K. vardu kreditus, atidaryti banke sąskaitas. Atsakovas V. K. nenurodo jokių aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu sudarytų ieškovui pagrindą abejoti atsakovės įgaliojimų tinkamumu. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta situacija, kai atsakovė S. K., apelianto įgaliotinė, sudarydama kredito sutartį, veikė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, o ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti pateiktu įgaliojimu. Atsižvelgiant į tai, pagal CK 2.133 str. 9 d., teismas neturėjo pagrindo pripažinti kredito sutartį negaliojančia, nes toks sandoris privalomas atstovaujamajam.

17Atmestinas atsakovo argumentas, kad vadovaujantis CK 6.870 str. kredito sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas pinigų faktiškai negavo. Kaip jau minėta, įgaliojimu S. K. buvo įgaliota atidaryti V. K. vardu sąskaitas bet kuriame LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, savo nuožiūra naudotis ir valdyti šiomis sąskaitomis, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis lėšomis (1 t., b. l. 13-14). Kadangi sąskaitas atsakovė S. K. atidarė, jomis naudojosi, jas valdė ir jomis disponavo jai suteiktų įgaliojimų ribose, jos veiksmų teisėtumu ieškovui abejoti nebuvo pagrindo. Taigi laikytina, kad šiuos veiksmus atliko pats atstovaujamasis (CK 2.133 str. 1 d.), o paskolos sutarties negalima laikyti nesudaryta CK 6. 870 str., 6.875 str. 1 d. pagrindais. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas dėl delspinigių skaičiavimo, nes laikytina, kad atsakovas apie visus šiuos veiksmus žinojo nuo jų atlikimo momento (CK 2.133 str. 1 d., 2.150 str.). Nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą argumentas, kad apeliantas neturėjo sodybos, nors paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola imama sodybos remontui. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovei S. K. kredito sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė sodyba Šiūlėnų k. Daugėliškių sen. Ignalinos r. sav. (1 t., b. l. 76). Bankas, suteikdamas kreditą, neturėjo tokios apimties pareigos gilintis, kurio iš kredito gavėjo nuosavybės teise priklausančios sodybos remontui kreditas suteikiamas. Be to, abu kredito gavėjai prisiėmėm solidarią pareigą grąžinti kreditą. Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti 2008-06-10 vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp banko ir atsakovo, nesudaryta, kredito sutartyje kredito gavėjai yra abu atsakovai, solidariai atsakingi prieš ieškovą pagal minėtą kredito sutartį, tai, vadovaujantis LR CK 6.6 str. 4 d., kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai (atsakovai) bendrai tiek kuris iš jų skyrium. Teismas pagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, kaip bendraskoliai skolą dalijosi tarpusavyje, yra jų tarpusavio reikalas ir negali turėti jokios įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesamas.

18Vadovaudamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamasis sprendimas paliekamas nepakeistu.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d.1 p.,

Nutarė

20Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir S. K.... 4. Atsakovas V. K. priešieškiniu LR CK 1.80 str., 1.86 str., 6.760 str. 1 d.,... 5. Atsakovė S. K. priešieškiniu prašė nustatyti, kad tarpusavio... 6. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu ieškinį tenkino,... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo 2012-08-14 Ignalinos rajono... 8. CK 6.870 str. nurodo, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Ignalinos rajono apylinkės... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. K. prašo pirmosios instancijos... 11. Apeliacinis skundas atmestinas, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-08-14... 12. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 13. Apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.... 14. CK 2.132 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi... 15. Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas, V. K. ir S. K. 2008-06-10 sudarė... 16. 2008-05-29 įgaliojimas ir jo pagrindu veikiančio atstovo atstovaujamojo vardu... 17. Atmestinas atsakovo argumentas, kad vadovaujantis CK 6.870 str. kredito... 18. Vadovaudamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d.1 p.,... 20. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti...