Byla 2-149-302/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2104-781/2015 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Roner“, atstovaujamos bankroto administratoriaus E. R., prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. P., R. S. ir A. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2104-781/2015 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Roner“, atstovaujamos bankroto administratoriaus E. R., prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. P., R. S. ir A. V.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas pateikė prašymą pripažinti UAB „Roner“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Roner“ iškelta bankroto byla, minėta nutartimi UAB „Roner“ vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2014 m. rugsėjo 8 d. bankroto administratorius išsiuntė įsakymą UAB „Roner“ vadovui „Dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo“, buveinės adresu Ukmergės g. 298B-21, Vilnius, įsakymas grįžo neįteiktas. 2015 m. sausio 7 d. minėtas įsakymas buvo išsiųstas UAB „Roner“ vadovui R. S., adresu ( - ), įsakymas įteiktas tinkamai, tačiau per nustatytą terminą dokumentai neperduoti. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikto operatyvinio patikrinimo duomenimis, UAB „Roner“ vadovas R. S. VMI taip pat nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažymoje nurodyta, kad bendrovės veikla galimai perkelta į UAB „Roner Auto“, nes minėtos įmonės akcininkas T. S. yra susijęs giminystės ryšiais su R. P. (broliai), kuris buvo UAB „Roner“ akcininkas ir direktorius. Taip pat nurodyta, kad abi įmonės vykdė/vykdo vienodą veiklą, didžioji dalis tiekėjų buvo tie patys, bendrovės naudojosi tomis pačiomis prekybos patalpomis. Dėl padarytų BAĮ ir MAĮ pažeidimų, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo, nepateiktų operatyviniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti UAB „Roner“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, nustatyti neapskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių dydžio. Pareiškėjo teigimu, neperduodami dokumentų bei turto įmonės valdymo organai tyčia vengia atsiskaityti su kreditoriais.

4Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškimu nesutiko, atsiliepime į pareiškimą teigė, kad pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis prašo BUAB „Roner“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o teiginiai, jog paslėpdami dokumentus bei turtą įmonės valdymo organai tyčiniais veiksmais siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, ir kad įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškime turi būti nurodyti ne tik konkretūs veiksmai, bet ir aiškiai pagrįsta, kaip nurodyti veiksmai prisidėjo prie bendrovės bankroto. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog administratoriui nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai, niekaip nėra susijusi su išvada, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai. Vien buhalterinės apskaitos netinkamas tvarkymas nelemia įmonės bankroto, o juo labiau įmonės tyčinio bankroto.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB „Roner“ bankrotą pripažino tyčiniu.

7Pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, pažymėjo, jog netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1–2 punktai), o tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Remdamasis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo 2010 m. birželio 23 d. pažyma Nr. (21.26)-448-1059 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju įmonės vadovas netinkami vykdė savo pareigas (dokumentų neišsaugojimas, neperdavimas), sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius (trišalių reikalavimo įskaitymų sutarčių sudarymas), bei netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (neperduoti, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai).

8Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl BUAB „Roner“ bankrotą pripažino tyčiniu.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą BUAB „Roner“ bankrotą pripažinti tyčiniu atmesti.

11Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

121. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra nurodęs konkrečių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl R. P. veiksmų kilo įmonės bankrotas ir kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Vien deklaratyvūs teiginiai negali būti pagrindu išvadai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Turi būti nurodyti ne tik abstraktūs veiksmai, bet ir aiškiai pagrįsta, kaip nurodyti veiksmai prisidėjo prie įmonės bankroto. Kai nėra nustatyta konkrečių asmenų tyčinių veiksmų, kurie lėmė įmonės bankrotą, nėra galima ir išvada dėl tyčinio bankroto.

132. Pagal susiformavusią Lietuvos Respublikos teismų praktiką įmonių vadovams yra leidžiama tam tikra rizika, todėl net ir nuostolingi įmonei sandoriai negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto, jeigu nėra nustatomi vadovų nuoseklūs ir tyčiniai veiksmai siekiant bankroto.

14UAB „Roner“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. R., atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti.

15Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

161. Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės vadovai netinkamai ir akivaizdžiai blogai valdė įmonę. Nuo 2009 m. visiškai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų ataskaitų, be to, 2009 m. sausio – kovo mėnesiais sudarinėjo trišales reikalavimų įskaitymo sutartis, pagal kurias perleido reikalavimo teises į savo skolas UAB „Roner auto“, kurios akcininkas yra R. P. brolis. Pagal paskutinius finansinės atskaitomybės už 2008 metus dokumentus įmonė turėjo 658 731 Eur vertės turto, kuris dingo nežinomomis aplinkybėmis.

172. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad yra bent vienas iš požymių, nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju taikytinas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pagal kurį įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Byloje esanti VMI 2010 m. birželio 23 d. operatyvinio patikrinimo pažyma patvirtina, kad UAB „Roner“ vadovas jau tuo metu neteikė prašomų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31. Tiek minėtoje VMI pažymoje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendyje yra nustatyta, kad dokumentų perdavimo fakto nebuvo, joks perdavimo aktas surašytas nebuvo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

20Dėl faktinių bylos aplinkybių

21Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Roner“ iškelta bankroto byla (1 T., b. l. 54-56). UAB „Roner“ vykdė veiklą nuo 2005 m. liepos 5 d., t. y. nuo to laiko minėtas juridinis asmuo buvo įregistruotas. VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2007 m. kovo 20 d. įmonės vadove buvo L. Z., nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. įmonės vadovu buvo R. P., o nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. - R. S.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Roner“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 T., b. l. 54-56), tačiau nei įmonės turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus prašymo dėl BUAB „Roner“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bankrotą tyčiniu buvo prašoma pripažinti remiantis dviem pagrindais: 1) įmonės valdymo organai bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų; 2) įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, t.y. UAB „Roner auto“. Teismo posėdžio metu bankroto administratorius iš esmės palaikė tik vieną pagrindą – įmonės dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Tokios pat pozicijos bankroto administratorius laikosi ir atsiliepdamas į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažino BUAB „Roner“ bankrotą tyčiniu. Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – pirmos instancijos teismas nenurodė konkrečių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl R. P. veiksmų kilo įmonės bankrotas ir kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

22Dėl tyčinio bankroto požymių

23ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, jog, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Iš teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nėra saistomas nustatytų tyčinio bankroto požymių, ir tam, kad pripažintų, jog įmonės nemokumas yra nulemtas sąmoningai, nebūtinai privalo nustatyti vieną iš aukščiau minėtų požymių, bei neprivalo konkrečiai įvardinti, kuris iš įmonės vadovybės veiksmų ar kuris konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą, kadangi yra vertinami, ne konkretūs įmonės valdymo organų veiksmai, o aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vieno iš aukščiau minėtų tyčinio bankroto požymių ir neįvardijo, kokie konkrečiai veiksmai ar neveikimas privedė įmonę prie nemokumo, atmestini kaip nepagrįsti.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai, tačiau vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, tačiau tai priklauso nuo to, kokie dokumentai neperduoti ir dėl kokių priežasčių Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas)(Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-217-381/2015).

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2014 m. rugpjūčio 18 d., tačiau VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą buvo teikti tik už 2008 metus. Pagal 2008 metų balanso duomenis UAB „Roner“ turėjo 2 274 468 Lt turto. Dokumentus pateikė tuometinis įmonės vadovas R. P., kuris, VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės vadovo pareigas ėjo iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo R. S., kuris šios bylos nagrinėjimo metu savo pozicijos nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą bei vykusių teismo posėdžių vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Iš bankroto administratoriaus į bylą pateikto R. S. atsiliepimo, teikto civilinėje byloje Nr. 2-330-141/2016 pagal bankroto administratoriaus ieškinį dėl žalos priteisimo, matyti, jog jis tvirtina, kad niekada nebuvo UAB „Roner“ vadovas ir jokių dokumentų iš buvusio vadovo nebuvo gavęs. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, nors tai ir neatsispindi VĮ Registro centro duomenyse, kad galimai laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. faktiškai įmonės vadovo pareigas ėjo A. V., kuriam, nepavykus įteikti procesinių dokumentų, apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, ir kuris į prašymą UAB „Roner“ bankrotą pripinti tyčiniu taip ir neatsiliepė. Suinteresuoti asmenys, kaip įmonės vadovai, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis, tačiau iki šiol įmonės dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti ir net nėra žinoma, kur ir pas ką jie gali būti ir ar apskritai jie yra išsaugoti. Paskutinį kartą 2008 metais UAB „Roner“ finansinius dokumentus VĮ Registrų centrui teikęs tuometinis įmonės vadovas R. P. tvirtina, kad visus įmonės dokumentus perdavė A. V., tačiau tiek minėtoje VMI pažymoje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendyje yra nustatyta, kad dokumentų perdavimo faktas jokiu aktu įformintas nebuvo. Toks BUAB „Roner“ vadovų elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad netinkamai buvo organizuojama UAB „Roner“ veikla – įmonės vadovai nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl yra pagrindas teigti, jog netinkamai (ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus) buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nesant pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto apskaitos kortelės, Didžioji knyga ir kt.), objektyviai negalima nustatyti, kiek turto įmonė turėjo ir kur yra įmonei priklausęs turtas.

26Be to, aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina ir bankroto administratoriaus į bylą pateiktas VMI operatyvinio tyrimo pažyma, iš kurios matyti, kad UAB „Roner“ valdymo organai jau 2010 metais VMI neteikė prašomų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas ir nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, jog BUAB „Roner“ finansiniai dokumentai nebuvo nei tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto vieno iš tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

28Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto

29BUAB „Roner“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam bankroto administratoriui atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, t. y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 str. 5 d.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus BUAB „Roner“ bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius. Kaip minėta anksčiau, kad įmonės bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

30Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos

31Teismo posėdžio dieną teisme buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai ir papildomi rašytiniai įrodymai, kuriais siekiama įrodyti, jog būtent apelianto atžvilgiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos.

32Suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, o atskirojo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims. Papildomai pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia apelianto veiksmų neteisėtumo.

33CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ir nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju išimties taikymas nesvarstytinas, kadangi apelianto pateikti kaip papildomi įrodymai yra baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261/2015, kurią pirmos instancijos teismas buvo išsireikalavęs, todėl dar kartą prijungti prie bylos tuos pačius dokumentus nėra jokio pagrindo.. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

34Dėl bylos procesinės baigties

35Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

36Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Suinteresuoto asmens R. P. rašytinius paaiškinimus grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas pateikė prašymą pripažinti UAB „Roner“ bankrotą... 4. Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškimu nesutiko, atsiliepime į pareiškimą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB „Roner“... 7. Pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m.... 8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo,... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 11. Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:... 12. 1. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra nurodęs... 13. 2. Pagal susiformavusią Lietuvos Respublikos teismų praktiką įmonių... 14. UAB „Roner“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. R., atsiliepime į... 15. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 16. 1. Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės vadovai netinkamai ir akivaizdžiai... 17. 2. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad yra bent vienas... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio... 22. Dėl tyčinio bankroto požymių ... 23. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors įmonei bankroto byla buvo iškelta tik... 26. Be to, aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina ir... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas ir... 28. Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto... 29. BUAB „Roner“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam... 30. Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos... 31. Teismo posėdžio dieną teisme buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai... 32. Suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip... 33. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 34. Dėl bylos procesinės baigties... 35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 36. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 37. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.... 38. Suinteresuoto asmens R. P. rašytinius paaiškinimus grąžinti juos...