Byla 2-469-769/2013
Dėl sutarties nutraukimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ž. B., atsakovei J. K., jos atstovui advokatui R. N., teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei J. K. dėl sutarties nutraukimo,

Nustatė

22012-10-17 ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr.BV8-2374, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2011-05-19 šalys sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei butą, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei iki jos gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugas, tačiau atsakovė niekada neteikė ieškovei jokių materialiojo aprūpinimo paslaugų, pati ieškovė iš savo pensijos mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, pirkosi maistą, drabužius, avalynę, ieškovė negavo ir priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugų, atsakovė buto nepriėmė, jame negyvena, neprižiūri jo, nesirūpina, todėl atsakovė grubiai pažeidė sutartį, -sutartis nutrauktina; restitucija netaikytina, nes butas tebepriklauso ieškovei, o ieškovė iš atsakovės nėra nieko gavusi. Parengiamojo teismo posėdžio metu 2012-12-17 ieškovė nurodė, kad visus komunalinius mokesčius ji mokėdavo iš savų pinigų, juos perduodavo atsakovės sugyventiniui, kartais ir kitiems žmonėms prašydama sumokėti; ieškovė neneigė, kad atsakovė ją lydėjo į gydymo įstaigą ( 69-70 b.l.); ieškovė nurodė nebenorinti palaikyti santykių su J., nes ši viską atlikdavo apgaulingai, nesąžiningai, gautais pinigais nesumokėdavo už paslaugas, neatnešdavo mokėjimo nurodymų, ieškovė pradėjo jais ( atsakove ir jos draugu) nebepasitikėti, pamatė, kad jie nerimti žmonės( 79-82 b.l.); ieškovė tikėjosi, kad ją slaugys, norėjo, kad tvarkytų butą, darytų valgyti, nupraustų, tačiau atsakovė nemoka daryti valgyti, neprausė, todėl tvarkėsi viena, kol matė ir jėgos leido, niekada J. nei jos mama netvarkė buto, jokio slaugymo nebuvo, už maistą, remontą, paslaugas mokėjo pati ( ieškovė), vieną kartą ją vežė atsakovė su draugu į kapines; ieškovė nurodo nesupratusi sutarties, nepagalvojo, kad iš jos norės atimti butą; jokiu būdu nenori su jais bendrauti, P. suspardė duris, slaugos ligoninėje po palatą spardė chalatą( 87 b.l.).

3Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodęs, kad atsakovė nesirūpino ieškove,- ši buvo apleista, tą patvirtino visi teisme dalyvavę asmenys, butas apverstas, S. R. nemaudyta, pati ieškovė, nors ir būdama kantri, nemėgstanti skųstis, kreipėsi į giminaitę prašydama jai padėti apsitvarkyti. Advokato nuomone, atsakovė prisiėmė per didelę atsakomybę rūpintis žmogumi iki gyvos galvos, neturėdama lėšų, nepagrindė savo žodžių, kad kas mėnesį skyrė po 600 litų ieškovei, atsakovė savo gaunamų pajamų, pajamų, skirtų ieškovės išlaikymui teismui nenurodė, nepagrindė ir liudytojų apklaustas atsakovės draugas; atsakovės suteiktų paslaugų vertė yra žymiai mažesnė nei reikalaujama, atsakovė pažeidusi sutartį neturi teisės išleistų pinigų susigrąžinti; visuose kvituose mokėtojas nurodytas S. R., kuri teismui teigė, kad reikėjo ir pakartotinai mokėti iš savo pinigų mokesčius, nes negaudavo kvitų. S. R. yra kantrus žmogus, todėl ilgą laiką nesiskundė nepriežiūra. Advokatas prašo skirti atsakovei baudą už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes byloje įrodymai buvo teikiami paskutinę akimirką, teikiami nepagrįsti prašymai, nepagrįsti nušalinimai, siekiant užvilkinti teismo procesą, tikintis, kad ieškovė numirs iki bylos baigimo. Ieškovė nebepasitiki atsakove, jos bijo, bijo P. P., kad šis nenuskriaustų, pati ieškovė surado G. ir paprašė jos pagalbos; ieškovė nebūtų atsisakiusi papildomo maisto, pinigų.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad ji pastoviai veždavo ieškovę į kapines, iš savo asmeninių pinigų pirkdavo maistą, mokėdavo už komunalinius patarnavimus, ant kvitų yra draugo P. P. pavardė, ieškovė nevedė ramaus gyvenimo būdo, dažnai pas ją išgėrinėdavo kaimynas Bolelis, po ko likdavo netvarka bute ( 49-52 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad Stanislava kreipėsi pagalbos į močiutę, kad ją prižiūrėtų, slaugė trise ( mama, močiutė ir atsakovė), po sutarties pasirašymo nueidavo pas ieškovę 3 kartus per savaitę, kartą į mėnesį tvarkydavo butą, R. nereikalavo, kad ją „apiplautume, ar ją pačią aptvarkytume“, ieškovė iki 2012 metų rudens dar matė, galėjo pati nusiprausti, tik buto neaptvarkydavo; „kvapelis buvo baisus“, bute „priversta, tai kaip čia kiekvieną dieną tvarkysi“, visur būdavo prirūkyta, privemta“, buto durų spyną išlaužė, kai reikėjo važiuoti pas gydytojus, o R. gulėjo prispausta prie šaldytuvo, „ji tris dienas buvo pragulėjusi“; iš ieškovės „ nepasitenkinimo nebuvo, pretenzijų nebuvo“; ieškovės pensiją paimdavo, draugas P. už butą mokėjo iš savų lėšų, nes atsakovė savo lėšų neturėjo; atsakovė nurodė savų pajamų neturėjusi, kas mėnesį jai duodavo 300 litų mama, 1000 litų draugas, per savaitę S. R. maistui išleisdavo apie 120 litų, važiavo tvarkyti kapinių, mokėjo už butą, nuo 2012 metų vasaros pabaigos ieškovės nebematė. Šiuo metu su atsakove nebebendrauja. Taikus susitarimas galėjo būti už 40000 litų,- pusės buto vertės.

5Atsakovės atstovas nurodė, kad jo atstovaujamąją tenkintų 40000 litų suma, t.y., pusė buto kainos, suteiktų paslaugų vertė nėra siejama su buto verte, sutartyje nėra jokių įkainių, jokiais paskaičiavimais nepagrįsta, kiek maisto nupirkta, be to, kapą tvarkė, 1 kartą nukirpo plaukus ieškovei; atsakovė negali vykdyti sutarties, nes jai kliudo ieškovė, atsakovė sutarties nepažeidžia, neoficialioji bylos pusė yra giminaitės siekis gauti palikimą butą, „jei ieškovė išeitų iš šio pasaulio- giminaitei dingtų visos galimybės gauti butą“; sutartis nekonkreti, nėra esminio sutarties pažeidimo, paslaugos buvo teikiamos, ieškovė nebuvo marinta badu, smurtauta, užleista kokiomis sunkiomis ligomis, buvo sumokėta už butą; ieškovė piknaudžiavo alkoholiu, rūkė, priežiūra nebuvo papaprasta, butas pridergtas; močiute ( ieškove) daromas emocinis poveikis ir spaudimas teismui, kad teismas apgintų „ neva nuskriaustą močiutę“, močiutės „korta“ buvo pasitelkta G. planui įgyvendinti, asmeniniams savanaudiškiems ir amoraliems tikslams pasiekti; jei ne K., močiutės jau nebūtų šiame pasaulyje, nes ją įstrigusią rado atsakovė; močiutė trukdo vykdyti prievolę, įstatymas nenumato teisės nutraukti sutartį, kai rentos gavėjas nebenori paslaugų; ieškovė neturi teisinio intereso kovoti dėl buto, nes naudojasi kambariu, ieškovės pozicija nenuosekli, prieštaringi parodymai, melagingi, todėl jais teismas neturi remtis; ieškinys neįrodytas, jei jis bus tenkintas, tai bus apginti G. savanaudiški interesai.

6Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure patvirtinta 2011-05-19 sutartis tarp S. R. ir J. K., kuria rentos gavėja perdavė rentos mokėtojai butą ( - ), 66000 litų vertės, o ši įsipareigojo teikti rentos gavėjai iki gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas ( 10-11 b.l.); nuo 2012-09-24 iki 2012-10-09 ieškovė buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, po to perkelta į Slaugos ligoninę ( 25-26 b.l.); 2012-09-19 nekilnojamojo turto registro duomenimis butas ( - ) nuosavybės teise priklauso S. R. ( 27-28 b.l.); ieškovės pensija yra 714,36 Lt ( 29 b.l.); 2012-10-11 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas faktinis buto stovis ( 30-34 b.l.); už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėta 363 Lt antstoliui ( 9 b.l.); 2012-10-26 gydytojo išraše nurodyta, kad 2012-09-24 ligonę lydėjo P. P. ir K. J. ( 57 b.l.); mokėjimo patvirtinimo kvituose mokėtojo pavardė S. R. ( 13-24 b.l.,58-60 b.l.); 2012-10-19 testamentu S. R. turtą paliko L. G. ( 98 b.l.); 2012-06-27 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad ligonė nusiskundimų neturi, atėję giminės rado ant žemės, nevalgė keletą dienų, anamnezėje eilę metų kasdien vartojo alkoholį; skambučių išskaidymo ataskaitoje nurodyta, kad paskutiniai ieškovės skambučiai atsakovei buvo fiksuoti 2012-06-03. Liudytojas J. J. nurodė, kad S. R. 2012 metų pavasarį dar vaikščiojo, matė pas ją ateinantį vaikinuką, vėliau pas ją pradėjo ateiti kita moteris, 2011 metais buvo pas R., butas buvo apleistas, dulkės nevalytos, berniukas tik prekes atveždavo. Liudytojas B. P. nurodė S. R. pažįstantis virš 30 metų, buvę kaimynai, žmona iki 2010 metų prižiūrėjo ieškovę, sumokėdavo už butą, nupirkdavo valgyti, dukra užuolaidas išplaudavo, jis pats santechniką patvarkydavo; niekada neėmė iš ieškovės pinigų, elgėsi kaimyniškai, dabar per mėnesį aplanko 2-3 kartus, atveža iš sodo daržovių; vieną kartą buvo susitikęs su J. ir jos draugu, vežė į kapines, būdavo S. R. bėda, kai jie neateidavo ir nepadėdavo, tai skambindavo jam ir prašydavo :“ateik, padėk“; nematė, kad bute būtų tvarkoma,- butas apleistas, tik dabar, kai lankosi dukterėčia, bute yra švariau, aptvarkyta. Liudytoja L. G. nurodė, kad ieškovė yra jos teta, krikšto mama, 2012 metų vasarą ji pasikvietė pokalbiui ir paaiškino, kad ja nesirūpina ir neprižiūri, prašė, kad padėtų panaikinti rentos sutartį, bute buvo pilna voratinklių, butas netvarkytas, patalynė juoda, pati ieškovė guodėsi, kad yra nenuprausta, jaučiasi murzina, šaldytuve tebuvo dešra ir duona, sakė neprisimenanti, kada valgė vaisius, karštą maistą, kapai buvo labai apleisti; dabar pas ieškovę eina kiekvieną dieną, neša karšto maisto; teta sakė, kad J. karšto maisto jai negamindavo, už duotus pinigus nupirkdavo maisto, kambarių netvarkydavo, teta bijo Pauliaus, kuris suspardė buto duris; kol teta gulėjo slaugos ligoninėje buvo pakeista lova, atvežta mikrobanginė, teta jos yra prižiūrima kiekvieną dieną, nuo spalio mėnesio ji moka už komunalinius patarnavimus; spalio mėnesį parašytas ir notaro patvirtintas tetos testamentas. Liudytoja J. K., atsakovės mama, nurodė, kad ieškovę pažįsta seniai, ji bendravo su liudytojos mama, Stanislava kreipėsi pagalbos, kai mirė ją prižiūrėjusi moteris, iš karto pasiūlė perrašyti butą už pagalbą, nes nebuvo kam jos prižiūrėti; dukra ( atsakovė) nedirba, ji jai padėdavo materialiai, duodavo per mėnesį po 300 litų; dirba pati kirpėja, atveždavo maisto, Stanislava pati duodavo kažkiek pinigų maistui, kol viena akim matė, pati nueidavo į parduotuvę; kviesdavo greitąją pagalbą, tvarkydavo namus, paskutiniu metu gal ir nebuvo sutvarkyta, „ten buvo baisu, nes gerdavo vis“, „pastoviai būdavo išgėrusi arba girta, mėtydavosi buteliai kambaryje, rūkydavo lovoje“ ( 89-90 b.l.). Liudytoja B. B., atsakovės močiutė, nurodė, kad Stanislavą pažįsta kokius 40 metų, nebuvo kam jos prižiūrėti, todėl pasiūlė savo anūkę, kurią išlaiko, ji gauna pinigų iš biržos; bendromis jėgomis įsipareigojo Stanislavai padėti, paskutinį kartą pas R. buvo 2011 m. gruodį, ir pati pirko maisto R., „kad ji iki pensijos galėtų pragyventi“; nežino, kas ją maudydavo, su dukra buvo 2-3 kartus tvarkyti buto, „viskas ten buvo sulaistyta, apvemta“; „žmogus problemiškas“, kaprizinga labai, „labai sunku tokią sutartį vykdyti“, jei vėluodavo anūkė, tai „supykdavo, kad yra neprižiūrima“( 91 b.l.). Liudytojas P. P. parodė, kad Jekaterinos močiutė jiems ( su atsakove) pasiūlė prižiūrėti R., sakydama, kad jiems liks butas, jei prižiūrės, bendravo kokius 4-5 mėnesius, po to buvo perrašytas butas, už asmeninius pinigus mokėjo už butą, veždavo į kapines, pas gydytojus, butą tvarkydavo J., iki patekimo į ligoninę R. pati tvarkėsi, po to ji pradėjo „atšiauriau“ kalbėti, varė juos, pyko, kai slaugos ligoninėje jos klausinėjo apie ieškinį; liudytojas nurodė, kad pildė visus ieškovės pageidavimus, mokėjo grynais iš savų pinigų, 3-4 kartus per savaitę atveždavo maisto už 15-20 litų, mokesčiams išleisdavo nuo 150 litų vasarą iki 270 litų žiemą; tik alkoholį ir cigaretes pirko iš R. pinigų, 2011 metais jis nedirbo, gaudavo 350 litų pašalpą; prašė 40000 litų dėl taikos sutarties, nes nesutinka jos palikti, „buvo šalia jos paskutiniuosius gyvenimo metus“. Liudytoja D. B. nurodė, kad du jauni žmonės prižiūrėjo kaimynę R., ši 2011 metų liepą skundėsi, kad jos niekas neprižiūri; „ baisu buvo žiūrėti, kai ji eidavo į parduotuvę apie pusę valandos, būdama pusiau akla ir vos einanti“.

7Ieškinys tenkintinas.

8Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas–teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

9Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo ( pacta sunt servanda) principas reiškia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 str.). Sutarčių pabaigą reglamentuojančios bendrosios teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais nutraukti sutartį vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 str.). Tokiu būdu, privatiniams teisiniams santykiams būdingas dispozityvumo principas leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės.

10Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nurodydama, kad atsakovė neteikė jokių materialinio aprūpinimo paslaugų,- ieškovė savo lėšomis mokėjo už komunalinius patarnavimus, duodavo atsakovei pinigų maisto pirkimui, drabužiams, ieškovė nėra gavusi priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugų, atsakovė bute negyveno, jo netvarkė, neprižiūrėjo. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad buto komunalinius mokesčius mokėjo savais ar draugo P. P. pinigais, maistą pirko už savus pinigus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui negalėjo pateikti, vieną kartą per mėnesį ir dažniau ateidavo tvarkyti buto, veždavo ieškovę į gydymo įstaigas. Iš bylos duomenų matyti, kad mokėjimo sąskaitose už vandenį, ryšio paslaugas, dujas, elektrą ir t.t. mokėtoju nurodyta S. R., kas patvirtina ieškovės teisme duotus paaiškinimus, kad atsakovė su draugu kartą į mėnesį tik nurašydavo skaitiklių parodymus ir, paėmusi pinigus iš ieškovės, apmokėdavo sąskaitas. Įvertinus atsakovės ir jos draugo P. P. teisme duotus parodymus, kad 2011-2012 metais jie nedirbo, gaunama P. P. pašalpa tesudarė 350 litų, atsižvelgus į ieškovės paaiškinimus, kad tiek už komunalinius mokesčius, tiek ir už maistą ji mokėdavo iš savo 714 litų pensijos, atsižvelgus į liudytojų B. P. ir L. G. parodymus, atsakovei nepateikus jos atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, kad ji maistą S. R. (3-4 kartus per savaitę po 15-20 litų) pirkdavo iš savų ar draugo P. P. pinigų. Teismas sutinka su ieškovės atstovo teiginiais, jog teisme liudiję visi asmenys patvirtino, kad S. R. butas buvo netvarkytas, apleistas, pati ieškovė, ką patvirtino ir atsakovė J. K., buvo nemaudyta, nešvari,- tvarka bute pagerėjo tik L. G. pradėjus prižiūrėti tetą.

11Rentos sutartis yra viena iš atskirųjų sutarčių rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.439 – 6.464 straipsniuose. Teisiniai santykiai, atsirandantys iš šios sutarties, yra reguliuojami ne tik rentos sutarties, bet ir bendrosiomis sutarčių teisės normomis, kiek pastarosios neprieštarauja specialiosioms rentos sutarties normoms. Pagrindinė rentos mokėtojo pareiga ir esminė sutarties sąlyga yra susitarimas už turto perdavimą nuosavybės teise periodiškai mokėti rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą,-rentą, arba kitaip išlaikyti rentos gavėją sutartyje numatytais terminais,- tai gali būti rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, pareiga mokėti pagal rentos gavėjo pasirašytas sutartis su paslaugų tiekėjais, komunalinius mokesčius bei kitus mokesčius, susijusius su daikto valdymu ir naudojimu, maitinti bei teikti rentos gavėjui iki gyvos galvos visas kitas būtinas materialiojo aprūpinimo ir priežiūros paslaugas, užtikrinti rentos gavėjui sveikatos būklę atitinkančią sveikatos priežiūrą iki gyvos galvos ir t.t. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rentos gavėjas yra laikomas silpnąja šalimi, kuriai reikalinga didesnė teisinė apsauga, nes rentos gavėjais dažnai tampa garbaus amžiaus, prastai girdintys ir matantys, sergantys įvairiomis ligomis ar negaluojantys, reikalingi nuolatinės kito asmens priežiūros, žmonės. Šios sutartys dar yra priskiriamos prie tarpusavio pasitikėjimo (fiduciarinių) sutarčių, kurioms būdingas lojalumas, tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba kitos šalies interesams, kai rentos gavėjui ypatingai svarbi yra rentos mokėtojo asmenybė (elgesys, charakteris ir pan.). Tarp šalių susiklosčius asmeniniu pasitikėjimu paremtiems santykiams bet koks nedoras ar įžeidžiantis elgesys su rentos gavėju, kuris tam tikra prasme yra materialiai priklausomas nuo rentos mokėtojo, būtų laikomas jo teisių pažeidimu, suteikiantis jam galimybę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis gražintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą, o rentos mokėtojas netektų teisės reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.

12Šalys 2011-05-19 Rentos sutartimi susitarė, kad atsakovė J. K. teiks ieškovei S. R. iki jos gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. T.y., rentos mokėtojas įsipareigojo mokėti rentos gavėjui ne tam tikrą rentos dydį, kuris vadovaujantis įstatymais, yra indeksuojamas atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą minimalią mėnesinę algą, bet teikti paslaugas, kurių kaina turėtų atitiktų rentos dydį pinigais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti ieškinyje nurodyti teiginiai, jog materialinio aprūpinimo paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos,- S. R. pati iš gaunamos 714 litų pensijos sumokėdavo mokesčius, pirko maistą, drabužius ir kt. Atsakovė tik kelis kartus per savaitę nueidavo nupirkti maisto, kartą per mėnesį sumokėdavo sąskaitas, galimai kartą per mėnesį sutvarkydavo ieškovės butą, vežė S. R. į ligoninę, kartą nukirpo plaukus. Kaip matyti iš ieškinio, kuriame S. R. nurodo, jog atsakovė faktiškai net nėra priėmusi iš jos buto, jame negyvena, netvarko jo ir pan., pasirašydama sutartį ieškovė tikėjosi kasdienės priežiūros ištisą parą ( maisto gaminimo, prausimo), nuolatinio buto tvarkymo, visiško materialinio išlaikymo, to nesulaukusi jau po metų nuo Rentos sutarties pasirašymo buvo priversta dėl nepriežiūros kreiptis pagalbos į dukterėčią L. G.. Įstatyme numatyta, kad skirtingai nuo rentos mokėtojo, rentos gavėjas gali pasinaudoti teise nutraukti rentos iki gyvos galvos sutartį,- tokia galimybė atsiranda, rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį. Kaip jau aukščiau buvo minėta, tarp šalių susiklosčius asmeniniu pasitikėjimu paremtiems santykiams bet koks nedoras ar įžeidžiantis elgesys su rentos gavėju, kuris tam tikra prasme yra materialiai priklausomas nuo rentos mokėtojo, būtų laikomas jo teisių pažeidimu. Ieškovė nurodė nebepasitikinti ieškove, nes jai tenka kelis kartus mokėti tuos pačius mokesčius, bijanti į jos namus ateinančio atsakovės draugo, todėl nebenorinti palaikyti santykių su J. K., nes „ši viską atlikdavo apgaulingai, nesąžiningai, gautais pinigais nesumokėdavo už paslaugas, neatnešdavo mokėjimo nurodymų“, „nemoka daryti valgyti, neprausė“ ir pan. Pati atsakovė teismo posėdžio metu taip pat neigiamai atsiliepė apie ieškovę, kaip nuolat girtaujančią, rūkančią “, bute „priversta, tai kaip čia kiekvieną dieną tvarkysi“, „visur būdavo prirūkyta, privemta“, „kvapelis buvo baisus“ ir pan. Atsakovės nuomone, dėl netvarkos kalta pati ieškovė, kuri iki 2012 metų rudens dar matė ir galėjo apsiprausti, apsitvarkyti. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą ir įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nurodančią, jog rentos gavėjas yra laikomas silpnąja šalimi, kuriai reikalinga didesnė teisinė apsauga, įvertinus rentos sutarties ypatumus, jai būdingą lojalumą, tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą kitos šalies interesams, bylos nagrinėjimo metu ieškovei išreiškus nepasitikėjimą atsakove, o atsakovei reiškiant nepagarbą ieškovei, apibūdinant ją kaip nuolat girtaujančią, rūkančią, asocialią, netvarkingą, „problemišką“ asmenybę, laikytina, kad tolimesni tarpusavio pasitikėjimu paremti santykiai tarp šalių nėra galimi,- sutartis nutrauktina.

13Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės atstovo teiginius dėl neįgalioto asmens ieškinio pateikimo,- aklo žmogaus parašą turėjo tvirtinti notaras, nes teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2012-09-25 teisinio atstovavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovė dėl fizinio trūkumo pati negalėjo pasirašyti.

14Ieškovės atstovas prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas netenkintinas. LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK 95 straipsnio taikymo yra nurodęs, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovo prašyme nurodytas aplinkybes, sutinka, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai dėl nesavalaikio įrodymų pateikimo, nepagrįstų prašymų, nušalinimo teikimo, Tačiau įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad asmens įgyvendinama teisė reikšti ieškinį gali būti laikoma piknaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį, civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-224/2005), atsižvelgus į tai, kad daugelis nesavalaikiai pateikiamų byloje įrodymų, prašymų, buvo atsakovės atstovo, o ne pačios atsakovės, - CPK 95 straipsnis atsakovei netaikytinas.

15Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos prašomos bylinėjimosi išlaidos: 100 litų sumokėto žyminio mokesčio ir 363 litai už faktinių aplinkybių konstatavimą. Iš atsakovės valstybei priteistina 400 litų nesumokėto ieškovės žyminio mokesčio dalis ir 38,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

17Ieškinį tenkinti visiškai.

18Nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr.BV8-2374, sudarytą tarp ieškovės S. R., a.k( - ) ir atsakovės J. K., a.k( - )

19Priteisti iš atsakovės J. K., a.k( - ) gyv. Šilutės pl.60-44, Klaipėda, ieškovei S. R., a.k( - ) gyv. ( - ), 463 Lt ( keturis šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., a.k( - ) gyv. ( - ), 438,60 Lt ( keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. 2012-10-17 ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2011-05-19... 3. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodęs, kad... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad ji... 5. Atsakovės atstovas nurodė, kad jo atstovaujamąją tenkintų 40000 litų... 6. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 9. Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia.... 10. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki... 11. Rentos sutartis yra viena iš atskirųjų sutarčių rūšių, numatytų... 12. Šalys 2011-05-19 Rentos sutartimi susitarė, kad atsakovė J. K. teiks... 13. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės atstovo teiginius dėl neįgalioto... 14. Ieškovės atstovas prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą... 15. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos prašomos... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas... 17. Ieškinį tenkinti visiškai.... 18. Nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro... 19. Priteisti iš atsakovės J. K., a.k( - ) gyv. Šilutės pl.60-44, Klaipėda,... 20. Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., a.k( - ) gyv. ( - ), 438,60 Lt (... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...