Byla 2A-711-178/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešosios įstaigos „Amžiaus žiedas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-94-340/2015 pagal ieškovo Viešosios įstaigos „Amžiaus žiedas“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eltopas“ dėl sutarties nutraukimo bei žalos atlyginimo ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eltopas“ priešieškinį ieškovui Viešajai įstaigai „Amžiaus žiedas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovo 2010 m. kovo 31 d. sudarytą sutartį dėl Poilsio namų komplekso, Jakštonių km., Kaišiadorių raj. projektavimo paslaugų (toliau – Sutartis), priteisti iš atsakovo 64 496 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. (t. 2, 74-79). Nurodė, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo atlikti Poilsio namų komplekso, Jakštonių km., Kaišiadorių raj., projektavimo paslaugas; atliktus projektavimo darbus įsipareigojo perduoti iki 2010 m. birželio 30 d. Po to tarp šalių buvo pasirašytas 2010 m. rugpjūčio 16 d. papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl papildomų darbų (kondicionavimo, „protingo namo“ elementų ir pan.) atlikimo (toliau – Papildomas susitarimas); atsakovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus iki 2011 m. vasario 18 d. Atsakovas perdavė darbus tik 2011 m. rugpjūčio 8 – 9 d. d., t.y. pavėlavęs. Ieškovas nurodė, jog jam darbų atlikimo terminai buvo svarbūs, nes už projektą buvo numatyta atsiskaityti iš ES struktūrinių fondų lėšų. Dėl atsakovo veiksmų (pavėluoto atliktų darbų perdavimo) jis negalėjo kitai įmonei (UAB „Lux Vivere“) pateikti techninio projekto, kurį savo ruožtu buvo įsipareigojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d. parengti verslo planą pagal ES struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programą VP-3-2.4-SSADM-02-V, tačiau neparengė verslo plano. Dėl atsakovo veiksmų jis taip pat pavėlavo kreiptis dėl ES paramos, atitinkami negavo ir negalėjo gauti jokio teigiamo ar neigiamo atsakymo dėl paramos gavimo. Be to, atsakovo projektas turi akivaizdžių trūkumų. Nesant atskiro šalių susitarimo pratęsti darbų atlikimo terminus, visi neigiami padariniai tenka vykdytojui. Nurodė, jog projekto įgyvendinimo tikslais kreipėsi į įvairias įmones ir užsakė darbus, reikalingus projekto įgyvendinimui (UAB „Lux Vivere“ – verslo plano paruošimas (30 000 Lt), E. B. požeminių darbų įmonė (16 000 Lt už sklypų geologinius tyrinėjimus) ir kt.), bendra atliktų darbų suma 64 496 Lt. CK 6 127 straipsnis numato, kad sutarties šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalys nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį ir tas pažeidimas yra esminis. Nurodė, jog jam buvo svarbus projekto įvykdymo terminas, atsakovas jį pažeidė, be to projektas atliktas su trūkumais, kurių atsakovas neištaisė, todėl sutartis nutrauktina. CK 6.652 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbą ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovo sumokėtos kitoms įmonėms sumos laikytinos nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovo.

5Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 770 743,24 Lt skolos. Atsakovas nurodė, kad pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą atliko projektavimo darbus ir papildomus darbus. Ieškovas vengė priimti atliktus darbus, juos priėmė tik 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d. priėmimo – perdavimo darbų aktais ir be jokių pastabų dėl jų kokybės ar terminų. Priėmimo – perdavimo aktų pagrindu ieškovui buvo pateiktos dvi sąskaitos 720 593,24 Lt sumai ir 50 150 Lt sumai. Ieškovas iki šiol neapmokėjo PVM sąskaitų – faktūrų. Šios skolos neapmokėjimas lėmė atsakovo bankrotą. Sutarties 3.1 punktas numato ieškovo pareigą mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną; ieškovas turi sumokėti delspinigius už 183 dienas nuo skolos sumos, t.y. 28 209 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovui iš ieškovo 223 222, 67 EUR skolos ir 8 170,02 EUR delspinigių, iš viso 231 392, 69 EUR, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas valstybei, o 2015 m. kovo 3 d. papildomu sprendimu priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Teismas nurodė, kad Sutartis pagal šalių įsipareigojimų turinį yra projektavimo rangos sutartis (CK 6.700 str. 1 d.). Šalių projektavimo rangos santykiams taikomos jų Sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatos, Civilinio kodekso XXXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos bei CK normos, reglamentuojančios bendruosius rangos santykius. Nurodė, kad ieškovas be pastabų ir išlygų priėmė atsakovo atliktus darbus pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, ir sprendė, kad šis faktas sukuria prezumpciją, jog ieškovas gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės bei praleistų Sutartyje ir Papildomame susitarime numatytų terminų darbų priėmimo metu neturėjo. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovo prievolė pagal Sutartį ieškovui pasibaigė tinkamu įvykdymu, dėl to Sutartis negali būti nutraukta CK 6.127 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, ieškovo (užsakovo) teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą liko neįgyvendinta. Nurodė, kad kreditoriui priėmus įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (CK 6.123 str. 2 d.). Teismo manymu, nagrinėjamoje byloje ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad techninis projektas atliktas su esminiais trūkumais, nes ieškinio motyvai dėl atsakovo atlikto techninio projekto esminių trūkumų neapibrėžti, nekonkretūs. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo teismo buvo atmestas, nes ieškovo nurodyti tokie trūkumai, kaip atsakingų asmenų parašų ar originalių dokumentų nebuvimas, ekspertinio tyrimo nereikalauja, kitokių konkrečių techninio projekto trūkumų ieškovas nenurodė. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo atliktas techninis projektas yra kokybiškas, atitinkantis įstatymų, reglamentuojančių statinių projektavimą, reikalavimus, techninio projekto ekspertizė jau buvo atlikta ir nenustatė jokių techninio projekto trūkumų. Kaišiadorių rajono savivaldybė išdavė statybos leidimus pagal parengtus statinių projektus, statybos leidimuose yra visų techninio darbo projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams privalančių patikrinti institucijų atstovų suderinimai. Teismas konstatavo, jog ieškovo argumentas, kad atsakovas iš esmės pažeidė Sutartyje numatytą projektavimo darbų atlikimo terminą, dėl ko darbų rezultatas neteko prasmės, taip pat neįrodytas. Nors ieškovas teigia, jog Sutarties vykdymo terminas raštu nebuvo pratęstas, todėl nuo 2010 m. birželio 30 d. atsakovas turi būti laikomas pažeidusiu prievolę, bylos medžiaga patvirtina, kad Sutarties nuostata dėl darbų atlikimo ir perdavimo terminų buvo pakeista - projektavimo darbų vykdymo eigoje ieškovas keitė atsakovui projektavimo užduotį, atitinkamai buvo pratęsiami projektavimo darbų vykdymo terminai, ką patvirtino apklausti atsakovo liudytojai D. B., D. S., G. B.. Kokių nors pastabų ar pretenzijų dėl užsitęsusių terminų iš užsakovo pusės nebuvo. Užsakovas turėjo žemės sklypų savininkų sutikimą projektuoti, tačiau jam nepavyko susitarti su savininkais dėl jų pirkimo, nuomos ar panaudos, dėl ko užsakovas prarado interesą projektui. Esminis projektavimo užduoties pakeitimas objektyviai pareikalavo papildomo laiko. Šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, susitarė, kad Papildomas susitarimas yra neatskiriama Sutarties dalis, t.y. Papildomu susitarimu šalys pratęsė visų projektavimo darbų užbaigimo terminą ir galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymą iki 2011 m. vasario 18 d., todėl Papildomu susitarimu numatytą papildomų darbų atlikimo terminą (2011-02-18) teismas vertino kaip susitarimą dėl galutinio visų darbų priėmimo –perdavimo termino pratęsimo. Statybos leidimai buvo gauti, ergo projektai buvo atlikti ir suderinti, padaryta jų ekspertizė iki statybų leidimų išdavimo 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. vasario 2, 14 d. d. Duomenų, kad atsakovas, realiai atlikęs projektavimo darbus ir gavęs statybų leidimus, būtų vengęs juos perduoti ieškovui (užsakovui), byloje nėra. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad tai, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai buvo pasirašyti 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d., t.y. po Sutartyje numatyto termino, įvyko dėl ieškovo kaltės – atliktų darbų priėmimo vilkinimo be priežasties. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus dėl darbų atlikimo termino praleidimo neigiamų pasekmių - galimybės kreiptis dėl ES struktūrinės paramos netekimo, nes pagal Europos komisijos patvirtintą 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas finansavimo ir administravimo sutartys galėjo būti sudaromos iki 2013 m. gruodžio 31 d., o ieškovas nepateikė jokių racionalių argumentų, kodėl jis, gavęs rangos darbų rezultatą 2011 m., negalėjo parengti verslo plano ir kreiptis į Centrinę projektų valdymo agentūrą dėl ES finansavimo savo projektui iki 2013 m. pabaigos. Todėl, ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų - Sutarties pažeidimo, teismas reikalavimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.127 str.) atmetė.

8Teismas nurodė, kad atsakovas įrodė, jog pagal šalių Sutartį ir Papildomą susitarimą atliko projektavimo darbus ir papildomus darbus, atlikti darbai buvo perduoti ieškovui priėmimo – perdavimo aktais be pastabų. Byloje nustačius, kad ieškovas nesikreipė į Centrinę projektų valdymo agentūrą dėl ES finansavimo savo projektui dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo veiksmais, teismas sprendė, kad ieškovui kilo prievolė atsiskaityti už atliktus darbus per vienerius metus nuo rangos darbų atlikimo momento, t.y. prievolė atsiskaityti pagal Sutartį atsirado nuo 2012 m. vasario 14 d. Todėl teismas tenkino priešieškinį.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas VšĮ „Amžiaus žiedas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus – UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės (pirminis) aktą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo tokius argumentus.

111. Teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio, 246 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl apelianto atstovės ligos ir išnagrinėjo bylą be apelianto atstovų. Dėl padaryto pažeidimo neteisingai išsprendė bylą, todėl yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

122. Iš Sutarties nuostatų aišku, kad iš esmės apmokėjimas atsakovui turėjo būti vykdomas iš ES struktūrinės paramos lėšų. Todėl projekto atlikimas laiku buvo svarbus dėl finansavimo gavimo. Pagal Sutarties nuostatas atsiskaitymas su atsakovu bus atliktas patvirtinus galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo lėšų užskaitymo iš ES struktūrinių fondų į apelianto sąskaitą dienos. Jei sutartis su ES struktūriniais fondais nebus sudaryta, apeliantas sumoka atsakovui už padarytą projektą ir gautą statybos leidimą per vienerius metus nuo ES struktūrinių fondų atsakymo gavimo dienos. Dėl papildomų darbų šalys susitarė, jog jie bus apmokami iš ES struktūrinių fondų lėšų.

133. Atsakovas darbus perdavė tik 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d. Tik dėl pažeistų darbų atlikimo terminų apeliantas pavėlavo kreiptis dėl ES paramos gavimo. Dėl pavėlavimo atlikti darbus apeliantas negalėjo ir gauti nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo dėl ES gavimo. Todėl nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo prievolė baigėsi tinkamu jos įvykdymu ir Sutartis negali būti nutraukta CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu.

144. Nesutiktina su teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas prievolę įvykdė netinkamai. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą skirti ekspertizę projektui įvertinti. Pateikiama UAB „Ekspertika“ išvada dėl vieno iš techninio projekto (Senelių poilsio namai) neatitinka galiojančių normatyvinių dokumentų bei teisės aktų reikalavimų ir galėtų būti tvirtinamas tik po pataisymų ir papildymų – projekte numatytas didesnis nei leistina sklypo užstatymo tankumas; projekto dokumentai nepasirašyti, be antspaudų ir identifikavimo numerių; nėra atestuoto projekto dalies vadovo parašų; pastatų aukštis yra didesnis nei numatytas detaliajame plane; nenurodyti patalpų pagrindiniai matmenys; padaryti pažeidimai, susiję su katilinės projektavimu, šaldymo vėdinimo ir kondicionavimo dalimis. Apeliantas pats nėra ekspertas, todėl neturėjo galimybės nustatyti techninio projekto (ne)atitikimą teisės aktų reikalavimams ir negalėjo pareikšti pretenzijų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl projekto tinkamumo (statybos leidimų išdavimas) prieštarauja UAB „Ekspertika“ išvadoms.

155. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo pakeistas. Sutartyje buvo numatyta, kad darbus atsakovas turi perduoti iki 2010 m. birželio 30 d., o papildomus darbus – iki 2011 m. vasario 18 d. Dėl terminų keitimo byloje jokių įrodymų nėra.

166. Liudytojų D. B., D. S., G. B. parodymai dėl to, kad apeliantas pats keitė projektavimo užduotį ir atitinkami terminus, neatitinka tikrovės. Byloje yra kalendorinis darbų atlikimo grafikas apie trijų statinių techninius projektus, todėl liudytojų parodymai, kad pradžioje turėjo būti projektuojamas vienas pastatas, nėra teisingi. Atsakovas – savo srities profesionalas – turėjo ir privalėjo įvertinti savo pajėgumus laiku ir pagal Sutartį atlikti ir perduoti darbų rezultatus.

177. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Papildomame susitarime numatytas 2011 m. vasario 18 d. terminas yra galutinis visų (o ne papildomų) darbų atlikimui. Be to, ir šis terminas prievolei įvykdyti pažeistas – darbai perduoti 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d. Visiškai nepagrįsta įrodymais teismo išvada, kad darbų perdavimą vilkino pats apeliantas, juo labiau, kai atsakovas juos galėjo perduoti ir vienašališkai.

188. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl ES finansavimo apeliantas galėjo kreiptis iki 2013 m. pabaigos. Pagal apelianto sutartį su UAB „Lux Vivere“, rengiančia verslo projektus, susijusius su ES struktūrine parama, buvo nustatyta, kad projektinė dokumentacija turi būti pateikta iki 2010 m. gruodžio 31 d. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantas, gavęs darbų rezultatą 2011 m. rugpjūčio mėn., vis tiek turėjo galimybę pratęsti sutartį su UAB „Lux Vivere“ ir kreiptis dėl ES paramos gavimo.

19Atsakovas BUAB „Eltopas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą aplikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus.

201. Apelianto atstovės neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikytinas svarbia neatvykimui pateisinti priežastimi. Tokia priežastis laikoma svarbia tik esant konkretaus atvejo išskirtinėms aplinkybėms. Bylos eigoje apeliantą atstovavo ne tik atstovė, bet ir jo vadovas. Byla jau tęsiasi ilgą laiką, ji buvo ne kartą atidėta dėl apelianto kaltės. Be to, apeliantas nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų lėmusios kitokio procesinio sprendimo priėmimą atstovės dalyvavimo teismo posėdyje atveju.

212 . Teismo padarytos išvados dėl projektavimo darbų atlikimo savalaikiškumo yra pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantui iki 2011 m. vasario 14 d. buvo išduoti visi statybos leidimai, tačiau ir po to apeliantas delsė pasirašyti darbų priėmimo aktus, tokiu būdu siekdamas išvengti jų apmokėjimo.

223. Apeliantas nepateikė jokių racionalių argumentų, kodėl jis, gavęs darbų rezultatą 2011 m., negalėjo iki 2013 m. pabaigos, t.y. beveik trejus metus kreiptis dėl ES paramos gavimo. Tai galėjo sąlygoti ne apelianto nurodomos priežastys, o tai, kad statybos leidimų gavimo metu paaiškėjo, jog apeliantas neturėjo nuosavybės, nuomos ar panaudos teisių į sklypus, kur buvo planuojama statyti statinius.

234. UAB „Ekspertika“ teikiamas dalinės ekspertizės aktas vertintinas itin kritiškai: neaišku, kokius dokumentus apeliantas buvo pateikęs ekspertizei, kokiais teisės aktais buvo vadovaujamasi atliekant ekspertizę, atliktas tik dalies projekto vertinimas, aktas tinkamai nepasirašytas. Tuo tarpu realiai projekto techninė ekspertizė buvo atlikta dar prieš išduodant statybos leidimus, o iki pat ieškinio pateikimo apeliantas ir nekėlė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.

245. Apeliantas nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo termino nesilaikymo. Apeliantui priėmus atliktus darbus, šalių sudaryta Sutartis laikytina pasibaigusia, todėl visiškai nepagrįstas reikalavimas dėl jos nutraukimo.

256. Apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl priešieškinio tenkinimo nepagrįstumo. Todėl skundžiamas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti paliktas nepakeistu.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Byloje kilo ginčas, ar atsakovas tinkamai vykdė projektavimo rangos sutarties nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Dėl CPK normų pažeidimų, žodinio bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų priėmimo.

31Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo neatvykus dėl ligos į teismo posėdį apelianto atstovei. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 42 straipsnio nuostatos, nes apeliantas negalėjo pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis teisėmis visa apimtimi, taip pat CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bylos atidėjimo neatvykus ieškovui (jo atstovui). Anot apelianto, bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme be ieškovo (apelianto) yra pagrindas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka sudarant apeliantui galimybę teikti paaiškinimus, užduoti klausimus ir pan. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant apeliantui (jo atstovui), pažeidė procesinės teisės normas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju šių normų pažeidimas, išskyrus atvejus, kai jų pažeidimas reiškia absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2, 3 d. d.), priimto procesinio sprendimo naikinimą galėtų lemti tik tais atvejais, jei dėl pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Taip pat teisėjų kolegija nemato pakankamo pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinio proceso taisyklės, kad žodinio proceso tvarka byla nagrinėjama tik teismui pripažinus tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.), kitaip tariant, išskirtiniais atvejais.

32Iš bylos duomenų matyti, kad į paskutinį teismo posėdį neatvyko nei apelianto atstovė, nei jo vadovas. Pastarasis bylos eigoje taip pat yra dalyvavęs teismo posėdžiuose, dalyvavo ir priešpaskutiniame teismo posėdyje ir buvo informuotas apie kito posėdžio laiką ir vietą (t. 1, b.l. 127, t. 2, b.l. 81, 146, 150). Jokių aplinkybių, kurios trukdė jam atvykti į paskutinį bylos nagrinėjimą, apeliantas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Apelianto atstovė nurodo, kad buvo informavusi teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Teismui tai buvo žinoma, tačiau buvo nutarta nagrinėti bylą apelianto atstovei neatvykus. Tačiau pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį nei liga, nei užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbiomis priežastimis ir tai atstovei (pažymėtina - advokatei) yra žinoma. Taigi, kiekvienu atveju šios priežastys (jų svarbumas) vertintinos individualiai. Priešingu atveju, t.y. visais atvejais bet kokią ligą pripažįstant svarbia priežastimi, aptarta teisės norma taptų „negyva“, o jos nurodymas kodekse būtų beprasmis. Todėl vien ta aplinkybė, kad apelianto atstovė pranešė teismui apie savo ligą bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą, per se nereiškia, kad teismas bylos nagrinėjimą besąlygiškai turėjo atidėti, o bylos neatidėjimas turėtų būti vertinamas kaip CPK 246 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Kaip matyti iš apelianto atstovės pateiktos UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ išduotos medicininės pažymos, liga truko tik vieną (būtent teismo posėdžio) dieną, taigi, liga nebuvo sunki (tai galima spręsti ir iš pažymoje nurodytos diagnozės), atstovė nebuvo gydoma gydymo įstaigos stacionare (t. 2, b.l. 208). Todėl teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad šis atvejis yra vertintinas išskirtiniu ir dėl to išeinančiu iš sampratos „paprastai nelaikoma“ ribų, bei pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo, pažeidė CPK reikalavimus. Pastebėtina, kad aptariama pažyma, joje konstatuojant, kad atstovė negalėjo atvykti į Vilniaus apygardos teismą 2015 m. sausio 23 d., yra išduota 2015 m. sausio 22 d., kai tuo tarpu paties apelianto apeliaciniame skunde teigiama, kad atstovė pažymą gavo 2015 m. sausio 23 d. ryte.

33Nepripažinus apelianto atstovų neatvykimo priežastis svarbiomis, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 42 straipsnio nuostatų (ieškovo teisių) pažeidimo, nes akivaizdu, kad tokiu atveju ne teismas suvaržo, o pats be svarbių priežasčių nevykęs į teismo posėdį asmuo apriboja sau galimybę naudotis šiame straipsnyje numatytomis teisėmis visa apimtimi.

34Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Neatvykęs į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme be svarbių priežasčių asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas asmeniu, kurį atsisakyta išklausyti. Todėl vien dėl tokio pobūdžio apelianto argumento nagrinėti apeliacine tvarka bylą žodinio proceso tvarka nėra būtina. Teisėjų kolegija neįžvelgia tokio nagrinėjimo būtinumo ir dėl kokių nors kitų priežasčių - apeliantas yra pateikęs išsamų apeliacinį skundą; jokių motyvų, kad dėl kokių nors aplinkybių apeliaciniame skunde visų savo argumentų išdėstyti negali, nenurodo; prašymų, susijusių su būtinu papildomu naujų faktinių aplinkybių nustatinėjimu, nėra pareiškęs. Tiesa, apeliantas prašo priimti naujus įrodymus – UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės (pirminis) aktą (t. 2, b.l. 210-216). CPK 314 straipsnis numato ribotą galimybę teikti įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šios normos taikymas itin formaliai ne visuomet būtų teisingas siekio išsiaiškinti visas ginčui reikšmingas aplinkybes būtinumo kontekste. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo prašęs paskirti techninio projekto ekspertizę (t. 2, b.l. 140-141), šį prašymą teismas atmetė. Todėl pripažintina, kad apeliantas savo pozicijai pagrįsti galėjo/turėjo teikti kitus įrodymus, ką ir daro teikdamas minėtą aktą apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija priima šį naujai teikiamą įrodymą. Atsakovas turėjo galimybę įvertinti jį bei pateikti (ir pateikė atsiliepime) dėl jo savo argumentus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pastaroji aplinkybė nelemia žodinio proceso būtinumo ir byla dėl pirmiau nurodytų motyvų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

35Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 str.), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų.

36Apelianto argumentai, dėl kurių, jo manymu, Sutartis nutrauktina yra iš esmės dvejopo pobūdžio – terminų projektavimo darbams praleidimas ir atliktų darbų trūkumai. Tuo buvo grindžiamas ir patikslintas ieškinys, dėl to buvo pasisakyta skundžiamame sprendime. Apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neteikia pagrindo kitokioms nei pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

37Visų pirma pažymėtina, kad pagal Sutarties 6.2 punktą apeliantas turėjo teisę abiem minėtais pagrindais vienašališkai nutraukti Sutartį ir be teismo inter alia ir ne tik dėl visų darbų pabaigimo termino pažeidimo, bet netgi vėluojant daugiau nei vieną mėnesį užbaigti tik darbų etapą ar neištaisius/netinkamai ištaisius trūkumus. Šia teise iki pat ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje apeliantas nesinaudojo. Taigi, teisę nutraukti Sutartį apeliantas, esant bet kuriam iš jo nurodomų pagrindų, iš esmės turėjo, todėl jau vien faktas, kad ja nebuvo naudojamasi, objektyviai kelia tam tikrų abejonių, ar Sutartis iš tikrųjų buvo pažeidžiama, nes verslo santykiuose sutarčių pažeidimai, juo labiau, esminiai pažeidimai paprastai nėra toleruojami. Dar daugiau, byloje ne tik nėra jokių įrodymų, bet net ir neteigiama, kad per visą laiką iki ieškinio pareiškimo apeliantas būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas atsakovui dėl darbų atlikimo terminų ar darbų rezultato ydingumo, taip pat nėra jokios bent kiek įtikinamos argumentacijos, kodėl atsakovo atlikti darbai, jei, anot apelianto, jie atlikti nekokybiškai ir, praleidus terminus, prarado prasmę, apelianto vadovo buvo priimti apskritai (kaip ir PVM sąskaitos faktūros už darbus - t. 2, b.l. 46-49).

38Dėl termino (ne)praleidimo

39Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę jau nuo 2010 m. birželio 30 d. Tokiai išvadai pagrindu galėtų būti vien jau tai, kad Papildomas susitarimas sudarytas 2010 m. rugpjūčio 16 d. (t.y. po pusantro mėnesio nuo Sutartyje nustatyto termino darbams atlikti pabaigos), jame nurodyta, kad jis sudarytas remiantis Sutarties 7.3 punktu, numatančiu Sutarties sąlygų jos galiojimo laikotarpiu galimą keitimą sudarant papildomus susitarimus, jis yra neatskiriama Sutarties dalis. Beje, ir Sutarties priede - kalendoriniame darbų atlikimo grafike yra nurodyta pastaba, kad galutiniai terminai gali keistis priklausomai nuo gautų techninių projektavimo sąlygų. Be to, liudytojai D. B., D. S., G. B. parodė, kad apeliantas pats keitė projektavimo užduotį ir atitinkamai terminus. Nors apeliantas šias aplinkybes neigia ir liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus, tačiau pati įvykių eiga leidžia labiau tikėti šiais liudytojų parodymais nei vien tik apelianto teiginiais – kaip minėta, nei suėjus Sutartyje nurodytam terminui (2010 m. birželio 30 d.), nei niekada vėliau apeliantas nereiškė pretenzijų dėl praleistų terminų; pagal Sutarties 1.4 punktą objekto plotas 12 000 kv. m, faktiškai atlikta 14 888 kv. m bendrojo ploto projektavimo darbai; papildomame susitarime nurodyta, kad juo pildomas (buvęs) techninis projektas, dėl nelaikytina pagrįsta apelianto pozicija išskaidant projektavimo darbų atlikimo pabaigos terminus pagal Sutartį ir papildomą susitarimą atskiromis dalimis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys pratęsė darbų atlikimo terminus, taip pat ir su išvada, kad pratęstų terminų atsakovas nepažeidė – iki 2011 m. vasario 18 d. apelianto vadovas gavo ne tik atliktus darbus, bet ir statybų leidimus (t. 1, b.l. 114-119). Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuriuo atveju iš bylos duomenų galima spręsti, jog projektavimo darbų atlikimo terminas apeliantui ir nebuvo esminė Sutarties sąlyga. Visų pirma, kaip minėta, kalendoriniame darbų atlikimo grafike buvo numatyta, kad galutiniai terminai gali keistis. Antra, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad dėl darbų atlikimo terminų jis prarado galimybę pasinaudoti ES parama, o projektas prarado prasmę. Apeliantas niekuo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal Europos komisijos patvirtintą 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas finansavimo ir administravimo sutartys galėjo būti sudaromos net iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jo teiginiai, kad pagal sutartį su UAB „Lux Vivere“ jis buvo įsipareigojęs pateikti projektinę dokumentaciją su statybos leidimais verslo plano paruošimui iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir dėl to jis praradęs galimybę paruošti verslo planą, yra pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo motyvais (teisėjų kolegija jų nekartoja) ir iš esmės tie patys apeliacinio skundo argumentai kitokiai išvadai pagrindo neteikia. Todėl pakankamai tikėtini minėtų liudytojų parodymai, kad pats apeliantas prarado interesą projektui nepavykus susitarti su savininkais dėl sklypų pirkimo, nuomos ar panaudos, o ne prarado galimybę jį įgyvendinti dėl atsakovo veiksmų.

40Dėl darbų trūkumų

41Byloje nėra ginčo, kad 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d. apeliantas priėmė atsakovo darbus be jokių pastabų dėl jų trūkumų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atliktų darbų aktų paskirtis yra užsakovui priimti rangovo atliktą darbą, išsiaiškinti, ar nėra nukrypimų nuo rangos sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar nėra kitų darbų trūkumų, Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 str.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Todėl, apeliantui be pastabų priėmus atliktus darbus, jau vien šių išaiškinimų kontekste nebūtų pagrindo sutikti su apeliantu, kad yra/buvo pagrindas Sutarties nutraukimui, nebent būtų įrodyta, kad trūkumai buvo, jie buvo paslėpti ir atsakovas jų nešalina pareikalavus juos pašalinti (CK 6.662 str. 4 d., 6.665 str. 3 d.), ir priešingai – sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prievolė yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas patikslintame ieškinyje įrodinėjo, kad trūkumai yra būtent akivaizdūs (o ne paslėpti).

42Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės (pirminis) aktą, kuris, apelianto nuomone, pavirtina jo teiginius apie atsakovo projekto trūkumus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis aktas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

43Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 5, 7 dalių nuostatas leidimas statyti galėjo būti išduotas tik tuo atveju, jeigu, be kita ko, buvo pateiktas statybos (rekonstravimo, atnaujinimo) techninis projektas ir projektui raštu pritarė Statybos įstatyme nurodytų institucijų atstovai, statybos projekto ekspertizės aktas. Šiuo atveju apeliantui išduotuose statybos leidimuose yra visų techninio darbo projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams privalančių patikrinti institucijų atstovų suderinimai, UAB „Projektų ekspertizė“ iki statybos leidimų išdavimo jau buvo atlikusi projekto ekspertizę ((t. 2, b.l. 103-106). Taigi, ne tik darbų priėmimas be pastabų, bet ir šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atliktas techninis projektas buvo specialistų įvertintas kaip atitinkantis visus įstatymų, reglamentuojančių statinių projektavimą, reikalavimus bei techninę užduotį. Todėl negalima teigti, kad projektas buvo netinkamas.

44Dėl priešieškinio

45Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantui, nesant nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų, kilo pareiga sumokėti, o atsakovui teisė gauti atlyginimą už projektavimo darbus bei netesybas. Tokios pareigos nešalina ta aplinkybė, kad apeliantas ES paramos nėra gavęs, nes jis jos gauti ir nebandė, be to, jo pareiga atsiskaityti pagal Sutarties nuostatas išliktų net ir tuo atveju, jei tokia parama dėl kokių nors priežasčių nebūtų gauta apskritai (Sutarties 1.10.1 p.). Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių argumentų dėl atsakovui priteistų sumų nepagrįstumo, o teisėjų kolegija, jas įvertinusi, neturi pagrindo nesutikti su jomis.

46Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį dėl apeliacinio skundo motyvų keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovo 2010 m. kovo 31... 5. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 770... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas įrodė, jog pagal šalių Sutartį ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovas VšĮ „Amžiaus žiedas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame... 11. 1. Teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio, 246 straipsnio 1 dalies... 12. 2. Iš Sutarties nuostatų aišku, kad iš esmės apmokėjimas atsakovui... 13. 3. Atsakovas darbus perdavė tik 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d. Tik dėl... 14. 4. Nesutiktina su teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas... 15. 5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Sutartyje... 16. 6. Liudytojų D. B., D. S., G. B. parodymai dėl to, kad apeliantas pats keitė... 17. 7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Papildomame susitarime numatytas... 18. 8. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl ES finansavimo apeliantas galėjo... 19. Atsakovas BUAB „Eltopas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 20. 1. Apelianto atstovės neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikytinas... 21. 2 . Teismo padarytos išvados dėl projektavimo darbų atlikimo savalaikiškumo... 22. 3. Apeliantas nepateikė jokių racionalių argumentų, kodėl jis, gavęs... 23. 4. UAB „Ekspertika“ teikiamas dalinės ekspertizės aktas vertintinas itin... 24. 5. Apeliantas nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo termino... 25. 6. Apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl priešieškinio tenkinimo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas tinkamai vykdė projektavimo rangos sutarties... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Dėl CPK normų pažeidimų, žodinio bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų... 31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo... 32. Iš bylos duomenų matyti, kad į paskutinį teismo posėdį neatvyko nei... 33. Nepripažinus apelianto atstovų neatvykimo priežastis svarbiomis, atmestini... 34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas... 35. Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių... 36. Apelianto argumentai, dėl kurių, jo manymu, Sutartis nutrauktina yra iš... 37. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Sutarties 6.2 punktą apeliantas turėjo... 38. Dėl termino (ne)praleidimo... 39. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas laikytinas... 40. Dėl darbų trūkumų... 41. Byloje nėra ginčo, kad 2011 m. rugpjūčio 8-9 d. d. apeliantas priėmė... 42. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė UAB... 43. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu... 44. Dėl priešieškinio... 45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 46. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 48. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 3 d....