Byla 2A-1096-601/2010
1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant atsakovo UAB „Tvorų pasaulis“ direktoriui Dariui Jasaičiui,
2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
4Ieškovas teismo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti atleidimą iš darbo, pripažinti neatsiejama darbo sutarties dalimi atsakovo įsipareigojimą mokėti jam kintamąją atlyginimo dalį po 0,45 Lt už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, pripažinti neteisėtu 2008-09-08 atleidimą iš darbo, priteisti iš atsakovo UAB „Tvorų pasaulis“ 1 171,80 Lt vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, 2 125,39 Lt nesumokėtą mėnesinio atlyginimo dalį, 18 620 Lt dienpinigių, 103 Lt ir 1 636 Lt delspinigių, 7 084 Lt užmokestį už nuvažiuotus kilometrus, 848,53 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-5, t. 2, b. l. 39-42).
5Atsakovas pareikštu patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 14 222,61 Lt gautų avansinių išmokų, už kurias ieškovas neatsiskaitė, 1 114,14 Lt už telefoninius pokalbius, bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 43-44).
6Kauno miesto apylinkės teismas
7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1142-638/2010 panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Motyvuose nurodo: 1) teismas neišsprendė 3 ieškinio reikalavimų (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas): priteisti iš atsakovo 2 121,39 Lt negauto darbo užmokesčio, 103 Lt delspinigių nuo negauto darbo užmokesčio, 848,53 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuriuos bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, prašydamas juos įskaityti, sumažinant jam padarytos priteistinos žalos dydį, be to, teismas įskaitydamas minėtas sumas nepasisakė, kad reikalavimai pagrįsti, o taip pat neišsprendė reikalavimo priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, nepagrįstai konstatavęs, jog ieškinys atmestinas, be to, teismas negalėjo atlikti įskaitymo, kadangi tokio reikalavimo priešieškinyje atsakovas nereiškė; 2) teismas pažeidė šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus, byla buvo nagrinėjama šališkai, teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo apklausti liudytojus, atsisakė iš atsakovo išreikalauti rašytinius įrodymus-finansines ataskaitas VMI, siekiant išsiaiškinti, kokius piniginius nuostolius jis patyrė ir kokius deklaravo, t. y. ar priešieškinyje keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas; 3) teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atnaujinti senaties terminą, kurį jis praleido dėl svarbių priežasčių: dėl teisinių žinių stokos, dėl atsakovo neišaiškinimo ieškovui teisės kreiptis į teismą, dėl šių aplinkybių, ieškovas savo pažeistas teises nedelsiant pradėjo ginti kitais būdais, kurie jam atrodė esantys tinkami: apskundė atsakovo veiksmus ir jo daromus pažeidimus Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido ne daug - tik 4 mėnesius, per šį laikotarpį atsakovas nepatyrė nuostolių; 4) ieškovui dirbti pas atsakovą buvo neįmanoma, nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, t. y. ieškovas neturėjo darbo vietos, kurioje ieškovas būtų galėjęs laukti kol atsakovas jam pasiūlys kokį darbą (atsakovas taip pat neturi realios buveinės, registracijos vietoje (bute) veiklos nevykdo, neturi jam priklausančios automobilių laikymo vietos), dėl ko ieškovas buvo priverstas prašymą atleisti iš darbo paduoti buhalterinę apskaitą atsakovui tvarkančios įmonės darbuotojai; 5) teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl ko jis neatvyko į darbą ar jam buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, ar nebuvo daromas psichologinis spaudimas; 6) teismas iš dalies patenkindamas atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo, privalėjo vadovautis ne CK, o DK XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ nuostatomis, nes tariami atsakovo materialiniai nuostoliai buvo padarytu tebesitęsiant tarp šalių darbo santykiams, o tokiu atveju egzistuoja specifinės visiškos ir ribotos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 255 str.).
8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2010 m. kovo 10 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo: 1) ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus, teismas netenkindamas ieškinio pasisakė dėl visų 9 ieškovo reikalavimų; 2) teismas tenkino ieškovo prašymus, ir iš visų jo nurodytų institucijų, išreikalavo prašomus dokumentus, tame tarpe ir iš VMI; 3) ieškovas nenurodė nė vienos aplinkybės, susijusios su nagrinėjama byla, kurią jo prašomi apklausti liudytojai būtų patvirtinę, iš VMI finansinių ataskaitų, nematyti kokius piniginius nuostolius atsakovas patyrė ir kokius deklaravo, be to ieškovas, turėdamas gynėją, turėjo galimybę pats pateikti teismui nurodytus dokumentus; 4) ieškovas praleido 1 mėn. kreipimosi į teismą senaties terminą, nustatytą DK 297 str. 1 d. ir nenurodė jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Ieškovas 2008 m. spalio mėn. gavo atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos, kur jam buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su darbdavio sprendimu jį atleisti, jis turi kreiptis į teismą, tačiau ieškovas laiku to nepadarė; 5) ieškovas pagrįstai ir teisėtai iš darbo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. - vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas - neatvykus į darbą be pateisinamų priežasčių (2008-09-08 aktas dėl S. B. neatvykimo į darbą, 121 - 123 - darbo laiko apskaitos žiniaraščiai); 6) įmonės registravimo pažymėjime nurodytas atsakovo buveinės adresas paneigia ieškovo argumentus, jog jis nežinojo kokiu adresu atsakovui įteikti prašymą dėl atleidimo iš darbo, be to teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde pats ieškovas nurodė, kad jam žinomas įmonės registracijos adresas. Įstatymas nedraudžia įmonės buveinę turėti bute; 7) pateikdamas prašymą atleisti jį iš darbo tą pačią - prašymo pateikimo dieną, ieškovas pažeidė DK 128 str. 2 d. reikalavimus; 8) nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jam sąmoningai nebuvo sudarytos normalios darbo sąlygos, daromas psichologinis spaudimas, faktiškas nušalinimas nuo tiesioginio nepagrįsti jokia bylos medžiaga ar joje esančiais įrodymais, be to, nurodytų aplinkybių ieškovas neminėjo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme; patikslintu priešieškiniu atsakovas reikalavo iš ieškovo priteisti jam padarytą žalą (nuostolius), susijusią su ieškovo atliekamomis pareigomis bendrovėje. Žala įmonei buvo padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų - t. y. dėl jo asmeninių telefoninių pokalbių iš užsienio jam išduotu telefonu tarnybiniam naudojimui, o taip pat dėl negrąžinto avanso, kuris buvo duotas tarnybinėms komandiruotėms.
9Teismo posėdžio metu atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
10Apeliacinis skundas atmestinas.
11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
12Byloje nustatyta, kad 2007-11-28 apeliantas buvo priimtas dirbti vairuotoju UAB „Tvorų pasaulis“ (t. 1, b. l. 7). Darbo sutartyje įrašyta, kad apelianto atlyginimas yra 1 500 Lt, darbo laikas - 8 valandos per dieną, 5 dienos per savaitę. Apeliantas turėjo nedarbingumo lapelį nuo 2008-08-21 iki 2008-08-27 (t. 1, b .l. 25, 122). Pasibaigus nedarbingumui, 2008-08-28 ir vėliau, apeliantas į darbą neatvyko, tačiau pateikė pareiškimą atleisti jį iš darbo pačiam prašant nuo 2008-08-28, ryšium su tuo, kad neišmokamas atlyginimas (t. 1, b. l. 8). Apeliantui neatvykus į darbą iki 2008 m. rugsėjo 8 d., atsakovas atleido jį atleido iš darbo, kaip padariusį šiurkštų darbo pereigų pažeidimą – neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.) (t 1., b. l. 72, 73, 84). Ieškinys dėl neteisėto atleidimo teismui pateiktas 2009 m. vasario 5 d.
13Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė 3 ieškinio reikalavimų (priteisti 2 121,39 Lt negauto darbo užmokesčio, 103 Lt delspinigių nuo negauto darbo užmokesčio, 848,53 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), tuo padarydamas absoliutų procesinės teisės normų pažeidimą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Pats apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos reikalavimus pagrįstais (išskyrus dėl delspinigių) ir juos įskaitė į priešieškiniu priteistą sumą. Iš sprendimo motyvuojančios dalies matyti, jog šie ieškovo reikalavimai yra patenkinti bei jais sumažintas atsakovui priteistinas žalos dydis. Tai, kad teismo sprendimo revoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog ieškinys atmestas, nekeičia viso sprendimo esmės. Darytina išvada, kad pagrįstai teismo sprendimo revoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškinys atmestinas, nes padarius įskaitymą (motyvuojamojoje dalyje), nebuvo ką priteisti ieškovui, t. y. ieškovo įsiskolinimas buvo didesnis už atsakovo įsiskolinimą jam, todėl iš esmės ieškinys buvo nepagrįstas. Dėl 103 Lt delspinigių teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat yra pasisakyta, t. y. šis reikalavimas atmestas, nepatenkinus pagrindinio reikalavimo (t. 2., b. l. 138). Pažymėtina, kad pagrįstai yra atmestas šis reikalavimas, nes apeliantas disponavo atsakovo pinigais – avansu (juos naudojo savo nuožiūra) žymiai didesne suma, negu buvo atsakovo įsiskolinimas jam.
14Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Lietuvos Respublikos DK 297 str. numatyta, kad, jei darbuotojas nesutinka <...> su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Apeliantas nurodė, kad pranešimą apie atleidimą gavo po kelių dienų po atleidimo (atleistas 2008-09-08), o ieškinį pateikė tik 2009 m. vasario 5 d., t. y. terminas kreiptis į teismą praleistas 4 mėnesiai. Esant praleistam ieškinio senaties terminui, teismas turi spręsti ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas nustačius, jog jis praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys (įstatymo nežinojimas, neišprusimas, pažeistų teisių gynimas, kreipiantis valstybinę darbo inspekciją, valstybinę mokesčių inspekciją) nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes šis terminas praleistas net 4 mėnesiais (kai nustatytas tik 1 mėnesio terminas) bei iš kreipimųsi į kitas institucijas matyti, jog apeliantas gerai suprato ir žinojo kaip galima ginti savo pažeistas teises. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Taigi pripažinus, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl pripažinimo neteisėtu atleidimą iš darbo, pagrįstai atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų susijusių su šiuo reikalavimu.
15Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą atsakovui, vadovavosi CK normomis, nes teismo sprendime nėra jokios nuorodos į CK normas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė DK teisės normos, kuria remiantis buvo priteista žala (negrąžintas avansas), nedaro teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad atleidimo dieną apelianto žinioje buvo 13 522,61 Lt (1 t., b. l. 137) atsakovo pinigų (perduoto avanso), kurie turėjo būti grąžinti atsakovui. Apeliantas neginčijo šios sumos gavimo, pinigų negrąžino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto gauto avanso negrąžinimas atsakovui vertintinas kaip tyčia padaryta žala (DK 255 str. 1 p.), todėl pagrįstai priteista visa iš apelianto.
16Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
17Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir priimdamas sprendimą nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų, dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais. Teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).
18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
Nutarė
19Apeliacinį skundą atmesti.
20Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.