Byla I-841-142/2010
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Gintaro Dzedulionio ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. P. ir jos atstovams advokatui Daniui Svirinavičiui ir V. T., atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams Renaldui Viščiniui, Viliui Margeliui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, A. M., J. D., V. B., N. R. ir R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėja D. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2007-03-23 Nr. 13-116 (P) ir 2006-02-24 Nr. S12-547-(17.25) atsisakymus vykdyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 Nr. 121-V-3(1.41), 2003-04-25 Nr.V-3-638 (1.47) ir 2007-03-29 Nr.4-224-(1.28) raštais prašomus veiksmus dėl grąžintinų natūra žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo; 2) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, N. K. ir J. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui. Nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius pripažįsta, kad pareiškėjos senelis N. K. kartu su broliu J. K. iki nacionalizacijos ( - ) kaime bendrosios nuosavybės teisėmis valdė 21,69 ha ploto žemės sklypą, kurio 14,46 ha priklausė seneliui ir 7,23 ha jo broliui. Turėto žemės sklypo ribos pagal prieškarinį kaimo planą yra kartografuotos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus bei Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Taip pat nustatyta, kad 16,7559 ha ploto minėtos žemės yra Druskininkų miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, kurios grąžintinos N. K. palikuoniams, o 5,1386 ha – J. K. palikuoniams ir ginčo dėl šių faktų nėra. Tačiau nuosavybės teisės į žemę, priskirtą Druskininkų miestui iki 1995-06-01 teritorijoje, liko neatkurtos: D. P. - į 1,2008 ha, A. M. - į 1,0909 ha, B. K. (po mirties) - į 1,0333 ha ir A. K. (po mirties) - į 1,5129 ha. Dėl šių faktų ginčų taip pat nėra.

3Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau - AVA) Druskininkų žemėtvarkos skyrius įstatymų nustatyta tvarka 2003-04-25 su raštais Nr. V-3-638 (1.47) ir 2006-01-19 Nr. 121-V-3 (1.41) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl N. ir J. K. turėto 21,69 ha ploto žemės sklypo ribose pareiškėjai bei kitiems pretendentams grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo ir jų planų patvirtinimo bei perdavimo žemėtvarkos skyriui. Į žemėtvarkos skyriaus 2006-01-19 raštą Nr. 121-V-3(1.41) dėl papildomų žemės sklypų suformavimo, Druskininkų savivaldybės administracija 2006-02-24 raštu Nr. S12-547-( 17.25) atsakė, kad turėto sklypo ribose laisvų plotų nėra. Pareiškėja su Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimu, kad visa likusi turėta žemė iki 1995-06-01 miestui priskirtos teritorijos ribose pagal įstatymus yra valstybės išperkama, nesutinka, nes ji nustatė laisvus (neužstatytus) žemės plotus, kuriuose galima suformuoti grąžintinus natūra 8 žemės sklypus apie 1,95 ha bendro ploto. Su prašymais kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką ir Druskininkų savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų suformavimo, tačiau Druskininkų savivaldybės administracija 2007-03-23 raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad visi pareiškėjos minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei, tačiau motyvų ir argumentų, kodėl kiekvienas iš nurodytų sklypų yra valstybės išperkamas, nenurodė (I tomas, b. l. 4-6).

4Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino dėl kiekvieno sklypo, kad atsakovas neįrodė, jog žemei yra konkretus visuomenės poreikis ir žemė gali būti priskiriama valstybės išperkamai. Dėl to pateikė rašytinius paaiškinimus (VI tomas, b. l. 99-120, 129-130, 131-135).

5Pareiškėjos atstovas V. T. papildomai paaiškino, kad Druskininkų savivaldybė neteisingai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatas. Paaiškina, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2001 04 02 nutarimą, priėmė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pataisas, kurios įsigaliojo 2002 04 19.

6Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai suformuluota sąlyga valstybės išperkamai žemei – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Tuo pačiu įstatymo leidėjo buvo atmesta Vyriausybės siūloma sąlyga, kuri numatė, kad žemė valstybės išperkamai gali būti priskirta ir pagal bendrojo plano sprendinius. Svarstant įstatymo pakeitimą buvo akcentuojama, kad tik patvirtinti iki 2001 04 02 detalieji planai gali būti pagrindu laikyti neužstatytą žemę valstybės išperkama. Todėl mano, kad kaip nors kitaip interpretuoti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra menkiausio pagrindo. Mano, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sklypų nesuformavimas yra nesuprantamas ir pareiškėjos atstovui, kaip vienam iš buvusių įstatymų leidėjų, kuris rengė išvadą dėl įstatymo pataisos, apmaudu, kad įstatymai kai kuriose savivaldybėse nevykdomi.

7Pateiktu atsiliepimu (t. I, b. l. 61-63) atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą skundui paduoti, nes apie tai, kad Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra, buvo raštu informuota 2006-02-24 ir pakartotinai 2007-03-23. Taip pat nurodė, kad Atkūrimo įstatyme išskirta daug pozicijų, kokia žemė priskirtina valstybės išperkamai. Net ir tuomet, kai turėtoje vietoje žemė yra laisva (neužstatyta), įstatyme yra nustatytos ir kitos sąlygos, kada ši žemė yra negrąžinama, tai yra valstybės išperkama, todėl žemės grąžinti natūra negalima. Pareiškėjos nurodyti sklypai nėra laisvi (neužstatyti). Teritorijos Nr. 2, 4 ir 5 yra savivaldybės planavimo dokumentuose nurodytos ir faktiškai naudojamos visą daugiabučių gyvenamųjų namų ( - ) kvartalą (taip pat ir dalį ( - )) aptarnaujančių požeminių komunikacijų koridoriams: šilumos tiekimo, vandentiekio ir nuotekų, elektros, ryšių trasoms, šiluminėms kameroms ir kt. Pridedamuose planavimo dokumentuose jos nurodytos kaip bendra su daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalu urbanizuota teritorija, nes funkciškai yra neatsiejamos kaip ir teritorijos skunde nurodytos Nr. 7 ir Nr. 8. Tokia teritorija nėra laisva (neužstatyta), nors joje esantys statiniai (inžineriniai tinklai) yra po žeme, o ne jos paviršiuje. Teritorijoje Nr.8 taip pat yra įrengta asfaltuota vaikų žaidimo aikštelė. Teritorijoje, įvardytoje Nr. 1, yra bendram (viešam) naudojimui rekreacijos, poilsio tikslams skirtas skveras, kurio svarbą vietos bendruomenei pripažino Druskininkų savivaldybės taryba 2005-05-11 sprendimu Nr. T1-874 „Dėl tarybos 2004 m. sausio 30 d. sprendimo Nr.311 „Dėl Druskininkų miesto rekreacinių teritorijų tvirtinimo“ papildymo“. Nors ši teritorija nėra užstatyta pastatais, tačiau natūra negrąžintina, už ją atlyginama kitais įstatyme nustatytais būdais. Teritorijoje, įvardytoje Nr. 3, VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruotas namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 6 p. žemė, pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkama (natūra negrąžinama). Greta privataus sklypo yra parapijos tikinčiųjų pastatytas kryžius. Teritorijoje, įvardytoje Nr. 6, pastatytas techninis vandens tiekimo statinys yra asfaltuotas kelias.

8Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko. Laikėsi nuomonės, kuri buvo išdėstyta Druskininkų savivaldybės administracijos 2010 01 29 rašte Nr. S12-275-(24.12.) (t. V, b. l. 128-132). Dėl kiekvieno sklypo aiškino, kad visais atvejais žemė yra valstybės išperkama. Papildomai paaiškino, kad pagal LVAT formuojamą praktiką žemės sklypų negalima formuoti ir tais atvejais, kai tokio sklypo nebus galima naudoti pagal paskirtį. Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą, kuri yra susijusi su šia byla, ir nustatė, kad buvusių savininkų sklypas buvo naudojamas atskiromis dalimis, todėl pareiškėja gali pretenduoti tik į tą žemę, kuri yra jos senelio N. K. žemės vietoje, o ne jo brolio J. K. žemės vietoje. Sprendimas įsiteisėjo.

9Pateiktu atsiliepimu tretieji suinteresuotieji asmenys N. R., V. B., R. M. (t. I, b. l. 31-32) nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė juridinius faktus, kad N. K. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 14,46 ha, J. K. (miręs 1938 m.), vėliau jo vaikai B. K., J. K., O. Š. valdė 7,7726 ha žemės. Teismų sprendimuose nurodyta du skirtingi žemės sklypai, skirtingo dydžio, kurie nuosavybės teise priklausė skirtingiems asmenims. Pareiškėja D. P. neteisingai teigia, kad broliai J. ir N. K. bendrai valdė 21,69 ha ploto žemę, nes kiekvienas atskirai vedė ūkį ir dirbo žemę. Atsiliepime nurodė, kad atsiriboja nuo pareiškėjos skundų ir nenori dalyvauti teisminiuose procesuose, kad atsisako dalyvauti kaip tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje.

10Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims (ABTĮ 78 str. 3 d.).

11Tretysis suinteresuotas asmuo J. D. 2010-04-07 teismo posėdyje pareiškėjos skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

12Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

13Skundas tenkinamas iš dalies.

14Byloje nustatyta, kad N. ir J. K. tėvas A. K. turėjo žemės dabartinėse Druskininkų miesto ribose ir dabartiniame ( - ) kaime. A. K. mirus 1928 m., jo žemę paveldėjo sūnūs N. bei J. N. valdė 2/3, o J. – 1/3 dalį žemių. J. K. mirė 1938 m. gegužės 19 d. N. K. mirė 1991 m. birželio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 14,46 ha žemės Varėnos rajone, ( - ) apylinkėje, ( - ) kaime. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K., J. S., J. K. , J. s., O. Š., J. d., valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės Varėnos rajone, ( - ) apylinkėje, ( - ) kaime. Į dalį žemės pretendentams yra atkurtos nuosavybės teisės. Druskininkų savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų patvirtinimo“ patvirtintas grąžintinas natūra 0,3114 ha žemės sklypas Druskininkų mieste, ( - ), nuosavybės teisės į šį žemės sklypą nėra atkurtos dėl tarp pretendentų kilusių ginčų.

15Šiai bylai reikšminga yra administracinė byla, kurią išnagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2009 04 09 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-154-428/09. Šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 03 29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 04 09 sprendimą toje dalyje, kurioje teismas buvo pripažinęs, kad buvusių savininkų žemė buvo rėžiniame kaime, kuriame nekartografuojamos savininkų nuosavybės teise valdytų sklypų ribos. LVAT nutartimi palikta galioti sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, vietos ir plotų nustatymo 2008 02 13 ir 2008 05 07 aktai ir jų priedai – žemės sklypo kartografija bei Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 04 11 sprendimas Nr. 4-217-(1.28) ir 2008 06 20 sprendimas Nr. 4-369-(1.28). Kartografavimo aktai su priedais Druskininkų savivaldybės administracijos atstovų pateikti ir į nagrinėjamą bylą (t. VI, b. l. 121-127), kartu pateikiant minėtų aktų kartografavimo duomenis, perkeltus į tos vietovės topografinę nuotrauką (t. VI, b. l. 128), kurioje taip pat pažymėti sklypai, esantys šio ginčo dalyku (viso 8 sklypai). Proceso dalyviai sutiko, kad didesnioji sklypo dalis priklausė buvusiam savininkui N. K., mažesnioji dalis – J. K. (bet nacionalizuota žemė buvo iš jo įpėdinių). Tokiu būdu, atsižvelgiant į paliktus galioti 2008 05 07 ir 2008 02 13 aktus ir jų planinę kartografinę medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo ginču siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra (siekia sklypų suformavimo, ginčo dalykas apibrėžtas šioje administracinėje byloje priimta LVAT 2009 12 24 nutartimi, LVAT administracinės bylos Nr. A-444-1406/2009), teismas privalo įvertinti ir tą aplinkybę, kad dalis sklypo Nr. 8 ir visas sklypas Nr. 3, kurių suformavimo nuosavybės teisės atkūrimo tikslu siekia pareiškėja, patenka į buvusių savininkų B. K., J. s., J. K., J. s., O. Š., J. d., nuosavybės teise valdytą žemę. Pareiškėja nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises į šių savininkų valdytą žemę, nes byloje nustatyta, kad ji pretenduoja į buvusio savininko N. K. valdytą žemę. LVAT 2010 03 29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 pateiktas sąrašas pretendentų į buvusių savininkų B. K., J. K., O. Š. turėtą žemę, pareiškėjos jų tarpe nėra. Tretieji suinteresuoti asmenys N. R., V. B. ir R. M. atsiliepime išreiškė nesutikimą su tuo, kad pareiškėja šiame ginče pretenduoja tiek į N. K. žemę, tiek ir į trečiųjų suinteresuotų asmenų tėvo B. K. žemę, jos nemano, kad šie savininkai valdė žemę bendrai. Šią trečiųjų suinteresuotų asmenų poziciją patvirtina LVAT 2010 03 29 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-500/2010. Teismas konstatavo, kad broliai J. ir N. K. valdė skirtingas žemės dalis, kad žemės sklypas tarp jų buvo padalintas, ir jie atskirose dalyse turėjo ir jiems priklausančius pastatus.

16Pareiškėja siekia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, dėl to pradėtos administracinės procedūros, kurias numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos D. P. prašymą ir prašė suformuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo. Pridėtas buvo D. P. prašymas ir schema. Pirmajame rašte buvo prašoma pateikti informaciją, ar D. P. ir A. M. prašymuose minimi sklypai yra laisvi ir nepriskirti valstybės išperkamai žemei (miškui). Atsakovas 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir kad Druskininkų miesto ribose laisvų žemės sklypų nėra (I tomas, b. l. 11, 16 ).

17LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

18LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. numato: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai; apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus; savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas; žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga; žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios nuosavybės teise, su lydraščiu ir prašo savivaldybės direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šio ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą; savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus; grąžinat laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

19Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjai D. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. pasikreipus į Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra N. ir J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės vietoje į jų pateiktame plane nurodytus sklypus, kurie yra laisvi ir nepriskirti valstybės išperkamai žemei (miškui), 2006-01-13 raštu Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius kreipėsi į atsakovą Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu pateikti informaciją, ar prašyme minimi sklypai yra laisvi ir nepriskirti valstybės išperkamai žemei (miškui), o pastaroji 2006-02-24 raštu atsakė, kad, vadovaujantis LR teritorijų planavimo ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymais, prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei, Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra (I tomas, b. l. 10, 11).

202007-02-26 prašymu, kuris atitinka Tvarkos 122 straipsnio ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, kad tokiais atvejais būtina pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pareiškėja D. P. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką. Prašyme nurodė, kad nesutinka su Druskininkų savivaldybės administracijos 2006-02-24 raštu, bei prašė įpareigoti atsakovą N. ir J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės vietoje papildomai suformuoti jos nurodytus ir grąžintinus natūra žemės sklypus, patvirtinti šių sklypų planus ir su kita dokumentacija perduoti Druskininkų žemėtvarkos skyriui (I tomas, b. l. 13). Pareiškėja D. P. 2007-04-13 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, I tomas, b. l. 17-18), o gavusi pastarosios 2007-05-08 atsakymą (I tomas, b. l. 19-20) - į teismą (I tomas, b. l. 4-6). Minėtos aplinkybės reiškia, kad pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p., LR žemės reformos įstatymo 18 str.). Todėl atsakovo teiginiai dėl termino skundui paduoti praleidimo yra nepagrįsti, šį klausimą jau išsprendė LVAT.

21Druskininkų savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. tvarka nėra pateikęs Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui informacijos kartografine medžiaga apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi, kaip nurodė visą žemę esant priskirtą valstybės išperkamai. Tai prilygsta atsisakymui atlikti kompetencijai priklausančius veiksmus.

22Kadangi pareiškėja siekia nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko N. K. nuosavybės teise valdytą žemę, nurodydama, jos manymu, laisvus sklypus, esančius Druskininkų mieste, ( - ), ( - ), ( - ), ir ( - ) g. teritorijoje, pareiškėjos D. P. pažymėtus numeriais nuo 1 iki 8, pareiškėjai Druskininkų savivaldybės administracijos raštai, kuriais iš esmės atsisakyta pažymėti sklypus, kaip esančius laisvoje žemėje, sukelia teisines pasekmes, nes visiškai atima galimybę atkurti nuosavybės teisę natūra.

23Pirmiau minėta, kad šio ginčo ribos yra apibrėžtos ir šioje byloje priimta LVAT 2009 12 24 nutartimi:

24„Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančio subjekto – savivaldybės administracijos direktoriaus – tam tikros pareigos nevykdymo, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, negali būti užbaigiamas. Pažymėtina, jog pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. Nr.S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. Nr.13-116(P) raštus, kuriais pastarajai atsakyta, jog jos 2006 m. sausio 19 d. ir 2007 m. vasario 26 d. prašymuose (I t b. l. 111a, 14) minimi žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei, o Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra. Pabrėžtina, jog atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kuris įformintas skundžiamais raštais, ir kurie šiuo atveju laikytini individualiais administraciniais aktais, sukeliančiais pareiškėjai neigiamas teisines pasekmės, todėl pripažintini tinkamais skundo objektais (ABTĮ 2 str. 14, 15 d., 15 str. 1 d. 2 p.). Taigi būtent šių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas (kaip atsakovo atsisakymo formuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus išraiška) ir sudaro šio bylos nagrinėjimo dalyką.“

25Atsakovas atsisako vykdyti Tvarkos 106 p. nurodytus veiksmus, nes mano, kad visi žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja pareiškėja, yra valstybės išperkami, nes jiems yra konkretus visuomenės poreikis.

26Dėl to sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti, ar atsakovo teiginiai yra pagrįsti.

27Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime nurodė, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.

28Taigi, Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas nusavinto turto (tuo pačiu ir žemės) negrąžinimo natūra dėl visuomenės poreikio šiam turtui sąlygas. Turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas valstybės, jeigu: 1) jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turi būti aiškinami atvejai, numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuomet miestų žemė išperkama valstybės.

29Byloje yra nustatyta, kad buvusio savininko žemės ribos yra kartografuotos, teismas pripažino žemės kartografavimo aktus teisėtais, todėl savivaldybės administracijai yra žinoma, į kurią teritoriją pretenduoja pareiškėja.

30Byloje nustatyta, jog ginčo teritorijai nėra patvirtinto detalaus plano, o atsakovas aiškina, kad dalis teritorijos šiuo metu yra detaliai planuojama, ir dėl to prašė stabdyti bylos nagrinėjimą. Prašymas nebuvo tenkinimas, nes ir teritorijos detalus suplanavimas ne visada patvirtina esant į tą žemę visuomenės poreikio. Be to, detalaus planavimo procesas negali būti pagrindu nei atidėti bylos nagrinėjimą, nei bylą stabdyti. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta šioje byloje, bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles, sprendžiant atsakovo atsisakymo suformuoti žemės sklypus pagrįstumą ir teisėtumą, būtina įvertinti anksčiau nurodytus Konstitucinio Teismo nutarimo aspektus, Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.T1-51 patvirtinto (III t. b. l. 111) Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją, kuri susiklostė mieste.

31Dėl sklypo Nr. 1.

32Iš bendrojo plano sprendinių matyti, kad sklypas Nr.1 – visas ar beveik visas - patenka į bendrajame plane nurodytą teritoriją visuomenės poreikiams, specializuotą ir kompleksų teritoriją, o iki tol – į Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintas bendro naudojimo ir rekreacines teritorijas (visuomenės reikmėms naudojamos teritorijos - miesto parkai, skverai, aikštės, miesto miškai, paplūdimiai ir kitos teritorijos).

33Druskininkų miesto savivaldybės administracija, teikdama į bylą papildomus įrodymus, 2010 01 29 raštu Nr. S12-275-(24.12) paaiškino (t. V, b. l. 128-132), kad, kol nėra detaliojo plano, reikia atsižvelgti į miesto bendrąjį planą, ir rėmėsi LVAT adm. byla Nr. A6-64/2002. Be to, pateikė sklypo Nr. 1 išdėstymą ir kartografinėje medžiagoje (t. VI, b. l. 128) ir aiškino, kad šis sklypas ribojasi su Valstybinės mokesčių inspekcijos pastatu, kuris gal būt bus plečiamas, o sklypo paskirtis atitinka šio greta esančio sklypo paskirčiai. Tokie motyvai ir argumentai nedaro nurodyto sklypo valstybės išperkamu, nes jis nėra paskirtas šalia esančio administracinio pastato reikmėms ar kokiam nors kitam konkrečiam tikslui.

34Atkūrimo įstatymo nuostatos nenukreipia į miestų bendrųjų planų sprendinius, kai sprendžiama, ar žemė yra valstybės išperkama, o nukreipia į detaliuosius planus. Visose ginčo teritorijose nėra patvirtintų detalių planų, todėl apie žemės poreikį visuomenės reikmėms gali būti sprendžiama įvertinus daugelį konkrečių aplinkybių, kurios leistų priskirti žemę valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas. Teismas daro išvadą, kad bendrasis planas gali turėti reikšmės tuo atveju, kai yra ir papildoma informacija, pagal kurią žemė priskirtina valstybės išperkamai. Tokią išvadą galima daryti ir atsižvelgiant į atsakovo nurodomą LVAT 2002 03 14 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-64/2002 (Administracinių teismų praktika, 2002 m, Nr. 3, psl. 166-184), nes nutartyje pasakyta, kad, kol nėra parengtas detalusis planas, apie konkretų visuomenės poreikį žemės sklypui turėtų būti sprendžiama pagal bendrąjį miesto planą, tačiau šioje nutartyje nėra kategoriškos nuostatos dėl bendrojo plano reikšmės, sprendžiant ginčo klausimus. Šios nutarties nuostatas būtina vertinti atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo 2002 05 10 nutarimą ir į LVAT formuojamą teismų praktiką, sprendžiant analogiškas bylas, kuriose visada nurodoma, kad sprendžiant, ar į konkretų sklypą yra visuomenės poreikis, būtina įvertinti pirmiau minėtų trijų sąlygų buvimą. Tokiu atveju, vadovaujantis bendruoju planu, vis tiek reikia įvertinti vieną iš sąlygų – ar poreikiai objektyviai galės būti patenkinti, jei žemė bus grąžinta. Tam, kad būtų įvertinta, ar yra šita sąlyga, būtina nustatyti, koks konkretus visuomenės poreikis tai žemei yra. Tuo tarpu Druskininkų savivaldybės administracija nurodo tik tai, kad ši teritorija rezervuojama tam tikriems poreikiams tenkinti ateityje. Nustatyta, kad šioje teritorijoje nėra įteisintas joks skveras, esantis (duomenys neskelbtini) g. Bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje – Rekreacinės ir bendro naudojimo teritorijos – tokio skvero nebeliko (III t., b. l. 164 – 165), kas paneigia atsakovo teiginius dėl visuomenės poreikio tokiai žemei. Atsakovas skvero ribų ir tikslios vietos nenurodė, iš naujo nagrinėjant bylą jau nepalaikė nuomonės dėl skvero egzistavimo. Teismas, vadovaudamasis 2010 01 15 nutartimi dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, pareikalavo iš atsakovo detaliai pagrįsti visus savo teiginius. Atsakovas pateikė Topografinio plano ištrauką (t. V, b. l. 182-183), kuri nepatvirtina atsakovo teiginių, kad šiai žemei yra kažkoks konkretus visuomenės poreikis.

35Tai, kad visuomenės poreikio šiam sklypui nėra, patvirtina ir antstolės Gitos Andrijauskienės surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog teritorija Nr. 1 neužstatyta, eina šalia ( - ) gatvės iki ( - ) centro, už kurio (centras už teritorijos Nr. 1 ribų) yra įrengta poilsio zona su žaidimų aikštele ir suoliukais poilsiui (II t. b. l. 158 – 159, III t. b. l. 1). Šio įrodymo atsakovas nepaneigė, nors, kaip minėta, buvo prašyta pateikti patikimus ir aiškius įrodymus ginčo klausimu. Todėl tai, kad ši teritorija pagal bendrąjį planą yra priskirta visuomenės poreikiams, dar nereiškia, kad jai yra konkretus visuomenės ar jos dalies poreikis. Teritorijos rezervavimas ateičiai nereiškia, kad šiai žemei yra visuomenės poreikis, nes atsakovas negali nurodyti, kokiems konkrečiai tikslams ši žemė rezervuota. Dėl to teismas daro išvadą, kad sklypui šioje byloje įvardintam Nr. 1, nėra jokio konkretaus visuomenės poreikio, o dėl to negalima teigti, kad tokio poreikio objektyviai būtų neįmanoma patenkinti kitais būdais.

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje skundas tenkinamas.

37Dėl sklypų Nr. 2, 4, 5.

38Nustatyta, kad jie patenka į bendrajame plane nurodytą didelio intensyvumo teritoriją, o žemė nėra užstatyta (II t., b. l. 127-129, 134-139; III t., b. l. 22, 24, 25, 111-113, 170; IV t., b. l. 93, 95, 96, V t. 172, 173, 181).

39Atsakovas mano, jog žemė šioje vietoje valstybės išperkama, nes per ją eina magistraliniai vamzdynai. 2010 01 29 rašte Nr. S12-275-(24.12.) (t. V, b. l. 128-132) atsakovas be to, kad nurodo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas (matomai turėta mintyje Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas), iš konkrečių dalykų nurodo tai, kad šie sklypai pagal atliktus topogeodezinius matavimus yra miesto magistraliniai požeminiai inžineriniai tinklai (šilumos, vandentiekio – kanalizacijos, gamtinių dujų dujotiekis, elektros tinklai ir kt.), kurie skirti aptarnauti ne pavieniams objektams, bet didžiausiam miesto ( - ) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalui. Paaiškina, kad tinklų iškelti neįmanoma. Dar nurodo, kad sklypai Nr. 2, 4 priskirti viešųjų erdvių – pasyvios rekreacijos teritorijai, o sklypas Nr. 5 priskirtas didelio intensyvumo teritorijai. Pateikė tuose sklypuose esančių statinių – inžinerinių tinklų nuosavybės teisių pažymėjimus, kuriuose matyti, kad esantys šilumos tinklai yra magistraliniai vamzdynai. Šios visos komunikacijos nepatvirtintos detaliuoju planu.

40Atkūrimo įstatymas valstybės išperkamai žemei priskiria žemę, užimtą žemės sklypų, numatomų naudoti magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti. Iš bylos medžiagos matyti, jog per minėtas teritorijas eina dujotiekio tinklas, šilumos tinklas, vandentiekio tinklas, aukštos įtampos elektros tinklai ir kt. (t. V, b. l. 172, 173, 181). Teismo 2010 01 15 raštu prašyta pateikti tinkamus dokumentus, kurie pagrįstų tai, kad šioje žemėje yra magistraliniai vamzdynai. Pateikta yra, kaip teigia atsakovas savo paaiškinamajame 2010 01 29 rašte, tuose trijuose sklypuose esančių statinių – inžinerinių tinklų nuosavybės pažymėjimai. Pateikti tokie išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko: dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Druskininkų m. k.v., sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su UAB „Druskininkų vandenys“. Iš specialiųjų naudojimo sąlygų matyti, kad sklype yra elektros linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (t. V, b. l. 136-137). Iš kito išrašo matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), įregistruoti inžineriniai tinklai – žemo slėgio dujotiekio tinklai ( - ) g. kvartale, jie nuosavybės teise priklauso UAB „Druskininkų dujos“ (t. V, b. l. 138). Dar vienas išrašas patvirtina, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame Druskininkų m. ( - ) g., yra registruoti inžineriniai statiniai, t. y. vandens šiluminiai tinklai: magistralė L-2271,00 m., įvadai, karšto vandens magistralė, kurie nuosavybės teise priklauso Akcinei bendrovei „Druskininkų šilumos tinklai“, sudaryta nuomos sutartis su UAB „Litesko“ (t. V, b. l. 139). Kiti išrašai patvirtina, kad UAB „Druskininkų vandenys“ priklauso nuosavybės teise inžineriniai tinklai – spaudiminė fekalinės kanalizacijos linija, bei vandentiekio tinklai, žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ( - ), ( - ) (t. V, b. l. 140, 142).

41Atsakovas teigia, kad minėti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko susiję su sklypais 2, 4 ir 5, nors neidentifikuoja pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, kur yra sklypai, kuriuos galima identifikuoti pagal jų unikalius numerius. Tačiau pateiktos sklypų 2, 4 ir 5 išdėstymo topografiniame plane schemos (t. V, b. l. 172, 173, 181), kurios patvirtina, kad sklypuose yra didelis kiekis įvairių inžinierinių tinklų. Šiuose topografiniuose planuose yra įvairių institucijų suderinimai ir juose pažymėti inžinieriniai tinklai, kurių iššifravimas galimas tik pagal atsakovo pateiktas ištraukas iš Druskininkų topografinių planšetų ( - ) 0 vektorinių duomenų bazės ( - ) V apie požeminę inžinerinę infrastruktūrą (t. I, b. l. 70-72), kur yra įvairių inžinerinių linijų žymėjimo iššifravimas. Tokiu būdu skaitant topografinio plano ištraukas, pasinaudojant byloje esančiu žymėjimo iššifravimu, galima daryti išvadą, kad sklype Nr. 5 (t. V, b. l. 172) yra dujotiekio trasa, aukštos įtampos kabelis, vandentiekio trasa, ryšių komunikacijų trasa. 4 ir 2 sklypuose taip pat yra elektros linijos, vandentiekio ir dujotiekio trasos, kurios užima beveik visą sklypą.

42Pareiškėja 2010 04 07 teismo posėdyje pateiktame paaiškinime dėl šių žemės sklypų pagrįstai skiria magistralinių vamzdynų sąvoką ir magistralinių inžinerinių tinklų sąvokas. Be tų teisės aktų, kuriuos nurodė pareiškėja ir kurie iš tiesų rodo, kad šios sąvokos yra skirtingos, jau pats Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto išdėstymas rodo, kad magistraliniai vamzdynai yra išskiriami, jie priskirti prie transporto, prie valstybinės reikšmės statybų ir prie aukštos įtampos elektros linijų, bet ne prie inžinerinių tinklų. Dėl to šiuose sklypuose esantys inžineriniai tinklai gali būti vertinami pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nuostatas tik kaip pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai bei kaip naudojamų infrastruktūros objektų, šiuo atveju energetika ir ryšiai, užimta teritorija.

43Pareiškėja pagrįstai teigia, kad nedraudžiama privatizuoti žemę, kurioje yra įrengti požeminiai inžineriniai tinklai, kad į tokią žemę nuosavybės teisė gali būti atkuriama, grąžinant tokią žemę ribotam tiksliniam naudojimui, nustatant žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas bei pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

44Tačiau aptariamuose sklypuose yra inžineriniai tinklai, kurie nuosavybės teise priklauso tuos tinklus eksploatuojančioms įmonėms, dalis žemės yra išnuomota (sklypas ( - )) būtent inžinerinius tinklus eksploatuojančiai įmonei (t. V, b. l. 136). Nors nuomojamos žemės vietos atsakovas neidentifikavo, todėl galima teigti, kad nuomojama žemė nepatenka į sklypus, kuriuos nurodo pareiškėja, tačiau vis tiek inžineriniai tinklai nurodytuose sklypuose yra ir jie priklauso nuosavybės teise juos eksploatuojančioms bendrovėms. Šie inžineriniai tinklai užima sklypų teritorijas beveik pilnutinai, todėl net nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypų nebus galima naudoti pagal paskirtį. LVAT 2002 03 14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-64/2002 pasakyta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamas daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jeigu inžinieriniai tinklai per žemės sklypą yra nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamas šiuo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad nurodyti trys sklypai galės būti kaip nors naudojami pagal paskirtį, kadangi jie labai intensyviai užimti miestui reikalingų inžinerinių tinklų ir įvairių tai teritorijai ir šalia esančioms teritorijoms aptarnauti būtinų komunikacijų. Be to pateikti įrodymai, kad dalis tų tinklų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nuosavybės teise priklausantys privatiems juridiniams asmenims. Dėl to galima teigti, kad sklypuose Nr. 2, 4, 5 esantys inžineriniai tinklai dėl jų gausos, plataus ir tankaus išdėstymo šiuose sklypuose, dėl jų priklausomybės kitiems asmenims, daro šių sklypų žemę valstybės išperkama. Taip pat akivaizdu, kad nėra objektyvių galimybių iškelti šiuos inžinerinius tinklus, nes taip bus pažeistos jų savininkų teisės ir teisėti interesai, t. y. šio visuomenės poreikio objektyviai neįmanoma patenkinti kitu būdu.

45Dėl sklypo Nr. 6. Šis sklypas ribojasi su esamu žemės 0,1228 sklypu, priskirtu esamos perpumpavimo stoties pastatui bei valstybinės reikšmės miškui. Atsakovas nurodo, kad šiame sklype yra magistraliniai viso Druskininkų miesto buitinių nuotekų tinklai (jų diametras 700 mm), kurie yra pažymėti miesto bendrojo plano inžinierinės infrastruktūros brėžinyje (S.2). Pastatas – perpumpavimo stotis, priklauso UAB „Druskininkų vandenys“ (t. V. b. l. 141), bet jis yra šalia sklypo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, surašytame antstolės 2007 09 11 Nr. ( - ), taip pat pažymėta, kad gretimoje teritorijoje yra kanalizacijos perpumpavimo stotis. Nurodyta, kad sklypas neužstatytas, jokių pastatų jame nėra (t. II, b. l. 158-159, t. III, b. l. 6-7). Tačiau pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. V, b. l. 140), kuris patvirtina, kad inžineriniai tinklai – spaudiminė fekalinės kanalizacijos linija nuo nuotekų siurblinės Nr. 4 iki valymo įrenginių ( - ) (toliau nėra nurodyta) - nuosavybės teise priklauso UAB „Druskininkų vandenys“, nurodytas nekilnojamojo daikto unikalus numeris ( - ). Kaip žymima buitinių nuotekų trasa, topografiniame plane nurodyta kitoje tokio plano ištraukoje (t. I, b. l. 70-72). Pagal pateiktą žymėjimą galima nustatyti, kad per sklypą Nr. 6 eina buitinių nuotekų trasa ir atsakovo paaiškinimas yra pagrįstas.

46Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateikto 6 sklypo topografinio plano ištraukos ir jo sulyginimo su sklypu, į kurį pretenduoja pareiškėja, lieka didelė dalis sklypo, kuri niekuo neužimta – nei pastatais, nei po žeme esančiais inžineriniais tinklais. Dėl to sklypo Nr. 6 dalyje gali būti formuojamas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, bet toje dalyje, kurioje nėra kitiems juridiniams asmenims priklausančių inžinierinių tinklų.

47Šio reikalavimo dalyje skundas tenkinamas iš dalies.

48Dėl sklypo Nr. 7.

49Atsakovas aiškina, kad sklype yra valstybinės reikšmės miškas, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, pagal kurias miestų miškai ir miško parkai yra valstybės išperkami ir natūra negrąžinami, šis sklypas negali būti grąžinamas. Pateikė VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą Druskininkų miesto miškų plotų inventorizaciją, kurioje įtrauktas sklype Nr. 7 esantis miškas, pateikia miško taksacijos duomenis bei miško žemėlapį.

50Pareiškėja teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (ir pasisakyme teisme) aiškino, kad atsakovo pirmiau į bylą teiktuose dokumentuose buvo matyti, kad miškas nepatenka į sklypą Nr. 7, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad toje teritorijoje yra pavieniai medžiai. Pareiškėja remiasi Miškų įstatymo 2 straipsniu, kuriame apibrėžiama miško sąvoka, ir paaiškina, kad šiuo atveju miško ginčo teritorijoje nėra. Be to, pareiškėja remiasi LVAT 2009 11 23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1319/2009, kurioje teismas konstatavo, kad galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu sklypas priskirtas gyvenamajai teritorijai, todėl pavieniai toje teritorijoje augantys medžiai Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pagrindu laikytini grupe medžių, esančia gyvenamojoje teritorijoje. Paaiškina, kad teritorija galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – Druskininkų savivaldybės teritorijos bendruoju planu – priskirta vidutinio užstatymo intensyvumo urbanizuotai ir urbanizuojamai teritorijai, todėl toje teritorijoje augantys medžiai laikytini grupe medžių gyvenamojoje teritorijoje ir tai nėra kliūtis grąžinti šią žemę. Pareiškėja aiškina, kad Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos „Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente“ nėra pažymėta ginčo teritorija kaip miškų ūkio žemė.

51Visų pirma, pareiškėja nepagrįstai remiasi LVAT 2009 11 23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1319/2009, kadangi nurodyta byla skiriasi pagal joje nustatytas faktines aplinkybes. Toje byloje atsakovas aiškino, kad detaliuoju planu suplanuotame sklype yra miškas, o pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą ginčo teritorija yra priskirta gyvenamajai teritorijai (teritorijos naudojimo paskirtis), sklypuose buvo numatyta statyti vasarnamius (teritorijos naudojimo pobūdis), toje teritorijoje (kvartale) absoliuti dauguma suplanuotų sklypų jau perduoti privačion nuosavybėn. Šiuo atveju pareiškėja remiasi tik bendruoju planu, nes detalaus plano ginčo teritorijai nėra. Dėl to sprendžiant, ar pareiškėjos nurodomame sklype yra valstybinės reikšmės miškas, negalima vadovautis pareiškėjos nurodoma LVAT nutartimi. Skirtumus tarp bendrojo plano ir detaliojo plano nustato Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, 7 ir 19 straipsniai. Šie skirtumai reiškia, kad teritorijos bendruoju planu suformuojama teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir pan., t. y. yra patvirtinami tik bendro pobūdžio sprendiniai, bet ne konkrečios teritorijos naudojimo paskirtis ir naudojimo pobūdis.

52Tačiau kita vertus, atsakovo pozicija šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas remiasi Aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 01 29 raštu Nr. 97 (t. V, b. l. 155), kuriame nurodyta, kad kvartale Nr. 13 naujai inventorizuoti ir išskirti taksaciniai valstybinės reikšmės miško žemės sklypai Nr. 30 ir 31. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Ištraukoje iš LR miškų valstybės kadastro žemėlapio „Druskininkų savivaldybės valstybinės reikšmės miškai“ 30 numeriu pažymėtas geltonai užbrūkšniuotas plotas patenka į pareiškėjos prašomą suformuoti sklypą Nr. 7 (t. V, b. l. 156). LVAT 2009 12 24 nutartyje šioje byloje pasakyta: „Atsakovas atsiliepime pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sklype Nr.7 esančio 18 arų dydžio miesto miško, nors savo atsiliepimuose yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo aspektu pasakytina, jog byloje tokiai išvadai daryti nepakanka įrodymų. Pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybos valstybinės reikšmės miškų ploto schemos fragmentas su pažymėtais Druskininkų mieste esančiais valstybinės reikšmės miškų plotais (III t. b. l. 62), įvertinus su kita byloje esančia medžiaga, neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie teritorijoje Nr. 7 esantį valstybinį mišką, be to, 2008 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje atsakydamas į pareiškėjos advokato D. Svirinavičiaus klausimą, atsakovo atstovas V. Margelis atsakė: „pripažįstu, kad pareiškėjos žemės sklypai nepatenka į valstybinių miškų teritoriją“ (IV t. b. l. 47). Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog dar pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2008 m. birželio 13 d. nutartyje pažymėta, jog „išvados, kad sklypas Nr.7 yra miško plotas, nepagrindžia byloje pateikti ginčo teritorijos planai, kiti įrodymai, to neteigė ir atsakovas“ (III t. b. l. 128). Pabrėžtina, jog būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti teismų praktikoje suformuotus kriterijus atitinkančio visuomenės poreikio žemei buvimą, kurio šiam neįrodžius, žemė yra pripažįstama laisva ir grąžintina natūra teisėtam pretendentui.“.

53Taigi iki 2010 01 29 VĮ valstybinio miškotvarkos instituto rašto teismui pateikimo, byloje buvo nustatyta, kad nėra įrodymų, kad ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad VĮ valstybinio miškotvarkos instituto 2010 01 29 raštas Nr. 97 ir prie jo pridėta ištrauka iš LR miškų valstybės kadastro žemėlapio „Druskininkų savivaldybės valstybinės reikšmės miškai“ ne patvirtina, kad sklype Nr. 7 yra miškas, o tai paneigia. Nors atsakovas nesiėmė priemonių pažymėti valstybinės reikšmės miškų žemėlapyje pareiškėjos norimą sklypą Nr. 7, tačiau atsakovas teisme nurodė, kad 30 numeriu pažymėtas geltonai užbrūkšniuotas plotas patenka į pareiškėjos nurodytą sklypą Nr. 7. Tuo tarpu VĮ valstybinio miškotvarkos instituto 2010 01 29 rašte Nr. 97 pasakyta, kad šis miško plotas dar nėra įteisintas, kad tas plotas turės būti įtrauktas į valstybės miškų kadastro duomenis tik ateityje. Tai reiškia, kad tuo momentu, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, ir iki pat bylos nagrinėjimo teisme momento, sklype Nr. 7 valstybinės reikšmės miško plotas nebuvo ir iki šiol nėra įteisintas. Dėl to atsakovas visu ginčo nagrinėjimo metu visai nepagrįstai tvirtino dėl sklypo Nr. 7, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsniu šis sklypas dėl to, kad jame yra valstybinės reikšmės miškas, yra valstybės išperkamas. Šis atsakovo teiginys nebuvo patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, o paskutiniai pateikti įrodymai tik patvirtino, kad ginčo teritorijoje joks valstybinės reikšmės miškas nebuvo įteisintas, t. y. jo toje vietoje nėra.

54Dėl to šioje dalyje skundas tenkintinas.

55Dėl sklypo, pažymėto Nr. 8.

56Atsakovas paaiškina, kad šiame sklype yra įrengta asfaltuotos dangos sporto aikštelė, kuri yra naudojama bendroms šalia esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms ir turi valstybės išperkamos žemės statusą. Atsakovo atstovas teisme paaiškino, kad nėra išlikę jokie dokumentai, kurie patvirtintų tokios aikštelės įsteigimą. Paaiškino, kad šiuo metu pati savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti tokią aikštelę.

57Tai reiškia, kad sporto aikštelė teisiškai niekaip neįforminta, ji nepriskirta kokių nors gyvenamųjų namų teritorijai, neįsteigta ir neįrengta kokiu nors oficialiu planavimo ar seniūnijos dokumentu.

58Pareiškėja nurodo, kad antstolės sudarytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole sklypo Nr. 8 teritorijoje, o taip pat ir atsakovo pateiktoje sklypo nuotraukoje matyti, kad iš tiesų toje teritorijoje yra itin senos asfalto dangos plotas. Toje vietoje yra ir su žeme nesujungti, susidėvėję krepšinio stovai, kurie paremti betono luitais. Teritorijoje nėra jokių sporto aikštelei būdingų atributų, fiksuojami toje aikštelėje stovintys lengvieji automobiliai. Pareiškėja remiasi LVAT 2009 06 15 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-689/2009. Šioje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės tinka nagrinėjamai bylai, kadangi nurodyta byla taip pat buvo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, atsakovas atsisakymą taip pat grindė tuo, kad sklype yra automobilių saugojimo aikštelė. LVAT tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo atsakovą toje vietoje, kur atsakovas nurodė esant automobilių saugojimo aikštelę, suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. LVAT pasisakė taip: „Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 27 d. išrašas patvirtina, kad nuo 2007 m. spalio 2 d. duomenų apie aikštelę nekilnojamojo turto registre nėra. Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo 2008 m. vasario 25 d. raštas Nr.S-875-2021 patvirtina, kad aikštelės registro duomenys buvo panaikinti nepateikus atitinkamų dokumentų.

59Tai įrodo, kad aikštelės suformavimo teisėtumą patvirtinančių duomenų nėra. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą statiniu laikoma visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tačiau ginčo atveju sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo galimybę statinį būtina vertinti teisiniais kriterijais, apibūdinančiais statinį kaip daiktą, kurio naudojimui reikalingas žemės sklypas. Statinio naudojimo galimybę nustato jo sukūrimo teisėtumas. Tokia nuostata kyla iš CK 4.253 straipsnio 1 dalies, pagal kurią daiktai registruojami, jei jie suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamųjų daiktų suformavimo procedūras nustato Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai. Kaip minėta, aikštelės suformavimo teisėtumą patvirtinančių duomenų nėra.

60Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

61Tokiu būdu, žemės sklypo išpirkimui pagal šią normą yra būtinos dvi sąlygos: tai, kad žemės sklype yra statinys ir kad pagal teritorinį suplanavimą šiam statiniui yra būtinas žemės sklypas.

62Nesant duomenų apie aikštelės suformavimo teisėtumą, taip pat nesant apie ją duomenų teritorinio miesto planavimo dokumentuose, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo nurodoma aikštelė užima gražintiną žemės sklypą ir dėl to sklypas nėra laisvas, ar jis yra būtinas visuomenės poreikiams“.

63LVAT nagrinėtoje byloje teritorija taip pat nebuvo detaliai suplanuota.

64Nagrinėjamoje byloje yra analogiška situacija. Atsakovo atstovas pripažino, kad aikštelės įteisinimo dokumentų nėra, ji nesuformuota kaip nekilnojamas daiktas ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, aikštelė nepažymėta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Dėl šios priežasties šioje dalyje skundo reikalavimai gali būti tenkinami.

65Tačiau, šis skundo reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš dalies. Pirmiau minėta, kad LVAT apibrėžė šio ginčo ribas ir tai yra ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pareiškėja, pradėdama šį ginčą, siekia tikslo, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko N. K. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus. Šis pareiškėjos tikslas apibrėžia ir jos reikalavimo ribas, kadangi ji gali ginti tik savo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Dėl to skunde ji nepagrįstai reikalauja, kad būtų formuojami žemės sklypai tiek N. K., tiek J. K. turėtos žemės vietoje. Į šią bylą pateikti kitos bylos nagrinėjimo metu patvirtinti Sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir plotų nustatymo 2008 05 07 ir 2008 02 13 aktai ir prie jų pridėtos schemos (t. VI, b. l. 121-127). Pirmiau minėtos Kauno apygardos administracinio teismo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šie aktai ir prie jų pridėta planinė medžiaga yra teisingi ir galiojantys, kad žemę savininkai valdė atskirai. Atsakovas pateikė šiuose aktuose esančių kartografinių duomenų atžymėjimą miesto plane topografinėje nuotraukoje (t. VI, b. l. 128). Tuo pačiu atsakovas pažymėjo kartografinėje medžiagoje pareiškėjos nurodomus sklypus nuo 1 iki 8. Sklypas Nr. 8 iš dalies patenka į kitų buvusių savininkų, ne N. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, todėl toje dalyje pareiškėja neturi reikalavimo teisės prašyti suformuoti sklypą, nes reikalavimas suformuoti sklypą gali būti siejamas tik su pareiškėjos subjektine teise į nuosavybės teisių atkūrimą. Į kitų savininkų (J. K. įpėdinių) žemę yra kiti pretendentai, šios bylos tretieji asmenys N. R., V. B., R. M. (t. I, 31-32), kurie nesutinka su pareiškėjos reikalavimais dalyje dėl sklypų formavimo toje vietoje, kuri priklausė J. K., nes atkreipia teismo dėmesį į šią aplinkybę. Bet kuriuo atveju, netgi jeigu tretieji asmenys ir neprieštarautų, pareiškėja vis tiek neturėtų subjektinės teisės reikalauti formuoti sklypus kito buvusio savininko turėtos žemės vietoje. Šie asmenys savo teises gali ginti patys, jie tik patys gali nuspręsti, ar sieks nuosavybės teisių atkūrimo tokiu pačiu būdu, kaip ir pareiškėja.

66Dėl to reikalavimas dėl sklypo Nr. 8 tenkintinas tik iš dalies – sklypas gali būti suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui tik buvusio savininko N. K. nuosavybės teise valdytoje žemėje, o šis žemės sklypas jau yra teismo sprendimu nustatytas.

67Dėl sklypo Nr. 3.

68

69Sklypas Nr. 3 pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spręsti iš viso negali būti formuojamas, nes jis visas nepatenka į buvusio savininko N. K. valdytą žemės sklypą. Šiuo atveju teismas vadovaujasi visais tais motyvais, kurie išdėstyti dėl sklypo Nr. 8 dalies, priklausiusios ne N. K.

70Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, suformuluodama reikalavimą teismui pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 106 punkto reikalavimus, ne visai teisingai suformulavo veiksmus, kuriuos privalo atlikti savivaldybės administracija. Visų pirma, Alytaus apskrities viršininko administracija, kreipdamasi į savivaldybės administraciją, privalėjo prašyti to, kas nurodyta Tvarkos 106 punkte. Tvarkos 106 punkte nurodyta:

71„Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus:

72suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus;

73pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

74nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

75pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo“.

76Pareiškėja prašo teismo įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti tokius veiksmus, kuriuos atlikti privalėjo prašyti viršininko administracija, tačiau praleidžia Tvarkos 106 punkte nurodytą klausimą dėl servitutų. Įpareigojimas, kurį teismas nustato atsakovui, turi visiškai atitikti Vyriausybės nutarime nurodytą savivaldybės administracijos pareigų apimtį, todėl pareiškėjos reikalavimas pataisomas, atsižvelgiant į minėtą Vyriausybės nutarimą, kas laikytina taip pat skundo reikalavimų daliniu tenkinimu, nes pareiškėja nereikalavo pasiūlymų dėl servitutų, kas pareiškėjai yra naudingiau. Tačiau atsižvelgiant į teritoriją, kurioje turi būti atkuriama nuosavybės teisė (tai gana intensyviai naudojama miesto teritorija, sklypai yra išdėstyti tarp kitų pastatų ir inžinierinių objektų), pasiūlymai dėl servitutų turi būti pateikiami tuo atveju, jeigu tokie servitutai bus būtini.

77Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas tenkinamas iš dalies.

78Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

79pareiškėjos D. P. skundą tenkinti iš dalies.

80Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2007-03-23 rašte Nr. 13-116 (P) esantį sprendimą.

81Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2006-02-24 rašte Nr. S12-547-(17.25) esantį sprendimą.

82Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (administracinės bylos tomas I, bylos lapas 12) pažymėta teritorijų numeriais 1, 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

83Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (administracinės bylos tomas I, bylos lapas 12) pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

84Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (administracinės bylos tomas I, bylos lapas 12) pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

85Kitus pareiškėjos D. P. skundo reikalavimus atmesti.

86Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja D. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo:... 3. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau - AVA) Druskininkų... 4. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovai skundą palaikė ir prašė jį... 5. Pareiškėjos atstovas V. T. papildomai paaiškino, kad... 6. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai suformuluota... 7. Pateiktu atsiliepimu (t. I, b. l. 61-63)... 8. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko. Laikėsi nuomonės, kuri... 9. Pateiktu atsiliepimu tretieji... 10. Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo 12. Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimo nepateikė, bylos... 13. Skundas tenkinamas iš dalies.... 14. Byloje nustatyta, kad N. ir J. K. tėvas 15. Šiai bylai reikšminga yra administracinė byla, kurią išnagrinėjo Kauno... 16. Pareiškėja siekia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, dėl to... 17. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 18. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių... 19. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjai 20. 2007-02-26 prašymu, kuris atitinka Tvarkos 122 straipsnio ir Žemės reformos... 21. Druskininkų savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 22. Kadangi pareiškėja siekia nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko... 23. Pirmiau minėta, kad šio ginčo ribos yra apibrėžtos ir šioje byloje... 24. „Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl nuosavybės teisių... 25. Atsakovas atsisako vykdyti Tvarkos 106 p. nurodytus veiksmus, nes mano, kad... 26. Dėl to sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti, ar atsakovo teiginiai yra... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime... 28. Taigi, Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas... 29. Byloje yra nustatyta, kad buvusio savininko žemės ribos yra kartografuotos,... 30. Byloje nustatyta, jog ginčo teritorijai nėra patvirtinto detalaus plano, o... 31. Dėl sklypo Nr. 1.... 32. Iš bendrojo plano sprendinių matyti, kad sklypas Nr.1 – visas ar beveik... 33. Druskininkų miesto savivaldybės administracija, teikdama į bylą papildomus... 34. Atkūrimo įstatymo nuostatos nenukreipia į miestų bendrųjų planų... 35. Tai, kad visuomenės poreikio šiam sklypui nėra, patvirtina ir antstolės... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje skundas tenkinamas.... 37. Dėl sklypų Nr. 2, 4, 5.... 38. Nustatyta, kad jie patenka į bendrajame plane nurodytą didelio intensyvumo... 39. Atsakovas mano, jog žemė šioje vietoje valstybės išperkama, nes per ją... 40. Atkūrimo įstatymas valstybės išperkamai žemei priskiria žemę, užimtą... 41. Atsakovas teigia, kad minėti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro... 42. Pareiškėja 2010 04 07 teismo posėdyje pateiktame paaiškinime dėl šių... 43. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad nedraudžiama privatizuoti žemę, kurioje... 44. Tačiau aptariamuose sklypuose yra inžineriniai tinklai, kurie nuosavybės... 45. Dėl sklypo Nr. 6. Šis sklypas ribojasi su esamu žemės 0,1228 sklypu,... 46. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateikto 6 sklypo topografinio plano... 47. Šio reikalavimo dalyje skundas tenkinamas iš dalies.... 48. Dėl sklypo Nr. 7.... 49. Atsakovas aiškina, kad sklype yra valstybinės reikšmės miškas, todėl... 50. Pareiškėja teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (ir pasisakyme... 51. Visų pirma, pareiškėja nepagrįstai remiasi LVAT 2009 11 23 nutartimi... 52. Tačiau kita vertus, atsakovo pozicija šiuo klausimu yra visiškai... 53. Taigi iki 2010 01 29 VĮ valstybinio miškotvarkos instituto rašto teismui... 54. Dėl to šioje dalyje skundas tenkintinas.... 55. Dėl sklypo, pažymėto Nr. 8.... 56. Atsakovas paaiškina, kad šiame sklype yra įrengta asfaltuotos dangos sporto... 57. Tai reiškia, kad sporto aikštelė teisiškai niekaip neįforminta, ji... 58. Pareiškėja nurodo, kad antstolės sudarytame Faktinių aplinkybių... 59. Tai įrodo, kad aikštelės suformavimo teisėtumą patvirtinančių duomenų... 60. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad žemė iš... 61. Tokiu būdu, žemės sklypo išpirkimui pagal šią normą yra būtinos dvi... 62. Nesant duomenų apie aikštelės suformavimo teisėtumą, taip pat nesant apie... 63. LVAT nagrinėtoje byloje teritorija taip pat nebuvo detaliai suplanuota.... 64. Nagrinėjamoje byloje yra analogiška situacija. Atsakovo atstovas pripažino,... 65. Tačiau, šis skundo reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš dalies. Pirmiau... 66. Dėl to reikalavimas dėl sklypo Nr. 8 tenkintinas tik iš dalies – sklypas... 67. Dėl sklypo Nr. 3.... 68. ... 69. Sklypas Nr. 3 pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spręsti... 70. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, suformuluodama... 71. „Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų... 72. suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant... 73. pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas,... 74. nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,... 75. pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo“.... 76. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti... 77. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas tenkinamas iš dalies.... 78. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 79. pareiškėjos D. P. skundą tenkinti iš dalies.... 80. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2007-03-23 rašte Nr.... 81. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2006-02-24 rašte Nr.... 82. Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo... 83. Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo... 84. Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo... 85. Kitus pareiškėjos D. P. skundo reikalavimus atmesti.... 86. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...