Byla e2A-261-516/2016
Dėl pirkėjo teisių perkėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1660-345/2015 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams E. L., A. A., A. L. (trečiasis asmuo – notarė S. N.) dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią dalį instituto aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovų E. L., A. A., A. L. 2014 m. birželio 4 d. sudarytą Mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas bei nustatyti, kad atsakovė E. L. pardavė, o ieškovė pirko ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio bei 1/6 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 173 000 Lt; priteisti iš ieškovės solidariai atsakovams A. A. ir A. L. 173 000 Lt.

6Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei E. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). E. L. jai priklausiusią Buto dalį Mainų sutartimi perleido A. A. ir A. L.. Ieškovės įsitikinimu, Mainų sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti bendraturčio pirmenybės teisės realizavimo. Ieškovės paaiškinimu, 2014 m. kovo 13 d. E. L. sudarė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią butą įsipareigojo nupirkti už 173 000 Lt iš trečiojo asmens. Tačiau šio buto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė A. A. ir A. L., kurie butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo siekdami mainų būdu įgyti ginčo Buto dalį. E. L. jai priklausiusios Buto dalies perleidimui rengėsi iš anksto: atliko kadastrinius matavimus, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. pašalino teisines kliūtis Buto daliai perleisti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui A. L. 1 303,29 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 8,90 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

9Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. birželio 4 d. Mainų sutartį A. A. ir A. L. mainais į ½ Buto, ½ šiltnamio ir 1/6 kitų kiemo statinių dalis perleido E. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį A. A. ir A. L. nusipirko 2014 m. balandžio 4 d. iš trečiojo asmens D. M. už 173 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo E. L. 2014 m. kovo 3 d. su D. M. buvo sudariusi preliminariąją sutartį, pagal kurią buto pardavėjui E. L. avansu sumokėjo 10 000 Lt ir susitarė su juo pagrindinę sutartį pasirašyti ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 14 d.

10Teismas nesutiko su atsakovų dėstoma versija, kad A. A. ir A. L. E. L. įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį perėmė jai susidūrus su finansiniais sunkumais, nes, teismo vertinimu, nėra tikėtina, jog E. L., prieš pasirašydama preliminariąją sutartį ir atlikdama avansinius mokėjimus, nebūtų žinojusi apie savo ar brolio finansines galimybes sumokėti visą buto kainą, be to, vėliau šios atsakovės atlikti veiksmai suponuoja, kad Mainų sutarčiai sudaryti atsakovai ruošėsi iš anksto. Tačiau, teismo įsitikinimu, tai nesuteikia pagrindo laikyti, kad atsakovai būtų sudarę ne mainų, bet pirkimo–pardavimo sandorį, t. y. imitavę mainų teisinius santykius.

11Teismas akcentavo, kad ieškovė neginčija, jog E. L. siekė įgyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki šiol ne tik juo naudojasi, bet ir jame gyvena. Tai, kad savo interesą atsakovė realizavo susitardama su kitais atsakovais, kad šie mainų tikslu nupirktų E. L. pageidaujamą butą, teismo nuomone, neteikia pagrindo atsakovų susitarimo laikyti neteisėtu civilinės apyvartos požiūriu. Iš bylos duomenų visumos teismas sprendė, kad E. L. norėjo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl konkrečių jo savybių, reikšmingų asmeniškai jai. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nenustatytas draudimas iš anksto susitarti dėl mainų, kurio vienas iš objektų bus įgytas ateityje.

12Papildomai teismas pastebėjo, kad A. A. bei A. L. atliekamas įgytos Buto dalies remontas turėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti, jog teisių ir pareigų pagal Mainų sutartį perkėlimas ieškovei lemtų neproporcingą naujųjų Buto įgijėjų interesų pažeidimą, sukurtų prielaidas tolesniems ginčams kilti.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Ieškovė V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Sprendimo išvada, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovai tik imitavo mainų teisinius santykius, yra nemotyvuota, padaryta nevisapusiškai ištyrus bylos įrodymus. Sprendime nėra nei kiekvieno įrodymo, nei jų visumos tyrimo, paminėtos tik kelios prielaidos ir tikimybės. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų motyvuojamosios dalies turinio reikalavimų ir sprendimas yra nemotyvuotas. Iš sprendimo motyvų nėra galimybės nustatyti, kokių įrodymų pagrindu padarytos teismo išvados.
  2. Visos bylos ginčo šalys neneigia aplinkybės, kad E. L., prieš pasirašydama preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), žinojo, jog neturi savo lėšų jam įsigyti. Tačiau atsakovė net nesikreipė į apeliantę dėl ieškovės galimybės apmokėti trūkstamą ginčo Buto dalį, bet slaptai ir skubiai susitarė su kitais atsakovais, kurie laikinai nusipirko E. L. norimą butą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai dar iki, o vėliausiai iškart po buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo 2014 m. balandžio 4 d., nedelsdami pradėjo realizuoti ginčo Buto dalies Mainų sutarties sudarymo galimybę, apeinant bendraturtę: 2014 m. balandžio 25 d. nustatyti Buto kadastro duomenys, 2014 m. gegužės 9 d. atliktas kadastro duomenų tikslinimas; 2014 m. gegužės 28 d. su atsakove E. L. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, po kurios praėjus vos 7 dienoms buvo sudaryta ginčo Mainų be priemokos sutartis. Minėti faktai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 ir 4.79 straipsnius ir teismų praktiką laikytini pakankamais Mainų sandoriui pripažinti apsimestiniu. Teismo išvados neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų.
  3. Aplinkybę, kad atsakovų tikslas buvo ne daikto mainai, bet pirkimas–pardavimas, siekiant eliminuoti bendraturčio pirmenybės teisę, patvirtina tai, jog abiejų susijusių sutarčių iniciatorė buvo E. L.; ji pati patvirtino, kad nors ir neturėjo santaupų, ieškojosi naujo būsto, taigi net jei brolis jai būtų suteikęs paskolą, atsakovė ją grąžintų tik realizavusi savo Buto dalį; atsakovė patvirtino žinojusi, kad apeliantė jau kelerius metus ketina išpirkti jos turto dalį, atsakovės prašymu ieškovė 2014 m. balandžio mėnesį apmokėjo pusę kadastrinių matavimų išlaidų ir laukė notarine forma pateikto bendraturtės pasiūlymo pirmenybės teise pirkti Buto dalį ir net surado klientus, kuriems buvo pažadėjusi parduoti kitą jos nekilnojamąjį turtą (dailininko dirbtuves (duomenys neskelbtini) senamiestyje). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), kiti atsakovai neturėjo ir jį įgijo tik atsakovės E. L. prašymu. Šuo atveju akivaizdus mainų tikslas – E. L. susimokėti už jos pasirinktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai ji galėjo padaryti ir nepažeisdama bendraturčio teisių. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, akivaizdžiai negali būti pripažintas teisėtu.
  4. Sandorių sudarymo aplinkybių visetas paneigia, kad A. A. ir A. L. tikslas pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo laisvų pinigų investavimas, nes vėliau sekęs mainų sandoris – išmainymas į dalį namo, kuris turi bendro naudojimo patalpas, kūrenamas malkomis, kuriam reikia kapitalinio remonto ir pan., atskleidžia siekį įgyti turtą, į kurį apeliantė turėjo pirmenybės teisę. Apeliantė ir E. L. neneigia fakto, kad jų santykiai nebuvo geri, o tai, tikėtina, paaiškina atsakovės siekį pašalinti ieškovės galimybę įsigyti visą jai brangų šeimos namą. Namų valdos, naudojamos pagal bendraturčių sutarties sąlygas, dalies įgijimo, kaip tariamos atsakovų investicijos, patrauklumas kelia pagrįstas abejones, o 2014 m. rudenį prasidėjusios atsakovų pretenzijos dėl bendro turto remonto ir naudojimo tik patvirtina atsakovų tolesnius negeranoriškus ketinimus dėl apeliantės nuosavybės naudojimo.
  5. Teismo išvada dėl ieškinio senaties vertintina kaip procesinės teisės normos aiškinimo ir taikymo klaida. Apie Mainų sutarties faktą ieškovė sužinojo iš A. A. ir A. L., kai pastarieji rugsėjo mėnesį kreipėsi, reikalaudami pradėti remontuoti bendrąsias pastato konstrukcijas, pradėjo lankytis Buto dalyje, ėmėsi sienų griovimo ir statybinių darbų. Savo teisių pažeidimą ieškovė suvokė tik susipažinusi su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybėmis, t. y. perskaičiusi preliminariosios sutarties ir 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties tekstus. Minėtos sutartys ieškovei buvo išduotos 2014 m. spalio 10 d. ir 16 d., kuri ir yra jos sužinojimo apie jos teises pažeidžiančią Mainų sutartį data. Todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties.
  6. Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų bandymus įrodinėti tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie kraustymosi iš buto dalies, jos remonto darbų pradžios laiką.

15Atsakovai A. A. ir A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Atsakovai A. A. ir A. L. jau ilgiau kaip 16 metų yra atsakovės E. L. kaimynai. Šalys gyvena tame pačiame dviejų butų name, kuriame butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise A. A. ir A. L.. Atsakovė E. L. jau kurį laiką dėjo pastangas įsigyti kitą butą, nes atsakovei tapo sudėtinga pasirūpinti savo dalies buto šildymu. 2014 metų kovo mėnesį atsakovė surado jai visapusiškai tinkamą butą, puikiai suremontuotą, esantį pirmame namo aukšte, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovai A. A. ir A. L. taip pat ketino investuoti savo turimas santaupas į nekilnojamąjį turtą ir taip užtikrinti ateitį savo vaikams. A. A. ir A. L. sužinojus aplinkybę, kad E. L. yra suradusi butą, dėl kurio pirkimo yra pasirašiusi preliminariąją sutartį, ir susiklosčius aplinkybėms, jog ji negali įvykdyti įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2014 m. balandžio 14 d. (ir praras sumokėtą 10 000 Lt avansą), atsakovai nutarė įsigyti šį butą. Kadangi atsakovams priklausė butas kitoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, gimė susitarimas (o vėliau jis buvo ir įgyvendintas) pasirašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies buto, ½ dalies šiltnamio bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), mainų sutartį. Ginčo mainų sutartimi atsakovės E. L. gautas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis, kurios gali paaiškinti būtent tokį atsakovės elgesį aptartoje situacijoje, t. y. E. L. interesą įsigyti būtent šį konkretų daiktą ginčo Mainų sutartyje nurodytomis sąlygomis.
  2. Vien tik tai, kad atsakovai dėl mainų tikėtinai susitarė, kai kiti du atsakovai dar nebuvo įgiję nuosavybės teise mainų objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuponuoja prielaidų ginčo sandorį kvalifikuoti ieškovės siūlomu būdu. Įstatyme nenustatytas draudimas iš anksto susitarti dėl mainų, kurio vienas iš objektų bus įgytas ateityje. Taip pat nėra faktinių prielaidų vertinti tokį susitarimą kaip neatitinkantį įprastų sąžiningos civilinės apyvartos reikalavimų. Aplinkybės leidžia teigti, kad galima individualizuoti ir A. A. bei A. L. siekį įgyti konkretų turtą, t. y. Buto dalį name, kuriame jie taip pat turi butą. Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, leidžia savininkui pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį. E. L. turėjo teisę spręsti apie disponavimą jai priklausančiu turtu, o ieškovė neginčija to, kad atsakovė siekė įgyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki šiol ne tik juo naudojasi, bet ir jame gyvena.
  3. Apeliantės samprotavimai, kad atsakovė sugalvojo, kaip apeiti ieškovę, nėra niekuo pagrįsti, jų nepatvirtina jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Šalys, sudariusios Mainų sutartį, akivaizdžiai įgyvendino savo tikruosius ketinimus, tokiu būdu įsigydamos nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. CK nuostatos nedraudžia šalims sudaryti nekilnojamojo turto mainų sutartį ir šiems sandoriams sudaryti nėra reikalavimo informuoti bendraturtį apie savo ketinimus bei gauti jo sutikimą. Priešingai, nei nurodė ieškovė, bendraturčių skaičius po ginčo sandorio nepadidėjo, nes atsakovai A. A. ir A. L. bei atsakovė E. L. mainų sandorio sudarymo dieną buvo bendraturčiai, ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose nurodoma, jog visos proceso šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių kiemo statinių bendraturčiai.
  4. Tai, kad ieškovei buvo žinomos aplinkybės apie savininkų pasikeitimą bei įvykusius mainus, patvirtina byloje apklausti liudytojai bei pateiktas garso įrašas, kurio autentiškumo ieškovė nepaneigė. Be to, nors finansinę ieškovės būklę rodančios aplinkybės nėra esminės, tačiau į jas galima atsižvelgti visos bylos aplinkybių kontekste vertinant pirkėjo pareigų perkėlimo klausimus. Apeliantė teigė, kad buvo moki ir galėjo įsigyti atsakovei E. L. priklausančią Buto dalį, nurodė, jog turi dirbtuves, kurias ketino parduoti, turėjo jau potencialų pirkėją, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Tačiau, teikdama apeliacinį skundą, ieškovė suformulavo prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba išdėstyti jį dalimis, taip patvirtindama savo sunkią materialinę padėtį. Galiausiai, A. A. ir A. L. atliekamas įgytos Buto dalies remontas turėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad teisių ir pareigų pagal Mainų sutartį perkėlimas ieškovei lemtų neproporcingą naujųjų Buto įgijėjų interesų pažeidimą, sukurtų prielaidas tolesniems ginčams kilti.

16Atsakovė E. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliantė, teigdama, jog sprendimo išvados nemotyvuotos, padarytos nevisapusiškai įvertinus ir ištyrus bylos įrodymus, savo teiginių nepagrindžia ir tik deklaratyviai nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovės įsitikinimu, teismas teisingai konstatavo, kad apsimestinio sandorio nebuvo, apeliantė to neįrodė, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19Apeliantės įsitikinimu, atsakovų 2014 m. birželio 4 d. sudaryta ½ dalies buto, ½ dalies šiltnamio ir 1/6 dalies kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), mainų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo atsakovė E. L. siekė užkirsti ieškovei V. L. galimybę pasinaudoti jai įstatyme suteikta pirmenybės teise pirkti Buto, buvusio bendrąja daline ieškovės ir E. L. nuosavybe, dalį.

20Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki 2014 m. birželio 4 d. ieškovė V. L. ir atsakovė E. L. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė E. L. 2014 m. kovo 3 d. su D. M. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią E. L. buto pardavėjui avansu sumokėjo 10 000 Lt ir įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 14 d. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir to neginčija šalys, jau 2014 m. balandžio 4 d. minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš D. M. už 173 000 Lt įsigijo ne E. L., o atsakovai A. A. ir A. L., kurie 2014 m. birželio 4 d. sudarė su atsakove E. L. ginčo Mainų sutartį.

21Dėl apsimestinio sandorio ir bendraturčio pirmenybės teisės gynimo

22Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

23CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju –per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymima, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių santykio pažymėta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoj perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).

25Nors, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, leidžia savininkui pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, kartu atkreiptinas dėmesys, kad turto savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių, be kita ko, ir bendraturčių teisės, nurodytos CK 4.79 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina apeliantės dėstomą poziciją, kad ginčo Mainų sandoriu iš tikrųjų buvo dirbtinai sukurtos prielaidos išvengti ieškovės, kaip ginčo Buto bendraturtės, pirmenybės teisės įgyti realizuojamą Buto dalį įgyvendinimo, todėl šis sandoris laikytinas apsimestiniu ir neteisėtu.

27Kaip nurodyta teismų praktikoje, mainų sandorio esmė – išvengti kelių atskirų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, kai šio sandorio šalys turi turtą, kuris dėl savo individualių savybių tinkamas ir norimas įgyti kiekvienos iš sandorio šalių. Būtent dėl tos aplinkybės, kad viena mainų sandorio šalis turi konkretų turtą, kuris dėl individualių jo savybių reikalingas kitai sandorio šaliai (ir atvirkščiai), o vienos iš šalių turto bendraturtis tokiomis savybėmis pasižyminčio turto neturi ir negali jo pasiūlyti, įstatymas neįpareigoja mainų sandorio šalis pasiūlyti tokiam bendraturčiui pirmenybės teise įsigyti mainomą turto dalį, nes priešingu atveju, bendraturčiui pasinaudojus tokia teise ir įsigijus norimą mainyti turto dalį, tos dalies savininkas negautų to, ko siekė (t. y. būtų neproporcingai apribota jo galimybė pasirinkti pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį – negautų jam dėl konkrečių individualių požymių svarbaus turto, kurį turi trečiasis asmuo, o ne bendraturtis).

28Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė visiškai priešinga situacija. Atsakovė E. L., kaip ji ir pati pripažįsta, pati susirado jai patinkantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausantį trečiajam asmeniui, bei siekė jį įgyti. Taigi ji nuo pat pradžių nesiekė įgyti tam tikro atsakovų A. A. ir A. L. tuo metu turimo individualiais, ieškovei itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto – priešingai, tokio turto atsakovai A. A. ir A. L., lygiai taip pat, kaip ir ieškovė, neturėjo, todėl šiuo atveju nebuvo objektyvios būtinybės sudaryti mainų sutartį su minėtais atsakovais. Priešingai, akivaizdu, kad tikslą persikraustyti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė E. L. galėjo realizuoti ir nepažeisdama bendraturtės (ieškovės) pirmenybės teisės įgyti ginčo Buto dalį, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nusiųsdama ieškovei pasiūlymą dėl buto dalies pirkimo, kuriuo V. L. pasinaudojus, atsakovė už gautus pinigus galėtų nupirkti jos norimą butą iš D. M., o ieškovei nepasinaudojus pirmenybės teise per įstatymo įtvirtintą vieno mėnesio terminą (ar tiesiog atsisakius šios galimybės) – realizuoti susitarimą su atsakovais dėl minėto buto išpirkimo ir atitinkamai turto mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatydamas pareigą dalies, esančios bendrąja nuosavybe, savininkui, neįtvirtino, jog bendraturtis apie ketinimą parduoti savo dalį turto ne bendraturčiui turi pranešti tik tuo atveju, jeigu kiti bendraturčiai pasirengę ją pirkti ir turi tam finansines galimybes.

29Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių analizės akivaizdu, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, ginčo mainų sandorio esmė buvo ne išvengti kelių pirkimo–pardavimo sandorių (papildomas pirkimo–pardavimo sandoris prie mainų sutarties buvo sudarytas: atsakovų A. A. ir A. L. su trečiuoju asmeniu D. M.), o būtent išvengti ieškovės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisės įgyvendinimo, užkertant kelią įgyti jai svarbaus šeimos turto dalį. Šią išvadą patvirtina ne tik pirmiau nurodyti argumentai, kad atsakovai A. A. ir A. L. iš pradžių nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (t. y. lygiai kaip ir ieškovė, neturėjo objekto, kuriuo mainytis būtų suinteresuota atsakovė), bet ir pačių atsakovų pozicijos nenuoseklumas – iš pradžių (atsiliepime į ieškinį) A. A. ir A. L. teigė, kad butą (duomenys neskelbtini) nupirko tiesiog siekdami investuoti į nekilnojamąjį turtą ir žinodami, kad E. L. šio buto nebegalės nupirkti, ir tik vėliau, jų teigimu, gimė sprendimas mainytis su E. L., tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai iš esmės neneigia, kad susitarimas dėl mainų faktiškai buvo dar iki minėto buto pirkimo. Tiek sandorių (buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir Mainų sandorio) sudarymo operatyvumas, tiek pačių atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai A. A. ir A. L. iš esmės niekada nebuvo suinteresuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimu ir šis butas buvo jų nupirktas būtent siekiant įgyvendinti Mainų sutartį ir jų esminį norą įsigyti Buto, esančio tame pačiame name, kuriame atsakovai taip pat turi butą, dalį, kurią įgyti galėjo sutrukdyti tik ieškovė. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik tai, jog šiuo atveju atsakovai dėl mainų tikėtinai susitarė, kai atsakovai dar net neturėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo ginčo sandorį laikyti apsimestiniu ir neteisėtu. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė E. L. savo interesą persikraustyti realizavo susitardama su kitais atsakovais taip, kad pastarieji įsigytų jos norimą butą ir jį išmainytų atsakovei, taip dirbtinai išvengiant CK 4.79 straipsnyje nustatytos pareigos įgyvendinimo, suteikia pagrindą tokį Mainų sandorį laikyti neatitinkančiu kertinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, taigi ir neteisėtu bei apsimestiniu, kuriuo siekiama užmaskuoti tikrąjį atsakovės E. L. norą susimokėti už jos norimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip nesuteikiant galimybės ieškovei įgyti jos šeimos turto dalį, ir A. A. be A. L. siekį įgyti turtą, esantį būtent (duomenys neskelbtini), apeinant ieškovės teisę šį turtą įsigyti pirmiau.

30Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Mainų sandorio šalių veiksmai neatitiko šios sutarties paskirties ir esmės, todėl Mainų sandoris pripažintinas apsimestiniu, kuriuo siekiama pridengti kitus sandorius – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. birželio 4 d. Mainų sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė E. L. pardavė atsakovams A. A. ir A. L. ½ buto, ½ šiltnamio ir 1/6 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis už 173 000 Lt, o atsakovai A. A. ir A. L. pardavė E. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 173 000 Lt.

31Kadangi byloje nebuvo kilęs ginčas dėl išmainyto turto kainų proporcingumo ir teisėjų kolegija nenustatė, kad pirkimo–pardavimo sandoris neatitinka pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, ši 2014 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis gali likti galioti.

32Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė E. L., norėdama realizuoti ginčo turto dalį, turėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos pranešti kitai bendraturtei (ieškovei) apie ketinimą parduoti Buto dalį, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti Buto dalį ta kaina, kuria ji buvo parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės teisės turi būti ginamos, perkeliant jai pirkėjų (atsakovų A. A. ir A. L.) teises ir pareigas pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovams A. A. ir A. L. Buto dalies kainą – t. y. 173 000 Lt (50 104,26 Eur).

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nei ieškovės atsakovams už Buto dalį mokėtina suma, nei atsakovų atliktų ginčo Buto dalies remonto darbų apimtis ir jų kaina nelemia išvados, kad pirkėjų teisių perkėlimas ieškovei neproporcingai pažeistų atsakovų interesus. Pastebėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė gauna reguliarias pajamas, atsakovai neįrodinėjo, jog ieškovė turi didelių skolų, be to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamam klausimui reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise jau priklauso Buto dalis, kurios vertė, tikėtina, turėtų maždaug atitikti ginčo turto dalies vertę. Todėl net jeigu ieškovė šiuo momentu neturi sprendimui įvykdyti visos reikalingos sumos, jos kitas turimas turtas, galintis užtikrinti galimybę prisiimti atitinkamus finansinius įsipareigojimus, laikytinas tinkamu finansiniu svertu. Be to, pastebėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo realius klientus kitam jos nekilnojamajam turtui (dirbtuvėms) pirkti, nereiškia, kad ieškovė savo turto negalėtų realizuoti ateityje, be to, neleidžia spręsti, jos ieškovės finansinė padėtis yra tokia bloga, jog teisių perkėlimas būtų akivaizdžiai neteisingas. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirkėjų teisių perkėlimas ieškovei gali teoriškai sukurti prielaidas kitiems teisminiams ginčams dėl atsakovų atliktų remontų darbų ir jų kainos (atitinkamai ieškovės atsakovams mokėtinos kompensacijos) atsirasti, nėra pakankama konstatuoti pirkėjų teisių perkėlimo negalimumą ir kartu pateisinti bei įteisinti akivaizdžiai neteisėtą atsakovų susitarimą dėl turto mainų ir ieškovės teisių įgyvendinimo išvengimo.

34Dėl ieškinio senaties

35Kaip minėta, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendraturtis, kurio pirmenybės teisė buvo pažeista, turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos per tris mėnesius. Atsakovų įsitikinimu, ieškovė praleido sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, o ieškovės nuomone, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 16 d., kai apeliantė gavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nes tik nuo šio momento ji galėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nepakanka faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė praleido terminą ginti savo, kaip bendraturtės, teises.

36Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą data gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovei buvo žinoma apie Mainų sutartį ir kitas jos sudarymo aplinkybes (kurias žinodama ji galėtų vertinti savo teisių pažeidimą / nepažeidimą), jau kitą dieną po Mainų sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2014 m. birželio 5 d. Priešingai, nei nurodo atsakovai, jų argumentų nepatvirtina į bylą pateiktas garso įrašas ir jo stenograma, kurioje užfiksuotas nenuoseklus, gana abstraktus, emocingas asmenų pokalbis, kurio turinys neleidžia tikėtinai konstatuoti ieškovę nei patvirtintus, nei paneigus atsakovų nurodytą aplinkybę.

38Nors atsakovai A. A. ir A. L. teigia ginčo Buto dalies remonto darbus pradėję dar birželį ir ieškovė, jų nuomone, vykstant sienų griovimo, langų keitimo ir kitiems remonto darbams, negalėjo nežinoti ar nesuprasti, kad buto savininkai pasikeitė, pastebėtina, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia labiau tikėtina esant būtent ieškovės dėstomą faktinę situaciją, kad remonto darbai iš tikrųjų prasidėjo kur kas vėliau, apie rudenį. Antai, dujotiekio montavimo darbų sutartis yra pasirašyta tik 2014 m. rugpjūčio 29 d., atsakovų pateikti kvitai ir PVM sąskaitos faktūros datuoti nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., plastikiniai langai, durys ir pertvaros, nors ir buvo užsakyti dar 2014 m. liepos 23 d., pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto datą (2014 m. rugpjūčio 12 d.) akivaizdžiai buvo įstatyti tik jau beveik įpusėjus rugpjūčiui, grindų betonavimo paslaugos užsakytos 2014 m. liepos 18 d., tačiau cementas pirktas tik 2014 m. spalio mėnesį. Savo ruožtu, teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovės ir atitinkamai atsakovės E. L. (tuo metu jau beveik įpusėjusios septintąją dešimtį) kaimynas 2014 m. liepos 22 d. išsiurbė iš baseino vandenį, nelaikytina pakankama teigti, kad ieškovė turėjo suprasti, kad pasikeitė buto dalies savininkas, o juo labiau kad šis pasikeitimas buvo atliktas pažeidus jos, kaip bendraturtės, teises. Liudytojų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neleidžia tikėtinai spręsti, kad ieškovė apie jos teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau nei 2014 m. liepos 27 d. (ieškinys paduotas 2014 m. spalio 27 d.). Visų pirma, pastebėtina, kad didžioji dalis liudytojų yra atsakovų A. A. ir A. L. arba E. L. giminaičiai, antra, liudytojai davė gana abstrakčius paaiškinimus, nenurodydami konkrečių datų, kai kurių liudytojų parodymai prieštaravo byloje esantiems įrodymams (A. E. A. nurodė, kad langai buvo keisti 2014 m. birželio mėnesį, o pagal rašytinius įrodymus jie užsakyti tik liepos pabaigoje). Kita vertus, kaip jau minėta, ieškovės suvokimas apie kitos buto dalies savininkų pasikeitimą savaime nereiškia, jog ieškovė iškart galėjo ir turėjo suprasti, kad toks pasikeitimas įvyko pažeidžiant jos teises, nes teisių pažeidimą, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atskleidžia prieš Mainų sandorį įvykusios aplinkybės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.

39Kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė žinojo arba galėjo ir turėjo suprasti apie ginčo Buto dalies savininkų pasikeitimą iki 2014 m. liepos 27 d., taip pat kad ieškovei iki šios dienos buvo žinomos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir atitinkamai Mainų sutarties sandorio sudarymo aplinkybės, leidžiančios įvertinti ieškovės teisių pažeidimo buvimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą.

40Dėl sprendimo motyvavimo

41Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

42CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinami vien dėl to, kad jų motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, ir iš sprendimo turinio aišku, kokiais motyvais remdamasis teismas atmetė ieškovės ieškinį ir kokių įrodymų pagrindu priėjo tokias išvadas. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovė iš esmės nesutinka su teismo pozicija, savaime nereiškia, jog sprendimas yra nemotyvuotas ir naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3 531,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 1 127,20 Eur sudaro žyminis mokestis, 86,88 Eur – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos ir 2 316,96 Eur sumokėta advokatei už jos teiktas teisines atstovavimo paslaugas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) 8.2, 8.3, 8.19 punktų nuostatomis, konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovų priteistinas 2 016 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, 1 127,20 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį ir 86,88 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 3 230,08 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 076, 69 Eur.

47Įrodymų, patvirtinančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimo apeliacinės instancijos teisme faktą bei dydį, ieškovė nepateikė, todėl šios išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.

48Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma ieškovei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 133,33 Eur. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies (727,20 Eur) ieškovė buvo atleista, todėl ši suma iš atsakovų lygiomis dalimis – po 242,40 Eur – priteistina į valstybės biudžetą.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

51Ieškinį tenkinti.

52Pripažinti 2014 m. birželio 4 d. Mainų sutartį, pagal kurią E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) išmainė ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 173 000 Lt (50 104,26 Eur), į A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 173 000 Lt (50 104,26 Eur), pirkimo–pardavimo sutartimi.

53Perkelti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pirko ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) ir 1/6 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), už 173 000 Lt (50 104,26 Eur).

54Priteisti iš ieškovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 104,26 Eur (penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą keturis eurus 26 ct).

55Sprendimą siųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

56Priteisti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 076,69 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

57Priteisti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

58Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovų E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 242,40 Eur (du šimtus keturiasdešimti du eurus 40 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

59Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams A. A. ir A. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą bei draudimą atsakovams A. A. ir A. L. nurodytame turte vykdyti bet kokius remonto ar statybos darbus.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja... 5. Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovų E. L.,... 6. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei E. L. bendrosios dalinės nuosavybės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 9. Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. birželio 4 d. Mainų sutartį A. A. ir A.... 10. Teismas nesutiko su atsakovų dėstoma versija, kad A. A. ir A. L. E. L.... 11. Teismas akcentavo, kad ieškovė neginčija, jog E. L. siekė įgyti butą,... 12. Papildomai teismas pastebėjo, kad A. A. bei A. L. atliekamas įgytos Buto... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Ieškovė V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Atsakovai A. A. ir A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 16. Atsakovė E. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliantės įsitikinimu, atsakovų 2014 m. birželio 4 d. sudaryta ½ dalies... 20. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki 2014 m.... 21. Dėl apsimestinio sandorio ir bendraturčio pirmenybės teisės gynimo... 22. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 23. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl mainų ir pirkimo–pardavimo... 25. Nors, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, sutarčių laisvės principas, kitos... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos... 27. Kaip nurodyta teismų praktikoje, mainų sandorio esmė – išvengti kelių... 28. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė visiškai priešinga situacija.... 29. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių analizės akivaizdu, kad, kaip pagrįstai... 30. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Mainų... 31. Kadangi byloje nebuvo kilęs ginčas dėl išmainyto turto kainų proporcingumo... 32. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė E. L., norėdama realizuoti ginčo turto... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nei ieškovės... 34. Dėl ieškinio senaties... 35. Kaip minėta, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendraturtis, kurio... 36. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų... 38. Nors atsakovai A. A. ir A. L. teigia ginčo Buto dalies remonto darbus... 39. Kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė žinojo arba... 40. Dėl sprendimo motyvavimo... 41. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos... 42. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 46. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3 531,04... 47. Įrodymų, patvirtinančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimo... 48. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį, todėl... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 51. Ieškinį tenkinti.... 52. Pripažinti 2014 m. birželio 4 d. Mainų sutartį, pagal kurią E. L. (a. k.... 53. Perkelti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir... 54. Priteisti iš ieškovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai A. A.... 55. Sprendimą siųsti valstybės įmonei Registrų centrui.... 56. Priteisti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. L. (a.... 57. Priteisti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. L. (a.... 58. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių... 59. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas...