Byla A-261-50-12
Dėl norminio administracinio akto ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. P.)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjui M. M. (M. M.), jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui Renaldui Viščiniui, atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos atstovui Viliui Margeliui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., jos atstovui V. T. (V. T.),

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M. (M. M.) prašymą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. P.).

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys M. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (T I, b. l. 1–5), kurį patikslino (T I, b. l. 38–47), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

  1. pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punktas, kuriame nuspręsta įgyvendinti Sprendimo 1 punkte nurodytą projektą, atliekant darbus 5 044 kv. m. sklype ( - ) gatvėje, Druskininkuose, prieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) reikalavimams; 2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio (1994 m. gegužės 31 d. įstatymo Nr. I-480 redakcija) 9 straipsnio 1 dalies (1994 m. gegužės 31 d. įstatymo Nr. I-480 redakcija) reikalavimams; 3) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio (1994 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. I-533 redakcija) 6, 8 ir 12 punktų, 20 straipsnio (1994 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. I-533 redakcija) 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, 3 dalies 6 punkto reikalavimams; 4) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (keista: 1) 2004 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. IX-2076, 2) 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. X-907) reikalavimams; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka ir sąlygos) 106 punkto (keista: 1) 2002 m. rugsėjo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1475; 2) 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387; 3) 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1101; 4) 2005 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 400; 5) 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 915) reikalavimams;
  2. Sprendimo 2 punktą laikyti panaikintu.

8Nurodė, kad 2010 m. liepos 7 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, kuriuo Druskininkų savivaldybės administracija įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 6, 7 ir 8, D. P. senelio N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės taryba Sprendimo 2 punktu nusprendė minėtoje teritorijoje Nr. 1 statyti „seniūnijos bendruomenės namus“ (sprendime nurodyta darbus atlikti 5 044 kv. m. sklype ( - ) gatvėje, Druskininkuose). Pareiškėjo nuomone, Sprendimo 2 punktas, kuriame nuspręsta statyti savivaldybės objektą nurodytoje teritorijoje, yra neteisėtas. Pabrėžė, kad iki šiol neįvykdytas nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, nors tame sprendime nurodytas konkretus jo įvykdymo terminas jau suėjęs. Teismo sprendimo nevykdymas yra įsikišimas į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Pažymėjo, kad Sprendimo 2 punktas užkerta kelią įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą. Teigė, kad savivaldybė, ignoruodama teismų sprendimų privalomumą, vykdo savo teisingumą, siekia užkirsti kelią įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui.

9Atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į prašymą (T II, b. l. 79–83) prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

10Nurodė, jog Druskininkų savivaldybės taryba nėra juridinio asmens statusą turintis asmuo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 48 straipsniu, šioje byloje negali būti laikoma atsakovu. Pažymėjo, kad ginčijamas teisės aktas, nors ir yra tęstinio pobūdžio, tačiau pagal savo reguliavimą yra individualus teisės aktas ir ABTĮ 110 straipsnis jam negali būti taikomas. Paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 patvirtintame Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane ir šio plano savivaldybės teritorijos žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (S1) bei reglamentų lentelėje ginčo teritorija priskirta teritorijai visuomenės poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 30-37/01-40 visuomeninės paskirties teritorijos – tai teritorijos, kuriose nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – teritorija skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, bei nustatyti šių sklypų galimi naudojimo pobūdžiai: administracinių pastatų statybos, religinių bendruomenių pastatų statyba bei mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Pažymėjo, kad šias aplinkybes nurodė ir teismas, tam neprieštaravo ir pretendentė susigrąžinti žemę. Tikslią teritoriją ir jos paskirtį, kaip ir reikalavo teismas, sukonkretino Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 „Dėl 21,9 ha Druskininkų miesto dalies ( - ) gatvių teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas sklypo Nr. 1 detalusis planas. Atsakovo nuomone, Sprendimas nustato jau kitų teritorijų planavimo dokumentais patvirtintų ir bylos nagrinėjimo teisme metu jau galiojusių, žemės sklypo su nustatyta pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirties teritorija (priskirta visuomenės poreikiams), naudojimo būdu (teritorija skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms) naudojimo pobūdį (teritorija skirta įsteigti seniūniją – bendruomenės namus). Teigė, kad Sprendimas nesukuria jokių naujų teisinių santykių, kurie nebūtų egzistavę iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Priėmus Sprendimą, sklype esanti situacija nepasikeitė. Pabrėžė, kad Sprendimas ne konkuruoja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o, atsižvelgdamas į jau esamus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, jį vykdo. Paaiškino, kad savo sprendimais nepasisako dėl žemės sklypo nuosavybės formos, o tik įgyvendina savivaldybės bendrojo plano ir sklypo Nr. 1 detaliojo plano sprendinius. Pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybė, priimdama Sprendimą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo jai suteiktomis teisėmis. Tai, kad nebuvo pažeistos D. P. teisės, atsakovo nuomone, patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria atsisakoma priimti jos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teismų, kadangi ji pati nenurodo, kokias jos teises pažeidė minėtas Sprendimas. Teigė, kad visiškai niekuo nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog Sprendimas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnį, kadangi nagrinėjamoje situacijoje meras nepriėmė jokių sprendimų, kurie būtų skundžiami ir kurie galėtų pažeisti kieno nors interesus. Nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad Sprendimas pažeidžia Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 2 punktą, nesusiję su byla, kadangi pareiškėjo minimi teisės aktai nereglamentuoja savivaldybės tarybos kompetencijos, jie apibrėžia administracijos direktoriaus kompetenciją, todėl teisiniai santykiai, atsirandantys minėtų normų pagrindu, iš esmės skiriasi nuo tų, kurie sureglamentuoti Sprendimu. Darė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, teisės aktais suteiktos kompetencijos neviršijo, todėl teigti, kad buvo pažeisti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, priimamų sprendimų teisėtumo principai nėra pagrindo.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu į prašymą (T II, b. l. 64–70) prašė pareiškėjo prašymą patenkinti.

12Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-2339/2010 nutraukė apeliacinį procesą pagal jos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. apeliacinius skundus, todėl minėtą dieną įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, kuriuo Druskininkų savivaldybės administracija įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 6, 7 ir 8, jos senelio N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Paaiškino, kad 2010 m. spalio 15 d. miesto laikraščio „Druskonis“ (2010 m. spalio 15–21 d. Nr. 41(1078)) trečiame puslapyje perskaitė nedidelės apimties straipsnį „Numatytas sklypas bendruomenės namams“, kuriame rašoma, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje skirtas žemės sklypas, kuriame ateityje bus pastatytas Druskininkų miesto seniūnijos pastatas ir bendruomenės namai. Minėtas žemės sklypas yra Druskininkuose, ( - ) gatvėje, tarp „Liepaitės“ parduotuvės ir Deklaravimo centro, t. y. sklypas sutampa su numeriu 1 pažymėta teritorija, kurioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracija įpareigota jai suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės administracija iki šiol neįvykdė nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo, o paminėtu Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio aktu sukuriama tokia padėtis, kad teismo sprendimą įvykdyti tampa neįmanoma.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (T II, b. l. 103–107) prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepimą į prašymą grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos atsiliepime į prašymą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į prašymą (T II, b. l. 163–165) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

15Paaiškino, kad jam nepriskirta kompetencija spręsti klausimus dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtų vietoje žemės sklypų formavimo ir jų planų rengimo. Pažymėjo, kad galės pradėti veikti tada, kai ginčo žemės sklypai bus pripažinti laisvais, suprojektuoti, patvirtinti jų planai ir perduota visa medžiaga pagal teisės aktų reikalavimus.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu (T III, b. l. 6–14) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino Sprendimo 2 punktą prieštaraujančiu ABTĮ 14 straipsnio, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8 ir 12 punktų nuostatoms, todėl nusprendė laikyti jį panaikintu. Pripažino, kad panaikintas Sprendimo 2 punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Įpareigojo atsakovą Druskininkų savivaldybės tarybą institucijos lėšomis paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimą „Valstybės žiniose“ bei Druskininkų krašto savaitraštyje „Druskonis“ ir per 14 dienų pateikti teismui po vieną egzempliorių spaudos leidinių, kuriuose buvo paskelbtas šis teismo sprendimas.

18Teismas, remdamasis ABTĮ 116 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatė, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitiktį įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams, kadangi jis yra Seimo narys. Vertino, jog Sprendimas atitinka norminio administracinio akto požymius, nes nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Nustatė, kad pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas taip pat pripažintinas norminiu teisės aktu ABTĮ prasme.

19Teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116 (P) ir 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) išdėstytus sprendimus ir įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Taip pat įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. 1598-1003-5011, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai bei laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Taip pat pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-2339/2010 nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjos D. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. apeliacinius skundus, taigi nuo 2010 m. liepos 7 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas. Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija minėto teismo sprendimo per jame nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d., neįvykdė.

20Teismas rėmėsi ABTĮ 14 straipsniu, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad Sprendimo 2 punktas užkerta kelią teismo sprendimo įvykdymui, kadangi Sprendimo 2 punktu nuspręsta įgyvendinti Sprendimo 1 punkte nurodytą projektą, atliekant darbus 5 044 kv. m. sklype ( - ) gatvėje, kurioje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą turi būti suformuoti natūra grąžintini žemės sklypai, o ne įkurti seniūnijos bendruomenės namai. Konstatavo, kad Sprendimo 2 punktas prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio bei Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Taip pat pažymėjo, kad bylos esmė yra įsiteisėjusio sprendimo nevykdymas, o ne teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikos vardu priimant teismo sprendimą, todėl konstatavo, kad Sprendimo 2 punktas Teismų įstatymo 1 straipsniui neprieštarauja. Nurodė, kad pripažinus, jog Sprendimo 2 punktas prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio bei Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms, darytina išvada, kad jis taip pat prieštarauja ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino, kad Sprendimo 2 punktas taip pat prieštarauja ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintam bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principui, pagal kurį savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Pažymėjo, kad Sprendimu yra pažeidžiamas viešasis interesas ir privatus D. P. interesas, nes nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taip pat pripažino, kad Sprendimo 2 punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte numatyto žmogaus teisių užtikrinimo ir gerbimo principui, pagal kurį savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių, kadangi nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo yra pažeidžiama D. P. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, kuri yra įtvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu. Teismas nustatė, kad iš Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio normos turinio matyti, jog ji yra procedūrinė, todėl sprendė, kad Sprendimo 2 punktas jai neprieštarauja. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei Įgyvendinimo tvarka ir sąlygos nereglamentuoja savivaldybės tarybos kompetencijos, šie teisės aktai apibrėžia administracijos direktoriaus kompetenciją. Sprendė, kad todėl teisiniai santykiai, atsirandantys Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkto pagrindu, iš esmės skiriasi nuo tų, kurie reglamentuoti Sprendimu. Nurodė, kad dėl to šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Sprendimo 2 punktas prieštarauja šioms normoms. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas ištirti, ar Sprendimas neprieštarauja Atkūrimo įstatymo ir Įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų nuostatoms, pakartotinai kelia klausimą, kuris yra išnagrinėtas įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl teismas dėl Sprendimo 2 punkto atitikimo šiems teisės aktams nepasisakė. Konstatavo, kad Sprendimo 2 punktas prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8 ir 12 punktų nuostatoms, todėl laikė jį panaikintu. Įvertinęs tai, kad, įsiteisėjus 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimui, Druskininkų savivaldybės taryba jo nevykdė ir priėmė sprendimą, užkertantį kelią teismo sprendimo įvykdymui, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti, jog panaikintas Sprendimo 2 punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

21III.

22Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (T III, b. l. 22–25), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

23Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas, nepasisakius dėl jo atsiliepime į prašymą pateiktų motyvų, atsakovu paliekant Druskininkų savivaldybės tarybą, ir tai prieštarauja ABTĮ 48 straipsniui. Pabrėžia, kad ginčo teisės aktas, nors ir yra tęstinio pobūdžio, tačiau pagal savo reguliavimą yra individualus teisės aktas ir ABTĮ 110 straipsnis jam negali būti taikomas. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodo, jog Sprendimas atitinka norminio teisės akto požymius, tačiau vėliau daro išvadą, jog Sprendimo 2 punktu nuspręsta įgyvendinti nurodytą konkretų projektą, atliekant darbus 5 044 kv. m. sklype ( - ) gatvėje. Teigia, kad teismas pats paneigia savo teiginį, jog Sprendimas yra norminio pobūdžio teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Nurodo, kad remiantis teismo teiginiu, jog Sprendimas yra norminis teisės aktas, klaidingas būtų kitas teismo teiginys, kad Sprendimas yra pagrindas nevykdyti 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo. Jei Sprendimas skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, teismas negali daryti išvados, kad Druskininkų savivaldybė ėmėsi veiksmų statyti seniūnijos-bendruomenių namus. Teigia, jog priėmus Sprendimą, sklype esanti situacija nepasikeitė, sklypas ir toliau liko neužstatytas. Sprendimas ne konkuruoja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bet jį vykdo ir jokiu būdu neuždraudžia savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti paminėtą teismo sprendimą. Taip pat pažymi, kad iš 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo įpareigojimai kyla ne Druskininkų savivaldybės tarybai, bet Druskininkų savivaldybės administracijai. Pabrėžia, kad Druskininkų savivaldybės taryba nėra priėmusi jokio sprendimo ar kito teisės akto, ribojančio Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, be to jai nėra suteikta kompetencija vykdyti Druskininkų savivaldybės administracijos funkcijas. Taip pat remiasi ABTĮ 14 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsniu ir pabrėžia, jog teismo nurodyti įstatymai, kuriems prieštaraujančiu pripažintas Sprendimas, turėtų būti taikomi asmeniui, kuris nevykdo teismo sprendimo, tačiau Druskininkų savivaldybės taryba nėra šalis byloje, kurioje įpareigojimus atlikti veiksmus gavo Druskininkų savivaldybės administracija. Teismas nenurodė, kokios įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies nevykdo Druskininkų savivaldybės taryba ir kuo jos Sprendimas užkerta kelią Druskininkų savivaldybės administracijai vykdyti teismo sprendimą.

24Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 37–40) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Druskininkų savivaldybės taryba negali būti laikoma atsakovu šioje byloje. Remiasi ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-720/2004, 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A16-1036/2006, 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1678/2008, 2008 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje A502-972/2008, 2008 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1787/2008, 2009 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-416/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-739/2009, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje A502-890/2009, 2010 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010, 2010 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-821/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-316/2011. Pažymi, kad bylos šalys šioje administracinėje byloje nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Taip pat teigia, kad apeliaciniame skunde Sprendimas nepagrįstai vertinamas kaip individualus teisės aktas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-55/2011, kurioje konstatuota, kad Sprendimas yra norminis teisės aktas. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo nurodyti įstatymai, kuriems prieštaraujančiu pripažintas Sprendimas, turėtų būti taikomi asmeniui, kuris nevykdo teismo sprendimo, o Druskininkų savivaldybės taryba nėra šalis byloje, kurioje įpareigojimus atlikti veiksmus gavo Druskininkų savivaldybės administracija. Remiasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8, 12 punktais, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktais, 3 dalies 5 ir 6 punktais.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 30–33) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 34–35) bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atsiliepime į prašymą.

28Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

29Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

30Tretysis suinteresuotas asmuo D. P. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos tesimo sprendimą nepakeistą.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Bylos ginčas yra dėl savivaldybės administravimo subjekto norminio administracinio akto teisėtumo.

34Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punktas, kuriuo nuspręsta įgyvendinti Sprendimo 1 punkte nurodytą projektą, atliekant darbus 5044 kv.m sklype ( - ) gatvėje, Druskininkuose, yra norminis administracinis aktas ir pripažino pareiškėjo skundžiamą sprendimą prieštaraujančiu įstatymams.

35Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia teisės aiškinimo bei taikymo nesutikimo argumentais ir nurodo, kad ginčijamas sprendimas nėra norminis administracinis aktas.

36Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio nuostatomis patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl šių argumentų.

37Teisingam bylos išsprendimui yra reikšminga nustatyti ar ginčijamas šioje byloje sprendimas yra norminis administracinis aktas, nes tai sąlygoja teisę ginčyti norminio akto teisėtumą bei tokio akto teisėtumo nagrinėjimo procedūras.

38Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą pripažino norminiu administraciniu aktu, įvertinęs aktą priėmusi subjektą, akto pobūdį bei aktu reglamentuojamus santykius.

39Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą sprendimą norminiu administraciniu aktu, neatskleidė sprendimo turinio ir sprendimui priskyręs formalius norminio akto požymius, nepagrįstai sprendimą pripažino norminiu administraciniu aktu.

40Atsakovo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad sprendimas yra priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 nutarimu Nr. 827 patvirtinta Strateginio planavimo metodika. Šio nutarimo preambulėje nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi. Nutarimo 2.1 punktu nustatyta, kad 2011-2013 metų strateginių veiklos planų projektai, atsižvelgiant į Strateginio planavimo metodikoje nustatytus reikalavimus, turi būti patikslinti ir patvirtinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui (nutarimo redakcija galiojanti nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.).

41Ginčijamo Sprendimo antru punktu nuspręsta „įgyvendinti 1 punkte nurodytą projektą atliekant darbus 5044 kv.m sklype ( - ) gatvėje, Druskininkuose.“

42Sprendimo 1 punktas patvirtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas papildė Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio planą, kuriu nustatyta 2 prioriteto 1 tikslo 1.1 uždavinio 1.1.5 priemone „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“.

43Pagal Metodikos 2 punktą priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai. Šiuo punktu nustatytas metodikos tikslas (strateginis tikslas) – ilgos, vidutinės ar trumpos trukmės planavimo dokumentuose užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti rezultatą per planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį.

44Sprendimo priėmimo pagrindas yra Strateginio planavimo metodika. Tačiau šiame akte numatyti Strateginio planavimo metodikos tikslai patvirtina, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas nėra Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano sudėtinė dalis, nors ir yra inkorporuotas į jį ir yra atskiras sprendimas, kuriuo yra įgyvendinama strateginio plano 1.1.5 priemonė – „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“.

45Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą individualus aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Sprendimo 2 punktu yra išreikštas privalomas nurodymas įgyvendinti Strateginio plano punktą, atliekant darbus konkrečiame sklype. Toks įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį gali būti skirtas savivaldybės vykdomajai institucijai, tai yra savivaldybės administracijai ir šios institucijos konkretiems asmenims, direktoriui ar jo pavaduotojui.

46Tokiu būdu savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra įgyvendinama savivaldybės strateginio plano priemonė, yra individualus teisės aktas, kadangi yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ir konkrečiai situacijai.

47Šie požymiai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punktas yra individualaus akto sprendinys.

48Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

49Šiuo atveju pareiškimą pateikė Seimo narys, o ne asmuo, galimai kurio yra pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai.

50Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatas Seimo nariai gali teikti pareiškimą administraciniam teismui dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Pripažinus, kad šiuo atveju byla pagal Seimo nario pareiškimą pradėta dėl akto, kuris yra individualus, o ne norminis administracinis aktas, byla nutrauktina, nes Seimo narių pareiškimai dėl individualaus akto nepriskirtini nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

52Konstatavus, kad byla nepagrįstai pradėta pagal Seimo nario pareiškimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ginčijamo sprendimo teisėtumas iš esmės nevertinamas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

55Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

56Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui M. M. (M. M.), jo atstovui advokatui Daniui... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys M. M. (toliau – ir... 8. Nurodė, kad 2010 m. liepos 7 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos... 9. Atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovas)... 10. Nurodė, jog Druskininkų savivaldybės taryba nėra juridinio asmens statusą... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu į prašymą (T II, b. l.... 12. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d.... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 15. Paaiškino, kad jam nepriskirta kompetencija spręsti klausimus dėl laisvos... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu... 18. Teismas, remdamasis ABTĮ 116 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatė, kad... 19. Teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog... 20. Teismas rėmėsi ABTĮ 14 straipsniu, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi,... 21. III.... 22. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (T III, b. l. 22–25), kuriuo prašo... 23. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas, nepasisakius dėl jo atsiliepime į... 24. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 37–40) prašo... 25. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Druskininkų... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į... 28. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino... 29. Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad apeliacinis skundas yra... 30. Tretysis suinteresuotas asmuo D. P. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Bylos ginčas yra dėl savivaldybės administravimo subjekto norminio... 34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos... 35. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį... 36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos... 37. Teisingam bylos išsprendimui yra reikšminga nustatyti ar ginčijamas šioje... 38. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą pripažino norminiu... 39. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą sprendimą... 40. Atsakovo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad sprendimas yra priimtas... 41. Ginčijamo Sprendimo antru punktu nuspręsta „įgyvendinti 1 punkte nurodytą... 42. Sprendimo 1 punktas patvirtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas papildė... 43. Pagal Metodikos 2 punktą priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo... 44. Sprendimo priėmimo pagrindas yra Strateginio planavimo metodika. Tačiau... 45. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą individualus... 46. Tokiu būdu savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra įgyvendinama... 47. Šie požymiai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo Druskininkų... 48. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi skundą (prašymą) dėl viešojo... 49. Šiuo atveju pareiškimą pateikė Seimo narys, o ne asmuo, galimai kurio yra... 50. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatas Seimo nariai gali teikti... 51. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas ir... 52. Konstatavus, kad byla nepagrįstai pradėta pagal Seimo nario pareiškimą dėl... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 54. Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.... 55. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d.... 56. Sprendimas neskundžiamas....