Byla A-756-752-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Ingai Giršutinienei,

3dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovams D. J., A. V.,

4trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovams S. J., V. Č.,

5trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio rezidencija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Viringas“ atstovei, advokatei A. M.,

6trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB bankas atstovei, advokatei K. S.,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės SEB bankas, uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio rezidencija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Viringas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“, uždarajai akcinei bendrovei „Vitalda“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus architektūros studija“, uždarajai akcinei bendrovei „Viringas“, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Vilsota“, V. G., A. N., G. N., uždarajai akcinei bendrovei „Gaisro saugos inžinerija“, uždarajai akcinei bendrovei „Contestus projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“, uždarajai akcinei bendrovei „Dauda“, V. K., R. K., N. V., J. V., D. Z., J. Z., S. J., M. Ž., M. S., uždarajai akcinei bendrovei „Loburas“, AS „Rietumu Banka“, I. D., J. D. ir D. M., dėl administracinių aktų panaikinimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau – ir pareiškėjas), gindamas viešąjį interesą, 2008 m. liepos 29 d. prašymu (I. t., b. l. 5–10) bei patikslintais prašymais (II. t., b. l. 16–24; IV. t., b. l. 176–184) kreipėsi į teismą, prašydamas:

  1. panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“;
  2. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtintą ir išduotą 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;
  3. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;
  4. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;
  5. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 6 d. išduotą statybos leidimą Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;
  6. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;
  7. panaikinti 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-251-(14.7)-P, kuriuo tinkamais naudoti buvo pripažinti I-ojo etapo darbai – rekonstruotas poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Palangoje ir kartu su juo pastatyti vandentiekio tinklai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), buitinių nuotekų tinklai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), lietaus nuotekų tinklai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir gerovės elementai – 1360 m2 betoninių trinkelių danga, 1850 m2 klinkerinių plytelių danga, 1200 m2 betoninių trinkelių danga, 840 m2 plautos skaldos danga, 3200 m2 dekoratyvinė veja;
  8. panaikinti 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-514-(14.7)-P, kuriuo tinkamais naudoti pripažinti pastate, esančiame ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )), suformuoti 129 nekilnojamojo turto objektai, kurių registro Nr. 44/1152941, 44/1152954, 44/1152952, 44/1152951, 44/1152957, 44/1152977, 44/1152976, 44/1152970, 44/1141451, 44/1152945, 44/1141340, 44/1141155, 44/1141157, 44/1141153, 44/1141150, 44/1153371, 44/1153758, 44/1153755, 44/1153367, 44/1141358, 44/1141377, 44/1141346, 44/1141352, 44/1141350, 44/1141344, 44/1141357, 44/1141381, 44/1141386, 44/1141394, 44/1141387, 44/1141395, 44/1141415, 44/1141416, 44/1141372, 44/1153008, 44/1152997, 44/1152991, 44/1152995, 44/1153016, 44/1153000, 44/1153013, 44/1153011, 44/1153005, 44/1152993, 44/1153360, 44/1153357, 44/1153359, 44/1153362, 44/1153363, 44/1153555, 44/1153361, 44/1153017, 44/1153018, 44/1153021, 44/1141447, 44/1141450, 44/1141434, 44/1141432, 44/1141431, 44/1141423, 44/1141382, 44/1141384, 44/1141391, 44/1141421, 44/1141398, 44/1141390, 44/1141414, 44/1141436, 44/1141388, 44/1292306, 44/1141322, 44/1141325, 44/1141168, 44/1141366, 44/1141348, 44/1141360, 44/1141376, 44/1141373, 44/1141379, 44/1141330, 44/1141316, 44/1141192, 44/1141326, 44/1292309, 44/1141342, 44/1292308, 44/1141334, 44/1141332, 44/1141319, 44/1141171, 44/1141194, 44/1141182, 44/1141174, 44/1141179, 44/1141170, 44/1292305, 44/1141164, 44/1141166, 44/1141161, 44/1152955, 44/1152948, 44/1152944, 44/1152943, 44/1141449, 44/1141454, 44/1141452, 44/1141444, 44/1141439, 44/1141437, 44/1141190, 44/1141163, 44/1141338, 44/1141336, 44/1141188, 44/1141181, 44/1141158, 44/1141364, 44/1141355, 44/1141186, 44/1152959, 44/1152972, 44/1152968, 44/1152966, 44/1152965, 44/1152958, 44/1152962, 44/1292693, 44/1292692, 44/1153006.

11Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008 m. gegužės 29 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) raštą Nr. 6.1.10-364, kuriame buvo pateikti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su ginčijamu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus patvirtinančią ir pagrindžiančią medžiagą bei spręsti klausimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą inicijuojant bylą teisme, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui ir Kultūros paveldo apsaugos departamentui prie Kultūros ministerijos buvo pateikti reikalavimai dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo. Būtini duomenys, pakankami spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, buvo gauti 2008 m. liepos 9 d. gavus projekto autorės M. P. paaiškinimus ir susipažinus su pateiktais Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano (toliau – ir Specialusis planas) brėžiniais, išnagrinėjus VTPSI patikslintą pažymą apie papildomai konstatuotus pažeidimus bei 2008 m. liepos 16 d. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Klaipėdos valdybos skyriaus gavus ginčijamo detaliojo plano bylos kopiją. Minėtas sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, sklypą patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri 2001 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartimi jį išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“ (toliau – ir UAB „Pajūrio rezidencija“), šiai bendrovei priklauso sklype esantys statiniai.

12Pareiškėjo manymu, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. T2-28, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, detalusis planas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas sklypo rekreacinis žemės naudojimo būdas atitinka Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – ir Generalinis planas) pagrindinį brėžinį, kuriame detaliuoju planu planuojamame žemės sklype numatyta rekreacinių objektų, veikiančių ištisus metus, teritorija, tačiau detaliojo plano sprendiniai, numatantys naujų pastatų statybą, prieštarauja Generalinio plano tekstinės dalies IV ir V skyriaus bei Pagrindinių teiginių „Kurorto architektūrinės-erdvinės kompozicijos principai ir atskirų kompleksų charakteristika“ nuostatoms. Be to, ginčijami sprendiniai prieštarauja Specialiajam planui, patvirtintam 1999 m. liepos 29 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134, kadangi žemės sklypas, esantis ( - ), Palangoje, yra urbanistinės vertybės U-2 teritorijoje ir griežto paminklosauginio režimo zonoje bei kurortinės teritorijos rekreacinėje-poilsinių funkcinėje zonoje. Pagal paminklosauginių režimų tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksacijos brėžinį, šioje vietoje nustatytas tvarkymo režimas – restauravimo atkūrimo, teritorijos naudojimo režimas – riboto naudojimo vasarviečių teritorijos bei teritorijos naudojimo reglamentas yra rekreacinis-poilsinių. Pagal Specialiojo plano tekstinės dalies 6.3.4 punktą, nauja statyba galima tik atkuriant istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros dalis ir erdves. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas 42 procentų sklypo užstatymo tankumas ir 100 procentų intensyvumo rodiklis, o pastatų aukštis – 34 metrai, tuo tarpu Specialiojo plano tekstinės dalies 7.5.3 punktas draudžia minėtoje vietoje viršyti 5 procentų užstatymo tankumą. Taigi ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams, numatantiems nedidinti esamo užstatymo intensyvumo bei aukštingumo.

13Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 29 d. įsakymo pagrindu sudaryta komisija, patikrinusi minėto objekto detalųjį planą, projektavimo sąlygas bei jų išvadą, statinio projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo dokumentus ir statinio techninį projektą, 2008 m. birželio 20 d. patikrinimo akte konstatavo, kad techniniame projekte nurodytas statinių išdėstymas sklype neatitinka žemės sklypo detaliajame plane nurodytų reikalavimų, kadangi numatyta konkreti atviros lauko terasos ir atviro baseino vieta užstatoma pastato „B“ korpusu „B1“, be to, techninio projekto stogo plano brėžinyje aukščiausios rekonstruojamo pastato altitudės nurodytos 35,95 m ir 34,36 m, o fasado tarp ašių A1-G brėžinyje aukščiausios altitudės nurodytos 36,03 m ir 34,44 m, kas neatitinka detaliojo plano sprendinių ir projektavimo sąlygų sąvado 4.1.2 punkto reikalavimo, jog rekonstruojamo pastato leistinas aukštis yra iki 34 m. Vadinasi, Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gruodžio 20 d. bei 2008 m. vasario 6 d. išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 9 dalies bei Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D-1-696, 19 dalies reikalavimams, dėl ko uždarajai akcinei bendrovei „Visotos projektai“ (toliau – ir UAB „Visotos projektai“) ir UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo išduoti neteisėti, minėtų teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys, statybos leidimai – 2007 m. sausio 9 d. leidimas Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. leidimas Nr. 88, 2008 m. vasario 6 d. leidimas Nr. 24 ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. leidimas Nr. 281. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-9252-(1.3) sudaryta komisija, 2009 m. spalio 10 d. aktu Nr. STN-251-(147), pripažino tinkamais naudoti I-ojo etapo darbus – rekonstruotą poilsio pastatą, esantį ( - ), Palangoje, ir kartu su juo pastatytus vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus bei gerovės elementus, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirta komisija, 2009 m. liepos 28 d. aktu Nr. STN-514-(14.7)-P, tinkamais naudoti pripažino pastate, esančiame ( - ), Palangoje, suformuotus 129 nekilnojamojo turto objektus. Neteisėto sprendimo pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėti administraciniai aktai, todėl panaikinus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, t. y. 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 234 bei minėti statybos leidimai ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai.

14Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo paduoti (II t., b. l. 27–29).

15Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą bei patikslintus prašymus (II. t., b. l. 1–2, V. t., b. l. 98–99) su pareiškėjo prašymais nesutiko ir prašė jų netenkinti.

16Teigė, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis su prašymu į teismą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28 panaikinimo, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. gegužės 29 d., kai Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma Nr. 6-1.10-364, kurioje buvo išsamiai išdėstyti visi motyvai, kuriais pareiškėjas grindė savo reikalavimus. Pareiškėjas pateikė kelis įrodymus, kuriuose ginčijamo detaliojo plano sprendinių vertinimas dėl atitikimo Generaliniam planui ir Specialiajam planui yra visiškai priešingas, be to, Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nebuvo nustatyti teisės aktų pažeidimai. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), minėto sklypo detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūros buvo atliktos tinkamai. Vertinant Specialiojo plano aiškinamąjį raštą ir jame išdėstytus tikslus, kvartalo, kuriame yra ginčo teritorija, esamą situaciją, gatvių išklotinę, užstatymo būklę ir vyraujantį aukštingumą bei ginčijamo teritorijų planavimo dokumento atitikimą Specialiajam planui, akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu buvo tinkamai įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatyme ir galiojančiuose aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (Generaliniame ir Specialiajame planuose) numatyti teritorijų planavimo tikslai.

17Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą bei patikslintus prašymus (II. t., b. l. 178, V. t., b. l. 83–85) su pareiškėjo reikalavimais ir motyvais sutiko. Nurodė, kad savo poziciją dėl ginčijamo sprendimo išdėstė 2008 m. gegužės 23 d. pažymoje ir 2008 m. liepos 23 d. patikslintoje pažymoje, kurias pareiškėjas pateikė teismui.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą ir patikslintus prašymus (I. t., b. l. 170–171; II. t., b. l. 158–159) su pareiškėjo reikalavimais sutiko.

19Nurodė, kad pagal Generalinio plano pagrindinio brėžinio nuostatas žemės sklypas, esantis ( - ), Palangoje, patenka į teritoriją, skirtą sanatorijoms, ligoninėms, gydykloms, poilsio namams, veikiantiems ištisus metus, o pagal Specialiojo plano sprendinius, minėtas sklypas patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zoną ir jam nustatyta rekreacinė-poilsinių funkcinė zona, kurioje griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas – iki 10 procentų, sklype esantiems pastatams paminklosauginių sąlygų nėra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, minėtas žemės sklypas patenka į kvartalo Nr. U14 sklypą Nr. 5, kuriam nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, o užstatymo tankumas, intensyvumas bei aukštis nedidinamas ir paliekama esama statybos linija. Nurodė, kad buvusio užstatymo rodikliai (užstatymo tankumas – apie 24 procentai, intensyvumas – apie 0,76 procento, aukštis – iki 9 aukštų) pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius turėjo būti nedidinami. Ginčijamu detaliuoju planu buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir Nuolatinių statybos komisijų pavyzdinių nuostatų 16 punkto reikalavimai, nes planavimo tikslai ir patvirtintas detalusis planas prieštaravo Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą ir patikslintus prašymus (I. t., b. l. 174–178, II. t., b. l. 188–201, V. t., b. l. 117–121) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Teigė, jog pareiškėjas praleido prašymo dėl administracinių aktų panaikinimo padavimo terminą, kuris turi būti pradėtas skaičiuoti nuo skundžiamo akto priėmimo, o ne suinteresuotos šalies sužinojimo apie tokio akto neatitikimą imperatyvioms teisės normoms, dienos. Remiantis 1997 m. vasario 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17 punktu, teritorijų planavimo priežiūra ir kontrolė turi būti nuolatinė ir visuotinė. Nuostatų 24.5 punkte nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisė sustabdyti statybos leidimus bei kreiptis į teismą dėl tokių leidimų panaikinimo, be to, analogiška teisė buvo suteikta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Minėtos institucijos žinojo apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. T2-28, 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 234 ir ginčijamus statybos leidimus, tačiau praleido 1 mėnesio terminą jiems nuginčyti. VTPSI 2008 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 6-1.10-364 pateikė visas aplinkybes dėl savo priežiūros bei kontrolės trūkumų, tačiau pareiškėjas, siekdamas nepagrįstai pridengti praleistą apskundimo terminą, fiktyviai pateikė papildomą užklausą, kuria buvo prašoma patikslinti informaciją. VTPSI 2008 m. liepos 23 d. rašte nebuvo nurodytos patikslintos aplinkybės, todėl visa pareiškėjui reikalinga informacija buvo pateikta 2008 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 6-1.10-364, kurį pareiškėjas gavo 2008 m. gegužės 29 d. STT Klaipėdos poskyrio Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnas 2008 m. birželio 18 d. raštu Nr. 4-08-532 informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-201-08 dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo, esančio ( - ), Palangoje, galimai atlikti, suderinti, patikrinti bei patvirtinti pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog pareiškėjui apie padarytus pažeidimus buvo žinoma ne vėliau kaip 2008 m. birželio 18 d. Pats pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, pripažino, jog praleido prašymo padavimo terminą, tačiau prašyme nenurodė jokių priežasčių, kurios jam sutrukdė laiku kreiptis į teismą, todėl prašymas turėtų būti atmestas, o administracinė byla nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 6 p.). Be to, parengtą ginčijamą detalųjį planą derino ir jam pritarė Palangos miesto savivaldybės architektūros-urbanistikos skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys bei kitos institucijos. Šiam planui pritarė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri yra kontroliuojanti institucija, vykdanti tokio pobūdžio dokumentų priėmimo pagrįstumo kontrolę. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotiems statybos leidimams pritarė ir Palangos miesto Nuolatinė statybos komisija, sudaryta iš kvalifikuotų specialistų, kurių išvadomis atsakovas abejoti neturėjo pagrindo. Panaikinus ginčijamus aktus ir nugriovus pastatus, galimai būtų pateiktas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės, t. y. iš tos pačios visuomenės, kurios interesus, tariamai, gina prokuroras. Tuo remiantis, abejotina, ar prokuroras tinkamai gina viešąjį interesą ir, ar nebus pažeisti teisinės valstybės principo elementai – teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Detaliojo plano tvirtinimo metu Specialusis planas neturėjo imperatyvumo, o buvo traktuojamas kaip rekomendacinis, juo labiau, kad tuo metu kai kurios plano nuostatos jau buvo netekusios galios. Ginčijamu detaliuoju planu nebuvo pažeistos jokios privalomos nuostatos bei reikalavimai, todėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimas laikytinas teisėtu. Kiekvienas iš ginčijamų administracinių aktų sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl turi būti konkrečiai nurodyti kiekvieno iš jų prieštaravimai imperatyvioms įstatymo normoms, o pareiškėjo manymas, kad kiti administraciniai aktai yra išvestiniai, yra neteisingas ir nepagrįstas.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Viringas“ (toliau – ir UAB „Viringas“) atsiliepimais į pareiškėjo prašymą ir patikslintus prašymus (III. t., b. l. 76–83; VI. t., b. l. 90–105) prašė juos atmesti. Teigė, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, todėl administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, turi būti nutraukta. Žinodamas ir turėdamas galimybę gauti visus reikalingus duomenis, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą ir įstatyme numatytą terminą praleido dėl savo kaltės. Pareiškėjas aiškiai nenurodė, kokie pažeidimai buvo padaryti rengiant ir patvirtinant ginčijamą detalųjį planą, tik nurodė Specialiojo plano 7.5.3 punktą, nustatantį kurortinės teritorijos rekreacinėje poilsio funkcijų zonoje žemės naudojimo reglamentą, kuriame griežtai ribojamas sklypo užstatymo tankumas, tačiau jokiu norminiu aktu nepagrindė savo keliamų abejonių dėl detaliojo plano neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Žemės sklype, esančiame ( - ), Palangoje, jau iki detaliojo plano patikslinimo buvo statiniai, kurie neatitiko pareiškėjo nurodytų normatyvų. Specialusis planas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010), be to, jis prieštarauja Generaliniam planui. Generalinio plano tekstinės dalies V skyriaus 2 dalies nuostatos, kad tolimesnė poilsio įstaigų statyba senojoje Palangoje negalima ir neleistina, o esamos poilsio įstaigos gali būti rekonstruojamos nedidinant vietų skaičiaus, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Minėtame sklype niekada nebuvo numatyta statyti, nestatomi ir nepastatyti nauji poilsio namai, o šis ribojimas neapima naujų statinių esamų poilsio namuose statybos, nedidinant vietų skaičiaus. Be to, teisinį pagrindą detaliajame plane numatyti naują statybą suteikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 2 d. sutikimas, kurio pareiškėjas neginčijo. Prokuratūra gina tik dalį viešojo intereso, kadangi tenkina tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos interesus bei iš esmės remiasi tik jos išvadomis, nekreipdama dėmesio, kad jos struktūrinis padalinys (Klaipėdos apskrities viršininko administracija) iš esmės pritarė visų ginčijamų aktų priėmimui ir vykdymui. Ginčijamų aktų panaikinimas sukeltų didelį ekonominį chaosą ir atitinkamų suinteresuotų asmenų interesų priešpriešą, būtų pažeista teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyra. Be Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu patvirtinto detalaus plano, pareiškėjas prašė panaikinti ir kitus administracinius aktus, tačiau nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms bei tai patvirtinančių įrodymų.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir AB SEB bankas) atsiliepimais į pareiškėjo prašymą ir patikslintus prašymus (I. t., b. l. 161–163; V. t., b. l. 107–114) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, nes prieš nuspręsdamas kredituoti UAB „Pajūrio rezidencija“, kuri skolintas lėšas investavo į ginčijamas statybas, rėmėsi vieša informacija apie priimtą ir galiojantį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimą bei jo pagrindu priimtus kitus administracinius aktus, kuriems pritarė ir valstybės institucijos. Bankas neturi teisės revizuoti valdžios institucijų sprendimų, be to, skolininkas savo prievolių įvykdymą užtikrino bankui įkeisdamas konkretų žemės sklypą ir jame statomus (rekonstruojamus) objektus. Tiek bankas, tiek notarai bei Hipotekos skyrius vadovavosi ginčijamais administraciniais aktais, kaip galiojančiais ir teisėtais, todėl manė, kad bankas yra sąžininga sandorio šalis, kurios teises gina įstatymas. Ginčijamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų rimtus padarinius, kadangi skolininkas būtų priverstas įstatymų nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Pareiškėjas praleido administracinių aktų apskundimo terminą, nes informaciją dėl teisės aktų pažeidimų gavo 2008 m. gegužės 29 d., t. y. gavęs VTPSI 2008 m. gegužės 23 d. pažymą, todėl, būdamas teisininku, turėjo pakankamai duomenų ir objektyvių galimybių pats savarankiškai vertinti ginčijamų administracinių aktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, o manydamas, kad reikalinga kitos institucijos išvada, ją galėjo pateikti vėliau. Be to, detaliojo plano tvirtinimo metu Specialusis planas nebuvo imperatyvus, o tik rekomendacinio pobūdžio, todėl priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pažeistos jokios privalomos nuostatos ir reikalavimai. Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovas advokatas J. P. teismui taip pat pateikė prašymą priteisti 10 360,58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (VI. t., b. l. 123–124).

23Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitalda“ (toliau – ir UAB „Vitalda“) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (II. t., b. l. 8–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad Generalinio plano tekstinės dalies IV skyriaus 6 dalies nuostata, jog perspektyvoje siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Buvusių „Neringos“ poilsio namų pagrindinis erdvės formavimo trūkumas – kompozicinės idėjos nebuvimas, todėl siekiant pagerinti architektūrinę kokybę buvo būtina parengti vieningą komplekso rekonstrukcijos ir perstatymo projektą. Nors ginčijamame detaliajame plane numatyta naujų pastatų statyba, jų pastatymas žemės sklype, esančiame ( - ), Palangoje, nėra tapatus Generaliniame plane esančiam draudimui, kad Senojoje Palangoje tolesnė poilsio įstaigų statyba negalima, kadangi detaliajame plane numatyta ne naujų poilsio įstaigų statyba, o jau esamos poilsinės rekonstrukcija, dalį pastatų rekonstruojant ir dalį nugriaunant bei jų vietoje pastatant naujus. Parengus ginčijamą planą, jame buvo nustatytas reikiamas automobilių parkavimo vietų skaičius, sumažintas apgyvendinimo tankumas, taip mažinant pliažų, parkų ir gatvių apkrovimą. Pareiškėjas praleido prašymo teismui padavimo terminą, nes minėtas terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. gegužės 29 d., kai Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005 m. gegužės 23 d. (taip nurodyta atsiliepime) raštas Nr. 6-1.10-364.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gaisro saugos inžinerija“ (toliau – ir UAB „Gaisro saugos inžinerija“) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (III. t., b. l. 98–104) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Teigė, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio prašymo padavimo terminą, o teikdamas prašymą minėtam terminui atnaujinti nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudė laiku pateikti teismui prašymą, todėl toks prašymas netenkintinas. Ginant viešąjį interesą pareiškėjo prašyme nurodyti formalūs pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus, neatsižvelgiant į kitas valstybės saugomas vertybes bei suinteresuotų trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius bei teisingumo principą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (VI. t., b. l. 107–111) prašė jį atmesti. Teigė, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą. Generalinio plano sprendiniai nedraudžia naujų statinių statybos, o Specialusis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl pareiškėjo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo šiems teritorijų planavimo dokumentams yra nepagrįsti, juolab kad detalusis planas buvo patikrintas ir patvirtintas visų įgaliotų institucijų. Be to, patenkinus pareiškėjo prašymą būtų pažeisti sąžiningų trečiųjų asmenų interesai, teisėti lūkesčiai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Vien principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimus ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (II. t., b. l. 154–155) nurodė, jog nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę ir tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija pagal savo kompetenciją jokios reikšmingos informacijos, susijusios su nagrinėjama administracine byla, neturėjo, prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

27II.

28Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu (VI. t., b. l. 164–183) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo paduoti netenkino ir administracinę bylą dalyje dėl minėtų aktų panaikinimo nutraukė. Pareiškėjo prašymą kitoje dalyje tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai, taip pat Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-9252-(1.3) paskirtos komisijos rekonstruoto poilsio pastato, inžinerinių tinklų ir gerovės (I etapo darbų) ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti 2009 m. balandžio 10 d. aktą Nr. STN-251-(14.7)-P ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirtos komisijos poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Palangoje, suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami šių patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. liepos 28 d. aktą Nr. STN-514-(14.7)-P, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti 129 naujus kadastro objektus (poilsio patalpas), esančius ( - ), Palangoje.

29Teismas nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Palangos miesto centrinėje istorinėje dalyje ir priklauso paminklosauginių vertybių režimo teritorijai, be to, ši teritorija Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta saugotina viešam pažinimui ir naudojimui. LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 konstatavo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos bei vertingų vietovių apsaugos režimo taisyklių pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso gynimu.

30Pasisakydamas dėl prašymo padavimo termino, teismas pažymėjo, kad prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pirminės informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: 1) pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; 2) ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; 3) kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; 4) ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą.

31Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją 2008 m. gegužės 29 d. apie patvirtintus teritorijų planavimo sprendinius ir statybos planavimo dokumentus 2008 m. gegužės 23 d. raštu/pažyma Nr. 6.1.-10-364 (I. t., b. l. 11–14) informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė išvadas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, detaliojo plano teisėtumo. Su minėta pažyma buvo pateikti: sprendimai dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo; Palangos kurorto generalinio plano tekstinės dalies ištraukų nuorašai; Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano brėžinių bei tekstinės dalies ištraukų nuorašai; Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukos ir tekstinės dalies nuorašai; žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, detaliojo plano pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto ištraukos nuorašai bei kiti dokumentai, kurie buvo analizuojami ir vertinamas jų turinys. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad minėto VTPSI rašto/pažymos gavimo dieną (2008 m. gegužės 29 d.) pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys, be to, pareiškėjui tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas. Būtent įvardijamoje pažymoje nurodytais argumentais buvo grindžiamas pareiškėjo prašymas dėl administracinių aktų neteisėtumo. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad minėtame VTPSI rašte/pažymoje buvo pakankamai informacijos apie padarytus pažeidimus, leidžiančios konstatuoti, jog buvo pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai ir viešasis interesas, o laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. birželio 29 d. pareiškėjas jokios reikšmingos informacijos nesurinko, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas delsė operatyviai realizuoti teisę kreiptis į teismą ir prašymą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

32Vertindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą pagrįstumą, teismas pabrėžė, jog prokuroras turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo jam pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad minėta VTPSI pažyma bei su ja pateikti duomenys leido prokurorui daryti pakankamas išvadas ir pateikti teisinį vertinimą dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo, teismas pareiškėjo paaiškinimus, jog buvo renkami papildomi duomenys, kurie negalėjo būti surinkti per 1 mėnesį nuo pažymos gavimo dienos, atmetė kaip nepagrįstus. Už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1, 5 ir 6 p.) bei kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Nagrinėjamu atveju tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios buvo atsakingos už valstybinę teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, turėjo teisę savarankiškai ginčyti administracinius aktus, kurie, jų manymu, buvo neteisėti, ir tam nebuvo būtina kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už visą teritorijų planavimo ir statybos valstybinę strategiją bei politiką, 2008 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (14-3)-D8-3032 (II t., b. l. 203-204), adresuotame Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos architektų rūmams, atsakydama dėl pavedimo vykdymo nurodė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, detaliojo plano teisėtumas yra patikrintas ir paruoštos pažymos prokuratūrai, tačiau inspekcija, atsižvelgdama į žodinius prokuratūros prašymus, šių pažymų kol kas neteikia, kol prokuratūra išnagrinės ir priims sprendimus dėl jau pateiktų pažymų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pažyma dėl ginčijamo sklypo detaliojo plano sprendinių ir statybos norminių dokumentų teisėtumo buvo parengta jau 2008 m. balandžio 9 d., tačiau ji tikslingai nebuvo teikiama viešąjį interesą turinčiam ginti subjektui – prokuratūrai. Vadinasi, institucijos, atsakingos už valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą ir statybą, nesiėmė veiksmų pašalinti nustatytus pažeidimus.

33Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduoto statybos leidimo Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų, esančių ( - ), Palangoje, statybai teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nurodė, jog pareiškėjas prašymą dėl minėto akto panaikinimo padavė nepraleidęs įstatymo numatyto termino. Taip pat pažymėjo, kad, vertindamas minėto statybos leidimo teisėtumo klausimą, teismas jo nevertina tuo aspektu, kiek tai yra susiję su pareiškėjo ginčyto teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitiktimi, nes teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti minėto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, o pareiškėjo skundo argumentai yra išvestiniai iš detaliojo plano sprendinių. Tačiau teismui numatyta pareiga ex-officio pateikti teisinį vertinimą, ar priimti administraciniai aktai yra teisėti, ar jų priėmimo procedūros metu buvo laikytasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

34Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) numatyta, jog siekiant gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti statinio projektą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“), 31 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 3 d.) įtvirtinta nuostata, kad statinio techninio projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo (užsakovo) sumanymui suprasti, statinio projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (STR „Statinio projektavimas“ nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybos leidimui gauti ir statinio darbo projektui parengti. Tuo tarpu Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau – ir STR „Statybos leidimas“), 29.1 punktas numatė, kad Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo numeris bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, jei: keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis; pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys); keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti.

35Nagrinėjamu atveju statytojas UAB „Pajūrio rezidencija“ atliko esamo poilsio pastato rekonstrukcijos, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto kompleksų statybos techninio projekto korektūrą. Statinio projektą 2008 m. liepos 1 d. patvirtino statytojo UAB „Pajūrio rezidencija“ direktorius ir kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo ypatingo statinio statybai pagal atliktą statomo statinio techninio projekto korektūrą. Taigi, pats statytojas, kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, pripažino, kad atlikus įvardijamą techninio projekto korektūrą jis privalėjo kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo. Palangos miesto savivaldybės administracija, vertindama statinio projekto korektūrą, taip pat nusprendė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 29.1 punktu, turi būti išduotas naujas statybos leidimas ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Pajūrio rezidencija“ išdavė statybos leidimą Nr. 281, kuriame nurodyta, jog projektas svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje 2008 m. vasario 6 d., nors projekto korektūra statytojo patvirtinta tik 2008 m. liepos 1 d. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduodama statybos leidimą Nr. 281 pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju statybos leidimas buvo išduotas statytojo pateiktų dokumentų neperdavus Nuolatinei statybos komisijai ir nepatikrinus bei nenustačius, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentus), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir kt. Taigi, nustačius, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduodant statybos leidimą Nr. 281 buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, šis administracinis aktas pripažintinas neteisėtu, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

36Pasisakydamas dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-251-(14.7)-P ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-514-(14.7)-P pagrįstumo bei teisėtumo, teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl minėtų aktų panaikinimo taip pat padavė nepraleidęs įstatymo numatyto termino. Nurodė, jog minėti aktai, vadovaujantis LVAT praktika, laikytini administraciniais aktais. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) naudoti galima, kai jis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti. Detali šio proceso tvarka nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (toliau – ir STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“). Pats statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams (STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.6 p.). Statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos, kurias, priklausomai nuo statinio rūšies, skiria STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 10 punkte nurodyti subjektai. Vadovaujantis STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 punktu, statytojas (užsakovas), kreipdamasis į Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją, privalo jai pateikti statybos techninę ir vykdymo dokumentaciją, nurodytą minėto reglamento 3 priede, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektą. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 p.). Nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti.

37Įvertinęs minėtas nuostatas ir aplinkybę, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas Nr. 281, pagal kurį buvo baigta statyba bei statybos objektai pripažinti tinkamais naudoti, išduotas nesilaikant imperatyvių Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatų, t. y. yra neteisėtas ir naikintinas, teismas konstatavo, jog minėti 2009 m. balandžio 10 d. ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai taip pat negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįsta abejonė, ar tinkamai įvertinta statinio korektūra bei ar galima statinio eksploatacija pagal paskirtį. Be to, 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas buvo išduotas ir 2009 m. balandžio 10 d. bei 2009 m. liepos 28 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai buvo priimti esant pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, t. y. laikinai iki bus išnagrinėta administracinė byla esant sustabdytam 2006 m. vasario 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto detaliojo plano galiojimui bei 2006 m. liepos 1 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234 galiojimui. Šie aktai buvo teisinė prielaida statybos leidimo išdavimui ir statinių pripažinimui tinkamais naudoti, todėl Nuolatinė statybos komisija iš esmės negalėto atlikti jai numatytos imperatyvios Statybos įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje numatytos prievolės patikrinti ir įvertinti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, nes minėtais aktais nebuvo galima vadovautis. Aplinkybė, jog 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimui taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo panaikinta, nebuvo teisinė prielaida atlikti minėtus veiksmus, nes pagrindinių norminių dokumentų, suteikiančių teisę į statybos leidimo išdavimą ir statinio pripažinimą tinkamu naudoti, galiojimas tebebuvo sustabdytas, be to, pastatas negali būti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.

38Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė, konstatavęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu ginčo sprendimo metu yra apginamos ar patenkinamos asmens teisės, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas pareiškėjo prašymą dalyje dėl pareikštų reikalavimų pripažino pagrįstu ir tenkino, todėl negali būti pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju yra apginamos ar patenkinamos trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas teisės. Taigi, jis negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą. Be to, teismui nebuvo pateiktas detalizuotas užmokesčio apskaičiavimas ir nenurodyta už kokius konkrečiai procesinius veiksmus ar parengtus procesinius dokumentus buvo apskaičiuota ir pateikta apmokėjimui konkreti suma.

39III.

40Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu (VII. t., b. l. 112–118) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo paduoti ir administracinę bylą dėl minėtų aktų panaikinimo nutraukė bei bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad duomenis, pakankamus pagrįsti teisės normų ir viešojo intereso pažeidimą, prokuroras gavo 2008 m. liepos 16 d., kai iš STT Klaipėdos valdybos skyriaus gavo ginčijamo detaliojo plano bylos kopiją. Teismo išvada, kad prokuroras delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, yra nepagrįsta. Specialiojo plano autorė M. P. gyvena Vilniuje, todėl buvo sunku suderinti jos atvykimą į Klaipėdą, be to, Specialusis planas yra didelės apimties, kompleksinis, savo turiniu sudėtingas specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Be to, pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti prašymo padavimo terminą nelaikytinas aplinkybe, rodančia, jog prokuroras pripažįsta praleidęs minėtą terminą.

41Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (VII. t., b. l. 104–105) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai, o pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad statinio techninis projektas buvo svarstytas 2008 m. vasario 6 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje ir išanalizavus statinio techninį projektą, jo atitikimą teritorijų planavimo dokumentams bei statinio projektavimo sąlygų sąvadui buvo nutarta išduoti statybos leidimą Nr. 24. UAB „Pajūrio rezidencija“ kreipusis dėl išduoto statybos leidimo perrašymo, nenustačius jokių esminių projekto pakeitimų, buvo išduotas statybos leidimas Nr. 281 be svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje. Mano, jog formalių procedūros reikalavimų nesilaikymas nesudaro pagrindo naikinti minėtą statybos leidimą.

42Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ apeliaciniais skundais (VII. t., b. l. 42–48, 63–75) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-9252-(1.3) paskirtos komisijos rekonstruoto poilsio pastato, inžinerinių tinklų ir gerovės (I etapo darbų) ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti 2009 m. balandžio 10 d. aktą Nr. STN-251-(14.7)-P ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirtos komisijos poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Palangoje, suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami šių patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. liepos 28 d. aktą Nr. STN-514-(14.7)-P, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti 129 naujus kadastro objektus (poilsio patalpas), esančius ( - ), Palangoje, o bylą šioje dalyje nutraukti. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotas statybos leidimas Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai, o pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog po Nuolatinės statybos komisijos pritarimo statinio projektui 2008 m. vasario 6 d., buvo atliktos tik nežymios statinio projekto korekcijos, todėl tik formalūs statybos leidimo Nr. 281 išdavimo procedūros pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti minėtą leidimą (nurodo LVAT 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005). Teismas nepagrįstai nurodė, jog panaikinti statybos leidimai buvo išduoti galiojant reikalavimo užtikrinimo priemonėms, kadangi minėtos priemonės buvo pritaikytos 2008 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartimi, o statybos leidimas Nr. 281 išduotas 2008 m. rugpjūčio 8 d. Mano, kad terminas ginčyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsniu, skaičiuotinas nuo informacijos apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti išviešinimo Nekilnojamojo turto registre dienos, todėl pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą dėl minėtų aktų panaikinimo. Taip pat tvirtina, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros metu komisijos nariai neprivalo tikrinti statinio atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ar projektavimo sąlygų sąvadui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi LVAT nutartimi, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai. Pabrėžia, jog teismas nepasisakė dėl sąžiningų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido prašymo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo padavimo terminą.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas apeliaciniu skundu (VII. t., b. l. 91–101) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą ir dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo, kadangi terminas ginčyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsniu, skaičiuotinas nuo informacijos apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti išviešinimo Nekilnojamojo turto registre dienos, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės nevertino. Teismas statybos leidimą Nr. 281 ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus panaikino tik dėl formalių šių aktų priėmimo procedūrų pažeidimų, visiškai neįvertinęs tokio sprendimo teisinių pasekmių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą. Ginčijamu teismo sprendimu panaikintas statybos leidimas Nr. 281 buvo išduotas atlikus tik nežymias statinio projekto bei projekto aiškinamojo rašto korekcijas. Teismas nevertino sąžiningo trečiojo asmens (banko) interesų pažeidimo, taip pažeisdamas teisėtų lūkesčių principą. Mano, jog viešojo intereso pažeidimas privataus intereso pažeidimo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nėra vyraujantis. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi skundžiamu sprendimu buvo atmesta didžioji dalis pareiškėjo reikalavimų, be to, teismui buvo pateikta užmokesčio apskaičiavimo pažyma, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys banko sąskaitos išrašai, kas detalizuoja trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. apeliaciniu skundu (VII. t., b. l. 35–40) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-9252-(1.3) paskirtos komisijos rekonstruoto poilsio pastato, inžinerinių tinklų ir gerovės (I etapo darbų) ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti 2009 m. balandžio 10 d. aktą Nr. STN-251-(14.7)-P ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirtos komisijos poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Palangoje, suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami šių patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. liepos 28 d. aktą Nr. STN-514-(14.7)-P, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti 129 naujus kadastro objektus (poilsio patalpas), esančius ( - ), Palangoje, o bylą šioje dalyje nutraukti. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotas statybos leidimas Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai, o pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas praleido prašymo dėl statybos leidimo Nr. 281 ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo padavimo terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl sąžiningų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

45Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus (VII. t., b. l. 156–166) prašo Palangos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą apeliantų ginčijamose dalyse palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281. Mano, kad nepraleido prašymo padavimo termino dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo. Atsiliepimo argumentus iš esmės grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Papildomai pažymi, kad neteisėto akto panaikinimas negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi iš teisės pažeidimo neatsiranda teisė. Ginčijamo detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, Generalinio plano ir kiti reikalavimai, kurių nebuvo laikytasi. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti akivaizdu, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teismo sprendime nurodytam teisniam reguliavimui. Vien aplinkybė, jog ginčijamus teritorijų planavimo ir statybos dokumentus suderino visos institucijos, nesudaro pagrindo laikyti, kad minėti asmenys veikė sąžiningai. Pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai aiškino bei taikė galiojančias teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką.

46Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinius skundus (VIII. t., b. l. 1–7) prašo Palangos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ginčijami statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai naikintini kaip neteisėto 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduoto statybos leidimo Nr. 281 pasekmė. Taip pat sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad prokuroras nepraleido prašymo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo padavimo termino. Nesutinka ir su UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“ ir S. J. teiginiu, kad terminas prašymui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai šie duomenys buvo paviešinti Nekilnojamojo turto registre.

47Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“ bei AB SEB bankas atsiliepimais į apeliacinius skundus (VII. t., b. l. 137–140, 141–143, 144–145, 178–181, 182–185, 190–197) sutinka su Palangos miesto savivaldybės administracijos, S. J. ir atitinkamai UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“ bei AB SEB bankas apeliaciniais skundais ir prašo juos tenkinti, o Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo prašo netenkinti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir bylą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo nutraukė, palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą dėl pirmųjų penkių administracinių aktų panaikinimo, ir pagrįstai minėto termino neatnaujino. Atsiliepimų argumentus iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą (VII. t., b. l. 186–189) prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir bylą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo nutraukė, palikti nepakeistą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prašymo padavimo termino atnaujinimo.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimais į apeliacinius skundus (VII. t., b. l. 146–148, 198–199) prašo Palangos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti. Pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad statybos leidimas Nr. 281 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog jis nepraleido prašymo padavimo termino.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus (VII. t., b. l. 149–151) nurodo, kad nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę ir tai, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija pagal savo kompetenciją jokios reikšmingos informacijos, susijusios su nagrinėjama administracine byla, neturi, prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliaciniai skundai atmestini.

54Dėl termino prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo paduoti

55Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau įstatymų leidėjas numatė ne tik suinteresuotų asmenų, kurių interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisminiu būdu gintini ir viešieji interesai. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

56Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr. LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229; taip pat 2009 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).

57Pagal minėtų normų prasmę, viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr. pvz., LVAT 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Viešojo intereso buvimo faktą teismas nustato ad hoc, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nes neįmanoma nustatyti visų viešojo interesų gynimo atvejų iš anksto.

58Nagrinėjamu atveju, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 d., taip pat ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje.

59Šioje byloje ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Palangos miesto centrinėje istorinėje dalyje ir priklauso paminklosauginių vertybių režimo teritorijai, kuri pripažinta saugotina viešam pažinimui ir naudojimui (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 konstatavo, jog tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo taisyklių pažeidimų nustatymo ir pašalinimo.

60Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti laikomas susijusiu su viešojo intereso gynimu.

61Iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pateikto apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su ta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-28, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. 88 ir 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimo Nr. 24 panaikinimo paduoti ir administracinę bylą dėl minėtų aktų panaikinimo nutraukė. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį panaikinti ir grąžinti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

62Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, atsižvelgdama, be kita ko, ir į šiuos įstatymo reikalavimus.

63Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008 m. gegužės 29 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 23 d. raštą/pažymą Nr. 6-1.10-364 (toliau – ir raštas/pažyma Nr. 6-1.10-364) (I t., b. l. 11–14), kurioje buvo pateikti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su ginčijamu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliuoju planu. Minėtame 2008 m. gegužės 23 d. rašte/pažymoje Nr. 6-1.10-364 pareiškėjui buvo siūloma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje detaliojo plano bei jo pagrindu išduotų dokumentų (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 8 d. išduoto sąlygų sąvado Nr. 234 ir 2007 m. sausio 9 d. išduoto statybos leidimo Nr. 7) panaikinimo. Be to, su minėtu raštu/pažyma Nr. 6-1.10-364, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjui pateikė ir sprendimus dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, Palangos kurorto generalinio plano tekstinės dalies ištraukų nuorašus, Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano brėžinių bei tekstinės dalies ištraukų nuorašus, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukas ir tekstinės dalies nuorašus, žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, detaliojo plano pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto ištraukos nuorašus bei kitus dokumentus, kurie buvo analizuojami ir, rengiant minėtą raštą/pažymą Nr. 6-1.10-364, vertinamas jų turinys.

64Pareiškėjo teigimu, siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus patvirtinančią ir pagrindžiančią medžiagą bei spręsti klausimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą inicijuojant bylą teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, buvo išsiųsti užklausimai dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, Kultūros paveldo apsaugos departamentui. Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 5–10), nurodė, kad būtini duomenys, pakankami spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, gauti tik 2008 m. liepos 9 d., gavus projekto autorės M. P. paaiškinimą ir susipažinus su pateiktais Specialiojo plano brėžiniais, išnagrinėjus Valstybinės teritorinio planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą pažymą apie papildomai konstatuotus pažeidimus (šią pažymą pareiškėjas teigia gavęs 2008 m. liepos 24 d.) bei 2008 m. liepos 16 d. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos skyriaus gavus 2006 m. vasario 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detaliojo plano bylos medžiagą, todėl terminas prašymui dėl viešojo intereso gynimo paduoti skaičiuotinas nuo šių dokumentų gavimo dienos.

65Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis, nustatanti prokuroro teisę, ginant viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras galėtų paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra vieningai pripažįstama, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų prašymus apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 6 (16), 2008, p. 325–363).

66Išnagrinėjusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008 m. gegužės 23 d. rašte/pažymoje Nr. 6-1.10-364 bei kartu su šiuo raštu pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, atsižvelgdama į administracinių teismų formuojamą praktiką panašiose bylose, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008 m. gegužės 23 d. rašto/pažymos Nr. 6-1.10-364 gavimo dieną, t. y. 2008 m. gegužės 29 d., pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui tapo žinoma informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas bei šiuo aktu pažeidžiamus interesus, teisės aktų reikalavimus.

67Kaip matyti iš pareiškėjo, ginant viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo ir jo patikslinimų turinio, pareiškėjas remiasi būtent 2008 m. gegužės 23 d. rašte/pažymoje Nr. 6-1.10-364 nurodytais argumentais. Be to, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008 m. liepos 23 d. rašto „Dėl pažymos patikslinimo ir patikslintų duomenų pateikimo“ Nr. 6.3-2319 (I. t., b. l. 15–16) turinį, pažymi tai, jog šioje patikslintoje pažymoje jokių naujų esminių duomenų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjui nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visi šioje pažymoje nurodyti duomenys galėjo būti surinkti vertinant jau anksčiau pateiktus dokumentus.

68Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pakankamai duomenų viešojo intereso gynimui surinkti buvo reikalingas ir projekto autorės M. P. paaiškinimas, o Specialiojo plano autorė gyvena Vilniuje, todėl buvo sunku suderinti jos atvykimą į Klaipėdą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, jog rašytinis M. P. paaiškinimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2008 m. liepos 9 d. (I. t., b. l. 17), todėl asmeniškai šiam asmeniui atvykti į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nebuvo poreikio. Be to, projekto autorės M. P. paaiškinime nepateikti jokie nauji duomenys, kurių nebuvo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 23 d. rašte/pažymoje Nr. 6.1.10-364, ir be kurių prokuroras neturėjo galimybės kreiptis į teismą.

69Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ne tik pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis, apimtis, tai, ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis, kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo, bet ir tai, ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą. Taigi nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią turi būti vertinama visuma nurodytų aplinkybių.

70Bylos duomenys patvirtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008 m. liepos 23 d. raštą „Dėl pažymos patikslinimo ir patikslintų duomenų pateikimo“ Nr. 6.3-2319, pareiškėjas gavo tik 2008 m. liepos 24 d. Tačiau iš minėto rašto matyti ir tai, jog prašymą pateikti patikslintą (papildomą) informaciją apie 2008 m. gegužės 23 d. rašte/pažymoje Nr. 6-1.10-364 konstatuotus pažeidimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareiškėjas pateikė tik 2008 m. liepos 15 d. (I t., b. l. 15–16). Klaipėdos apskrities viršininko administracijai Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymas „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. 3-4034 pateiktas 2008 m. liepos 8 d., o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakymas – 2008 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2-2428-(2.20), pareiškėjo gautas 2008 m. liepos 17 d. (I t., b. l. 71). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2008 m. liepos 16 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. 4-08-603 patvirtina, jog prašymą pateikti papildomų duomenų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriui pareiškėjas pateikė taip pat tik 2008 m. liepos 15 d. (I t., b. l. 93).

71Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl papildomos medžiagos pateikimo (jei manė, kad tokia reikalinga), delsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus ir papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per nepagrįstą ir neprotingą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jeigu viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

72Vadinasi, nustačius, jog visi reikalingi duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui iš esmės buvo pateikti kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008 m. gegužės 23 d. raštu „Dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano teisėtumo“ Nr. 6-1.10-364, kurį pareiškėjas gavo 2008 m. gegužės 29 d., laikytina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, su pareiškimu ar skundu į teismą turėjo kreiptis iki 2008 m. birželio 29 d.

73Atsižvelgiant į tai, kad skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas tik 2008 m. liepos 29 d. (I t., b. l. 5–10), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti.

74Teisėjų kolegija pažymi, jog terminas pareiškimui dėl viešojo intereso gynimo paduoti nėra naikinamasis. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo (prašymo) padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog terminas, per kurį, ginant viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais, paduodamas prokuroro pareiškimas, gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai prokuroras surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nedelsia kreiptis į teismą ir prašo panaikinti ginčijamą administracinį aktą (pvz., LVAT 2005 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-162/2005).

75Šioje nutartyje apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus ir papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per nepagrįstą ir neprotingą terminą, o laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. birželio 29 d. jokios naujos ir viešojo intereso gynimui reikšmingos informacijos nesurinko. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo jam pavestas funkcijas, turi būti atidus ir rūpestingas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas delsė operatyviai realizuoti teisę kreiptis į teismą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad buvo renkami papildomi duomenys, kurie negalėjo būti surinkti per vieną mėnesį nuo rašto/pažymos Nr. 6-1.10-364 gavimo dienos, atmesti pagrįstai. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

76Dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo

77Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą tenkino iš dalies ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 281). Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. su minėta 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalimi nesutinka ir apeliaciniais skundais prašo ją panaikinti, o pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

78Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo Nr. 281 panaikinimo padavė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino (šios aplinkybės nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys, pateikę apeliacinius skundus, neginčija), todėl teismas turi pareigą patikrinti, ar priimti administraciniai aktai yra teisėti ir ar jų priėmimo procedūros metu buvo laikytasi kitų teisės aktų reikalavimų.

79Pirmosios instancijos teismas ginčijamame 2011 m. balandžio 1 d. sprendime teisingai nustatė, jog po to, kai buvo išduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 6 d. statybos leidimas Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 24), statytojas UAB „Pajūrio rezidencija“ atliko esamo poilsio pastato rekonstrukcijos, poilsio apartamentų centro vandens pramogų ir sporto kompleksų statybos ( - ), Palanga techninio projekto korektūrą. Statinio projektą 2008 m. liepos 1 d. patvirtino statytojo UAB „Pajūrio rezidencija“ direktorius, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Pajūrio rezidencija“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo ypatingo statinio statybai pagal atliktą statomo statinio techninio projekto korektūrą. Palangos miesto savivaldybės administracija, įvertinusi statinio projekto korektūrą, nusprendė, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2007, Nr. 55-2164), 29.1 punktu (kuris nustatė atvejus, kuomet privaloma gauti naują statybos leidimą) turi būti išduotas naujas statybos leidimas, todėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Pajūrio rezidencija“ savivaldybės administracija išdavė Statybos leidimą Nr. 281. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtame Statybos leidime Nr. 281 (II t., b. l. 26) nurodyta, kad projektas svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje 2008 m. vasario 6 d.

80Vadinasi, statytojui 2008 m. liepos 1 d. patvirtinus projekto korektūrą, projektas dar kartą Nuolatinėje statybos komisijoje neapsvarstytas, o Statybos leidimas Nr. 281 išduotas atsižvelgiant į 2008 m. vasario 6 d. projekto svarstymą Nuolatinėje statybos komisijoje. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina ir byloje esantis Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto R. A. 2008 m. rugsėjo 9 d. „Paaiškinimas dėl statybos leidimo Nr. 281“ (II t., b. l. 25).

81Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustatė Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (nagrinėjamam ginčui aktuali šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.).

82Statybos leidimų išdavimo klausimus ginčo metu reglamentavo Statybos įstatymo 23 straipsnis bei Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. spalio 1 d.).

83Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696, patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. vasario 4 d.) 5–9 punktuose.

84Ginčijamo Statybos leidimo Nr. 281 išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktas nustatė, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas (išskyrus 2.1 – 2.4 punktuose nustatytus atvejus). Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka buvo reglamentuota minėto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriuje. Pažymėtina, kad pagal šio reglamento 13 punktą, statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Tačiau kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas turėjo pateikti savivaldybės administracijos subjektui Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.1 – 15.10.3 punktuose nurodytus dokumentus. Savivaldybės administracijos subjektas, gavęs statytojo prašymą, patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti šio reglamento 15 punkte. Jeigu pateikti visi reikalingi dokumentai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruojamas prašymas, o jeigu pateikti ne visi reikalingi dokumentai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama statytojui apie trūkstamus dokumentus. Tik gavęs visus trūkstamus dokumentus, savivaldybės administracijos subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja prašymą ir apie prašymo įregistravimą raštu informuoja statytoją. Įregistravęs prašymą, visus dokumentus savivaldybės administracijos subjektas perduoda Nuolatinei statybos komisijai (16 punktas), kuri privalo juos patikrinti ir nustatyti reglamento 16.1 – 16.5 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y., ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, taip pat Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktų reikalavimus, ar statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį, ir kt.

85Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punktą, po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams, – pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas) reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo numeris bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis (29.1.1. punktas); jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys) (29.1.2. punktas), jei keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys) (29.1.3. punktas), jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti (29.1.4. punktas).

86Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. Statybos leidimas Nr. 281 išduotas vietoje buvusių statybos leidimų Nr. 7 (išduotas 2007 m. sausio 9 d., I t., b. l. 66) ir Nr. 24 (išduotas 2008 m. vasario 6 d., I t., b. l. 68). Tiek Statybos leidime Nr. 24, tiek Statybos leidime Nr. 281 nurodyta statybos leidimo rūšis – „nauja statyba, rekonstrukcija – projekto korektūra“, o statybos leidime Nr. 7 – „nauja statyba, rekonstrukcija“. 2007 m. sausio 9 d. statybos leidimas Nr. 7 išduotas projektą apsvarsčius 2006 m. gruodžio 20 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje (I t., b. l. 69). Kadangi po Statybos leidimo Nr. 7 išdavimo buvo atlikta projekto korektūra, atsižvelgiant į šią korektūrą, 2008 m. vasario 6 d. buvo išduotas naujas Statybos leidimas Nr. 24 (iš bylos duomenų matyti, jog pastarasis statybos leidimas buvo išduotas projekto korektūrą apsvarsčius 2008 m. vasario 6 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje).

87Lyginant šiuos tris statybos leidimus, matyti, jog, išduodant Statybos leidimą Nr. 24, jame nurodytas kitoks bendrasis statinio plotas nei Statybos leidime Nr. 7: pastarajame nurodytas bendrasis statinio plotas yra 14 897,04 m2, o Statybos leidime Nr. 24 – 14 802,24 m2. Ginčijamame Statybos leidime Nr. 281 nurodytas bendrasis statinio plotas, lyginant jį su nurodytu Statybos leidime Nr. 24, vėl pakinta – 14 897,04 m2.

88Taigi, akivaizdu, kad, nagrinėjamas atvejis pateko į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29.1 punkte reglamentuojamą naujo statinio projekto išdavimo sritį (pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir pats statytojas, kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo; be to, minėta aplinkybė neginčyta nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei apeliaciniame skunde). Vadinasi, išduodant Statybos leidimą Nr. 281 turėjo būti laikomasi visos ginčijamu metu galiojusių įstatymų nustatytos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir kreipiamasi į Nuolatinę statybos komisiją.

89Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog projekto korektūrai, pagal kurią 2008 m. vasario 6 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 24, Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisija pritarė 2008 m. vasario 6 d. protokolu Nr. 5/8 (I. t., b. l. 70), tačiau šis svarstymas ir pritarimas negali būti vertinamas kaip pritarimas ir techninio projekto korektūrai, kuri atlikta jau po įvardijamo leidimo išdavimo, t. y. 2008 m. liepos 1 d. Vadinasi, buvo pažeisti įstatymu nustatyti reikalavimai dėl privalomų procedūrų vykdymo, t. y., išduodant naują statybos leidimą, šis klausimas nebuvo apsvarstytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka – Nuolatinė statybos komisija neįvykdė nustatyta tvarka tuo metu privalomų atlikti procedūrų.

90Tuo pačiu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ginčo metu galiojusių Nuolatinių statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696, 52 punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią nuolatinė statybos komisija sudaroma iš šių narių: inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų (pagal įstatymų nustatytą kompetenciją), rengiančių teritorijų planavimo sąlygas ir nustatančių statinio projektavimo sąlygas, atstovų (52.1. p.), Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdančio aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę) atstovų (52.3.1. p.); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos (pagal įstatymų nustatytą kompetenciją rengiančio statinio projektavimo sąlygas saugomoje teritorijoje numatomo statyti statinio projektui rengti) atstovų (52.3.2. p.); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos (pagal įstatymų nustatytą kompetenciją rengiančio statinio projektavimo sąlygas kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti ar statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, ar apsaugos zonoje – statinio projektui rengti) atstovų (52.3.3. p.); priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (pagal įstatymų nustatytą kompetenciją atliekančio valstybinę priešgaisrinę priežiūrą) (52.3.4. p.) ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų.

91Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 5/8 (I t., b. l. 70) pasirašė, t. y. po Statybos leidimo Nr. 24 atlikto statinio projekto korektūrai pritarė, iš keturių narių sudaryta komisija, nors 2006 m. gruodžio 20 d. Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kurio metu buvo nagrinėjama po Statybos leidimo Nr. 7 atlikto statinio projekto korektūra (posėdžio protokolas Nr. 43, I t., b. l. 69), dalyvavo dvylika komisijos narių, tarp kurių buvo ir Nuolatinių statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 52 punkte įvardinti asmenys – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, Pajūrio regioninio parko direkcijos ir kitų institucijų ar įstaigų atstovai. Minėti atstovai Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. vasario 6 d. posėdyje nedalyvavo, nors Nuolatinių statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 7 punkte nustatyta, jog komisijos narių dalyvavimas komisijos posėdžiuose yra privalomas.

92Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduodama statybos leidimą Nr. 281 pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, o kadangi išduodant 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimą Nr. 281 buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, šis administracinis aktas pripažintinas neteisėtu, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. apeliaciniuose skunduose pateikiamas argumentas, jog vien tik formalių procedūros reikalavimų nesilaikymas nesudaro pagrindo naikinti minėtą statybos leidimą, atmetamas kaip nepagrįstas.

93Kaip nepagrįstas atmetamas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas bei S. J. apeliaciniuose skunduose išdėstytas teiginys, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl sąžiningų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 išaiškino, kad teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Kaip matyti iš ginčijamo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nusprendė ginti viešąjį interesą ir šį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

94Pagrindu nagrinėjamoje dalyje panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą nelaikytinas ir iš esmės pagrįstas trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ apeliaciniuose skunduose pateiktas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog panaikintas Statybos leidimas Nr. 281 buvo išduotas galiojant reikalavimo užtikrinimo priemonėms, kurios panaikintos teismo nutartimi, priimta vėliau nei išduotas minėtas statybos leidimas. Šis teiginys nagrinėjamu atveju teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos nedaro.

95Dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-251-(14.7)-P ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-514-(14.7)-P panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo

96Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu panaikino 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-251-(14.7)-P bei 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-514-(14.7)-P. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ir apeliaciniais skundais prašo ją panaikinti, o bylą šioje dalyje nutraukti.

97Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas praleido prašymo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų Nr. STN-251-(14.7)-P ir Nr. STN-514-(14.7)-P panaikinimo padavimo terminą, nes terminas ginčyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skaičiuotinas nuo informacijos apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti išviešinimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

98Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2012 m. sausio 10 d.) 42 straipsnio „Teisės naudotis nekilnojamojo turto registro duomenimis“ 1 dalyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus; duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 punktas nustatė, kad kai kyla asmenų ginčas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų.

99Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko teiginį, kad terminas ginčyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skaičiuotinas nuo informacijos apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti išviešinimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre momentas negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo „sužinojimo“ ar „susipažinimo“ su skundžiamais aktais momentu. Toks siauras normos aiškinimas pernelyg suvaržytų asmens (šiuo atveju, prokuroro, ginančio viešąjį interesą) teisę apskųsti ginčijamus aktus.

100Taigi pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis ir įvertinęs bylos šalių pateiktus argumentus, susijusius su termino prašymui dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų Nr. STN-251-(14.7)-P ir Nr. STN-514-(14.7)-P panaikinimo padavimo, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas prašymą dėl minėtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo padavė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, todėl teismas turi pareigą patikrinti, ar priimti administraciniai aktai yra teisėti, ir ar jų priėmimo procedūros metu buvo laikytasi kitų teisės aktų reikalavimų.

101Iš bylos duomenų matyti, jog statybos baigtomis buvo pripažintos 2008 m. rugpjūčio 8 d. Statybos leidimu Nr. 281, o statybos objektai pripažinti tinkamais naudoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-251-(14.7)-P (IV t., 187–193) ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-514-(14.7)-P (IV t., 194–201). Pažymėtina, kad ginčo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ 9.6 punktą, šios komisijos atliekamo patikrinimo ir patvirtinimo tikslas – patikrinti, ar statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

102Šioje nutartyje konstatuota, kad, išduodant Statybos leidimą Nr. 281, statinio techninio projekto korektūra ir kiti norminiai statybos dokumentai nebuvo pateikti Nuolatinei statybos komisijai, todėl ginčijami pripažinimo tinkamais naudoti aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pripažinimo tinkamais naudoti aktai Nr. STN-251-(14.7)-P ir Nr. STN-514-(14.7)-P yra naikintini (nes buvo priimti pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, išduodant statybos leidimą Nuolatinėje statybos komisijoje nebuvo patikrinta statinio projekto korektūra ir jos atitiktis pagrindiniams reikalavimams, o dėl šios priežasties kyla pagrįsta abejonė, ar tinkamai įvertinta statinio korektūra ir ar galima statinio eksploatacija pagal paskirtį), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu panaikinęs pripažinimo tinkamais naudoti aktus Nr. STN-251-(14.7)-P ir Nr. STN-514-(14.7)-P iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, todėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

103Dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama iš dalies ir su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme, todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.

104Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (VI t., b. l. 124) savo turiniu neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų: jame nėra nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Toks apskaičiavimas nėra nurodytas ir prie šio prašymo pridėtoje užmokesčio apskaičiavimo pažymoje (VI t., b. l. 125), kurioje tik abstrakčiai išvardijamos trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktos paslaugos ir už šias paslaugas apskaičiuota užmokesčio suma. Iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (VI t., b. l. 126–129) taip pat nėra aišku, už kokias konkrečiai advokato suteiktas paslaugas yra išmokėtos nurodytos pinigų sumos.

105Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir AB SEB bankas atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą dėl išlaidų atlyginimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

106Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

107Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

108Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

109Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir S. J. apeliacinius skundus atmesti.

110Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ingai Giršutinienei,... 3. dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 4. trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovams S. J.,... 5. trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio... 6. trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB bankas atstovei,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau... 11. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008 m.... 12. Pareiškėjo manymu, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario... 13. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m.... 14. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui... 15. Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės... 16. Teigė, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis su prašymu į... 17. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 19. Nurodė, kad pagal Generalinio plano pagrindinio brėžinio nuostatas žemės... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ atsiliepimuose... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Viringas“... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir AB... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitalda“... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gaisro saugos... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 27. II.... 28. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu... 29. Teismas nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra... 30. Pasisakydamas dėl prašymo padavimo termino, teismas pažymėjo, kad... 31. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją 2008 m.... 32. Vertindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą prašymo padavimo... 33. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės... 34. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija,... 35. Nagrinėjamu atveju statytojas UAB „Pajūrio rezidencija“ atliko esamo... 36. Pasisakydamas dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu... 37. Įvertinęs minėtas nuostatas ir aplinkybę, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d.... 38. Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas atstovo prašymą priteisti... 39. III.... 40. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 41. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (VII.... 42. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio rezidencija“ ir UAB... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas apeliaciniu skundu (VII. t., b.... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. apeliaciniu skundu (VII. t., b. l.... 45. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius... 46. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu... 47. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į Klaipėdos apygardos... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliaciniai skundai atmestini.... 54. Dėl termino prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m.... 55. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 57. Pagal minėtų normų prasmę, viešasis interesas teisme gali būti ginamas... 58. Nagrinėjamu atveju, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi... 59. Šioje byloje ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Palangos... 60. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų... 61. Iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pateikto apeliacinio... 62. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo... 63. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008 m.... 64. Pareiškėjo teigimu, siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus... 65. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis,... 66. Išnagrinėjusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008... 67. Kaip matyti iš pareiškėjo, ginant viešąjį interesą, pirmosios... 68. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pakankamai duomenų viešojo... 69. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos... 70. Bylos duomenys patvirtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 71. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė... 72. Vadinasi, nustačius, jog visi reikalingi duomenys apie galimą viešojo... 73. Atsižvelgiant į tai, kad skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas tik... 74. Teisėjų kolegija pažymi, jog terminas pareiškimui dėl viešojo intereso... 75. Šioje nutartyje apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad... 76. Dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos... 77. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu... 78. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą... 79. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame 2011 m. balandžio 1 d. sprendime... 80. Vadinasi, statytojui 2008 m. liepos 1 d. patvirtinus projekto korektūrą,... 81. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visų Lietuvos Respublikos... 82. Statybos leidimų išdavimo klausimus ginčo metu reglamentavo Statybos... 83. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybės... 84. Ginčijamo Statybos leidimo Nr. 281 išdavimo metu galiojusio Statybos... 85. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002... 86. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. Statybos leidimas Nr.... 87. Lyginant šiuos tris statybos leidimus, matyti, jog, išduodant Statybos... 88. Taigi, akivaizdu, kad, nagrinėjamas atvejis pateko į Statybos techninio... 89. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo... 90. Tuo pačiu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ginčo... 91. Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. vasario 6... 92. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 93. Kaip nepagrįstas atmetamas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB... 94. Pagrindu nagrinėjamoje dalyje panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos... 95. Dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.... 96. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu... 97. Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko manymu, pirmosios instancijos... 98. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.... 99. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog prokuroras nėra... 100. Taigi pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis ir... 101. Iš bylos duomenų matyti, jog statybos baigtomis buvo pripažintos 2008 m.... 102. Šioje nutartyje konstatuota, kad, išduodant Statybos leidimą Nr. 281,... 103. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas apeliacinio skundo teiginio,... 104. Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko pateiktas prašymas priteisti... 105. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos... 106. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 107. Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį... 108. Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 109. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija, UAB... 110. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą... 111. Nutartis neskundžiama....