Byla 2S-286-252/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1086-828-2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui M. Ž. dėl nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį dėl 5 477,83 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad 2013-06-24 Belgijoje dėl trečiojo asmens M. Ž., vairavusio transporto priemonę Scania R500, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. M. Ž. buvo samdomas atsakovo, ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovas buvo transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį, tačiau transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5 477,83 Eur sumai ieškovui. Ieškovas, sumokėjęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str., raštu kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti sumokėtus 5 477,83 Eur. Iki šiol atsakovas nuostolių neatlygino. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, areštą.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovo UAB „Naideka“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 5 477,83 Eur sumai, uždrausdamas areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims; atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 5 477,83 Eur sumą, nurodė areštuoti atsakovo lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 5 477,83 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždrausdamas atsakovui areštuotomis piniginėmis lėšomis vykdyti bet kokius atsiskaitymus, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-1086-828/2015, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas konstatavo, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų – negrąžina ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, į raštiškus ieškovo raginimus tinkamai nesureagavo. Tokiu būdu, laikė, jog yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą. Byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, o nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

4Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu netenkinti. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Pareikšto reikalavimo pagrindimui ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovo turtines teises, sklandų esamų įsipareigojimų vykdymą, netrukdomą veiklos organizavimą ir atsiskaitymą už einamas paslaugas, už kurą, automobilių remontą, kelių mokesčius, kitus einamus mokesčius, be ko bendrovės veikla ir darbas negalimas. Be to, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ginčytinas, įvykyje dalyvavo ne ieškovo vilkikas, tačiau kitai bendrovei UAB „Hanse Trailer“ priklausanti puspriekabė. Taikant ekonomiškumo principą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovas yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam piniginių lėšų suvaržymas galėtų sukelti neigiamų pasekmių.

5Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas balansuoja ties bankroto riba ir šiuo atveju yra daugiau negu reali grėsmė, jog byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

10CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apelianto teiginiai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bus svarstomi tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. pats ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito, į raštiškus ieškovo raginimus nereaguoja, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

11Apeliantas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės sukels jam neigiamų pasekmių, sutrikdys atsiskaitymą už kurą, automobilių remonto paslaugas bei kitas išlaidas. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo ūkinė veikla bus sutrikdyta ir jis negalės jos vykdyti. Tai tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti atskirojo skundo argumentai. Tuo labiau, jog pats pripažįsta, kad ieškovo keliamo reikalavimo suma nėra didelė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, todėl pirmiausia taikė turto areštą kilnojamam ir nekilnojamam turtui ir tik jo esant nepakankamai – piniginėms lėšoms. Be to, įstatymas suteikia apeliantui teisę pasinaudoti CPK 146, 150 str. nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą.

12Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai