Byla e2-21183-727/2018
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovei advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Agnei Streckei, atsakovės atstovui P. R.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė A. J. (toliau – ir darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto jos darbo byloje Nr. DGKS-2212, kuriuo buvo atmestas darbuotojos prašymas dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (t. I, psl. 13-19), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos administracijos Saugos skyriaus vyr. specialistės pareigų remiantis 2018-03-02 įsakymu Nr. P-993 neteisėtu; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei papildomą kompensaciją pagal kiekvienus darbo santykių metus (po vieną vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus); teismui nusprendus, kad pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu nėra, prašė pakeisti atleidimo pagrindą, tokiu nurodant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 59 str. 1 d. numatytą pagrindą, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei priklausančią vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (ne mažiau kaip šešių vidutinio darbo užmokesčio dydžio); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. I, psl. 1-7).

5Nurodė, jog 2017-11-13 akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau - ir atsakovė, darbdavys, bendrovė, AB „Lietuvos geležinkeliai“) personalo departamento direktorės J. – B. įspėjimu Nr. 2 (PS)-3695 jai buvo pranešta apie tai, kad po dviejų mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos bus nutraukta tarp ieškovės ir atsakovės 2001 m. kovo 12 d. sudaryta darbo sutartis, DK 57 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. 2018-03-02, pasibaigus ieškovės nedarbingumo laikotarpiui ir jai grįžus į darbą, ieškovei buvo įteiktas atsakovo įsakymas Nr. P-993 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovė buvo atleista iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos administracijos Saugos skyriaus vyr. specialistės pareigų įspėjime minėtu teisiniu pagrindu, nurodyta išmokėti ieškovei priklausantį darbo užmokestį, taip pat kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (38, 28 d.d.) bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Nesutikdama su tokiu įsakymu, ieškovė kreipėsi į DGK, kuri išnagrinėjusi jos darbo bylą Nr. APS-36-5979/2018 2018-04-19, prašymą atmetė, nurodydama, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir kad atleidimo tvarka nebuvo pažeista.

6Ieškovė mano, jog iš darbo buvo atleista nesąžiningai ir neteisėtai, kad teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės iki šiol nebuvo įvertintos, o tai, kas ir kiek buvo įvertinta, buvo vertinama paviršutiniškai. Byloje atleidimo iš darbo teisėtumą turėjo įrodyti ir pagrįsti atsakovas, tuo tarpu pastarasis apsiribojo tik formaliais pasisakymais apie tai, kad yra priimti sprendimai dėl struktūrinių pertvarkymų bendrovėje, kurie ir sąlygojo jos atleidimą. Ieškovei iki šiol nėra žinomos tikslios atleidimo priežastys, neskaitant atsakovo pasisakymų apie neigiamus jos atžvilgiu atlikto atrankos vertinimo rezultatus, su kuriais ieškovė net nebuvo supažindinta. Teigė, jog tokia atranka/vertinimas vyko pagal neaiškius, jokiais rašytiniais dokumentais neapibrėžtus kriterijus, atsakovui savo pasirinkimu paskiriant konkrečius vertintojus, nederinant tokių apklausų turinio, neduodant laiko joms pasiruošti ir kt.. Nurodė, jog ji bendrovėje išdirbo 17 metų ir pagal susiklosčiusių aplinkybių visumą, mano, jog tikrasis atleidimo iš darbo pagrindas buvo pasikeitusi įmonės vadovybė (ir atitinkamai joje esančių asmenų interesas dirbti su jiems palankiais, jų pažįstamais/artimais ir kt. asmenimis), tokiu būdu atlaisvinant darbo vietas pastariesiems ir atleidžiant ilgalaikius darbuotojus. Teigė, jog kurį laiką su ja bendrovėje buvo elgiamasi išskirtinai, ji nebuvo siunčiama kvalifikacijos tobulinimui, iki įsakymo dėl atleidimo iš viso ieškovė gavo net 3 siūlymus informuojant apie būsimą sutarties nutraukimą su pasiūlymu išeiti savo noru (šalių susitarimu) ir nors ieškovė ieškojo galimybių pasilikti bendrovėje, teiravosi dėl laisvų darbo vietų, išsakė savo poreikius ir galimybes toliau dirbti atitinkamose pozicijose, tačiau jokio pasiūlymo užimti kitas pareigas ieškovė iš atsakovo negavo. Pažymėjo, jog bendrovėje nepriklausomai nuo vykdomų pertvarkymų yra likusi (tik pervadinta) ta pati pareigybė, kurioje dirbo, todėl poreikis ieškovės atliktoms funkcijoms išliko, ir ši aplinkybė atsakovo buvo patvirtinta ir sprendžiant ginčą DGK.

7Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl atleidimo pagrindo pakeitimo į DK 59 str. 1 d., įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei priklausančią vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (ne mažiau kaip šešių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) (t. II, psl. 156-157) ir bylą šioje reikalavimo dalyje (pagal ieškinio rezoliucinės dalies 3 punktą) prašė nutraukti, nurodydama, kad jai žinomos bylos dalies nutraukimo atsisakius kai kurių reikalavimų teisinės pasekmės. Likusioje dalyje ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti ieškinio pareiškime nurodytų argumentų pagrindu visiškai.

8Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo nurodė nesutinkąs su juo, prašė jį atmesti (t. II, psl. 66-73).

9Nurodė, jog 2001-03-12 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1135 (toliau - Darbo sutartis), kuri 2010-10-01 buvo pakeista, šios pakeistos Darbo sutarties pagrindu ieškovė pradėjo dirbti pas atsakovę Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Saugos skyriaus vyresniojo specialisto pareigose ir dirbo iki atleidimo iš darbo dienos. Nuo 2017 m. pradžios iki dabar visos Bendrovės mastu vyko/vyksta dideli, realūs, pagrįsti, konkretūs struktūriniai pertvarkymai, kurių siekis buvo/yra panaikinti sudėtingą, decentralizuotą, besidubliuojančiomis funkcijomis, neracionaliu darbo laiko ir žmogiškųjų išteklių panaudojimu pasižyminčias Bendrovės struktūras bei funkcijas. 2017-06-08 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-344 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinių pertvarkymų“ buvo patvirtintas panaikintų etatų sąrašas, į kurį pateko ieškovė bei visas Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Saugos skyrius. Ieškovės atliekama darbo funkcija tapo pertekline, atliekamos pagrindinės darbo funkcijos buvo iš esmės tik techninio pobūdžio bei nesusijusios su sauga tiesiogiai: asmens saugos kortelių išdavimas, informacijos suvedimas į kompiuterį ir pan.. Pokyčių metu buvo atsisakyta besidubliuojančių, perteklinių funkcijų bei supaprastinti procesai, liko tik 83 etatai iš 121 minėtame skyriuje buvusių, kurių funkcijos buvo susijusios su bendrovės prevencija ir sauga. Atsakovė pokyčių metu siekė išlaikyti geriausius darbuotojus su aukštomis kompetencijomis naujai sukurtame Prevencijos departamente, todėl buvo nustatyti objektyvūs atrankos kriterijai, kurie buvo įtvirtinti atsakovo priimtu įsakymu (2017-06-08 Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. Į-344 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinių pertvarkymų“) 3.3 punkte, „<...> kuriais remiantis sprendžiama, ar darbuotojui bus siūlomos konkrečios pareigos šiuo įsakymu įsteigtame struktūriniame padalinyje ar struktūriniame vienete, ar, esant poreikiui, įstatymų nustatyta tvarka bus priimamas sprendimas dėl darbuotojo atleidimo“. Generalinio direktorius įsakymu Nr. Į-331 „Dėl vertinimo gairių ir vertintojų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Gairės) buvo įtvirtinta pertvarkomų struktūrinių padalinių darbuotojų kompetencijų vertinimo tvarka bei vertintojų sąrašas. Gairėse detalizuota, kad vertinimo procedūra apima vertinamąjį pokalbį, darbuotojų kompetencijų vertinimą bei darbuotojų kompetencijų vertinimo įforminimą. 2017-06-26 įvyko ieškovės kompetencijų vertinimas, kurio metu ieškovė surinko tik 11 balų, t.y. užėmė 96 vietą iš 97 prevencijos ir saugos darbuotojų, kurie dalyvavo darbuotojų kompetencijų vertinime. Ieškovė 2017-06-26 jos atlikto kompetencijų vertinimo metu iš būtinųjų kompetencijų surinko 4 balus (rezultatų siekimas įvertintas 0 balų), iš svarbių kompetencijų ieškovė surinko 5 balus (iniciatyvumas įvertintas 0 balų), iš pageidaujamų kompetencijų surinko 2 balus (atkaklumas įvertintas 0 balų). Kompetencijų vertinimo metu taip pat užfiksuota, kad ieškovei trūksta atkaklumo, ji negali paaiškinti rengiamų ataskaitų tikslingumo, stokoja iniciatyvos. Nesant ieškovės pakankamų kompetencijų pasiūlymui dirbti Prevencijos departamente gauti (ieškovės kompetencijos neleido ieškovei atlikti eismo įvykio tyrimų, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų ar pan.), atsakovo iniciatyva, norint išspręsti susiklosčiusią situaciją geranoriškai, ieškovei buvo siūloma nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu, o ieškovei nesutikus ir nepasiūlius kitų abiem pusėms priimtinų sąlygų, ieškovei pasirašytinai įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o 2018-03-02 įsakymu Nr. P-993 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ buvo įtvirtintas Darbo sutarties nutraukimas.

10Atsakovė mano, jog ieškovės teiginiai dėl neteisėto ir neobjektyvaus vertinimo yra nepagrįsti, atsakovė išsamiai ir iš anksto informavo visus apie vyksiantį vertinimą, kuris yra griežtai reglamentuotas ir įformintas darbdavio vidiniais teisės aktais (šias aplinkybes patvirtino ir DGK savo sprendime), o ieškovės kompetencijų vertinimą atlikto 2 specialistai, kurie buvo specialiai ruošiami, kad kompetencijų vertinimas būtų objektyvus ir nešališkas visiems atsakovo darbuotojams. Pažymėjo, kad ieškovė, tariamai nesutikdama su vertinimo rezultatais, neskundė jų įstatymu nustatyta tvarka. Atsakovas negalėjo pasiūlyti ieškovei darbo naujoje Prevencijos departamento struktūroje išskirtinai tik dėl jos kompetencijų vertinimo metu surinktų balų skaičiaus, kuris buvo akivaizdžiai mažesnis nei kitų darbuotojų, pretenduojančių dirbti Prevencijos departamente.

11Atsakovo teigimu, ieškovė buvo nuolat konsultuojama personalo darbuotojų dėl pas darbdavį vykstančių atrankų, ieškoma jos kompetenciją atitinkančio darbo, konsultuojama apie laisvus etatus bendrovėje ir skatinama dalyvauti vykstančiuose konkursuose. Atleidžiamiems darbuotojams, kaip ir pačiai ieškovei, buvo sudarytos lygios galimybės pretenduoti į laisvas darbo vietas pas darbdavį. Be to, darbdavio skelbimai skelbiami viešai internetiniame puslapyje www.litrai.lt skiltyje „Karjera“, o įspėjime ieškovei dėl Darbo sutarties nutraukimo buvo aiškiai nurodyta, kad ,,Per įspėjimo laikotarpį, Jūs galėsite pretenduoti į bendrovėje esančias laisvas darbo vietas, atitinkančias Jūsų išsilavinimą ir kvalifikaciją, kurios yra skelbiamos bendrovės internetiniame puslapyje www.litrai.lt nuolat atnaujinamoje skiltyje „Karjera“. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovės poziciją, kad jai nebuvo sudarytos lygios galimybės dalyvauti atrankose dėl darbo, bei įrodo tai, kad ieškovė vienodomis sąlygomis galėjo pretenduoti į laisvas darbo vietas.

12Atsakovė mano, jog DGK išsamiai išanalizavo ieškovės situaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad ji buvo atleista nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų, o ieškovės teiginiai dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo, anot atsakovo, yra nepagrįsti, kaip ir teiginiai dėl fiktyvios įmonės funkcijų centralizacijos.

132018-09-17 vykusio posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. (buvusi L.) (posėdžio garso įrašo laikas 00.08.30-01.23.40 val. min. sek.) paaiškino, jog dirba naujai sukurtame Prevencijos departamente vyr. specialiste, iki ieškovės vertinimo, kuriame dalyvavo kartu su A. J., pas atsakovą išdirbo 8 mėn. Saugos norminio reglamentavimo sektoriaus vyr. specialiste, pažįsta ieškovę, jai ieškovė nebuvo tiesiogiai pavaldi. Dalyvavo ieškovės vertinime, mano, kad galėjo ją vertinti, vertino labiau asmeninę ieškovės pusę nuo 0 iki 4 balų, nurodė, jog A. nesugebėjo atsakyti į klausimus, tačiau į kokius klausimus neatsakė A. – nepamena, pokalbio garso įrašas atliekant vertinimą nebuvo daromas, pat vertinimas truko apie 45 min.. Kompetencijų vertinimą (t.1, b. l. 123-124) pildė pati, byloje esantys įrašai yra jos, daryti sau kaip juodraštis (t.1, b. l. 125), tačiau nuomonė apie ieškovę buvo abiejų vertintojų bendra ir vienoda, kaip ir vertinimas – jis buvo vienas bendras, pasitarė ir įvertino balais. Ne visi klausimai buvo užduodami pagal atsakovo suformuotą Klausimyną (t.2, b. l.163-164), tam nebuvo poreikio, A. J. sprendė, kam kokius klausimus užduoti. Liudytoja teigė prisidėjusi prie Klausimyno rengimo, tačiau nežino, ar jis buvo aprobuotas atsakingų asmenų, pamena, kad lyg ir siuntė jį Personalo skyriui. Prieš atliekant kompetencijų vertinimą praėjo mokymus, bet nepamena, kas juos pravedė – ar žmogus iš bendrovės, ar išorinių subjektų deleguotas. Liudytoja teigė yra baigusi transporto magistro studijas 2016 m. birželį. Po mokslų baigimo įsidarbino, bet nepamena kur, o 2016 m. pabaigoje įsidarbino pas atsakovą. Mano, gebanti ir galinti vertinti kitus ir buvo kompetentinga atlikti kitų asmenų kompetencijos vertinimą. Vertinimo išvadų kopijos buvo duodamos tiems, kas jų prašė, pasirašytinai dalyviai su vertinimo išvadomis nebuvo supažindinami. Nurodė, jog ieškovė paliko įspūdį kaip ,,popierinio“ žmogaus, galinčio pildyti lenteles, o kadangi atsakovas atsisakė techninio darbo funkcijų, todėl jam tokių darbuotojų nereikia. Liudytoja teigė neprisimenanti kur ir kuo dirbo A., bet ne departamente, kuriame dirbo ji pati. Negalėjo paaiškinti, kodėl dalis lentelės (t.1, b.l. 124), jos pabaiga, nėra užpildyti. Liudytoja akcentavo, kad buvo vertinamos darbuotojų ir asmeninės savybės, ir turima kvalifikacija.

142018-09-17 vykusio posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. (posėdžio garso įrašo laikas 01.30.50-02.17.16 val. min. sek.) paaiškino, jog dirba pas atsakovą Prevencijos departamento direktoriaus pavaduotoju, Eismo departamento saugos skyriuje vadovu nuo 2017 m. rugpjūčio, o iki to dirbo Vidaus administravimo ir saugos departamento vyr. saugos inspektoriumi. Dalyvavo beveik 80 žmonių vertinime, pokalbis su kiekvienu jį vertinant truko apie 30-45 min. A. prisimena, tačiau nebuvo jos tiesioginis vadovas. Dalyvius vertino kartu su Alisa, po kiekvieno pokalbio darė bendras išvadas, kiekvienas savo atskiro raštiško vertinimo nedarė, bendras balas atsirado diskusijos/aptarimo eigoje. Vertino dalyvių asmenines savybes ir kvalifikaciją. Buvo 2 vertinimo etapai, ne visi dalyviai pateko į 2-ą etapą, ar Alina pateko į 2-ą etapą-nepamena. Prieš atliekant kompetencijų vertinimą, sudalyvavo mokymuose, kaip jį atlikti, kas mokymus organizavo, nepamena ir nepamena, ar gavo pažymėjimą. Kompetencijų vertinimo gaires, klausimyną, pildymo formas rengė darbo grupės, bet tiksliai nežino, kas. Derinimas vyko su personalo skyriumi el. paštu. Formą lipdė A., ji ranka surašydavo ir pastabas, kad geriau būtų galima prisiminti kiekvieną konkretų vertinamą asmenį. Vertinimas sudėjo iš dviejų etapų – tie, kas po pirmo etapo liko už brūkšnio, jiems buvo siūlomos išėjimo sąlygos šalių susitarimu pagal personalo skyriaus parengtą pasiūlymą, nesutikus – buvo antras vertinimo etapas. Vertinimo gairėse buvo numatytas apskundimas, vertinami asmenys tai žinojo, galėjo skųsti, jei netiko. A. per antrąjį vertinimo etapą buvo pasakyta, kad jos vertinimo rezultatai neigiami, gal sutiktų šalių sutarimu išeiti. Liudytojas teigė turintis inžinerinį išsilavinimą, jam pačiam vertinimai ganėtinai naujas reiškinys, bet praėjus mokymus, jį atlikti nebuvo sudėtinga.

15Ieškinys tenkintinas.

16Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl ieškovės Darbo sutarties nutraukimo atsakovo bendrovėje, pastarajam vykdant struktūrinius pertvarkymus, teisėtumo.

17Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo dirbti pagal 2001-03-12 sudarytą darbo sutartį Nr. 1135 (toliau – ir Darbo sutartis), ieškovės Darbo sutartis 2010-10-01 buvo pakeista - ieškovė perkelta į Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Saugos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (t. I, psl. 101-103), nuo 2018 metų sausio jai nustatyta 1036 Eur dydžio atlyginimas (t. II, psl. 140). 2015-10-05 ieškovė pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais (t. I, psl. 46-48). Byloje esantys kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai/sertifikatai rodo, kad ieškovė nuolat tobulino savo kvalifikaciją (t. I, psl. 53). Duomenų, kad ji būtų bausta drausmine tvarka, byloje nėra. Byloje taip pat yra keli atsakovės ieškovei adresuoti siūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu: 2017-07-21 Nr. 2(PS)-1464, 2017-08-24 Nr. 2(PS)-2021, 2017-10-24 Nr. 2(PS)-3530 (t. I, psl. 20-22), ieškovė juos gavo, siūlymo nutraukti darbo santykius nepriėmė. 2017-11-13 ieškovei buvo įteiktas rašytinis įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu (t. I, psl. 23), kuriame yra jos ranka darytas prierašas ,,susipažinau ir supratau“. 2018-03-02 įsakymu Nr. P-993 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Atleidimo įsakymas) darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) (t. I, psl. 9), ieškovė su šiuo įsakymu supažindinta pasirašytinai. Ieškovė buvo atleista iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos administracijos Saugos skyriaus vyr. specialistės pareigų įspėjime minėtu teisiniu pagrindu, nurodyta išmokėti ieškovei priklausantį darbo užmokestį, taip pat kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (38, 28 d. d.) bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Nesutikdama su tokiu įsakymu, ieškovė 2018-03-20 kreipėsi į DGK, kuri, išnagrinėjusi jos darbo bylą, priėmė sprendimą prašymą atmesti (t. I, psl. 10-19).

18Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad atsakovo bendrovėje nuo 2017 metų pradžios vyksta struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai, įtvirtinti vadovo įsakymais bei kitais vidaus teisės aktais (t. I, psl. 74-83, 110-114, 128-133): 2017-06-08 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-344 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinių pertvarkymų“ (toliau - ir Įsakymas dėl struktūrinių pertvarkymų) buvo patvirtintas panaikintų etatų sąrašas, į kurį pateko ieškovė bei visas Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Saugos skyrius. 2017-06-08 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-331 „Dėl vertinimo gairių ir vertintojų sąrašo patvirtinimo“ (t. I, psl. 115) buvo patvirtinta pertvarkomų struktūrinių padalinių darbuotojų kompetencijų vertinimo tvarka (Bendrovės darbuotojų vertinimo gairės) bei vertintojų sąrašas (t. I, psl. 116-120, 121-122), buvo taip pat suformuota kompetencijų vertinimo pavyzdinė lentelė (Kompetencijų vertinimas), parengtas Kompetencijų klausimynas (t. II, psl. 163).

19Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

20Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje struktūrinių pertvarkymų realumas nustatomas pagal tai, ar dėl jų atitinkamą darbą dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi jam priskirtų darbo funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir 2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06- 30 nutarties c. b. Nr. 3K-3-336-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis c. b. Nr. e3K-3-477-1075/2017). Pabrėžtina, kad darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

22Susipažinus su byloje esančiais atsakovo pateiktais rašytiniais dokumentais dėl įmonėje atliekamų struktūrinių pertvarkymų, matyti, kad pokyčiai iš tiesų yra realūs, konkretūs, įforminti vadovo įsakymais bei kitais vidaus teisės aktais. Jų vykdymo eigoje buvo panaikintas visas skyrius, kuriame ieško dirbo, iš 121 buvusių etatų, susijusių su prevencija ir sauga, palikti buvo 83. Bylos duomenimis ieškovės vykdytos darbo funkcijos išties tapo perteklinėmis, nes jos atliekamos pagrindinės darbo funkcijos iš esmės buvo techninio pobūdžio bei fiziškai nesusijusios su sauga tiesiogiai: asmens saugos kortelių išdavimas, pranešimų apie nelaimingus atsitikimus rengimas, informacijos suvedimas į kompiuterį, darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis saugos priemonėmis, prevencijos kontrolė ir pan.. (t. I, psl. 47). Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad darbdaviui vykdant saugos ir prevencijos funkcijų centralizavimą, buvo siekiama atsisakyta šių perteklinių ar besidubliuojančių funkcijų, todėl Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Saugos skyrius buvo panaikintas ir kartu panaikintas Geležinkelių infrastruktūros Saugos skyriaus vyresniojo specialisto etatas. Sutiktina ir su atsakovo paaiškinimu, kad norint išlaikyti geriausius darbuotojus su aukštomis kompetencijomis naujai sukurtame Prevencijos departamente, buvo būtina nustatyti ir buvo nustatyti atrankos kriterijai, kurie įtvirtinti Įsakymo dėl struktūrinių pertvarkymų 3.3 punkte, „<...> kuriais remiantis buvo sprendžiama, ar darbuotojui bus siūlomos konkrečios pareigos šiuo Įsakymu įsteigtame struktūriniame padalinyje ar struktūriniame vienete, ar, esant poreikiui, įstatymų nustatyta tvarka bus priimamas sprendimas dėl darbuotojo atleidimo“.

23Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, kad ieškovės atleidimui iš darbo priežastys buvo, t. y. buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, tačiau atsakovė, realizuodama ieškovės atleidimą, atleidimo procedūrą taikė netinkamai dėl žemiau išdėstyto.

24Pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. darbdavys turi teisę nutraukti su darbuotoju darbo sutartį, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

25Pagal DK 57 str. 2 d. nuostatą darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

26Šio straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.

27Taigi pagal DK 57 str. 3 d. 3 ir 4 punktus, nustatant atleidžiamųjų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietoje <...> kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje (3 punktas), ir kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai (4 punktas).

28Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo pagal 2001-03-12 sudarytą darbo sutartį, yra gimusi 1958 metais (jos teigimu, iki senatvės pensijos jai buvo likę keli mėnesiai (ir darbdavys to neginčijo)), todėl DK 57 str. 3 d. 3 ir 4 punktuose įtvirtintos garantijos jos atžvilgiu taikytinos besąlygiškai.

29Pagal minėto straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

30Bylos medžiaga rodo, kad darbdavys numatė tam tikrą darbuotojų, su kuriais nebus pratęsiami darbo teisiniai santykiai, atrankos mechanizmą jų individualaus vertinimo būdu. 2017-06-08 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-331 „Dėl vertinimo gairių ir vertintojų sąrašo patvirtinimo“ (t. I, psl. 115) buvo patvirtinta pertvarkomų struktūrinių padalinių darbuotojų kompetencijų vertinimo tvarka (Bendrovės darbuotojų vertinimo gairės) bei vertintojų sąrašas (t. I, psl. 116-120, 121-122), buvo taip pat suformuota kompetencijų vertinimo pavyzdinė lentelė (Kompetencijų vertinimas), parengtas Kompetencijų klausimynas (t. II, psl. 163).

31Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, realizuodama ieškovės atleidimą aptariamu pagrindu ir atlikdama DK 57 str. 3 d. numatytą jai tenkančią prievolę, būtų derinusi nustatytus darbuotojų atrankos kriterijus ir atsakovės šiuo suformuotą atrankos mechanizmą su bendrovės darbo taryba ar profesine sąjunga, kuri atsakovės bendrovėje yra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad darbuotojų vertinime dalyvautų darbo tarybos nariai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kas rengtų Kompetencijų vertinimo lentelę bei Kompetencijų klausimyną, buvo ir kaip kompetencijų vertintojų sąraše esantys asmenys parengti atlikti kompetencijų vertinimą, nors tokia aplinkybe atsakovė atsikirsdamas į ieškinį rėmėsi.

32Atleidžiamų darbuotojų atranka sudėtinė ginčo atveju esančio atleidimo mechanizmo dalis, kuri yra labai reikšminga ir esminė darbuotojui, nes vertinimo rezultatai įtakoja jo teisę būti paliktam darbe ir turėti pragyvenimo šaltinį, todėl tokia atrankos/vertinimo procedūra turi būti maksimaliai objektyvi, nešališka ir neformali, netinkamai ir neobjektyviai bei šališkai atliktos vertinimo procedūros rezultatu negalima pridengti darbdavio siekio atsikratyti nepageidaujamais darbuotojais dėl įmonėje atliekamų struktūrinių pertvarkymų.

33Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, jog minėto DK 57 str. 3 d. 3 p. nuostatų ir DK 2 str. nuostatų turinio prasme, atsakovas, nustatydamas atleidžiamųjų darbuotojų atrankos kriterijus ir atlikdamas vertinimą, jį, be jau nustatytų virš minėtų darbdavio padarytų esminių procedūrinių pažeidimų (atlikus vienašališkai), atliko neobjektyviai, pakankamai formaliai ir ganėtinai tendencingai.

34Darbuotojų vertinimui tapus esminiu atrankos - atleisti ar palikti darbuotoją darbovietėje - kriterijumi, šiam vertinimui turėjo būti skiriamas ypač didelis dėmesys. Toks darbuotojų vertinimas turėjo būti atliekamas pagal aiškius kriterijus ir tvarką, su kuria turėjo būti supažindinti ir patys darbuotojai, kuriems turėjo būti išaiškinta tiek atrankos paskirtis, vertinimo rezultatų ir konkrečių sprendimų priėmimo pasekmė bei apskundimo tvarka, kas nebuvo padaryta (tą patvirtino ir abu teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovės sudarytos komisijos vertintojai - nariai).

35Nagrinėjamu atveju, byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma, teismo įsitikinimu, patvirtino ieškovės argumentus, o būtent, kad atsakovės vykdytas darbuotojų vertinimas nebuvo visiškai objektyvus ir kompetentingas, buvo suformuotas pagal neaišku kieno ir kaip nustatytus subjektyvius kriterijus, o pats vertinimo rezultatas, turėjęs akivaizdžios neigiamos įtakos ilgametės darbuotojos darbo santykių tęstinumui, buvo neaišku kuo sąlygotas ir akivaizdžiai tendencingas.

36Išklausius byloje liudytojais apklaustų asmenų (komisijos narių – vertintojų) paaiškinimus, susidaro pakankamai tvirta prielaida išvadai, kad atsakovės darbuotojų (įskaitant ir ieškovę) atranką vykdė atsitiktiniai tos pačios atsakovės darbuotojai, pasirinkti atsakovės nuožiūra, neturintys pakankamos gyvenimiškos ir profesinės patirties, nekalbant apie jų gebėjimą vertinti darbuotojus, dirbančius akivaizdžiai pagal kitas darbines pozicijas.

37Nė vienas iš teismo posėdyje liudytojais apklaustų atsakovės darbuotojų - vertinimo komisijos narių - negalėjo atsakyti ir neatsakė į klausimą, kas konkrečiai ir kuo remiantis nustatė būtent tokius kompetencijų vertinimo kriterijus, kokie buvo aplamai vertinimo kriterijai ir pan.. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad tokius konkrečius kriterijus, atsakovės atstovo pateiktą klausimyną, tariamai kuriuo buvo vadovautasi vykdant vertinimą (pravedinėjant pokalbius su darbuotojais), būtų patvirtinęs darbdavys. Atsakovės liudytojai patvirtino, jog rezultatas buvo palyginamasis, taip pat nurodė, jog pokalbiai nebuvo įrašinėjami, kas labai keista imant domėn aptariamų vertinimų svarbumą, lėmusį darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimą. Liudytojai negalėjo atsakyti ir į klausimą, kaip susiformavo bendras balas, ir kodėl nebuvo kiekvieno komisijos nario atskirai suformuotų vertinimų, kuriuos sudėjus, galima būtų kalbėti apie bendrą balų visumoje. Liudytojai negalėjo nurodyti kada, kas ir kaip konkrečiai apmokė juos vertinti kitus įmonės darbuotojus. Teismui kyla didelių abejonių, ar patys turėjo pakankamus gebėjimus vertinti kitų asmenų profesinę kvalifikaciją.

38Teismui kyla didelių abejonių ir dėl atsakovo atlikto vertinimo trukmės ir pačio pokalbio eigos, ieškovei nurodžius, jog faktiškai jokios apklausos nebuvo ir kad pats pokalbis truko tik kelias minutes. Šiuo aspektu pastebėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti visų įmonėje vykstančių procesų skaidrumą ir stabilumą, tai jo, o ne darbuotojo pareiga. Todėl darbdavys privalėjo pasirūpinti ne tik atrankos kriterijų (minėtų Gairių) ir vertinimo komisijos suformavimu, bet ir atliekamos vertinimo procedūros įgarsinimu ar protokolavimu.

39Pastebėtina ir tai, kad posėdyje apklausti liudytojai patvirtino ir pripažino aplinkybę, kad ne viso klausimyno lentelėje buvusios pozicijos yra užpildytos (t. I, psl. 124), tačiau negalėjo paaiškinti kodėl. Tai rodo, kad darbdavys ketinamų atleisti darbuotojų atrankos procedūrą vykdė ne tik formaliai, bet ganėtinai atsainiai, jos nekontroliuodamas ir neteikdamas šiam svarbiam procesui jokios reikšmės. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad darbuotojai nebuvo išaiškinta atlikto vertinimo apskundimo teisė, taip pat tai, kad ji nebuvo supažindinta su jos atžvilgiu atlikto vertinimo rezultatu. Tokių duomenų byloje nėra.

40Taigi šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina ieškovės byloje išsakytą poziciją ir, priešingai, paneigia darbdavio išsakytus argumentus dėl jokių pažeidimų atleidžiant darbuotoją nebuvimo (CPK 178 str. 185 str.).

41Sprendime virš minėta, kad pagal DK 57 str. 2 d. nuostatą, Darbo sutartis su ieškove ginčijamu pagrindu galėjo būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

42Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad darbdavys atliktų šią jam deleguotą pareigą: nėra jokių įrodymų, kad siūlytų ieškovei bent kokią kitą laisvą darbo vietą, o manyti, kad tokių nebuvo, pagrindo nėra. Atsakovės šiuo išreikšti teiginiai, kad ieškovė pati turėjo domėtis galimomis esamomis darbo vietomis, kurios viešai skelbiamos atsakovės internetiniame puslapyje, yra nepagrįsti, neatitinka minėtos normos turinio išreikšti konkrečiai ieškovei siūlymą, į kurį ji turi atsakyti sutikimu ar nesutikimu, ir nešalina atsakovei tokios įstatymo jai deleguotos pareigos.

43Šio straipsnio 7 dalies pagrindu darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

44Taigi ieškovė, kuriai iki senatvės pensijos buvo likę mažiau kaip dveji metai, apie Darbo sutarties nutraukimą turėjo būti įspėta ne prieš du, kaip padarė darbdavys, o prieš tris mėnesius, kaip numato įstatymas. Todėl ir dėl šio yra akivaizdus darbdaviui tenkančios pareigos pažeidimas.

45Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad laikyti ieškovės atleidimą iš darbo šiuo konkrečiu ginčo atveju teisėtu negalima, priešingu atveju, darbdaviui būtų sudarytos sąlygos elgtis darbuotojo atžvilgiu neteisėtai ir nesąžiningai (DK 2 str.).

46Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.

47Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir teismui nustačius, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui nustatyto dydžio išmokas (kompensacijas), t. y. teismas gali taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, ir tai yra teismo diskrecijos teisė.

48Darbuotoja neprašė būti grąžinta ir tokių galimybių, teismo manymu, nėra, nustačius, kad jos etatas yra panaikintas ir pačiai ieškovei teigiant, kad 2018-06-08 ji būtų sulaukusi senatvės pensijos. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti įmonės, įstaigos ar organizacijos struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, taigi ir įpareigoti atkurti panaikintas pareigybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių ar kitų priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2013-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013).

49Tokiu atveju laikytina, kad esant įrodytam ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumui, kurį lėmė darbdavio padaryti esminiai procedūriniai darbuotojos atleidimo iš darbo pažeidimai, ir teismui pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, laikytina, kad tarp ginčo šalių sudaryta Darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 6 d.), darbuotojos negrąžinus į darbą jos naudai taikomi ryšium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu DK 218 str. numatyti kompensavimo mechanizmai atsižvelgiant į šio teismo sprendimo priėmimo laiką.

50Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieškovės naudai iš atsakovės išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: iki jo priėmimo dienos (imtinai) – 8648 Eur (1034 Eur vidutinis mėnesio atlyginimas x 8 mėn. + 376 Eur už 8 darbo dienas, vienos darbo dienos vidurkiu imant 47 Eur (1034 Eur/22 d. d. (metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2017 m.)), neatskaičius mokesčių, ir po 47 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki šio teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

51Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieškovės naudai taip pat turėtų būti priteista šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovei buvo išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (dėl šio fakto šalys ginčo nekėlė) (t. II, psl. 142), ieškovės naudai iš atsakovės išieškotina keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 4136 Eur Eur (1034 Eur x 4), neatskaičius mokesčių.

52Sutinkamai su DK 57 straipsnio 9 dalį, atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.

53Teismas nemažina ieškovei priklausančių išmokėti ir šiuo teismo sprendimu konstatuotų sumų dydžio, atsižvelgdamas į atleidimo pagrindą, nustatytus atleidimo pažeidimus ir į tai, kad atleisdamas 17 metų įmonėje išdirbusią darbuotoją iš darbo, darbdavys net nesvarstė DK 57 str. 9 d. numatyto pagrindo taikyti jai papildomą išmoką dėl jos ilgalaikio nepertraukiamo darbo atsakovės bendrovėje.

54Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.

55Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl atleidimo pagrindo pakeitimo į DK 59 str. 1 d. numatytą pagrindą, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei priklausančią vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (ne mažiau kaip šešių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) (t. II, psl. 156-157) ir bylą šioje reikalavimo dalyje (pagal ieškinio rezoliucinės dalies 3 punktą) prašė nutraukti, nurodydama, kad jai žinomos bylos dalies nutraukimo atsisakius kai kurių reikalavimų pasekmės. Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimų ir bylą šioje atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukia (CPK 293 str. 4 p.).

56Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

57Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).

60Tenkinus ieškovės ieškinį, jai iš atsakovės priteistina 1200 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str.) (t. II, psl. 152-153).

61Šioje byloje susidarė 3,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, kadangi jos viršija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), šios pašto išlaidos išieškotinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

62Iš atsakovės taip pat išieškotina valstybės naudai 287,64 Eur žyminio mokesčio, tenkančio mokėti nuo patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo jis, kaip darbdavys, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) (8648 Eur + 4136 Eur x 3 proc. x 0,75). Tokiu būdu valstybei iš atsakovės išieškotina 291 Eur (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus)

63Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

Nutarė

64ieškinį tenkinti.

65Pripažinti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jos į darbą, pripažinti, kad 2001-03-12 Darbo sutartis Nr. 1135 tarp ieškovės A. J. (a.k. ( - ) ir atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

66Išieškoti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842), 4136 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt šeši Eur), neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo.

67Išieškoti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842), 8648 Eur (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai), neatskaičius mokesčių, ir po 47 Eur (keturiasdešimt septini Eur), neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos).

68Nutraukti civilinę bylą atsisakyto ieškinio rezoliucinės dalies 3 p. dalyje.

69Išieškoti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.

70Išieškoti iš atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842), 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

71Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-04-19 sprendimas Nr. DGKS-2212, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-5979/2018, netenka galios.

72Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J.... 3. Teismas... 4. ieškovė A. J. (toliau – ir darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės... 5. Nurodė, jog 2017-11-13 akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau... 6. Ieškovė mano, jog iš darbo buvo atleista nesąžiningai ir neteisėtai, kad... 7. Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl... 8. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės... 9. Nurodė, jog 2001-03-12 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo... 10. Atsakovė mano, jog ieškovės teiginiai dėl neteisėto ir neobjektyvaus... 11. Atsakovo teigimu, ieškovė buvo nuolat konsultuojama personalo darbuotojų... 12. Atsakovė mano, jog DGK išsamiai išanalizavo ieškovės situaciją, padarė... 13. 2018-09-17 vykusio posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. (buvusi L.)... 14. 2018-09-17 vykusio posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. (posėdžio garso... 15. Ieškinys tenkintinas.... 16. Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl ieškovės Darbo sutarties... 17. Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo dirbti pagal... 18. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad atsakovo bendrovėje nuo 2017 metų... 19. Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.... 20. Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje struktūrinių pertvarkymų realumas... 22. Susipažinus su byloje esančiais atsakovo pateiktais rašytiniais dokumentais... 23. Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, kad ieškovės atleidimui iš darbo... 24. Pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. darbdavys turi teisę nutraukti su darbuotoju darbo... 25. Pagal DK 57 str. 2 d. nuostatą darbo organizavimo pakeitimai ar kitos... 26. Šio straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad jeigu perteklinę darbo funkciją... 27. Taigi pagal DK 57 str. 3 d. 3 ir 4 punktus, nustatant atleidžiamųjų... 28. Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo pagal 2001-03-12 sudarytą... 29. Pagal minėto straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė... 30. Bylos medžiaga rodo, kad darbdavys numatė tam tikrą darbuotojų, su kuriais... 31. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, realizuodama ieškovės... 32. Atleidžiamų darbuotojų atranka sudėtinė ginčo atveju esančio atleidimo... 33. Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, jog minėto DK 57 str. 3 d. 3 p.... 34. Darbuotojų vertinimui tapus esminiu atrankos - atleisti ar palikti darbuotoją... 35. Nagrinėjamu atveju, byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma, teismo... 36. Išklausius byloje liudytojais apklaustų asmenų (komisijos narių –... 37. Nė vienas iš teismo posėdyje liudytojais apklaustų atsakovės darbuotojų -... 38. Teismui kyla didelių abejonių ir dėl atsakovo atlikto vertinimo trukmės ir... 39. Pastebėtina ir tai, kad posėdyje apklausti liudytojai patvirtino ir... 40. Taigi šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina ieškovės byloje... 41. Sprendime virš minėta, kad pagal DK 57 str. 2 d. nuostatą, Darbo sutartis su... 42. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad darbdavys atliktų šią jam... 43. Šio straipsnio 7 dalies pagrindu darbo sutartis nutraukiama įspėjus... 44. Taigi ieškovė, kuriai iki senatvės pensijos buvo likę mažiau kaip dveji... 45. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad laikyti ieškovės atleidimą iš... 46. Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.... 47. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus atleidimą... 48. Darbuotoja neprašė būti grąžinta ir tokių galimybių, teismo manymu,... 49. Tokiu atveju laikytina, kad esant įrodytam ieškovės atleidimo iš darbo... 50. Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieškovės naudai iš atsakovės išieškotinas... 51. Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieškovės naudai taip pat turėtų būti... 52. Sutinkamai su DK 57 straipsnio 9 dalį, atleidžiamam darbuotojui įstatymo... 53. Teismas nemažina ieškovei priklausančių išmokėti ir šiuo teismo... 54. Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad... 55. Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl... 56. Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje... 57. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą,... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 60. Tenkinus ieškovės ieškinį, jai iš atsakovės priteistina 1200 Eur advokato... 61. Šioje byloje susidarė 3,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto)... 62. Iš atsakovės taip pat išieškotina valstybės naudai 287,64 Eur žyminio... 63. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 64. ieškinį tenkinti.... 65. Pripažinti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu,... 66. Išieškoti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovės AB ,,Lietuvos... 67. Išieškoti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovės AB ,,Lietuvos... 68. Nutraukti civilinę bylą atsisakyto ieškinio rezoliucinės dalies 3 p.... 69. Išieškoti ieškovės A. J. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovės AB ,,Lietuvos... 70. Išieškoti iš atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842),... 71. Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos... 72. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu...