Byla 1A-42-366/2019
Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-11-15 nuosprendžio, kuriuo:

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Lina Šimonienei, nuteistiesiems O. S. ir V. S., gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

2neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-11-15 nuosprendžio, kuriuo:

3V. S. pripažintas kaltu už dviejų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymą ir jam paskirtos bausmės:

4pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už P. Z. sužalojimą) šešiasdešimties MGL (2259,6 eurų) dydžio baudą;

5pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už V. S., A. L. ir D. V. K. sužalojimą) devyniasdešimties MGL (3398,4 eurų) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - vieno šimto MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

7V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta dvejiems metams užsiimti institucine socialine globa (ilgalaike ir trumpalaike) likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams.

8O. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta aštuoniasdešimties MGL (3012,8 eurų) dydžio bauda.

9O. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta dvejiems metams užsiimti institucine socialine globa (ilgalaike ir trumpalaike) likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams.

Nustatė

101.

11V. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 18 d., apie 20 val., namuose, esančiuose ( - ), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip po vieną kartą į veidą bei pakaušį bendrai gyvenančiai mažametei savo globotinei P. Z., gim. ( - ), bei suėmęs P. Z. už rankų, drabužių, pastarąją tampė po kambarį, tuo nukentėjusiajai P. Z. sukėlė fizinį skausmą bei dėl dešinio žasto ir kairio riešo srities kraujosruvų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

12O. S. ir V. S. nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais laikotarpiu nuo 2017-02-02 iki 2017-02-06, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose ( - ), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu spiriant bei suduodant smūgius rankomis ir pagaliu į galvą, rankas, kojas bei kitas kūno vietas bendrai gyvenantiems mažamečiams savo globotiniams L. S., gim. ( - ), D. V. K., gim. ( - )ir A. L., gim. ( - ), tuo pastariesiems sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą: nukentėjusiajam L. S. dėl kaktos vidurinės dalies bei kaktos dešinio gumburo srities kraujosruvų, nukentėjusiajam D. V. K. dėl kaktos dešinio gumburo srities kraujosruvos, o nukentėjusiajai A. L. dėl kairio ir dešinio dilbių, dešinio klubo sparno srities kraujosruvų, kairės šlaunies nubrozdinimo.

132.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo išteisinti jį pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iš abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad teismas jo atžvilgiu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nes tendencingai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus.

152.1.

16Tvirtina, kad smurto P. Z. atžvilgiu nenaudojo, mažametė jį apkalbėjo kerštaudama už tai, kad neleido per anksti draugauti su berniukais. Teismas sureikšmino, netiesioginių liudytojų D. R., A. Z., E. V., A. R. V. R., T. P. parodymus, kurie įvykio nematė ir negali nei patvirtinti, nei paneigti P. Z. nurodomų aplinkybių. Visi liudytojai tik perpasakojo teismui tai ką girdėjo iš pačios P. Z. nusiskundimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji P. Z. kiekvieniam iš šių liudytojų skirtingai aiškino apie jo (V. S.) veiksmus. Teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojos K. P. parodymus, kuri keršija šeimynai, norėdama gauti tariamai jai priklausančią 3000 eurų išmoką.

172.2.

18Apeliantas pažymi, kad 2015 m. lapkričio 18 d. įvykyje tiesiogiai dalyvavę O. S. bei globotiniai K. Z., M. Z., A. P., I. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad ginčo metu jis (V. S.) jokio fizinio smurto prieš P. Z. nenaudojo (t. 1, b. l. 39-41, 45-47, 53-55, 59, 62).

192.3.

20Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nuosprendis, dalyje dėl V. S., A. L. ir D. V. K. sužalojimo taip pat nepagrįstas. Teigia, kad jo teisę gintis ribojo kaltinamasis aktas, kuris nekonkretus, nes neatskirti jo veiksmai ir sukeltos pasekmės nuo O. S. veiksmų ir sukeltų pasekmių. Byloje nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę šioje dalyje.

212.4.

22Skunde apeliantas nurodo, kad globėju yra 14 metų ir per šiuos metus nebuvo vartojęs globotinių atžvilgiu jokio smurto. Globotiniai V. S., A. L. ir D. V. K. galėjo susižaloti žaisdami, vežami į darželį ar pačiame darželyje, nes nėra labai adekvatūs. A. L. sužalojimai galėjo būti padaryti skiepijant, nes teko laikyti rankutes.

232.5.

24Apeliantas teigia, kad nesutaria su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais ir mano, kad lopšelio – darželio darbuotojai, kryptingai klausinėdami globotinių dėl pastebėtų sumušimų, siekė jį ir sutuoktinę apkaltinti.

252.6.

26Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai vertino liudytojos D. B. parteiktus vaizdo įrašus, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad L. S. ir A. L. pirma buvo klausinėjami, o po to filmuojami. Filmavimo metu vaikams buvo užduodami atsakymą menantys klausimai. Apeliantas teigia, kad mažamečių atsakymai į specialistų klausimus ekspertizių metu esmingai skiriasi dėl to, kad vaikai nebuvo įtakojami auklėtojų. Apeliaciniame skunde V. S. pateikia išsamią mažamečių parodymų specialistams analizę.

272.7.

28Teismas, apelianto manymu, turėjo atkreipti dėmesį į byloje esančias pažymas apie vaikų raidos sutrikimus, kurie turi įtakos jų parodymams.

292.8.

30Skunde pateikiama detali liudytojų E. S., Z. V., D. B., R. P. parodymų analizė ir daroma išvada, kad jie vienas kitam prieštarauja.

312.9.

32Nesant surinkta pakankamai įrodymų apie jo, neva, padarytas nusikalstamas veikas, V. S. prašo jį išteisinti iš abiejų jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje.

333.

34Apeliaciniu skundu O. S. prašo išteisinti ją pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino tendencingai ir neobjektyviai, todėl be pagrindo pripažino kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams V. S., A. L. ir D. V. K.. Globoja vaikus 14 metų, per kuriuos nėra vaikų baudusi jokiomis fizinėmis bausmėmis. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaraujančiais vienas kitam įrodymais, kurie neduoda pagrindo neabejotinai išvadai dėl jos kaltės įrodytumo. Teigia, kad globotiniai V. S., D. V. K. ir A. L. galėjo susižaloti ir žaisdami ar vežami į darželį, ar pačiame darželyje. A. L. sužalojimai rankose galėjo atsirasti nuo to, kad teko prilaikyti rankutes skiepijant. Seniai nesutaria su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, todėl mano, kad lopšelio - darželio darbuotojai, kryptingai klausinėdami globotinius dėl pastebėtų kraujosruvų, sąmoningai siekė apkaltinti tiek ją (O. S.), tiek sutuoktinį V. S., smurtavus prieš globotinius.

353.1.

36Teismas vertindamas liudytojos D. B. pateiktus vaizdo įrašus, nepriėmė dėmesin fakto, kad mažamečiai neįgalūs, L. S. ir A. L. pirma buvo klausinėjami, o tik po buvo filmuojami. Be to, vaikams buvo užduodami atsakymą menantys klausimai.

373.2.

38Teismas neįvertino fakto, kad globotiniai A. L. ir L. S. vaizdo įrašų metu kalbėjo apie dėdės veiksmus, vėliau apie tetos veiksmus bei A. veiksmus, visiškai neatskleidami dėdės, tetos ir kito globotinio A. asmenybės. Pati globotinių visada buvo vadinama “ teta O.“, todėl yra įsitikinusi, kad vaizdo įrašuose, A. L. ir L. S. kalbėjo tikrai ne apie ją.

393.3.

40Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad vėlesni globotinių A. L., L. S. ir D. V. K. parodymai specialistams, atliekantiems skirtas ekspertizes, keitėsi ir pateikia ekspertizės aktuose mažamečių parodymų išsamią analizę.

413.4.

42Skunde pateikiama detali liudytojų E. S., Z. V., D. B., R. P. parodymų analizė ir daroma išvada, kad jie vienas kitam prieštarauja.

433.5.

44Apibendrinant apeliantė teigia, kad iš visumos byloje ištirtų įrodymų, akivaizdu jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad ji naudojo fizinį smurtą globotinių A. L., L. S. ir D. V. K. atžvilgiu, todėl prašo ją išteisinti.

454.

46Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir O. S. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

475.

48Apeliaciniai skundai atmetami.

495.1.

50Nuteistieji V. S. ir O. S. apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę, tvirtindami, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, kad surinkti įrodymai buvo teismo vertinami neobjektyviai, jie nepatvirtina jų kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje.

515.2.

52BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir O. S. pripažino kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (viena veika).

535.3.

54Skunde V. S. nurodo, kad P. Z. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, mažametė jį apkalbėjo kerštaudama už tai, kad neleido per anksti draugauti su berniukais. Jo manymu, teismas sureikšmino netiesioginių liudytojų parodymus, kurie įvykio nematė ir negali nei patvirtinti, nei paneigti P. Z. nurodomų aplinkybių. Jo manymu, teismas turėjo vadovautis tiesioginių liudytojų O. S. bei globotinių K. Z., M. Z., A. P., I. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais apie tai, kad ginčo metu jis (V. S.) jokio fizinio smurto prieš P. Z. nenaudojo (t. 1, b. l. 39-41, 45-47, 53-55, 59, 62). Mano, kad teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojos K. P. parodymus nes ji keršija šeimynai, norėdama gauti tariamai jai priklausančią 3000 eurų išmoką.

555.4.

56Su šiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad V. S. konflikto metu bendrai gyvenančios mažametės globotinės P. Z. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kurio metu sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus: nukentėjusiosios P. Z., liudytojų D. R., A. Z., E. V., A. R., V. R., T. P., K. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad smurtas P. Z. atžvilgiu grįstas vien tik tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojų parodymais - įvykį tiesiogiai stebėjo ir parodymus analogiškus nukentėjusiosios parodymams davė šeimynos augintinė K. P.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojų parodymai laikytini išvestiniais įrodymais, kurių įrodomoji vertė negali būti sumenkinama. Teismų praktikoje laikoma, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-628/2018).

575.5.

58Nukentėjusioji P. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui davė nuoseklius parodymus. Ji papasakojo, kad daugiau nei 5 metus gyveno "( - )šeimynoje", ( - ), pas globėjus O. S. ir V. S.. Tiek jai, tiek kitai globotinei K. P. globėjai buvo uždraudę bendrauti su berniukais, neleido turėti telefonų, neduodavo kišenpinigių, draudė bendrauti su bendraamžiais socialiniuose tinkluose. Kai 2015-11-18, apie 20 val., šeimynoje gyvenantis A. P. O. S. įskundė, kad ji turinti savo paskyrą socialiniame tinkle "Facebook", O. S. namuose į kambarį pakvietė ją, K. P. ir kitus šeimynos vaikus, po ko globėjai jai griežtai liepė prisijungti prie paskyros ir O. S. garsiai visiems skaitė jos paskyroje buvusias asmeninio pobūdžio žinutes, išsityčiodama iš jų turinio. Tuo metu jai stovint kambaryje, šalia jos stovėjęs V. S. delnu skaudžiai smogė jai į veidą, sakydamas "čia tau už tai, kad mus išdavei". Po smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o jai pasilenkus, V. S. dar kartą smogė jai delnu į viršugalvį. Smūgiuodamas V. S. jai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet nuo smūgių jai pradėjo skaudėti galvą, buvo paraudęs jos dešinysis skruostas. Kai ji pradėjo verkti, V. S. liepė nueiti į tualetą nusiprausti, nusivalyti kraują. Jai grįžus iš tualeto, prie įėjimo į kambarį V. S. ją pagriebė už dešinės rankos žasto ir jėga įtempė ją į kambarį. Kambaryje O. S. toliau garsiai skaitė jos paskyroje buvusias žinutes, įžeidžiančiai atsakinėjo į jas, tyčiojosi. Tuo metu V. S. ją tampė ir stumdė po kambarį, bardamas, kad ji be jų leidimo susikūrė savo paskyrą, kad bendrauja su vaikinu. Betampydamas ją, V. S. suplėšė jos marškinėlius, padarė kraujosruvą dešinėje rankoje. Kai kitą rytą ji šiuos marškinėlius dėjo į kuprinę, norėdama juos parodyti mokytojams, tai pamatęs V. S. juos paėmė ir nunešė į katilinę, ir spėja, kad sudegino. 2015-11-19 nuėjusi į mokyklą, ji kreipėsi į socialinę pedagogę, kuriai pranešė apie patirtą šeimynoje smurtą (1 tomas, b. l. 16-17, 35-36).

595.6.

60Šias nukentėjusiosios papasakotas aplinkybes visiškai patvirtino tiesioginė įvykio liudytoja – buvusi šeimynos gyventoja K. P., kuri smulkiai papasakojo 2015 m. lapkričio 18 dienos įvykius, kurie sutapo su P. Z. parodymais. K. P. prisipažino, kad 2015 m. gruodžio mėn. apklausinėjama Utenos rajono apylinkės teisme ji, paveikta globėjų, davė neteisingus parodymus. Liudytoja parodė, kad konfliktui įtakos turėjo pernelyg griežtas ir grubus globėjų elgesys su globotiniais, jų nenoras įsigilinti į poreikį bendrauti su bendraamžiais, o mergaičių pirmosios meilės apraiškas prilygino ištvirkavimui. Papasakojo kaip O. S. griežtu tonu įsakė P. Z. prisijungti prie savo paskyros socialiniame tinklapyje „Facebook“, po ko kitų globotinių akivaizdoje garsiai skaitė asmenines žinutes, šaipėsi, P. Z. paskyroje pastarosios vardu parašė įžeidžiančias žinutes jos vaikinui, šį ir jo šeimą išvadindama negražiais žodžiais. K. P. taip pat papasakojo apie tai kaip įpykęs globėjas V. S. P. Z. tampė už rankos, drabužių, rankos delnu trenkė šiai į veidą, po to į pakaušį. Kai P. Z. iš nosies ėmė bėgti kraujas, V. S. nutempė ją iš kambario, liepdamas tualete nusiprausti nuo veido kraują. P. Z. grįžus iš tualeto, V. S. vėl šią už rankų įtempė į kambario vidurį ir, pamatęs, kad krauju sutepti bei suplyšę P. Z. dryžuoti marškinėliai, liepė persirengti, nunešti į katilinę ir juos sudeginti pečiuje. Ryte P. Z. jai pasakė, kad šiai po vakarykščio konflikto skauda ranką. Kaip matyti, K. P. papasakotos aplinkybės detalėse sutampa su nukentėjusiosios parodymais.

615.7.

62Vidiniam įsitikinimui dėl V. S. kaltės suformuoti teismui turėjo įtakos ir netiesioginiai įvykio liudytojai – tai Vyžuonų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė V. R., kuriai P. Z. pasiskundė sekantį rytą, smulkiai papasakodama visus globėjų veiksmus jos atžvilgiu, T. P., kuriam iš P. Z. paskyros socialiniame tinkle "Facebook" buvo išsiųstos įžeidžiančios žinutės (žinutės pridėtos prie bylos), liudytoja D. R., kuriai sūnus T. P. papasakojo apie P. Z. vardu O. S. jam rašytas nepadoraus ir įžeidžiančio turinio žinutes socialiniame tinkle "Facebook" o taip pat O. ir V. S. elgesį su P. Z., Vaiko gerovės centro darbuotoja A. Z., kuri priėmė P. Z. atgal gyventi į centrą ir iš jos sužinojo tokio apsisprendimo priežastį – patirtą smurtą šeimynoje, Vaiko gerovės centro psichologė E. V. ir Utenos apskrities vaikų teisių skyriaus vyr. specialistė A. R., kurioms taip pat teko bendrauti su nukentėjusiąja. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusioji P. Z. skirtingiems asmenims, skirtingu laiku nurodė įvykio aplinkybes, kurios esmingai sutapo. Tai, kad P. Z. dėl kaltinamojo V. S. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, pačios nukentėjusiosios P. Z. bei liudytojos K. P. parodymai.

635.8.

64Atmestinas skundo argumentas, kad liudytojos K. P. parodymais tikėti negalima, nes ji kerštauja šeimynai, norėdama gauti tariamai jai priklausančią 3000 eurų išmoką. Tai tik deklaratyvus ir jokiais įrodymais neparemtas argumentas, su kuriuo sutikti negalima, juolab kad K. P. parodymai atitinka ir papildo kitus įrodymus. Atmestinas ir kitas skundo argumentas, kad teismas turėjo vadovautis tiesiogiai įvykyje dalyvavusių O. S. bei globotinių K. Z., M. Z., A. P., I. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie paliudijo, kad ginčo metu V. S. jokio fizinio smurto prieš P. Z. nenaudojo (t. 1, b. l. 39-41, 45-47, 53-55, 59, 62). Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus kodėl kritiškai vertino šių liudytojų parodymus ir jais nesivadovauja. Minėti globotiniai po kilusio konflikto liko gyventi šeimynoje ir akivaizdu, kad dėl priklausomybės nuo itin griežtų globėjų, tame tarpe ir nuteistojo V. S., negalėjo kritiškai įvertinti jų elgesį bei apie jų veiksmus duoti teisingus parodymus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei liudytojų K. P. ir D. R. parodymus apie tai, kad globotiniai įgijo naujų daiktų po parodymų davimo teisme, padarė išvadą, kad minėtų šeimynos augintinių parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes yra įtakoti kaltinamųjų. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

655.9.

66Minėtų įrodymų analizė duoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad V. S. konflikto metu, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip po vieną kartą į veidą bei pakaušį bendrai gyvenančiai mažametei savo globotinei P. Z., tampė už rankų ir drabužių po kambarį. Įvykio metu P. Z., gim. ( - ), buvo mažametė, teismo medicinos specialistas nustatė, kad P. Z. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ir galėjo būti padaryti 2015-11-18 (1 tomas, b. l. 26). Minėtomis aplinkybėmis daroma išvada, kad V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.

675.10.

68Taip pat atmestinas nuteistųjų O. S. ir V. S. apeliacinių skundų prašymas išteisinti juos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl bendrų jų veiksmų, atliktų mažamečių globotinių atžvilgiu nuo 2017-02-02 iki 2017-02-06. Apeliantai nuteisti už tai, kad minėtu laikotarpiu konflikto metu spiriant bei suduodant smūgius rankomis ir pagaliu į galvą, rankas, kojas bei kitas kūno vietas bendrai gyvenantiems mažamečiams savo globotiniams L. S., D. V. K. ir A. L., tuo pastariesiems sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Nuteistųjų prašymas juos išteisinti grindžiamas nebuvimu pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą apie fizinio smurto globotinių atžvilgiu naudojimą. Nuteistieji teigia, kad globotiniai V. S., D. V. K. ir A. L. galėjo susižaloti žaisdami, vežami į darželį ar pačiame darželyje, A. L. sužalojimai rankose galėjo atsirasti nuo to, kad teko prilaikyti rankutes skiepijant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šiuos nuteistųjų argumentus atmeta kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinime inkriminuotos aplinkybės byloje pilnai įrodytos nukentėjusiųjų mažamečių L. S., D. V. K. ir A. L. parodymais, o taip pat liudytojų E. V., R. K., D. B., E. S., Z. V., D. B., R. P., R. Z. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

695.11.

70Visi mažamečiai nukentėjusieji, pastebėti su smurto žymėmis, socialiniams darbuotojams, auklėtojoms, psichologams, ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė vienintelę šių žymių priežastį – juos muše globėjai. Jų žodžiais tariant, tetos O. ir dėdės V. mušami buvo ranka, pagaliuku, kurį D. išlaužė iš lovytės, spiriant (2 tomas, b. l. 66, 69, 71). Bylos duomenimis pirmiausia įtarimas kad mažamečiai yra mušami kilo vaikų darželio ( - )darbuotojams: smurto žymes ant L. S. ir D. V. K. kūnų pastebėjo vaikų darželio ( - )darbuotoja, kuri atsakinga už šių vaikų nuvežimą į darželį ir grąžinimą į namus - R. P., spec. pedagogė D. B. ir vaikų auklėtojos R. K. bei E. S.. Smurto žymes ant A. L. kairės rankos, kojos ir kaktos pastebėjo vaikų darželio ( - )kineziterapeutė - masažistė Z. V.. Priešingai nei nurodoma O. S. apeliaciniame skunde, šių darbuotojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, esminėse aplinkybėse papildo vieni kitus, juos patvirtina filmuota medžiaga, ekspertų išvados, duomenys esantys įvykio vietos apžiūros protokole ir kt. Byloje nebuvo nustatyta, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

715.12.

72Nuteistieji V. S. ir O. S. teigia, kad nesutaria su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais ir mano, kad vaikų lopšelio – darželio darbuotojai, kryptingai klausinėdami globotinių dėl pastebėtų sumušimų, siekė sutuoktinius apkaltinti. Šie nuteistųjų argumentai neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su mažamečių apklausų protokolais ir posėdžių garso įrašais, D. B. filmuota medžiaga, neliko abejonių dėl vaikų pateiktų aplinkybių tikrumo. Tendencingai užduodamų klausimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apklausiant mažamečius pas ikiteisminio tyrimo teisėją, klausimus užduodavo teismo psichologas, kurio veiklos tikslas – apsaugoti vaiką nuo traumuojančio poveikio teismo procese ir kartu padėti teisėsaugos institucijai surinkti su byla ar įvykiu susijusią informaciją, būti kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko ir teisininko. Teismo psichologas dirba vadovaudamasis bendromis metodinėmis rekomendacijomis, kurios yra skirtos specialistams, dalyvaujantiems teisinėse vaikų - nusikaltimo aukų ar liudytojų apklausose ir kurias taikyti yra apmokytas specialiuose teisinių apklausų atlikimo mokymuose ir užduoda vaikams klausimus, atsižvelgdamas į jų socialinę ir psichologinę brandą. Spec. pedagogės D. B. suinteresuotumas apkaltinti V. ir O. S. taip pat nenustatytas. Teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad nutarė filmuoti kai L. S. pradėjo kalbėti apie kraujosruvos atsiradimo aplinkybes ant kaktos. Vaikų parodymų neįtakojo, neturėjo tam tikslo. Patys vaikai parodė kur buvo suduota. L. S. pasakojo, kad mušė „dėdė“ ir „teta“ – taip šie vaikai vadino savo globėjus V. ir O. S., A. L. pritarė L. S.. D. B. žodžiais tariant, vaikų papasakotos aplinkybės apie smurtą jai buvo netikėtos. Jei nebūtų žymių ant kaktelių, tai nebūtų patikėjusi jų pasakojimais. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs spec. pedagogės D. B. filmuotą medžiagą, konstatuoja, kad joje užfiksuota kaip spec. pedagogė užduoda trumpus ir diskretiškus klausimus mažamečiams, į kuriuos pastarieji atsakinėjo nuosekliai ir vienas kitą papildydami, ko negalėtų padaryti, jei būtų primokyti pašalinių asmenų.

735.13.

74Byloje nėra duomenų, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos bei vaikų lopšelio – darželio darbuotojai būtų dėl kažkokių tai priežasčių taip pat nusistatę prieš V. ir O. S. ir dėl to būtų paveikę vaikus, kad šie juos apkalbėtų. Konkrečių priežasčių kodėl socialiniai darbuotojai galėjo imtis nuteistiesiems priešingų veiksmų nenurodė ir V. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų lopšelio – darželio darbuotojai tiesiog tinkamai atliko savo pareigas ir pastebėję smurto žymes ant vaikų kūnų bei išgirdę iš jų apie šeimynoje naudojamas „auklėjimo“ priemones, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą.

755.14.

76Nuteistųjų versiją, kad vaikai galėjo susižaloti vežami į darželį, o A. L. kraujosrūvos ant rankų galėjo atsirasti skiepijant, nes reikėjo palaikyti rankas, paneigti liudytojų parodymais. Liudytoja R. P. parodė, kad važiuodavo ryte V. ir O. S. globojamų vaikų nuvežti ir parvežti iš darželio. Ji teigė, kad vežant neįvyko jokio įvykio, kurio metu šie vaikai būtų galėję užsigauti ar kaip nors susižaloti. Lipant į autobusą, važiuojant ar vėliau išlipant ir einant į lopšelį-darželį, vaikai niekur neužkliuvo, nenugriuvo ir tikrai negalėjo susižaloti. Liudytoja apklausta kineziterapeutė - masažistė Z. V. parodė, kad darant A. L. masažą, mergaitė paprašė: „nedarykit masažo, man popa“. Pamatė mėlynes ant kairės rankos, ant kojos ir ant kaktos. Kai kalbėjo su A. L., ji apie skiepus nieko nesakė. Z. V. patvirtino tai, kad žymės ant mergaitės kūno buvo tikrai ne dėl darytų skiepų.

775.15.

78V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jo teisę gintis ribojo kaltinamasis aktas, kuris nekonkretus, nes neatskirti jo veiksmai ir sukeltos pasekmės nuo O. S. veiksmų ir sukeltų pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-93-139/2016). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad joje esantis kaltinamasis aktas yra surašytas tinkamai, jame nurodyti kaltinamiesiems, tarp jų ir apeliantui nuteistajam V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos aplinkybės), tokios, kokias nustatyti leido byloje esančių duomenų visuma. Vien tai, kad nebuvo nustatyti detalūs V. S. atlikti veiksmai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad taip buvo pažeistos BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatos, ar kad tai sutrukdė teismui išnagrinėti bylą ar suvaržė nuteistojo V. S. teisę į gynybą. Teisiamajame posėdyje prokurorei perkaičius balsu kaltinamąjį aktą, abu kaltinamieji nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinami, kaltais neprisipažįsta (3 t. b. l. 22.). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte išdėstytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrininkai atsako pagal tą patį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką konstatavus, kad kiekvienas iš jų bendrais veiksmais realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo atveju konkretizuoti kiekvieno iš bendrininkų atliktus veiksmus nebuvo būtina.

795.16.

80Teismas, apeliantų manymu, turėjo atkreipti dėmesį į byloje esančias pažymas apie vaikų raidos sutrikimus, kurie turi įtakos jų parodymams. Tačiau, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu mažamečiams D. V. K., A. L. ir L. S. buvo skirtos ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, pateikiant ekspertams klausimą ar nukentėjusieji, atsižvelgiant į jų amžių, socialinę brandą, intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes bei galimus psichikos trūkumus, galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus. Atsakydami į pateiktus klausimus, ekspertai nurodė, kad visi trys mažamečiai D. V. K., A. L. ir L. S. atsižvelgiant į jiems būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai) ir pagal savo galimybes duoti apie tai parodymus (2 tomas, b.l. 110-115, 116-121, 122-127). Apeliantas V. S. teigia, kad mažamečių atsakymai į specialistų klausimus ekspertizių metu esmingai skiriasi dėl to, kad vaikai nebuvo įtakojami auklėtojų. Su tuo, kad nukentėjusiųjų atsakymai ekspertams skiriasi nuo jų parodymų vaikų lopšelio – darželio darbuotojams, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-78/2017 (2 tomas, b.l. 116-121) matyti, kad tiriamojo L. S. elgesys kalbant apie bylos įvykius buvo prieštaringas – pradžioje viską neigė, tačiau šis neigimas buvo susijęs su emocine būsena. Vaikas prasitarė, kad bijantis pasakoti, nes kitaip bus „blogai man“. Ekspertui plėtojant temą, atsiskleidė poreikis būti apgintam kai muša O.. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-80/2017 (2 tomas, b.l. 110-115) matyti, kad tiriamoji A. L. taip pat nekalbėjo apie V. S. naudotą fizinį smurtą, nurodė, kad mušė ir keikėsi O.. Mažametis D. V. K. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu taip pat nenurodė, kad jį mušė dėdė, kartodamas, kad muša ir bara jį teta O. (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-79/2017 (2 tomas, b.l. 122-127). Tokį mažamečių elgesį paaiškino į teisiamąjį posėdį iškviesta vaikų ir paauglių psichologė – ekspertė A. Š.. Teisme ji nurodė, kad vaikų parodymams įtakos turi tai kaip jie konkrečiu momentu jaučiasi. Rekomendavo vadovautis darželyje duotais vaikų parodymais, nes darželyje jie yra saugūs, patikimi santykiai su suaugusiais. Ekspertė pažymėjo, kad vaikai iš karto neigia visas aplinkybes arba visą patį įvykį, jei jie pasijaučia nesaugūs. Vaikų lopšelio – darželio darbuotojai taip pat stebėjo vaikų dinamiką - iš pradžių jie buvo baikštūs, prislėgti ir pasakoti apie patiriamą smurtą pradėjo tik užsimezgus saugiems santykiams (4 tomas, b.l. 7-8). Taigi, šie mažamečių ekspertams duoti parodymai, įtakoti baimės ir nesaugumo jausmo, nepaneigia V. S. kaltės, kuri pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais: A. L. ir L. S. spec. pedagogei D. B. papasakojo kaip dėdė mušė juos abu ir D. pagaliuku per galvytę ir per „rūrytę“, visi trys vaikai apie V. S. jų atžvilgiu naudotą smurtą papasakojo ikiteisminio tyrimo teisėjui, jų pasakojimus patvirtino teismo medicinos specialistas, kuris savo išvadose nurodė, kad L. S. bukais kietais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarytos kaktos vidurinės dalies ir kaktos dešinio gumburo srities kraujosruvos, D. V. K. buku kietu daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padaryta kaktos dešinio gumburo srities kraujosruva, A. L. bukais kietais daiktais mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais padarytos kairio dilbio, dešinio dilbio, dešinio klubo sparno srities kraujosruvos ir gumburo srities kraujosruvos ir kairės šlaunies nubrozdinimas. Ekspertas S. F. visiems trims nukentėjusiesiems konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą (2 tomas, b. l. 16, 17,18).

815.17.

82Minėtų įrodymų analizė duoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad V. S. ir O. S. konflikto metu spiriant bei suduodant smūgius rankomis ir pagaliu į galvą, rankas, kojas bei kitas kūno vietas bendrai gyvenantiems mažamečiams savo globotiniams L. S., D. V. K. ir A. L., sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

835.18.

84Išteisinti nuteistuosius apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

85Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. V. S. pripažintas kaltu už dviejų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos... 4. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už P. Z. sužalojimą) šešiasdešimties MGL... 5. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už V. S., A. L. ir D. V. K. sužalojimą)... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos,... 7. V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta dvejiems metams... 8. O. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta... 9. O. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta dvejiems metams... 10. 1.... 11. V. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 18 d., apie 20 val., namuose,... 12. O. S. ir V. S. nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais laikotarpiu nuo... 13. 2.... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo išteisinti jį pagal BK 140... 15. 2.1.... 16. Tvirtina, kad smurto P. Z. atžvilgiu nenaudojo, mažametė jį apkalbėjo... 17. 2.2.... 18. Apeliantas pažymi, kad 2015 m. lapkričio 18 d. įvykyje tiesiogiai dalyvavę... 19. 2.3.... 20. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nuosprendis, dalyje dėl V. S., A. L. ir... 21. 2.4.... 22. Skunde apeliantas nurodo, kad globėju yra 14 metų ir per šiuos metus nebuvo... 23. 2.5.... 24. Apeliantas teigia, kad nesutaria su Vaikų teisių apsaugos tarnybos... 25. 2.6.... 26. Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai vertino liudytojos D. B. parteiktus... 27. 2.7.... 28. Teismas, apelianto manymu, turėjo atkreipti dėmesį į byloje esančias... 29. 2.8.... 30. Skunde pateikiama detali liudytojų E. S., Z. V., D. B., R. P. parodymų... 31. 2.9.... 32. Nesant surinkta pakankamai įrodymų apie jo, neva, padarytas nusikalstamas... 33. 3.... 34. Apeliaciniu skundu O. S. prašo išteisinti ją pagal BK 140 straipsnio 3... 35. 3.1.... 36. Teismas vertindamas liudytojos D. B. pateiktus vaizdo įrašus, nepriėmė... 37. 3.2.... 38. Teismas neįvertino fakto, kad globotiniai A. L. ir L. S. vaizdo įrašų metu... 39. 3.3.... 40. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad vėlesni globotinių A. L., L. S. ir... 41. 3.4.... 42. Skunde pateikiama detali liudytojų E. S., Z. V., D. B., R. P. parodymų... 43. 3.5.... 44. Apibendrinant apeliantė teigia, kad iš visumos byloje ištirtų įrodymų,... 45. 4.... 46. Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir O. S. bei jų gynėjai prašė... 47. 5.... 48. Apeliaciniai skundai atmetami.... 49. 5.1.... 50. Nuteistieji V. S. ir O. S. apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę,... 51. 5.2.... 52. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 53. 5.3.... 54. Skunde V. S. nurodo, kad P. Z. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, mažametė... 55. 5.4.... 56. Su šiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas... 57. 5.5.... 58. Nukentėjusioji P. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio... 59. 5.6.... 60. Šias nukentėjusiosios papasakotas aplinkybes visiškai patvirtino tiesioginė... 61. 5.7.... 62. Vidiniam įsitikinimui dėl V. S. kaltės suformuoti teismui turėjo įtakos ir... 63. 5.8.... 64. Atmestinas skundo argumentas, kad liudytojos K. P. parodymais tikėti negalima,... 65. 5.9.... 66. Minėtų įrodymų analizė duoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos... 67. 5.10.... 68. Taip pat atmestinas nuteistųjų O. S. ir V. S. apeliacinių skundų prašymas... 69. 5.11.... 70. Visi mažamečiai nukentėjusieji, pastebėti su smurto žymėmis, socialiniams... 71. 5.12.... 72. Nuteistieji V. S. ir O. S. teigia, kad nesutaria su Vaikų teisių apsaugos... 73. 5.13.... 74. Byloje nėra duomenų, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos bei vaikų... 75. 5.14.... 76. Nuteistųjų versiją, kad vaikai galėjo susižaloti vežami į darželį, o... 77. 5.15.... 78. V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jo teisę gintis ribojo kaltinamasis... 79. 5.16.... 80. Teismas, apeliantų manymu, turėjo atkreipti dėmesį į byloje esančias... 81. 5.17.... 82. Minėtų įrodymų analizė duoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos... 83. 5.18.... 84. Išteisinti nuteistuosius apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra... 85. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 86. nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos...