Byla 2A-1072/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovės E. F. atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ atstovui advokatui Sigitui Židoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. F. (E. F. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1720-798/2011 pagal ieškovės E. F. ir S. B. (S. B. ) ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai S. B. ir E. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Krepšinio rytas“, prašydami priteisti iš atsakovo S. B. 20 000 eurų skolos bei 342,47 eurų palūkanų, E. F. 10 000 eurų skolos bei 1 000 eurų palūkanų ir už priteistas sumas priteisti jiems (ieškovams) 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė: jis (S. B. ) – profesionalus krepšininkas, 2005-2006 metais buvo įdarbintas atsakovui priklausančiame krepšinio klube „Lietuvos rytas“. Ji (E. F. ) – jo (S. B. ) agentė. 2006 m. spalio 10 d. sutartimi šalys nutraukė sportinės veiklos sutartį (kontraktą) ir atsakovas įsipareigojo sumokėti S. B. 70 000 eurų kompensaciją, o E. F. – 10 000 eurų sumą. Dalį sutartos sumos S. B. buvo sumokėta. Likusi skola – 20 000 eurų. Ieškovei įsipareigojimo atsakovas neįvykdė.

6Bylos nagrinėjimo eigoje tarp atsakovo ir ieškovo S. B. buvo sudaryta ir teismo aptvirtinta taikos sutartimi. Toliau byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės E. F. ieškinį, ir atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė teismą pripažinti 2005 m. birželio 5 d. sutarties 5 punktą ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktą dėl E. F. negaliojančiais, ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo aptirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas nurodė, kad ieškovė nebuvo žaidėjo agentė, pasirašant 2005 birželio 5 d. pasirašant sportinės veiklos sutartį (kontraktą). Be to, ji šios sutarties nepasirašė – ją pasirašė kitas agentas –A. S. .; byloje nėra rašytinės sutartis, sudarytos tarp E. F. ir S. B. dėl agento paslaugų teikimo. Atsakovas nurodė, kad, sudarant ir pasirašant ginčo sutartis suklydo dėl vienos iš sandorio šalies E. F. ) civilinio teisinio statuso, E. F. melavus, todėl jos reikalavimas vykdyti sutartį prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Patenkinus tokį reikalavimą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, nes jokių paslaugų nesuteikė. Atsakovas grindė priešieškinį CK 1.91 straipsnio 5 dalimi ( dėl apgaulės).

8Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjama byla bėra teisminga Lietuvos teismams, nes 2005 m. birželio 5 d. sutartyje aptartas ginčų, kylančių iš šios sutarties, nagrinėjimas Latvijos teismuose pagal Latvijos įstatymus, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino krepšininko S. B. ir VšĮ „Krepšinio rytas“ 2005 m. birželio 5 d. sudarytos sutarties 5 punktą, dalyje dėl ieškovės E. F. , ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktą negaliojančiais nuo sutarčių pasirašymo momento ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 035,84 Lt žyminio mokesčio bei valstybei – 42,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

10Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės E. F. ir atsakovo kilo ginčas dėl negražintų 10 000 eurų ir nurodė, jog kai tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.).

11Teismas pripažino, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė E. F. ginčijamų sutarčių sudarymo metu nebuvo krepšininko S. B. agentė. Tokią išvadą teismas grindė S. B. pranešimu teismui, gautu iškėlus nagrinėjamą bylą, kuriame jis informavo teismą, kad ieškovė E. F. nėra jo agentė, o taip pat ir tuo, kad tarp S. B. ir E. F. nebuvo rašytinės sutartis. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo A. S. parodymais apie tai, kad būtent jis buvo krepšininko agentas ir atstovavo jį (krepšininką) derybose su atsakovu bei sudarant sutartį. E. F. 2005 m. birželio 5 d. sutarties nepasirašinėjo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad E. F. neturėjo jokio teisinio pagrindo save įvardinti krepšininko S. B. agente nei pasirašant 2005 m. birželio 5 d. sutartį, nei 2006 m. spalio 10 d. sutartį dėl 2005 m. birželio 5 d. sutarties nutraukimo. Teismas pripažino atsakovo aplinkybę, jog sutarčių pasirašymo metu, pasitikėjus krepšininku bei nepareikalavus pateikti rašytinės sutarties tarp žaidėjo ir agento, buvo iš esmės suklysta dėl vienos iš sandorio šalių civilinio teisinio statuso, o būtent dėl to, kad E. F. yra žaidėjo S. B. agentė ir ar ji turi teisę tokias sutartis pasirašyti ir gauti atitinkamą atstovavimo mokestį, įrodyta. Sutarčių atitinkamus straipsnius pripažino negaliojančias CK 1.90 straipsnio pagrindu dėl suklydimo.

12Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė krepšininkui klubo VšĮ „Krepšinio rytas“, nesurado, nerengė ir nedalyvavo su krepšininku pasirašant 2005 m. birželio 5 d. sutartį su klubu, o visus išvardintus veiksmus atliko A. S. . Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas vykdyti 2006 m. spalio 10 d. sutartį dėl 2005 m. birželio 5 d. sutarties nutraukimo prieštarautų sutarties laisvės principui bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, nes krepšininko agentui atlygis mokamas už tai, kad jis žaidėjui surado klubą, o klubui – žaidėją.

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovė E. F. prašo šį teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį palikti nenagrinėta kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams arba, nustačius, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, priešieškinį netenkinti. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas buvo šališkas, kadangi ne tik, kad nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, o rėmėsi vien tik atsakovo iniciatyva kviesto liudytojo A. S. parodymais, neteisingai interpretavo byloje esančius rašytinius įrodymus, dėsningai nuslepiant liudytojo parodymus, kurie naudingi ieškovei, pakeičiant liudytojo parodymus taip, jog jie būtų naudingi atsakovui. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tendencingais liudytojo A. S. parodymais, kuris akivaizdu, kad gali būti suinteresuotas bylos baigtimi (t. y. jei būtų atmesti ieškovės reikalavimai, jis pretenduotų į likusią dalį agento mokesčio – 5 proc.). Teismas nurodė liudytojo parodymus, kurių nėra teismo posėdžio protokole (b. l. 205-208), tačiau vien iš teismo motyvo, kad „teismo posėdžio metu apklausus liudytoją A. S. , jis nurodė, kad atsakovui Všl „Krepšinio rytas“ klubui pats surado ir pasiūlė klubui sudaryti sutartį su krepšininku S. B. “ aišku, kad A. S. nebuvo krepšininko S. B. agentas, kadangi jis atstovavo atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ klubo interesams, o ne krepšininko interesams. A. S. suradus krepšininką atsakovo krepšinio komandai bei susiekus su jo agente E. F. , o šiai susitarus su pačiu krepšininku dėl galimybės atstovauti VšĮ „Krepšinio rytas“ krepšinio klubą, parengus ir susiderėjus dėl Sutarties sąlygų, logiška tampa aplinkybė, kad agento mokestis buvo padalintas santykiu 50:50. Teismas net nesiekė gauti S. B. paaiškinimo.
  2. Pažeistos CPK 270 straipsnio nuostatos, nes sprendime nėra nurodytas nei vienas teisinis ar faktinis argumentas dėl ginčo esmės, t. y. ar ginčo sutarčių (2005 m. birželio 5 d. sutarties bei 2006 m. spalio 10 d. sutarties) sudarymo metu ieškovė buvo krepšininko S. B. agentė ar ne, ar UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A. S. , buvo krepšininko agentas, ar galėjo krepšininkas naudotis dviejų krepšinio agentų paslaugomis ir pan. Teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų, t.y. kad: 1) iki 2005 m. birželio 5 d. sutarties sudarymo iškovė ilgus metus buvo krepšininko agentė; 2) iki 2007 m. kovo 23 d. krepšinio agentai nebuvo licencijuojami ir ieškovė niekaip negalėjo turėti ir neprivalėjo turėti FIBA licencijos ir/ar rašytinės formos susitarimo dėl atstovavimo; 3) net UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A. S. , sutarčių sudarymo metu neturėjo FIBA krepšinio agento licencijos ir rašytinės atstovavimo sutarties su krepšininku; 4) savo pareiškimuose pirmos instancijos teismui krepšininkas S. B. paprasčiausiai informavo teismą, kad ieškovė pareiškimų pateikimo diena nebėra jo agentė, tačiau pats krepšininkas niekur nepareiškė, kad ieškovė nebuvo jo agentė sudarant ginčo sutartis: 5) CK 6.191 straipsnis įtvirtina sutartis trečiojo asmens naudai, todėl iš sutarties atsiradusios atsakovo prievolės mokėti ieškovei pagal sutartis išlieka.
  3. Sutarčių sudarymo metu jokie teisės aktai nereglamentavo, kad krepšinio žaidėjo ir jo agento susitarimas dėl žaidėjo interesų atstovavimo privalo būti rašytinės formos. Ieškovės atstovai teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 122-127), tačiau teismas šių argumentų ir įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nelogiška teismo pripažinta aplinkybė, kad sutarties pasirašymo procese E. F. iš viso nedalyvavo ir 2005 m. birželio 5 d. sutarties nepasirašinėjo, todėl šią sutartį, kaip žaidėjo agentas, pasirašė A. S. , turintis FIBA agento licenciją. Visų pirma, 2005 m. birželio 5 d. sutartis yra pasirašyta ir ieškovės E. F. , kaip krepšininko agentės. Be to, pats atsakovas savo priešieškinyje nurodė, jog „pasirašant šią sutartį E. F. asmeniškai taip pat nedalyvavo, parašas prie jos pavardės mums buvo atsiųstas faksu.“, o CK 6.192 straipsnis, įtvirtinantis sutarties formą, numato, jog paprastos rašytinės formos sutartis gali būti sudaroma ir apsikeičiant telefakso pranešimais. Net jeigu ieškovė nebūtų pasirašiusi sutarties, tai nepanaikina iš šios sutarties atsiradusios atsakovo prievolės mokėti ieškovei.
  4. 2005 m. rugsėjo 19 d. pavedimu atsakovas VšĮ „Krepšinio rytas“ pervedė ieškovei priklausančio agento mokesčio dalį (8 500 EUR) už 2005 – 2006 metų krepšinio sezoną. Tai įrodo, kad atsakovas pripažino ieškovę krepšininko agente, šio fakto neginčijo. Teismas nenurodė kaip pasireiškė atsakovo suklydimas ir, nepasisakydamas ar dėl šio suklydimo nėra kaltas pats atsakovas, konstatavo, kad šalių 2005 m. birželio 5 d. pasirašytos sutarties 5 punktą, kiek jis susijęs su ieškove E. F. , ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktą pripažįsta negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90 str.), nors tiek Ieškovė, tiek UAB „SDA Athlets International“, atstovaujama A. S. , sutarčių sudarymo metu neturėjo FIBA krepšinio agento licencijos ir rašytinės atstovavimo sutarties su krepšininku S. B. . Todėl toks skirtingas analogiškų aplinkybių vertinimas leidžia atsakovui nepagrįstai išvengti sutartinės prievolės vykdymo, todėl ieškovės manymu apeliacinės instancijos teismas privalo šį teisės pažeidimą ištaisyti.
  5. Priešieškinyje atsakovas teigia, kad 2005 m. birželio 5 d. sutarties paskutiniame lape yra nurodoma, kad „visi ginčai, jei tokie iškiltų, turės būti sprendžiami pagal Latvijos įstatymus ir Latvijos teismuose“, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Ieškovė teismui jau buvo nurodžiusi, kad ji nebuvo pasirašiusi paskutinio sutarties lapo, tačiau sutarties nuostata dėl teismingumo taikytina dėl jos susitarusiam, apie ją žinojusiam bei su ja sutikusiam atsakovui reiškiant priešieškinį. Atsakovas ginčija sutartį, todėl šis ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Tokiu būdu, vadovaujantis CPK 782 straipsniu ieškovė prašė teismo priešieškinį palikti nenagrinėtu. Tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ ,,Krepšinio rytas“ prašo skundą atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su skundu argumentus:

  1. Apeliantės argumentai, kad teismas nesilaikė CPK 21 straipsnio nuostatų ir tuo pažeidė nešališkumo ir nepriklausomumo principą, yra visiškai nepagrįsti, išgalvoti arba dirbtinai sukurti, todėl laikytini niekiniais. Lygiai taip pat reikėtų vertinti ir apeliantės teiginius, jog teismas iškraipė ir interpretavo rašytinius įrodymus, sprendime klaidingai pateikė liudytojo A. S. parodymus, gynė vien atsakovo teises ir interesus.
  2. Ieškovė E. F. krepšinio klubo paieškose nedalyvavo, S. B. klubo paieškos laikotarpiu apie ją net neužsiminė; liudytojas A. S. apie jos egzistavimą nieko nežinojo; E. F. sutarties pasirašyme nedalyvavo ir jos nepasirašė. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, tikriausiai siekė sąmoningai suklaidinti teismą, nes 2005 m. birželio 5 d. sutartį pateikė be paskutiniojo lapo, tuo bandydama nuslėpti faktą, jog ji šios sutarties nėra pasirašiusi.
  3. Sutarties teksto, kurį parengė asmeniškai A. S. , derinimo su krepšinio klubu dieną, S. B. , nepaaiškindamas motyvų, paprašė, kad jo agentu būtų nurodomas ne tik pats A. S. , bet ir E. F. . A. S. , nenorėdamas konfliktuoti su savo klientu, patenkino šį jo prašymą ir žaidėjo agentu nurodė ne tik save, bet ir E. F. bei sutiko, kad atstovavimo mokestis už sutarties sudarymą būtų lygiomis dalimis sumokėtas tiek jam, tiek ir E. F. . Atsakovas taip ir padarė, kadangi jo interesams tuo metu tai neturėjo įtakos, nes atstovavimo mokesčio dydis nuo tokios sąlygos nepadidėjo. Be to, atsakovas tuo metu buvo įsitikinęs, jog žaidėjo interesams atstovauja du agentai.
  4. Kai buvo nutarta nutraukti sutartį, derybose dėl jos nutraukimo sąlygų jau, kažkodėl, nedalyvavo nei A. S. (teisme jis paaiškino, jog ir jam nesuprantama, kodėl klientas S. B. apie tai nepranešė, nes susitarimas dėl jo atstovavimo nebuvo nutrauktas), nei E. F. . Kodėl 2006 m. spalio 10 d. sutartyje S. B. kaip savo agentę nurodė tą pačią E. F. , atsakovui nėra žinoma. Kadangi ji buvo nurodyta kaip viena iš agentų ir pirminėje sutartyje, atsakovui tuo metu nekilo įtarimų, jog jai gali tekti be jokio pagrindo sumokėti 10 000 EUR. Be to, neįvardijant agento, sutarties iš viso nebuvo galima nutraukti.
  5. Ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ji buvo S. B. agentė jam žaidžiant Permės „Ural Great“ klube ir Maskvos „Dinamo“ klube 2004 – 2005 m. sezono metu, niekaip nepatvirtina fakto, kad ji buvo jo agente ir 2005 – 2006 m. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nebent galima daryti prielaidą, kad žaidėjas arba nurodyti klubai su ja liko neatsiskaitę, todėl nurodant ją agente ginčijamose sutartyse buvo siekiama tai padaryti VšĮ „Krepšinio rytas“ sąskaita.
  6. Atsakovas savo priešieškinio pareiškime ir teismo posėdžio metu buvo iškėlęs šios bylos teismingumo klausimą, tačiau teismas

    Nutarė

    17bylą nagrinėti. Apeliacinės instancijos teisme mes šio klausimo nekeliame.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas.

20Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), taip pat ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

21CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, jas įvertinti, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėtu teismo sprendimu pripažįstamas toks sprendimas, kuris priimtas nepažeidžiant teisės normų (procesinių, materialinių) reikalavimų, esminių teismo procesą reglamentuojančių taisyklių (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles, netinkamai taikė procesines teisės normas bei ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

22Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl profesionalios sportinės veiklos sutarčių teisėtumo bei atsakovo pareigos mokėti sportininko agento atlyginimą.

23Byloje reikšmingas ir apelianto keliamas ginčo teismingumo Lietuvos teismams klausimas.

24Apeliantė (ieškovė) neginčija sutarčių. Ji savo reikalavimą kildina iš 2006 m. spalio 10 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo profesionalaus sportininko S. B. ir atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ klubo „Lietuvos rytas“, kuria buvo nutraukta profesionalaus sportininko sutartis (kontraktas) ir nustatyta atsakovo prievolė sumokėti sportininkui S. B. ir jai – sportininko agentei, konkretaus dydžio sumas, jas sumokant nustatytais terminais (1 t., 6-10 b. l.). Šioje sutartyje nėra nurodyta, kokia sutartis nutraukiama, tačiau iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų sutarčių matyti, kad egzistavo tik viena – 2005 m. birželio 16 d. sutartis (1 t., 110-121, 135-136, 2 t. 47-52 b. l.) ir 2006 m. spalio 10 d. sutartimi būtent ji buvo nutraukta. Nors 2006 m. spalio 10 d. sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta tarp S. B. ir atsakovo, neįtraukiant apeliantės (ieškovės) sutarties šalimi, tačiau sutarties 3 punktas priimtas apeliantės naudai – čia atsakovas prisiėmė pareigą sumokėti sutartą sumą sportininko agentei E. F. . Sutartis suderinta su apeliante ir jos pasirašyta. Jos (sutarties) 6 punktu šalys sutarė ginčus, kilusius iš šios sutarties, spręsti Lietuvos Respublikos teismuose ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi sutarties šalys, taip pat ir apeliantė E. F. , buvo susitarusios dėl teritorinio teismingumo bei taikytinos teisės. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 787 straipsnio 2 dalimi ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2011 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 7 skirsnio 23 straipsnio 1 dalies a punktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas pagal E. F. ieškinį patenka į Lietuvos teismų jurisdikciją.

25Priešieškiniu byloje atsakovas ginčijo 2005 m. birželio 16 d. sutarties 5 punktą (1 t., 110-121, 135-136, 2 t. 47-52 b. l.) ir 2006 m. spalio 10 d. sutarties 3 punktą (1 t., 6-10 b. l.), siekdamas paneigti ieškovės E. F. – profesionalaus sportininko agentės, statusą ir atsakovo pareigą sumokėti jai (E. F. ) sutartą mokestį. 2005 m. birželio 16 d. sutartis numatė Latvijos teismų jurisdikciją, o 2006 m. spalio 10 d. sutartis, kuria nutraukta paminėtoji, numatė Lietuvos teismu jurisdikciją. Apeliantės nuomone, ginčas dėl 2005 m. birželio 16 d. sutarties turi būti nagrinėjamas Latvijos teisme, todėl priešieškinis dėl šios sutarties turi būti paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Įvertinus pareikštų reikalavimų pobūdį, nustatyta, kad tarp jų yra glaudus ryšys, prievolė kildinama iš sutarties, kurios įvykdymo vieta – atsakovo nuolatinės buveinės vieta – Lietuvos teritorija (patenkinus priešieškinį ir ginčo sutarčių nuostatas pripažinus negaliojančiomis, sutartinė prievolė neteks teisinės galios ir toks sprendimas realiai nebus vykdomas – jo pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje (Latvijoje) nereikės); duomenų, kad ginčas dėl sutarčių teisėtumo nagrinėjamas Latvijos teismuose, nėra. Kaip jau minėta, ieškovė pasirinko Lietuvos teismą, remdamasi sutartine nuostata. CPK 143 straipsnis nustato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu <...> priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas padavė priešieškinį tuo pagrindu, kad jį patenkinu, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Nors jame keliami reikalavimai ieškovei teismingi dviejų valstybių teismams, atsakovas pasirinko Lietuvos teismą, taip pareikšdamas valią nagrinėti visus reikalavimus vienoje byloje. Kaip jau minėta, visi reikalavimai (ieškinio ir priešieškinio) pakankamai glaudžiai susiję ir Lietuvos valstybės teismas turi jurisdikciją visų jų atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų reikalavimų nagrinėjimas Lietuvos teismuose nėra kliūtis tinkamai įvykdyti teisingumą, nepažeidžia šalių teisių į teisminę gynybą.

26Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27Apeliaciniame skunde iš esmės keliami fakto klausimais, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, o tuos, kuriuos vertino, įvertino neteisingai ir jų pagrindu padarė klaidingas išvadas dėl ginčo sutarčių negaliojimo (iš dalies).

28CPK 185 straipsnis nustato teismo pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat vadovautis logikos dėsniais ir taip įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. išvada apie tam tikrų aplinkybių buvimą galima, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

29Ginčo sutarčių (2005 m. birželio 16 d. ir 2006 m. spalio 10 d.) metu galiojo 1995 m. gruodžio 20 d. redakcijos Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kurio 30 straipsnis įvardijo sporto veiklos sutartį (kontraktą) profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimą, kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoštis sportininko varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizatoriaus vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. 2005 m. birželio 16 d. sutartimi šalys (ieškovas S. B. bei atsakovas) sudarė sportinės veiklos sutartį (kontraktą), kuria atsakovas sutarties 5 punktu prisiėmė piniginę prievolę trečiojo asmens – ieškovės, profesionalaus sportininko krepšininko S. B. agentės, naudai. 2006 m. spalio 10 d. sutartimi minėtą sutartis buvo nutraukta. Pastarosios sutarties 3 punktu atsakovas taip pat prisiėmė pinginę prievolę ieškovės naudai, įsipareigodamas sumokėti jai sutartą sumą nustatytais terminais (CK 6. 191 str.). Apeliantė ieškiniu reikalauja prievolę vykdyti (CK 6.38 str., 6.191 str. 1 d.). Ji nėra atsisakiusi sutartimis jai suteiktos teisės. Sutarčių sąlygos su apeliante buvo suderintos raštu ir jos pasirašytos. Taigi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Atsakovas neigia tokią prievolę, priešieškiniu ginčydamas minėtų sutarčių 3 ir 5 punktus, teigdamas, kad jie turi būti pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti dėl suklydimo (CK 1.90 str. 2 ir 4 d.) ir apgaulės (CK 1.91 str. 5 d.). Suklysta dėl vienos iš sutarties šalių – E. F. civilinio teisinio statuso, neįsitikinus, kad ginčo sutarčių sudarymo metu apeliantė nebuvo krepšininko S. B. agentė, o apgaulė siejama su apeliantės E. F. pateikta melaginga informacija apie minėto krepšininko agentės statusą, taip suklaidinus atsakovą, t. y. kad ginčijamuose sutarčių punktuose išreikšta atsakovo vidinė valia susiformavo netinkamai dėl apeliantės netinkamų veiksmų. Sandoris, sudarytas iš esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.) ir sudarytas dėl apgaulės gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Suklydimas – klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Jam (suklydimui) būdinga tai, kad sandorio šalis neteisingai suvokia sudaromo sandorio (jo atskirų dalių) esmines aplinkybes ir padarinius dėl kito asmens veiklos: nepranešimu aplinkybių, kurias privalu pranešti, sudarant tokios rūšies sandorius, neinformavus apie tikrąsias aplinkybes, suvokus, kad kita sandorio šalis klysta ir pan. CK 1.90 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. CPK 178 straipsnis reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovui ginčijant atskiras sandorių nuostatas, tenka pareiga įrodyti, kad jis (atsakovas) suklydo dėl sandorio šalies – ieškovo S. B. ir/ar apeliantės E. F. kaltės ir tokio suklydimo neturėjo galimybės išvengti.

30Paminėta, kad šis sandorio negaliojimo pagrindas taikomas, nesant apgaulės požymių, tačiau atsakovas ginčijo sandorį ir CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y., kad ginčijami apeliantės naudai sandorių punktai buvo sudaryti apeliantei E. F. nuslėpus faktą, kad ji nėra sportininko S. B. agentė, o taip pat telefonu melagingai patvirtinus, kad ji yra agentė. Minėta CK 1.91 straipsnio 5 dalis apibūdina apgaulę kaip sandorio šalies tylėjimą, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimą, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvius veiksmus, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Iš CK 1.91 straipsnio 6 dalies nuostatos sprendžiama, kad ginčijamas sandoris (jo dalis) gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, o kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Įrodinėti visas šias aplinkybes tenka taip pat ginčijančiai sandorius šaliai. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga tenka atsakovui (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, ginčo sandorius sudarė ieškovas S. B. ir atsakovo sporto klubas. Apeliantė nei vienoje sutartyje neįvardinta šalimi. Dėl to, kad ginčijami sutarčių punktai sudaryti apeliantės naudai, ji (apeliantė) dėl to netapo sutarčių šalimi. E. F. neneigia, kad sutartys faksimiliniu ryšiu jai, kaip sportininko agentei, buvo siunčiamos suderinti, po ko tuo pačiu ryšiu buvo grąžintos atsakovui. Atsakovas tokį susirašinėjimo su E. F. pripažįsta. Kadangi atsakovas teigia, jog jį apgavo apeliantė, todėl šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad sandorio šalis (S. B. ), nurodęs E. F. kaip savo agentę, žinojo arba turėjo žinoti kad ji (apeliantė) nėra agentė, tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovo ginčijamų sutarčių punktų CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu.

31Belieka išsiaiškinti, ar buvo pagrindas pripažinti atsakovo ginčijamus sutarčių punktus negaliojančiais CK 1.90 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu. Atsakovas teigė, kad jis, prisiėmęs prievolę E. F. naudai, suklydo dėl jos civilinio teisinio statuso, nes, sudarant ginčo sandorius, manė, kad apeliantė yra S. B. agentė, tačiau, kad taip nėra, sužinojo tik bylos pagal E. F. ieškinį nagrinėjimo eigoje, sudarius taikos sutartį su ieškovu S. B. , pastarajam nurodžius, kad apeliantė nėra jo agentė.

32Ginčui taikytinas 1995 m. gruodžio 20 d. redakcijos Kūno kultūros ir sporto įstatymas, (toliau – KKSĮ) kurio viena iš paskirčių reglamentuoti kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklos bei profesionalaus sporto teisinis reglamentavimas, neapibrėžė profesionalaus sportininko atstovavimo jokia forma, taip pat ir agento forma sąvokos, jo paskirties, veiklos bei santykių su sportininku, treneriu ar sporto klubu. Sportininkų profesionalų atstovavimo galimybė nustatyta tik 2008 m. balandžio 17 d. KKSĮ (39 str.), tačiau į tokį atstovavimą, kaip jis apibrėžtas, nepatenka sporto agentas ir jo veikla. Tokia išvada darytina ir iš Lietuvos Respublikos Seimui (www.lrs.lt) pateikto 2009 metų KKSĮ pakeitimų projekto, Europos teisės departamento išvados, 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1104 Dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1051 (toliau – Projekto), Seimo komitetų išvadų, pasiūlymų, iš kurių matyti, kad Projekto 3 straipsnio 9 dalyje pateikiamas sportininko atstovo (agento) apibrėžimas, o 29 straipsnyje – reikalavimai tokiam sportininko atstovui, tarp kurių vienas – turi turėti sporto atstovo veiklos licenciją. Projekto rengimo dokumentuose agentas įvardijamas kaip sportininko paslaugų teikėjas. Nurodomas ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 15 straipsnio 2 dalies b punktas, kuriame yra įtvirtintas draudimas įpareigoti paslaugų teikėją turėti tam tikrą teisinę formą. Tokio draudimo gali būti nepaisoma tik esant ypač svarbiems visuomenės interesams ir kai šie interesai negali būti užtikrinti mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis būtų pasiektas toks pat rezultatas.

33Remiantis tarptautine sportininkų agentų veiklos praktika (duomenys interneto svetainėse), agento paskirtis – tarnauti sportininko interesams. Jo veikla vadybinė, susijusi su paslauga, teikiama sportininkui dėl sporto klubo paieškos, jų pakeitimo, derybų, kontraktų su klubais sudarymo ir kt. su sportininko veikla susijusių paslaugų, už kurias žaidėjas savo pasirinktam agentui moka. Panašiai agento sąvoka įvardijama ir Projekte – „<...> asmuo, atstovaujantis sportininko interesams santykiuose su sporto klubais (komandomis). Sportininko atstovo (agento) veikla laikoma: patarimas, konsultacijos, kitų su sportininko interesais dalyvauti įvairiose varžybose ar atstovauti klubams (komandoms) paslaugų teikimas; pagalba ir/ar atstovavimas santykiuose su klubu (komanda) dėl sportinės veiklos sutarties sudarymo, vykdymo ir iš šios sutarties kylančių pasekmių užtikrinimo vykdymu; klubo (komandos) paieška sportininkui.“ Projekte taip pat numatyta (29 str. 5 d.), kad tam tikrose sporto šakose sportininkų profesionalų atstovavimo ir licencijų išdavimo tvarką gali reglamentuoti ir atitinkamos sporto šakos federacijos patvirtintos taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privalomas krepšininkų agentų licencijavimas nustatytas tik 2006 m. rugsėjo 1 d. Japonijoje įvykusiame Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) pasaulinio kongreso metu priimtu Reglamentu, o pirmosios licencijos išduotos po 2007 m. kovo 23 d. Ženevoje įvykusio FIBA agentų testo. Tai patvirtina ir byloje esantis Tarptautinės krepšinio federacijos raštas (1 t., 84-86 b. l.) bei informacija oficialiame FIBA tinklapyje (www.fiba.com). Lietuvos krepšinio federacija iki šiol nėra priėmusi krepšininkų agentų licencijavimo ir jų veiklą reglamentuojančių taisyklių. Taigi visų šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad apeliantė E. F. ginčo sutarčių sudarymo metu neprivalėjo turėti sportininko agento licencijos. Atsakovo pateikti išrašai iš FIBA Reglamento dėl agentų licencijavimo (1 t., 70-75 b. l.), kaip ir paminėtas 2006 metais priimtas Reglamentas, nagrinėjamam ginčui netaikytinas, nes jis (naujas Reglamentas) priimtas 2008 m. gruodžio mėnesį ir taikytinas tik nuo 2009 m. liepos 1 d. Taip pat neturi reikšmės ginčui ir atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 1 d. Lietuvos krepšinio federacijos raštas apie privalomą agento licenciją, nukreipiantis į minėtą, ginčui netaikytiną FIBA Reglamentą (1 t., 63 b,. l.). Kitokių įrodymų dėl apeliantės pareigos turėti agento licenciją ginčijamų sutarčių priėmimo metu, atsakovas nepateikė. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ginčui reikšmingu laikotarpiu A. S. (atsakovas teigia, kad jis buvo S. B. agentas) turėjo licenciją, nes FIBA duomenimis (www.fiba.com) šis asmuo ją gavo tiktai 2007 metais. Atsakovo pateikti duomenys apie minėto asmens turimą licenciją (1 t., 68 b. l.) apima 2009 metus, o ne ginčui reikšmingus 2005 – 2006 metus, todėl nagrinėjamam ginčui nereikšmingi. Šiais įrodymais atsakovas nepaneigė apeliantės teiginio, kad ginčo sutarčių sudarymo metu krepšininko agento licencijos nereikėjo. Nepaneigtas byloje ir kitas apeliantės teiginys, kad ji ginčijamu laikotarpiu buvo krepšininko S. B. agentė ir rūpinosi jo reikalais. Apeliantė nurodė, kad tarp S. B. ir jos nebuvo rašytinės agento sutarties – jie bendradarbiavo ne vienerius metus žodinio susitarimo pagrindu. Kaip jau minėta – sporto agento veikla vertintina kaip paslauga (CK 6.176 str.), kuriai rašytinė sandorio forma nėr privaloma (CK 1.71, 172 str.). Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai įrodo, kad tarp ieškovo S. B. ir apeliantės egzistavo agento paslaugos teisiniai santykiai: liudytojas A. S. patvirtinto, kad, sudarant 2005 m. birželio 5 d. kontraktą, S. B. nurodė E. F. kaip jo agentę, dėl to jos naudai buvo priimtas kontrakto 5 punktas, nustatantis atsakovo prievolę sumokėti E. F. sutartą 10 proc. mokestį (1 t., 206-208 b. l.); Maskvos srities krepšinio klubo „Dinamo“ buvusio Generalinio direktorius 2009 m. spalio 19 d. raštu patvirtinta, kad S. B. 2004 – 2005 metais žaidė šiame krepšinio klube, o derybas tarp klubo ir krepšininko vedė S. B. agentė E. F. (1 t., 123-124 b. l.); Permės krašto krepšinio federacija 2009 m. spalio 19 d. raštu taip pat patvirtino, kad S. B. nuo 2004 m. sausio iki birželio mėnesio žaidė Ural Great klube, o kontraktą sudarė jo agentė E. F. (1 t., 125-126 b. l.); ieškovai E. F. ir S. B. bendrai pareiškė atsakovui rašytinę pretenziją dėl ginčo 2006 m. spalio 10 d. sutarties nevykdymo bei bendrą ieškinį kaip sportininkas ir jo agentė (1 t., 11 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš visų šių įrodymų pakanka išvadai, jog apeliantė E. F. ginčo sutarčių sudarymo laikotarpių buvo S. B. agentė. Tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas teigė, kad pats S. B. taikos sutarties sudarymo metu patvirtino, jog E. F. nėra jo agentė. Teiginys „ieškovė E. F. nedirba mano agente“ įrašytas 2009 m. gegužės 11 d. S. B. pareiškime Vilniaus apygardos teismui (1 t., 62 b. l.) ir teiginys „Užtikrinu, kad E. F. , gimusi 1940 m. vasario 21 d., nėra mano agentė“, įrašytas 2009 m. liepos 22 d. pareiškime tam pačiam teismui dėl Taikos sutarties su atsakovu patvirtinimo (1 t., 100-106 b. l.), po ko tokia Taikos sutartis 2011 m. vasario 31 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta. Ji apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl teisėju kolegija neturi pagrindo jos revizuoti ir spręsti dėl teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo teiginiai (veiksmažodžiai) „nedirba“, „nėra“ pateikti esamuoju laiku, o tai (remiamasi Lietuvių kalbos gramatikos taisyklėmis) rodo, kad veiksmas vyksta dabartiniu metu. Kadangi tokie pareikšimai rašyti nagrinėjant civilinę bylą, Taikos sutarties sudarymo procese – 2009 metas, pasibaigus krepšininko kontraktui, todėl teisėjų kolegija turi pagrindą išvadai, kad tokie teiginiai dėl agentės statuso sietini tik su šiuo minimu laikotarpiu – 2009 metais ir nenukreipti į praeitį. S. B. nagrinėjamoje byloje nėra nurodęs, kad E. F. ginčijamu laikotarpiu nebuvo jo agente. Apeliacinės instancijos teismas kvietė S. B. dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jis neatvyko. Nustatyta, kad ieškovas užimtas užsienio klubuose ir dėl jo atvykimo į teismą nėra garantijų. Kviečiant jį pakartotinai tam, kad tiesiogiai išsiaiškinti jo poziciją, būtų atidedamas bylos nagrinėjimas, taip užvilkinant procesą. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2008 m. lapkričio 19 d. (trejus metus) bei tai, kad įrodinėjimas – bylos šalies pareiga, teisėjų kolegija pripažino netikslinga kviesti į teismo posėdį S. B. . Įrodymų išvadai, kad apelaintė E. F. ginčo sutarčių sudarymo metu buvo S. B. agentė – pakanka. Atsakovo teiginys, kad ieškovo agentas buvo A. S. , nes jis (atsakovo teigimu) turėjo licenciją, neįrodytas. Sprendime jau aptarta ir nustatyta, kad A. S. licenciją gavo tik 2007 metais, agento paslaugos sutartis (atsakovas įrodinėjo, kad tokia sutartis turėjo būti sudaryta tarp E. F. ir S. B. ) su S. B. nepateikta, o S. B. tokio agento nėra nurodęs.

34Nesant įrodymų, kad atsakovas buvo apgautas ar suklaidintas, nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarčių nuostatas negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių taisyklių (CK 6.193 str.), neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o dalį įvertino neteisingai, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo sandorių negaliojimo (CPK 176-177, 185 str.).

35Ginčo dėl reikalaujamų priteisti sumų dydžio nėra.

36Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas – asmuo, veikiantis sporto versle ne vienerius metus ir yra šios srities profesionalas, sudaręs ne vieną profesionalaus sportininko kontraktą, todėl kaip atidus, protingas, turintis patirtį asmuo turi žinoti sporto veiklą reglamentuojančius teisės aktus, reikalavimus sportininko agentui, tikrąją realią padėtį sporto versle ir elgtis apdairiai, atidžiai, sąžiningai bei rūpestingai. Elgiantis priešingai, joks tokio asmens suklydimas negali būti pateisinamas – suklydimo rizika tenka pačiam (suklydusiam) asmeniui (CK 1.5 str., 1.90 str.5 d.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Patenkinus apeliacinį skundą, laimėjusi šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str.).

39Apeliantei priteistina iš atsakovo 2 278 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą (1 t., 47 ir 219 b. l.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

41Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

42Ieškinį patenkinti.

43Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ (į. k. 225880090) E. F. (E. F. ) 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų skolą ir 1 000 (vieną tūkstantį) eurų palūkanų bei penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ (į. k. 225880090) E. F. (E. F. ) 2 278 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

45Atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ priešieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai S. B. ir E. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ... 5. Ieškovai nurodė: jis (S. B. ) – profesionalus krepšininkas, 2005-2006... 6. Bylos nagrinėjimo eigoje tarp atsakovo ir ieškovo S. B. buvo sudaryta ir... 7. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nebuvo žaidėjo agentė, pasirašant 2005... 8. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjama byla bėra teisminga Lietuvos teismams, nes... 9. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį... 10. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės E. F. ir atsakovo kilo ginčas dėl... 11. Teismas pripažino, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė... 12. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė krepšininkui klubo VšĮ... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovė E. F. prašo šį teismo sprendimą panaikinti, o... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ ,,Krepšinio rytas“ prašo... 17. bylą nagrinėti. Apeliacinės instancijos teisme mes šio klausimo... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 20. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtinta pirmosios... 22. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl profesionalios sportinės veiklos... 23. Byloje reikšmingas ir apelianto keliamas ginčo teismingumo Lietuvos teismams... 24. Apeliantė (ieškovė) neginčija sutarčių. Ji savo reikalavimą kildina iš... 25. Priešieškiniu byloje atsakovas ginčijo 2005 m. birželio 16 d. sutarties 5... 26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 27. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami fakto klausimais, teigiant, kad... 28. CPK 185 straipsnis nustato teismo pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį... 29. Ginčo sutarčių (2005 m. birželio 16 d. ir 2006 m. spalio 10 d.) metu... 30. Paminėta, kad šis sandorio negaliojimo pagrindas taikomas, nesant apgaulės... 31. Belieka išsiaiškinti, ar buvo pagrindas pripažinti atsakovo ginčijamus... 32. Ginčui taikytinas 1995 m. gruodžio 20 d. redakcijos Kūno kultūros ir sporto... 33. Remiantis tarptautine sportininkų agentų veiklos praktika (duomenys interneto... 34. Nesant įrodymų, kad atsakovas buvo apgautas ar suklaidintas, nėra pagrindo... 35. Ginčo dėl reikalaujamų priteisti sumų dydžio nėra.... 36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas – asmuo,... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Patenkinus apeliacinį skundą, laimėjusi šalis turi teisę į bylinėjimosi... 39. Apeliantei priteistina iš atsakovo 2 278 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir... 42. Ieškinį patenkinti.... 43. Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ (į. k.... 44. Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ (į. k.... 45. Atsakovo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ priešieškinį atmesti....