Byla 2K-93-139/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota prokurorui

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota prokurorui.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu G. K., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl keturių BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 722 straipsniu, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41. G. K. buvo kaltinama padariusi keturias pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotas veikas, pasireiškusiais tuo, kad 2014 m. gruodžio 8 d., gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 1 d. smurtaudama sukėlė mažametei I. K. fizinį skausmą, taip pat 2014 m. gruodžio 22 d. smurtaudama sukėlė mažamečiui M. K. fizinį skausmą. 2. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu bylą nutraukė, nes kaltinamoji G. K. susitaikė su nukentėjusiųjų atstovu pagal įstatymą A. K. 3. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžino bylą prokurorui, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Veikos, kurių padarymu G. K. yra kaltinama šioje byloje, yra dalis jos pakartotinių veikų, dėl kurių 2015 m. rugpjūčio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl to visos jos veikos turėtų būti tiriamos viename tyrime, kad vėliau surašius kaltinamąjį aktą jame būtų tiksliau atskleisti G. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai, patikslintos su šiais konfliktais susijusios bylos aplinkybės, o nusikalstamų veikų aprašymai atitiktų BPK 219 straipsnio reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad praktika, kai asmeniui per neilgą laiką padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai išskiriami į kelis savarankiškus tyrimus, vertintina neigiamai ir G. K. teisinė padėtis negali būti pabloginta dėl to, kad galbūt jos padarytos pakartotinės veikos buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. 4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Aušra Jovaišaitė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. 4.1. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl grąžindamas bylą prokurorui pažeidė BPK reikalavimus. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui tik esant trijų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Šios sąlygų visumos būtinumas pabrėžiamas ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006,

52K-247/2006, 2K-65/2007, 2K-180/2009, 2K-375/2009, 2K-146/2012, 2K-222/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punktas). Prokurorės manymu, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes jame yra nurodytos visos reikšmingos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir jas atitinkanti tiksli veikos kvalifikacija – BK 140 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kaltinamajame akte turėjo būti nurodytos visos G. K. nusikalstamos veikos, o to nepadarius, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas, nes apie naujas G. K. veikas kaltinamojo akto surašymo metu duomenų neturėjo nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei prokuroras. Šių duomenų nebuvo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti prokurorui, jei paaiškėja, kad dėl naujų kaltinamojo veikų yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, nes šis BPK straipsnis numato kitą tokio teismo sprendimo teisinį pagrindą. Anot prokurorės, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, net ir grąžinus bylą prokurorui, teismui byla gali būti grąžinta su tokiu pačiu kaltinamuoju aktu, nes įtarimai gali ir nepasitvirtinti. G. K. veikos, tiek inkriminuotos jai šioje byloje, tiek tos, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai, negali būti vertinamos kaip viena tęstinė veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007,

62K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013), nes būtinas tokių nusikalstamų veikų požymis yra vieninga tyčia, o šioje byloje nėra įrodyta, kad kaltinamoji, darydama pirmą veiką, turėjo tyčią padaryti ir kitas nusikalstamas veikas. Svarbu ir tai, kad naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai G. K. yra pareikšti dėl veikų, sudarančių realią sutaptį, o ne dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos. Dėl to šių veikų tyrimas ir jų nagrinėjamas teisme atskirai nuo šioje byloje jai inkriminuotų veikų netrukdo teismui dėl kiekvienos iš šių nusikalstamų veikų priimti teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kaltinamosios teisinė padėtis bus pasunkinta, jei veikos bus nagrinėjamos atskirai, nepagrįstas. Šioje byloje prokuratūra siekdama išvengti kaltinamosios padėties pasunkinimo, laikydamasi BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalių reikalavimų, atskirus pradėtus ikiteisminius tyrimus sujungė. Šią bylą sujungti su naujais ikiteisminiais tyrimais, pradėtais dėl kitų galbūt kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų, nebuvo pagrindo, nes apie jas kaltinamojo akto surašymo metu nebuvo jokių duomenų. Pažymėtina, kad apie naujas kaltinamosios padarytas veikas duomenų buvo gauta tik 2015 m. rugpjūčio 27 d., o atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 27 d., rugsėjo 4 ir 25 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl naujų G. K. nusikalstamų veikų buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios teisinė padėtis buvo pasunkinta dėl šios bylos nagrinėjimo atskirai nuo kitų galbūt jos padarytų nusikalstamų veikų. 5. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas. Dėl BPK 219 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo 6. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte ir teismas negalėtų jų pašalinti, o tai trukdytų nagrinėti bylą. 6.1. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui iš esmės motyvavo tuo, kad byloje yra duomenų apie kitas pakartotines G. K. veikas, todėl atliktus dėl visų veikų ikiteisminį tyrimą ir vėliau surašius kaltinamąjį aktą jame būtų tiksliau atskleisti G. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai, patikslintos su šiais konfliktais susijusios bylos aplinkybės, o nusikalstamų veikų aprašymai atitiktų BPK 219 straipsnio reikalavimus, t. y. manė, kad surašant kaltinamąjį aktą nesilaikyta BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Šis apeliacinės instancijos teismo motyvas nepagrįstas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad G. K. buvo kaltinama padariusi keturias nusikalstamas veikas, pateikiant kiekvienos iš jų aprašymą tiek, kiek jis nustatytas ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant tikslų kiekvienai inkriminuojamai nusikalstamai veikai taikytiną baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 3 dalį. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

7Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad viena, kelios ar visos šioje byloje G. K. inkriminuotos veikos, taip pat viena, kelios ar visos veikos, dėl kurių G. K. pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, būtų siejamos vieningos G. K. tyčios su šioje byloje nagrinėjamomis veikomis ir dėl to, siekiant jas tinkamai įvertinti teisiniu požiūriu, reikia dėl jų atlikti vieną ikiteisminį tyrimą ir surašyti vieną kaltinamąjį aktą. 6.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų apie naujas G. K. veikas gauta ir dėl jų pradėti ikiteisminiai tyrimai atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. rugsėjo 4, 25 d., o kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas dar 2015 m. vasario 24 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2015 m. gegužės 18 d., todėl nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą šioje byloje kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui bent jau svarstyti ikiteisminių tyrimo sujungimo ir vieno kaltinamojo akto dėl visų G. K. nusikalstamų veikų surašymo galimybę. 7. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui motyvavo ir tuo, kad praktika, kai asmeniui per neilgą laiką padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai išskiriami į kelis savarankiškus tyrimus, vertintina neigiamai ir G. K. teisinė padėtis negali būti pabloginta dėl to, kad galbūt jos padarytos pakartotinės veikos buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. Kolegija pažymi, kad teismų praktika, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą, vertintina neigiamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-203/2014, 2K-174/2014), tačiau atkreipia dėmesį, kad tinkamai taikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas nuteistojo teisinė padėtis dėl to, kad jo veikos tiriamos savarankiškuose ikiteisminiuose tyrimuose ir dėl jų surašomi savarankiški kaltinamieji aktai bei priimami keli nuosprendžiai, nėra pabloginama, todėl teismas turi galimybę priimti teisingą sprendimą byloje, nepablogindamas nuteistojo teisinės padėties. Kita vertus, reikia pažymėti, kad šioje byloje ikiteisminiai tyrimai nebuvo išskirti, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apie naujus ikiteisminius tyrimus dėl G. K. galbūt padarytų nusikalstamų veikų nebuvo žinoma. Dėl to šis apeliacinės instancijos teismo nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir bylos grąžinimo prokurorui motyvas yra nepagrįstas. 8. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas šioje byloje turi surašymo trūkumų, kurių teismas negalėtų pašalinti ir tai trukdytų nagrinėti bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos patikrinti apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. 9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

8Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.