Byla 2S-410-370/2011

Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovei A. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-980-377/2010 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei A. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti žodinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su atsakove, ir pastarąją iškeldinti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo pastato, esančio ( - ), su atsakovei priklausančiais daiktais ir manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0691 ha kolektyvinio sodo žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), įgyti 1993-04-20 dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtu nekilnojamuoju turtu ji naudojasi nuo pat dovanojimo sandorio sudarymo, t. y. nuo 1993-04-20 iki 2003 m. 2003 m. kovo mėnesį jos sutuoktinis A. P. R. laikraštyje paskelbė, kad minėtas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), yra parduodamas. Į jos sutuoktinio skelbimą atsiliepė L. J. Ieškovės sutuoktinis ir L. J. pradėjo tartis dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Nesusitarus dėl kainos, turtas nebuvo parduotas. Tuo metu, kai buvo derinamos minėto nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos, ieškovei priklausančiame sodo namelyje apsigyveno L. J. mama – atsakovė A. N. Pirkimo–pardavimo sandoriui neįvykus, L. J. pateikė ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-959-760/2008 ir 2008-12-23 buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės L. J. ieškinį. Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-01 nutartimi minėtas sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Šiuo metu ginčas dėl minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės yra išspręstas ir 0,0691 ha kolektyvinio sodo žemės sklypas bei sodo namelis su priklausiniais neabejotinai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tačiau atsakovė iš ieškovei priklausančio sodo namelio neišsikraustė iki šiol. Atsakovė ignoruoja ieškovės reikalavimus išsikelti. Ieškovė 2009-10-09 atsakovei išsiuntė rašytinį prašymą išsikelti, patvirtintą Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro. Atsakovė už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu ieškovei jokių nuomos mokesčių nemoka, tik susimoka už komunalines išlaidas. Atsikrausčiusi gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir sodo namelį, atsakovė, siekdama pasidaryti daugiau naudingos žemės, be ieškovės žinios biuro išpjovė keturias obelis ir vieną kriaušę. Šiuo metu minėtas nekilnojamasis turtas yra reikalingas ieškovės pačios poreikiams tenkinti, nes šiame sodo name ji pageidauja gyventi pati su savo sutuoktiniu, kito nekilnojamojo turto nei ji, nei jos sutuoktinis neturi. Šiuo metu ji su sutuoktiniu gyvena dukters R. K. bute.

4Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Ji nurodė, kad ji jokios žodinės sutarties dėl namelio nuomos su ieškove nesudarė. Ją į namelį gyventi įleido L. J. Sutiko išsikelti iš namelio iki 2010-09-01, nes neturi kitos gyvenamosios patalpos. Per tą laiką nori susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Be to, turi pasisodinusi daržoves, kurias pati nori nuimti.

5Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-05-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iškeldino atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo pastato su priklausiniais, su atsakovei priklausančiais daiktais ir manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidedant iki 2010-09-01. Teismas nurodė, kad atsakovė gera valia iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo neišsikėlė, todėl turi būti iškeldinta teismo sprendimu. Atsakovės iškeldinimo teisinis pagrindas yra tas, kad ji niekuomet nemokėjo ir nemoka nuomos mokesčio, turtu naudojasi nederindama su ieškove, neįleidžia ieškovės į ieškovės nuosavybę ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip savininkės teises. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žodinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, kadangi konstatavo, jog tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Žodinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta tarp L. J. ir A. N.. Remiantis CK 6.610 str. atsakovė turi būti iškeldinta iš ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodo pastato su priklausiniais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ji iškeldinta iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Tarp šalių nesant nuomos teisinių santykių, ieškovė pasirinko netinkamą atsakovę, nes apsigyventi ieškovei priklausančiame sodo namelyje atsakovei leido pastarosios dukra L. J., kuriai ieškovė pardavė savo sodo sklypą su statiniais. Tą teismas būtų nustatęs, jeigu būtų peržiūrėjęs išnagrinėtą civilinę bylą pagal L. J. ieškinį ieškovei. Esant tokiai situacijai į bylą buvo būtina įtraukti tikrąjį teisinio santykio su ieškove dalyvį – L. J. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė civilinio proceso įstatymą ir tai yra absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas nepagrįstai ieškinio tenkinimo pagrindu nurodė CK 6.610 str., nepagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovės ir jos dukros buvo sudaryta nuomos sutartis. Teismas pats sau prieštarauja konstatuodamas, kad tarp ieškovės ir atsakovės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iškeldinimo pagrindu nurodydamas aplinkybes, kad atsakovė niekuomet nemokėjo ir nemoka nuomos mokesčio, turtu naudojasi nederindama su ieškove, neįleidžia ieškovės į jos nuosavybę ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises. Apeliantė pažymi, kad ieškovė iki šiol nesugrąžino jai sumokėtų pinigų už atsakovės dukrai parduotą žemę su nameliu. Jei ieškovė būtų atsiskaičiusi su atsakovės dukra už sodo namelio pagerinimą ir grąžinusi pinigus už sodo pirkimą, tai sodas seniai būtų perduotas ieškovei.

7Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės teisę į jos nuosavybę pažeidžia atsakovė, o ne jos dukra, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl neva netinkamo atsakovo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukuria ir nepakeičia jokių atsakovės dukters teisių ir pareigų, nenustato pastarajai jokių įpareigojimų, todėl atmestinas apeliantės argumentas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, ieškovės teisės turi būti ginamos daiktinę teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovė turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pirmosios instancijos teismas apgynė ieškovės, kaip savininkės, teises, todėl iš esmės teisingo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo ypatingai palankus atsakovei, nes suteikė jai trijų mėnesių terminą išsikelti.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 1993-04-20 nuosavybės teise priklauso 0,0691 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (b. l. 6, 7). 2003 m. pavasarį ieškovė derėjosi su atsakovės dukra L. J. dėl minėto sodo sklypo su statiniais pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau sandoris neįvyko (b. l. 8–11). Ieškovė 2009-10-09 pareikalavo atsakovę išsikelti iš ieškovei priklausančio sodo sklypo ir statinių (b. l. 12). Atsakovė neišsikėlė, argumentuodama tuo, kad apsigyventi kolektyviniame sode jai leido dukra L. J., kuri sodą iš ieškovės nusipirko, sodo namas buvo jos lėšomis pagerintas, atsakovės dukra ieškovei turi turtinių pretenzijų (b. l. 28).

10Ieškovė savo ieškinio dėl atsakovės iškeldinimo faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė ieškovei priklausančiame sodo name gyvena be jokio teisėto pagrindo, ieškovės turtu naudojasi nederindama su ieškove, be ieškovės sutikimo, blogina sodo būklę, neįleidžia ieškovės į jos nuosavybę ir tuo pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises. Ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 6.611 str., reglamentuojantį nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas.

11Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005).

12Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys nuomos sutarties sudariusios nebuvo, todėl ieškinio reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo netenkino. Pati atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį (b. l. 28), tiek teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu (b. l. 77) tvirtino, kad jokios žodinės sutarties dėl sodo namelio nuomos su ieškove nesudarė. Taigi apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo prieštaringų motyvų ieškinio dalies dėl atsakovės iškeldinimo tenkinimą grindžiant nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis yra pagrįsti. Kita vertus, konstatavęs, kad šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, teismas privalėjo pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (neteisėtą ieškovei priklausančių daiktų valdymą prieš jos valią), t. y. taikyti savininko teisių apsaugą ir gynimą reglamentuojančias materialines teisės normas (CK IV knygos V skyriaus penktas skirsnis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.95, 4.98 str.), todėl atmestini apeliantės argumentai, kad aplinkybės, jog ji prieš ieškovės valią naudojasi pastarosios turtu ir neįleidžia ieškovės į jos nuosavybę, nesudaro iškeldinimo pagrindų. Atsakovė paneigusi, jog ją su ieškove sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nenurodo jokio teisėto ieškovei priklausančio turto valdymo pagrindo. Apeliantė nurodo, kad ieškovė negrąžino atsakovės dukrai už sodą sumokėtų pinigų, ir jei ieškovė būtų su atsakovės dukra atsiskaičiusi, tai kolektyvinis sodas seniai būtų perduotas ieškovei. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad daikto sulaikymo teise gali pasinaudoti tik daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką (CK 4.221 str. 1 d.), tuo tarpu atsakovė nenurodė turinti galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, jos ir ieškovės prievolinių santykių egzistavimą neigia. Atsakovės buvo pareikalauta išsikelti (b. l. 12), atsakovė suvokė, jog ieškovei priklausantį turtą valdo be teisėto pagrindo, teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu sutiko išsikelti iki 2010-09-01 (b. l. 77).

13Atmestini apeliantės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė pagal ieškinį, nes būtent ji, o ne jos dukra pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises. Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas dėl neva egzistuojančio absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo į bylą neįtraukus atsakovės dukros L. J. Kaip minėta, ieškovės daiktines teises pažeidė atsakovė, o ne jos dukra, pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jokio susitarimo dėl sodo nuomos ieškovė nesudarė ir su L. J. (b. l. 83). Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovės ir L. J. tarpusavio prievoliniai turtiniai klausimai, susiję su ikisutartiniais santykiais dėl ieškovei priklausančio kolektyvinio sodo pirkimo–pardavimo, išspręsti kitoje Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-593-607/2010 (proceso Nr. 2-46-3-00289-2010-7), kurioje šiuo metu vyksta apeliacijos procesas Klaipėdos apygardos teisme. Taigi skundžiamas teismo sprendimas šioje byloje nesusijęs su L. J. teisėmis ir pareigomis, todėl ji pagrįstai nebuvo įtraukta į bylą.

14Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir grįstas netinkamais motyvais, jis yra iš esmės teisingas, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

15Iš atsakovės ieškovei priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos advokatui (b. l. 93, CPK 98 str.).

16Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

17Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Ieškovei A. R. iš atsakovės A. N. priteisti 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų.