Byla 2-984/2012
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Subtilis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Subtilis“ kreditorinis reikalavimas B. B. individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2480-340/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Subtilis“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi R. B. individualiai firmai „Boresta“ (toliau – firma „Boresta“) iškėlė restruktūrizavimo bylą; 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir kreditoriaus UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt reikalavimą.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinis reikalavimas, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimą dėl 4 551 900 Lt patvirtinimo patenkino iš dalies ir patvirtino 500 000 Lt kreditorinį reikalavimą.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir kreditoriaus UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos firmos ,,Boresta“ kreditoriaus UAB ,,Subtilis“ 1 900 Lt reikalavimą; prašymą patvirtinti 4 450 000 Lt reikalavimą atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Subtilis“ kreditorinis reikalavimas susideda iš dviejų dalių – 1 900 Lt kreditorinio reikalavimo, kuris įtrauktas į skolininko firmos „Boresta“ 2009 m. spalio 31 d. balansą, kaip per vienerius metus mokėtina suma ir dėl kurio ginčo nėra, bei 4 550 000 Lt reikalavimo. 4 550 000 Lt kreditorinis reikalavimas kildinamas iš firmos ,,Boresta“ ir E. K. 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties, kuria šalys sutarė pagrindinę 12 000 000 Lt vertės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2008 m. vasario 1 d., o šios nesudarius, kaltoji šalis įsipareigojo sumokėti 6 000 000 Lt netesybas (baudą). Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl firmos „Boresta“ kaltės. 2009 m. vasario 13 d. susitarimu šalys sumažino netesybas nuo 6 000 000 Lt iki 5 000 000 Lt, netesybų mokėjimą išdėstant dalimis - 450 000 Lt sumokant iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., likusių netesybų mokėjimą atidedant iki 2010 m. kovo 1 d. 4 550 000 Lt reikalavimo teisę kreditorius E. K. 2009 m. rugsėjo 17 d. perleido UAB „Subtilis“. Teismas pripažino, kad minėti firmos „Boresta“ sandoriai priskirtini prie rizikos sandorių, tačiau jų nepripažino tariamaisiais. Teismas nustatė, kad pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas sutrikus UAB „Sostinės plėtra“ atsiskaitymams su firma „Boresta“. UAB „Sostinės plėtra“ 2009 m. birželio 22 d. buvo iškelta bankroto byla, joje patvirtintas 6 430 984,36 Lt (be netesybų) firmos „Boresta“ kreditorinis reikalavimas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina firmos „Boresta“ vadovo B. B. paaiškinimus dėl pagrindinio sandorio nesudarymo aplinkybių. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymos teismas nustatė, kad firmos „Boresta“ 2009 m. balandžio – rugpjūčio mėn. 450 000 Lt netesybų sumokėjo iš ankstesnių metų pelno; E. K. šią sumą deklaravo 2009 m. metinėje pajamų deklaracijoje. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad 2009 m. vasario 13 d. susitarimo dėl netesybų mokėjimo dalis buvo realiai įvykdyta. Teismas konstatavo, kad nepagrįstai didelių sutartinių netesybų atlyginimas turės tiesioginės įtakos restruktūrizavimo proceso eigai ir gali sukurti firmai „Boresta“ sunkias pasekmes – visiško nemokumo (bankroto) būseną ir kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimo patenkinimas visa apimtimi turės neigiamos įtakos ir kitų kreditorių teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą restruktūrizavimo procese. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad preliminariosios sutarties sąlyga dėl 6 000 000 Lt netesybų ir susitarimas dėl jų sumažinimo iki 5 000 000 Lt pažeidžia kreditoriaus ir skolininko firmos ,,Boresta“ interesų balansą, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, todėl sutartines netesybas vertino, kaip neprotingai dideles, kurios gali ir turi būti mažinamos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.228 straipsnio pagrindu. Kadangi 2009 m. vasario 13 d. susitarimo dėl netesybų mokėjimo dalis buvo šalių realiai įvykdyta ( iki reikalavimo perleidimo firma „Boresta“ kreditoriui E. K. sumokėjo 450 000 Lt netesybų) ir byloje nėra daugiau duomenų, kad realūs kreditoriaus nuostoliai viršytų šią pinigų sumą, netesybų dydį teismas sumažino iki sumokėtos sumos ir atmetė kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimą patvirtinti 4 450 000 Lt kreditorinį reikalavimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Pareiškėjas UAB „Subtilus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, spręsdamas UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą ir nustatydamas protingą netesybų dydį, negali jo sieti išimtinai tik su kreditoriaus patirtais nuostoliais ir laikyti netesybas protingomis tik tokiu atveju, kai šios neviršija nuostolių dydžio. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinės prievolės, todėl netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, kadangi tokiu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Teismas nepagrįstai sumažino nuostolius iki 450 000 Lt dėl to, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių didesnius E. K. nuostolius.

132. Firma „Boresta“ neįvykdė 2007 m. spalio 2 d. preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų tuo laikotarpiu, kai nekilnojamojo turto kainos dėl ekonominės krizės ženkliai mažėjo. Iki sudarant preliminariąją sutartį su firma „Boresta“ parduodamų patalpų savininkas E. K. vedė derybas dėl tų pačių patalpų pardavimo su kitu potencialiu pirkėju. Preliminarioji sutartis su kitu pirkėju galėjo būti nesudaryta tik dėl derybų su firma „Boresta” ir dėl preliminariosios sutarties su ja sudarymo. Firmai „Boresta” nenupirkus patalpų, jos šiuo metu yra parduodamos už 7 650 000 Lt, t. y. už ženkliai mažesnę kainą. Taigi dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo E. K. patiria ir patirs neigiamus padarinius, kurie pasireiškia sumažėjusia turto verte, eksploatavimo ir pardavimo išlaidomis. Firmos „Boresta“ savininkas B. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad E. K. dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patirs kur kas didesnių nuostolių, nei 450 000 Lt, ir tą pripažino, sudarydamas 2008 m. spalio 31 d. preliminariąją sutartį bei 2009 m. vasario 13 d. susitarimą dėl netesybų mokėjimo. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad preliminariosios sutarties sąlyga dėl baudos dydžio ir susitarimas dėl jos mažinimo pažeidžia kreditoriaus ir skolininko (firmos „Boresta”) interesų balansą, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, netesybas nepagrįstai pripažino per didelėmis ir jas sumažino.

143. Teismas nepaaiškino, kodėl siekiant išgelbėti firmą „Boresta” yra mažinamas tik UAB „Subtilis” kreditorinis reikalavimas, ir kodėl nemažinami kitų kreditorių reikalavimai, siekiant išvengti firmos „Boresta” nemokumo.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo restruktūrizujamos firmos „Boresta“ kreditorius Danske Bank AS (toliau – Bankas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato ieškiniams dėl netesybų 6 mėnesių senaties terminą. Pagal preliminariąją sutartį netesybos turėjo būti sumokėtos iki 2008 m. vasario 16 d., todėl senaties terminas netesyboms reikalauti buvo suėjęs 2008 m. rugpjūčio 16 d. E. K. nesiėmė jokių veiksmų gauti netesybas iki šio termino pabaigos, todėl firmai „Boresta” nebuvo jokio pagrindo 2009 m. vasario 13 d. pasirašyti susitarimą dėl netesybų mokėjimo, o E. K. tuomet jau neturėjo teisės reikalauti netesybų sumokėjimo.

172. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad, sutartinės netesybos negali būti mažinamos. Bet kokio dydžio netesybų priteisimas, visiškai neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius iš tiesų tokius nuostolius patyrė, pažeistų civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus bei teisingumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Kreditorius elgtųsi neteisingai, jeigu reikalautų sumokėti netesybas, nors jokių nuostolių realiai nepatyrė, neįrodė, ir kurie, lyginant su jo patiriamais praradimais, būtų visiškai neadekvatūs. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas turi teisę jas mažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo jų dydį nustatydamas, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju gali būti atlyginamos šalies patirtos tiesioginės išlaidos (kelionės išlaidos, dokumentų parengimas ir pan.) bei prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių 4 550 000 Lt dydžio nuostolius. Be to, prašomos netesybos negali būti laikomis protingomis. Aplinkybė, kad firmos „Boresta” vadovas pripažįsta kaltę dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, nereiškia, kad dėl jos nėra kalta ir kita sutarties šalis.

183. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl firmos „Boresta” veiksmų E. K. jau patyrė, ar ateityje patirs didesnius, nei 450 000 Lt nuostolius. UAB „Subtilis“ šioje byloje E. K. neatstovauja, todėl negali pasisakyti dėl jo teisių ir pareigų. Teismas neturėtų vertinti aplinkybių, ar E. K. ateityje patirs nuostolius, nes jis nėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir byloje nereiškia jokių prieštaravimų.

194. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Subtilis“ turėjo kokių nors nuostolių, o E. K. įpareigotas pateikti įrodymus apie patirtus nuostolius, šios pareigos neįvykdė. Banko nuomone, suinteresuotų asmenų argumentai dėl patiriamų ar būsimų nuostolių ateityje, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. E. K. iš dalies pats kaltas dėl nuostolių atsiradimo - nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes neteikė firmai „Boresta” reikalavimų vykdyti preliminariąją sutartį; matydamas, kad firma „Boresta” finansiškai nepajėgi sudaryti 12 000 000 Lt vertės sandorio ir mokėti netesybas, nesistengė kuo greičiau realizuoti parduodamo turto kitam pirkėjui; delsė iki kainų nekilnojamojo turto rinkoje kritimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. K. per 5 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki dabar būtų aktyviai vedęs derybas dėl turto pardavimo, stengęsis parduoti turtą kuo didesne kaina. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad dėl nuostolių atsakinga firma „Boresta“.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą restruktūrizuojama B. individuali firma „Boresta“ pritaria UAB „Subtilis“ atskirojo skundo argumentams, prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir UAB „Subtilis“ atskirąjį skundą tenkinti.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro kreditoriaus reikalavimo restruktūrizavimo byloje dalies pagrįstumo klausimas, kuris sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus.

24Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs restruktūrizavimo proceso paskirtį ir tikslus, sprendė, kad firmos ,,Boresta“ ir E. K. 2007 m. spalio 2 d. preliminariojoje sutartyje ir 2009 m. vasario 13 d. susitarime dėl netesybų sumokėjimo nustatytas netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neatitiko šalių interesų pusiausvyros, o UAB „Subtilis“ prašomas patvirtinti reikalavimas firmos „Boresta“ restruktūrizavimo byloje, kuris kildinamas iš minėtų susitarimų, pažeis restruktūrizuojamo skolininko interesus, jo ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pritaria šioms teismo išvadoms.

25Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas įtvirtino teismui teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

26Taigi, apeliantas neteisus teigdamas, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos visais atvejais laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, nereikia įrodinėti sutartimi sulygtų netesybų, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo UAB „ Miaras“ v. A. D. individualią įmonę, bylos Nr. 3K-7-409/2010.). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas konkrečioje byloje.

27Byloje nustatyta, kad firma „Boresta“ ir E. K. 2007 m. spalio 2 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria šalys sutarė iki 2008 m. vasario 1 d. sudaryti pagrindinę 12 000 000 Lt vertės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, o šios nesudarius, kaltoji šalis įsipareigojo sumokėti 6 000 000 Lt baudą. Pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl firmos „Boresta“ kaltės. 2009 m. vasario 13 d. susitarimu šalys sumažino netesybų dydį iki 5 000 000 Lt, kurių mokėjimą išdėstė - 450 000 Lt sumokant iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., likusios sumos mokėjimą atidedant iki 2010 m. kovo 1 d. Likusių 4 550 000 Lt netesybų reikalavimo teisę 2009 m. rugsėjo 17 d. E. K. perleido UAB „Subtilis“. Faktinės bylos aplinkybės liudija, kad 12 000 000 Lt vertės sandorio neįvykdymo atveju, firma „Boresta“ įsipareigojo E. K. sumokėti 50 proc. sandorio vertės baudą. Sprendžiant dėl sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo, vertintina firmos „Boresta“ galimybė mokėti tokias netesybas, įmonės verslo praktika, atsižvelgtina į sandorio šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

28Bylos medžiaga liudija, kad 2007 m. - 2009 m. firmos turto vertė buvo apie 16 000 000 Lt, iš kurio beveik pusė buvo apskaitoma, kaip gautinos sumos; 2007 m. firma „Boresta“ turėjo 111 733 Lt pelno, 2008 m. - 1 319 748 Lt pelno, o 2009 m. ataskaitinius metus baigė su 8 305 111 Lt nuostoliu (2 t., 79 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad firmos „Boresta“ kontrahentai už prievolių neįvykdymą taip pat mokėjo tokio dydžio netesybas. Akivaizdu, kad 50 proc. sandorio vertės netesybos buvo akivaizdžiai per didelės, neatitiko skolininko galimybių mokėti tokio dydžio netesybas, sutarties šalių interesų pusiausvyros ir prieštaravo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas mažinti šalių sulygtas netesybas, nes priešingu atveju būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.

29Netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kurios kompensacinė prigimtis ir tikslai lemia visišką ir teisingą kreditoriaus nuostolių kompensavimą. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio dydžio nuostolius. Taigi, Bankas teisingai nurodo, kad bet kokio dydžio netesybų priteisimas, visiškai neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius iš tiesų tokius nuostolius patyrė, pažeistų civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus bei teisingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.

30Aplinkybė, kad restruktūrizuojamos įmonės vadovas pripažįsta firmos kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nereiškia, kad dėl to nėra kalta ir kita šalis. Byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu E. K. turėjo potencialų parduodamo nekilnojamojo turto už panašią (12 000 000 Lt) kainą pirkėją ir kad sandoris su kitu kontrahentu nesudarytas tik dėl derybų su firma „Boresta“. E. K. , sudarydamas sandorį su firma „Boresta“, nepasidomėjo šio pirkėjo realia turtine padėtimi ir sandorį sudarė su finansiškai nepajėgiu kontrahentu; savalaikei nereikalavo vykdyti sutarties; matydamas, kad firma „Boresta“ nevykdo sandorio, nesistengė kuo greičiau parduoti nekilnojamojo turto kitam pirkėjui ir taip sulaukė nepalankaus nekilnojamojo turto kainų pasikeitimo. Byloje nėra duomenų, kad E. K. aktyviai ieškojo pirkėjų, per 5 metus nuo sandorio sudarymo vedė derybas ir siekė parduoti turtą kuo aukštesne kaina. Apeliantas teigia, kad preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties objektas iki šiol nėra parduotas, todėl nurodomi galimi E. K. nuostoliai yra tik hipotetiniai. Nustatęs, kad šalių sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės, neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Subtilis“ prašymą patvirtinti 4 500 000 Lt reikalavimą firmos „Boresta“ restruktūrizavimo byloje.

31Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi R. B.... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi kreditoriaus UAB... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Pareiškėjas UAB „Subtilus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 12. 1. Teismas, spręsdamas UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo... 13. 2. Firma „Boresta“ neįvykdė 2007 m. spalio 2 d. preliminariojoje... 14. 3. Teismas nepaaiškino, kodėl siekiant išgelbėti firmą „Boresta” yra... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo restruktūrizujamos... 16. 1. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato ieškiniams dėl netesybų 6... 17. 2. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad, sutartinės netesybos negali būti... 18. 3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl firmos „Boresta” veiksmų E. K.... 19. 4. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Subtilis“ turėjo kokių nors... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą restruktūrizuojama B. individuali firma... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo... 23. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis... 24. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs restruktūrizavimo proceso paskirtį... 25. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 26. Taigi, apeliantas neteisus teigdamas, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos... 27. Byloje nustatyta, kad firma „Boresta“ ir E. K. 2007 m. spalio 2 d. sudarė... 28. Bylos medžiaga liudija, kad 2007 m. - 2009 m. firmos turto vertė buvo apie 16... 29. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kurios kompensacinė prigimtis ir... 30. Aplinkybė, kad restruktūrizuojamos įmonės vadovas pripažįsta firmos... 31. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą....