Byla 2-217-381/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „USaltitude“ bankrotą tyčiniu, bylos Nr. B2-971-259/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „USaltitude“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „USaltitude“ bankrotą tyčiniu, bylos Nr. B2-971-259/2014.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „USaltitude“.

6Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jos bankrotą tyčiniu. Iki šios dienos administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Po teismo nutarties iškelti UAB „USaltitude“ bankroto bylą priėmimo, įmonės akcijos buvo perleistos UAB „A Holding“, o jos vadovu paskirtas A. M.. Jis teigė, kad įmonės dokumentų ir turto iš buvusio vadovo J. U. neperėmė. Pastarasis paaiškino įmonės dokumentų niekada neturėjęs: jie buvo perduoti įmonės buhalterei V. J.. Ji pašto siunta perdavė tik tris dokumentų segtuvus. Buvę UAB „USaltitude“ akcininkai – U. S. (2004 m. liepos 1 d. – 2010 m. lapkričio 5 d.), A. S. ir Ž. N. (2010 m. rugsėjo 28 d. – 2013 m. spalio 30 d.), teigia, kad įmonės dokumentų neturi, duomenų, kam jie buvo perduoti, nepateikia.

7Tokios aplinkybės bei faktas, kad UAB „USaltitude“ akcijos perleistos jau po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, leidžia matyti, jog įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, t. y. siekiant nuslėpti didelio masto turto pasisavinimą ar iššvaistymą. Tą patvirtina įmonės finansinės veiklos rezultatai: 2012 metais ji turėjo turto už 616 371 Lt ir gavo 154 037 Lt pelną. Kadangi administratoriui nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, negalima nustatyti nei įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nei tikrųjų bankroto priežasčių. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą tvarką: esant pritaikytam turto areštui UAB „Metoera“ 2013 m. spalio 14 d. atliktas 58 000 Lt mokėjimas.

8Buvę UAB „USaltitude“ akcininkai A. S. ir Ž. N. nepritarė, kad įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Jie paaiškino, kad įmonės dokumentų ir turto niekada neturėjo. 2008 m. gegužės 1 d. su U. S. – UAB „USaltitude“ steigėju, akcininku ir vadovu, buvo pasirašyta Sutartis dėl akcijų pirkimo / pardavimo opciono (toliau – ir Sutartis), pagal kurią buvo sutarta dėl įmonės veiklos vystymo arba naujo investuotojo paieškos, kaip sąlygų įmonės akcijų išpirkimui. 2013 m. spalio 25 d. U. S. informavo apie bankroto bylos UAB „USaltitude“ iškėlimą ir pareikalavo vykdyti Sutartį, t. y. išpirkti jo akcijas. Jis, be kita ko, pasiūlė akcijas perleisti UAB „A Holding“, kuri vertėsi profesionalia įmonių valdymo, administravimo ir apskaitos paslaugų teikimo veikla. Dėl to 2013 m. spalio 25 d. buvo sudaryti UAB „USaltitude“ akcijų perleidimo sandoriai: U. S. akcijų perpirkimo ir įmonės akcijų pardavimo UAB „A Holding“.

9Suinteresuotas asmuo U. S. taip pat nesutiko su pareiškėjo pareikštu prašymu, nurodydamas, kad visus įmonės veiklos klausimus nuo 2010 metų tvarkė jos vadovas J. U., kuriam ir turėtų būti reiškiamos pretenzijos. Iki 2010 metų suformuoti įmonės dokumentai yra saugomi VšĮ „U. S. ir partneriai“ patalpose. Nors pareiškėjui buvo pasiūlyta juos paimti, tačiau jis jokių veiksmų neatliko. A. S. ir Ž. N. priklausiusias UAB „USaltitude“ akcijas pasiūlyta perleisti UAB „A Holding“, kadangi ši įmonė specializavosi finansinius sunkumus patiriančių įmonių administravime.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė pripažinti BUAB „USaltitude“ bankrotą tyčiniu.

12Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė nei vieno iš ĮBĮ 20 straipsnyje numatytų pagrindų. Buvusių įmonės vadovų veiksmai nevykdant teismo nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto, anot teismo, nėra pakankami pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turi teisę išsireikalauti iš atsakingų asmenų jam neperduotą turtą arba reikšti jiems reikalavimus dėl turto vertės priteisimo. Bendrovei priklausiusio turto iššvaistymo ar pasisavinimo faktai neįrodyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių neteisėtų sandorių ar ūkinių operacijų, kuriais įmonei buvo padaryta žala ar kurie lėmė įmonės nemokumą. BUAB „USaltitude“ 2013 m. spalio 14 d. atliktą 58 000 Lt mokėjimą UAB „Metoera“ teismas laikė nesudarančiu faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Apibendrindamas byloje esančių įrodymų visetą teismas nurodė, kad jų nepakanka pripažinti, jog UAB „USaltitude“ bankrotą lėmė netinkama jos vadovų ir akcininkų veikla.

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „USaltitude“ bankrotą tyčiniu. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15Teismas priėjo prie klaidingos išvados, kad 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjo atliktas 58 000 Lt apmokėjimas UAB „Metoera“ nerodo įmonės bankrotą buvus tyčinį (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo apmokėjimu ne tik buvo pažeistos Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet ir CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Bankroto tyčinį pobūdį rodo ir aplinkybė, kad iki šiol buvę įmonės vadovai bankroto administratoriui nėra perdavę įmonės turto ir dokumentų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies, 1, 4–5 punktai). Blogą įmonės valdymą, be kita ko, tvirtina ir tikėtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, įvykdymas.

16Nagrinėdamas ginčo klausimą, teismas privalėjo būti aktyvus. Vis dėlto jis vertino tik pareiškėjo buvusių vadovų bei dalyvių pateiktus rašytinius atsiliepimus, kurie yra prieštaringi bei neatitinka bylos svarstymui pateiktų dokumentų. Iš pareiškėjo akcijų perleidimo UAB „A Holding“ ir A. M. skyrimo pareiškėjo vadovu aplinkybių matyti, kad buvę įmonės dalyviai Ž. N. ir A. S. žinojo apie pareiškėjui inicijuojamą bankroto bylą. Tačiau to teismas nesiaiškino, papildomų įrodymų neišsireikalavo. Nors Ž. N. ir A. S. tvirtino, kad visi įmonės dokumentai yra pas buhalterę V. J., tačiau teismas jos neapklausė, nepareikalavo pateikti atsiliepimo į pareikštą pareiškimą.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti esą BUAB „USaltitude“ prie bankroto buvo privesta tyčia. BUAB „USaltitude“ bankroto pripažinimo tyčiniu siekiantis įmonės bankroto administratorius savo reikalavimą grindė tokiomis aplinkybėmis: įmonės akcijų perleidimu po nutarties iškelti jai bankroto bylą priėmimo; įmonės valdymo organų veiksmais neperduodant įmonės turto ir dokumentų; atsiskaitymų vykdymu pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį ir teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi BUAB „USaltitude“ bankroto administratorius įmonės tyčinio bankroto faktą įrodinėjo remdamasis ne pavienėmis aplinkybėmis, bet jų visetu. Patikrinimas, ar pirmosios instancijos pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus kaip neįrodytus, sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

19ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Eccua“ v. UAB „Sanvalda“, bylos Nr. 3K-3-252/2014). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

20Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui fakto, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio

21Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Iš ĮBĮ įvardytų aplinkybių, kurios laikomos turinčiomis tyčinio bankroto požymių, matyti, kad bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu ne tik tais atvejais, kai nustatomi veiksmai, kuriais sąmoningai siekta perleisti, sunaikinti, sugadinti ar iššvaistyti įmonės turtą, bet ir akivaizdžiai aplaidus įmonės valdymo organų pareigų, numatytų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, vykdymo faktas. Įrodinėdamas BUAB „USaltitude“ bankrotą esant tyčinį, administratorius akcentavo buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą, todėl dėl šio tyčinio bankroto kriterijaus pasisakytina plačiau.

22Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis).

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

24Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Prieš tai aptarta, kad atskirajame skunde akcentuojamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas, kaip nagrinėjamoje situacijoje taikytinas tyčinio bankroto kriterijus.

25Dėl BUAB „USaltitude“ bankroto pripažinimo tyčiniu

26Nustatyta, kad bankroto bylą BUAB „USaltitude“ Kauno apygardos teismas iškėlė 2013 m. spalio 23 d. nutartimi. Po šios teismo nutarties priėmimo 2013 m. spalio 25 d. BUAB „USaltitude“ akcininkai U. S., Ž. N. ir A. S. vykdydami tarpusavyje 2008 m. gegužės 1 d. pasirašytą Sutartį dėl akcijų pirkimo–pardavimo opciono sudarė Akcijų pirkimo sutartį (b. l. 54–59, 63–65). Pagal ją, Ž. N. ir A. S. už 100 Lt perpirko U. S. priklausiusias BUAB „USaltitude“ akcijas. Tą pačią dieną (2013 m. spalio 25 d.) visas jiems priklausančias BUAB „USaltitude“ akcijas Ž. N. ir A. S. pagal Akcijų pardavimo–pirkimo aktą (toliau – ir Aktas) už 100 Lt perleido UAB „A Holding“ (b. l. 66–68). Po šių sandorių sudarymo BUAB „USaltitude“ vadovu buvo paskirtas A. M. – UAB „A Holding“ vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „USaltitude“ vadovo skyrimo klausimas buvo aptartas Akto 7 skirsnyje. Jame numatyta, kad už BUAB „USaltitude“ vadovo pakeitimą ir įmonės dokumentų perėmimą A. S. ir Ž. N. įsipareigoja UAB „A Holding“ sumokėti 5 000 Lt. Paskutinio Akto puslapio apačioje A. M. ranka atliko įrašą, kuriuo patvirtino grynais gavęs 3 000 Lt.

27Aptartų sandorių vykdymas lėmė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti BUAB „USaltitude“ bankroto bylą, įmonės vadovu buvo A. M.. Taigi formaliai ĮBĮ įmonės vadovui nustatytų pareigų vykdymas teko jam. Nagrinėjant ginčo klausimą A. M. paaiškino, kad BUAB „USaltitude“ turto ir dokumentų iš buvusio įmonės vadovo J. U. neperėmė ir apie Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį pasirašydamas Aktą nežinojo (b. l. 76–78). Prieš aptariant BUAB „USaltitude“ dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui priežastis, reikalinga detaliau pasisakyti dėl BUAB „USaltitude“ akcijų perleidimo sandorių sudarymo bei vykdymo aplinkybių.

28Pirmiausia pažymėtina, kad įmonės akcijų pardavimas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą nėra civilinėje apyvartoje įprastas sandoris. Abejones dėl šių sandorių šalių tikrųjų ketinimų ir jų sąžiningumo kelia ne tik akcijų perleidimo momentas, bet ir Akto nuostatos. Pagal šią sutartį, kaip prieš tai nurodyta, BUAB „USaltitude“ akcijų pirkėjas UAB „A Holding“ už užmokestį įsipareigojo paskirti naują įmonės vadovą ir perimti jos dokumentus. Pastarieji veiksmai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 2 d. (Akto 7.2 punktas), t. y. iki Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties įsiteisėjimo. Aktą pasirašę asmenys: A. S., Ž. N. ir A. M., kaip UAB „A Holding“ vadovas, paaiškino, kad UAB „A Holding“ už Akte įvardytą užmokestį turėjo atlikti BUAB „USaltitude“ veiklos auditą ir administravimą (b. l. 46). Tokie šalių ketinimai buvo tiesiogiai įrašyti ir Akto įžanginėje dalyje. Nors toks susitarimas, kaip ir akcijų perleidimas prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą, per se nėra tyčinio bankroto kriterijumi, bet jų sudarymas kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų šalių ketinimų. Prieš tai pasakyta, kad A. M. pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė nežinojęs apie bankroto bylos BUAB „USaltitude“ iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokia pozicija kelia pagrįstų abejonių, kadangi, visų pirma, nėra pagrindo manyti, jog aptarto fakto buvę BUAB „USaltitude“ akcininkai neatskleidė iki Akto sudarymo. Kita vertus, UAB „A Holding“, kurios verslas yra bendrovių valdymo veikla, administravimo ir apskaitos paslaugų teikimas, turėjo būti žinoma apie viešai paskelbtą bankroto bylos nagrinėjimą. Rūpestingas ir atidus verslininkas, įsigydamas kitos įmonės akcijas, neabejotinai pasidomi įmonės, kurios akcijos perkamos, finansine padėtimi bei teisiniu statusu. Kadangi įmonės valdymo organai netenka visų įgaliojimų įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir juos perima bankroto procedūras vykdantis teismo paskirtas administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis), Ž. N. ir A. S. sprendimas pirkti administravimo ir audito paslaugas, kurios objektyviai negalėjo būti suteiktos, nedera su elementariais protingumo ir apdairumo standartais. Aptartas BUAB „USaltitude“ akcininkų veikimas teikia pagrindą išvadai apie jų siekį išvengti ĮBĮ nustatytų pareigų vykdymo bei atsakomybės, galinčios kilti dėl įmonės tapimo nemokia (CPK 185 straipsnis).

29Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Nustatytos BUAB „USaltitude“ akcijų perleidimo bei vadovo pakeitimo prieš pat teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą aplinkybės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Tą, be kita ko, patvirtina BUAB „USaltitude“ turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui aplinkybės.

30Nustatyta, kad buvę BUAB „USaltitude“ vadovai ir akcininkai iki šiol nėra perdavę teismo paskirtam administratoriui viso įmonės turto bei dokumentų. Kaip teigia administratorius, jam perduoti tik trys dokumentų segtuvai (b. l. 144). A. M. paaiškino, kad BUAB „USaltitude“ turto ir dokumentų iš buvusio įmonės vadovo J. U. neperėmė. A. S. ir Ž. N. taip pat teigė neturintys nei įmonės turto, nei dokumentų. Buvęs iki 2010 m. lapkričio 5 d. pagrindinis įmonės akcininkas U. S., kuris iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo ir įmonės vadovas, paaiškino turįs archyvinius dokumentus, parengtus iki 2010 m. (b. l. 70). Jis taip pat parodė, kad kiti įmonės dokumentai ir visas turtas yra J. U. žinioje. Pastarasis pateikė dar kitokią nurodytų daiktų buvimo vietos versiją, t. y. kad visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas įmonės buhalterę V. J. (b. l. 38). Ji, atsakydama į BUAB „USaltitude“ administratoriaus užklausas, nurodė, kad visi įmonės dokumentai yra pas U. S. (b. l. 42), tačiau vėliau administratoriui persiuntė tris dokumentų segtuvus. Dėl nustatinėjamų aplinkybių, susijusių su turto ir dokumentų administratoriui neperdavimo faktu ir priežastimis, pažymėtina, kad A. S. ir Ž. N. teigė BUAB „USaltitude“ valdyme nedalyvavę. Su tokiu teiginiu yra pagrindas sutikti, nes akcijas iš U. S. jie įgijo tik 2013 m. spalio 25 d., t. y. po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, ir jas tą pačią dieną perleido UAB „A Holding“ (b. l. 24, 54–68). U. S. nurodė, kad nuo 2010 m. BUAB „USaltitude“ veikla faktiškai nesirūpino, o visus reikalus tvarkė jos vadovas J. U.. Tačiau pastarasis paaiškino, kad vadovo pareigas ėjo tik formaliai (b. l. 38). Baigęs įmonės vadovo pareigų vykdymą, U. S. privalėjo perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą naujai paskirtajam vadovui J. U., be to, kaip įmonės akcininkas, U. S. privalėjo kontroliuoti vadovo veiksmus, reikalauti tinkamo, laikantis įstatymų reikalavimų, jo pareigų vykdymo, įskaitant kad būtų saugomi įmonės veiklos dokumentai bei kad būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Tuo tarpu pats U. S. pripažįsta, kad įmonės dokumentai iki 2010 m. yra jo žinioje ir iki šiol neperduoti nei naujam vadovui J. U., nei bankroto administratoriui. J. U., tapęs įmonės vadovu, taip pat nesiėmė veiksmų įmonės turtą ir visus dokumentus perimti iš buvusio vadovo. Toks BUAB „USaltitude“ vadovų, akcininko neveikimas teikia pagrindą išvadai, kad BUAB „USaltitude“ veikla buvo organizuojama netinkamai (įmonės akcininkai nesirūpino jos veikla, nekontroliavo vadovo, vadovai neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos). Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 straipsnis). BUAB „USaltitude“ akcijų perleidimo bei vadovo pakeitimo aplinkybės nurodytą išvadą tik sustiprina. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir / arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

31Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Vis dėlto darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino to, kad priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tai priklauso nuo to, kokie dokumentai nėra perduoti ir dėl kokių priežasčių. Aptardamas įmonės dokumentų neperdavimo faktą, pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad administratorius turi teisę naudotis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 14 dalyje įtvirtintu dokumentų bei turto išsireikalavimo ir atsakomybės už jų nepateikimą mechanizmu. Tai konstatavęs pirmosios instancijos teismas kartu akcentavo, kad nurodytu mechanizmu administratorius pasinaudojo, tačiau nesėkmingai. Nustatęs tokį faktą, teismas prieštaringai sprendė, kad įmonės turto bei buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas administratoriui nėra faktinė aplinkybė, kuri patvirtina netinkamą ir (arba) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

32Byloje nustatyta, kad BUAB „USaltitude“ vadovai U. S. ir J. U., akcininkas U. S. nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Neturėdamas jų, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „USaltitude“ atsakingų asmenų neveikimą implikuoja, kad sudarydami akcijų perleidimo sandorius, vėliau vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtam administratoriui jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „USaltitude“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą.

33Faktą, kad BUAB „USaltitude“ turtas galėjo būti iššvaistytas ar pasisavintas, suponuoja bylos svarstymui pateikti įmonės 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 20–21). Pagal balanse įrašytus duomenis, įmonė 2013 m. pradžioje valdė 616 371 Lt vertės turtą, o per 2012 finansinius metus gavo 154 037 Lt dydžio pelną. Nesant pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, objektyviai negalima nustatyti, kur yra šios vertės įmonei priklausęs turtas.

34Tyčinio įmonės bankroto požymių nustatinėjimo byloje kontekste būtina taip pat akcentuoti, kad 2013 m. spalio 1 d. BUAB „USaltitude“ kreipėsi į savo skolininką UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „BEGA“, prašydamas pervesti 58 000 Lt jo kreditoriui UAB „Metoera“ (b. l. 83). Tenkindama šį prašymą, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ už BUAB „USaltitude“ pervedė UAB „Metoera“ 58 000 Lt (b. l. 82). Tokiu būdu ne tik buvo pažeista Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto įmonės turtui) taikymo (CPK 18 straipsnis), bet ir CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas: pavedimo atlikimo metu BUAB „USaltitude“ buvo skolinga darbuotojams 36 668,28 Lt (b. l. 85). Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vieno neteisėto mokėjimo atlikimas per se nerodo sąmoningo įmonės privedimo prie bankroto. Tačiau, kaip minėta, be šio fakto byloje nustatyti ir kiti tyčinį įmonės bankrotą patvirtinantys požymiai (įmonės akcijų perleidimas ir vadovo pakeitimas prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą, netinkamas ir/arba aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų vedimas ir jų neperdavimas bankroto administratoriui, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ir tikrųjų įmonės nemokumo priežasčių). Be to, esant tokioms bylos aplinkybėms, kai nėra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepaneigta, jog neteisėti atsiskaitymai galėjo buvo ne vienkartiniai, bet sistemingi, taip siekiant sumažinti įmonės mokumą ir jos kreditorių (ar kreditorių dalies) galimybes patenkinti savo reikalavimus. Organizuodamas atsiskaitymą su UAB „Metoera“ J. U., be kita ko, nesilaikė lojalumo BUAB „USaltitude“ pareigos ir pažeidė įstatymų reikalavimus (CPK 18 straipsnis, CK 6.9301 straipsnis, Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnis). Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto prezumpcija, kurią paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys neteikė (CPK 12, 178 straipsnis).

35Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog BUAB „USaltitude“ tapimas nemokia neturi tyčinio bankroto požymių, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino tyčinio bankroto klausimą inicijavusio administratoriaus pateiktus įrodymus. Jų visiškai pakanka nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4–5 punktuose ir 3 dalies 2 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „USaltitude“ vadovai ir akcininkas U. S. įmonės tinkamai nevaldė, akcininkas, be to, nekontroliavo įmonės vadovo ir taip neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Armabelus“ v. K. M., L. Perskaudas, bylos Nr. 3K-3-449/2014). Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo aplinkybės, taip pat faktiniai duomenys apie jos valdymo organų padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus bei komerciškai nepagrįstų mokėjimų atlikimą objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Kartu pažymėtina, kad įmonės tyčinio bankroto požymių nustatymas nereiškia, jog visi šioje byloje nustatyti įmonės vadovų ar akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad jais visais sąmoningai siekta įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrins bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Remiantis tuo, kas aptarta, atskirasis skundas laikytinas pagrįstu ir dėl to tenkinamas: apskųsta teismo nutartis naikinama ir BUAB „USaltitude“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

37Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „USaltitude“ (juridinio asmens kodas 300038178) bankrotą tyčiniu.

38Nutarties patvirtintą kopiją pateikti Kauno apygardos prokuratūrai ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą... 6. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti... 7. Tokios aplinkybės bei faktas, kad UAB „USaltitude“ akcijos perleistos jau... 8. Buvę UAB „USaltitude“ akcininkai A. S. ir Ž. N. nepritarė, kad įmonės... 9. Suinteresuotas asmuo U. S. taip pat nesutiko su pareiškėjo pareikštu... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė pripažinti... 12. Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014... 15. Teismas priėjo prie klaidingos išvados, kad 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjo... 16. Nagrinėdamas ginčo klausimą, teismas privalėjo būti aktyvus. Vis dėlto... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, apskųstoje nutartyje pirmosios... 19. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės... 20. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui... 21. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties... 22. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 24. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita... 25. Dėl BUAB „USaltitude“ bankroto pripažinimo tyčiniu ... 26. Nustatyta, kad bankroto bylą BUAB „USaltitude“ Kauno apygardos teismas... 27. Aptartų sandorių vykdymas lėmė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai... 28. Pirmiausia pažymėtina, kad įmonės akcijų pardavimas po teismo nutarties... 29. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 30. Nustatyta, kad buvę BUAB „USaltitude“ vadovai ir akcininkai iki šiol... 31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien tik įmonės turto ir... 32. Byloje nustatyta, kad BUAB „USaltitude“ vadovai U. S. ir J. U., akcininkas... 33. Faktą, kad BUAB „USaltitude“ turtas galėjo būti iššvaistytas ar... 34. Tyčinio įmonės bankroto požymių nustatinėjimo byloje kontekste būtina... 35. Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja, kad pirmosios instancijos... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 37. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti... 38. Nutarties patvirtintą kopiją pateikti Kauno apygardos prokuratūrai ir...