Byla 2-646-780/2019
Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-08-02 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180802-00083 panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Veisiejų regioninio parko direkcija

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovės atstovei Gintarei Baziliukaitei, trečiojo asmens atsakovės pusėje atstovei Irmai Maciulevičienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-08-02 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180802-00083 panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Veisiejų regioninio parko direkcija.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė savo skundu prašo panaikinti 2018-08-02 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180802-00083.

5Nors ieškovė savo reikalavimą pareiškė paduodama skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto panaikinimo, tačiau Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti aiškiai suformavo praktiką, kad analogiški reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (2017-09-25 nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2017, 2018-01-15 nutartis teismingumo byloje Nr. T-8/2018), todėl ieškovės skundas laikytinas ieškiniu ir nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

6Ieškovės reikalavimas grindžiamas šiais skunde nurodytais (b. l. 28-33) ir teismo posėdžio metu jos atstovo nurodytais argumentais. Žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) Lazdijų r. sav., ieškovė įsigijo pagal ( - ) dovanojimo sutartį. Šiame sklype jau buvo lieptas, nutiestas į Vernijo ežerą. Šio liepto ieškovė neperstatė, neremontavo, jis buvo toks, koks yra dabar. Sudarant sandorį ji teiravosi pas buvusią žemės sklypo savininkę ar lieptas pastatytas teisėtai, ar yra reikalingas leidimas. Buvusi savininkė A. A. perdavė 2009-07-30 sudarytą sutartį Nr. KT3-57Nr. KT3-57 „Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui“, kuria Alytaus apskrities viršininko administracija suteikė teisę pastatyti šį lieptą ir jį eksploatuoti. 2018-08-17 ieškovė gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-08-02 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180802-00083, kuriuo atsakovė iš jos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019-02-02 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, padarinius ir nugriauti statinį–lieptą , II gr. nesudėtingą statinį, kurio užstatymo plotas ežere – 43,21 kv. m., ilgis – 32,07 m, aukštis – 3,40 m, esantį Vernijo ežere, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nurodo, kad privalomasis nurodymas yra neteisėtas iš esmės, nes yra nemotyvuotas, jame nenurodyta kokį teisės aktą ji pažeidė, koks teisės aktas draudžia statyti tokį statinį. Privalomajame nurodyme nurodytas tik Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuris numato savavališkos statybos šalinimo procedūrą, bet nenurodyta joks pažeistas teisės aktas, kuris reglamentuoja statybą saugomoje teritorijoje. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką toks nemotyvuotas individualus administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu, jis riboja ieškovės teises į gynybą, nes ji nežino dėl kokio padaryto pažeidimo įpareigota atklikti nurodytus veiksmus. Joks konkretus pažeistas teisės aktas nėra nurodytas ir Savavališkos statybos akte, kuriuo remiantis atsakovė surašė privalomąjį nurodymą, todėl ieškovė kreipdamasi į teismą darė tik prielaidas, kokiu pažeidimu grindžiamas privalomasis nurodymas. Ieškovė nesutinka ir su atsakovės bei trečiųjų asmenų atsiliepimais, kad leiptas buvo pastatytas neteisėtai. Liepto statybos teisėtumą ieškovė grindžia 2009-07-30 sudaryta buvusios savininkės ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sutartimi Nr. KT3-57Nr „Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui“. Ieškovės atstovas teigia, kad remiantis pačioje sutartyje nurodytu, tuo metu galiojusiu, statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, liepto statybai Veisiejų regioniniame parke turėjo būti parengtas tik supaprastintas liepto projektas ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai, t. y. Veisiejų regionio parko pritarimas. Tačiau remiantis Apskrities valdymo įstatymo 11 straipsnio 1 punktu, apskrities viršininkas organizavo veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvavo valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus), o Veisiejų regioninis parkas pateko į Alytaus apskrities teritoriją. Todėl šis teisės aktas suteikė teisę apskrities viršininkui, kaip Veisiejų regioninio parko valdytojui, pasirašyti minėtą sutartį su A. A. be regioninio parko sutikimo ir tokia sutartis yra pakankamas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovės atstovas sutinka su atsiliepimų argumentais, kad jeigu lieptas buvo statytas po 2012 m., tai jo statyba vertintina kaip savavališka, nes tuo metu Veisiejų regioninio parko reglamentas jau draudė statyti lieptą jeigu nėra sodybos. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad leiptas buvo pastatytas po 2012 metų, kai galiojo kitoks statybos teisinis reguliavimas, todėl minėta sutartis patvirtina liepto statybos teisėtumą. Atsakovės pateiktos ortofotonuotraukos nėra pakankamos nustatyti, kad 2012 m. liepto nebuvo, o 2016 m. jis vėl buvo, nes jos neaiškios, o 2016 m. ortofotonuotraukoje matoma liepto forma nesutampa su 2018 m. patikrinimo metu padarytose įprastose nuotraukose matoma liepto forma.

7Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė savo teisės akto teisėtumą grindžia šiais atsiliepime išdėstytais (b. l. 36-39) ir atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais. Patikrinimą dėl ieškovės leipto Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) atliko pagal Veisiejų regioninio parko direkcijos 2018-05-23 pranešimą „Dėl nelegalaus liepto“. Patikrinimą Inspekcija atliko 2018-06-13, o 2018-06-18 surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-848-(15.2), kuriame nustatyta, kad valstybinėje žemėje esančiame Vernijo ežere, ties ieškovės žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), esančiu ( - ) Lazdijų r. sav., pastatytas medinis lieptas, kurio ilgis yra 32,03 m, užimamas plotas vandens telkinyje – 43,21 kv. m., aukštis – 3,40 m. Ankstesnė žemės sklypo savininkė A. A. lieptą pastatė turėdama 2009-07-30 sudarytą sutartį Nr. KT3-57 „Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui“ su tuometine minėto vandens telkinio valdytoja – Alytaus apskrities viršininko administracija, tačiau lieptas pastatytas neteisėtai, nes viršyti jo matmenys – pailgintas 7,03 m, užstatymo plotas ežere padidintas 13,21 kv. m, t. y. nesilaikyta sutartyje numatytų reikalavimų bei prie sutarties pridėto liepto projekto sprendinių, pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos. Inspekcija 2018-07-20 ieškovei surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180720-00077, kuriuo konstatavo savavališką nesudėtingo statinio - liepto, esančio Lazdijų r. sav., ( - ), statybą. 2018-07-24 Inspekcija surašė ieškovei privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180724-00075, kuriuo įpareigojo statinio naudotoją G. Č. nevykdyti jokių statinio - liepto (II gr. nesudėtingo statinio), esančio Vernijo ežere ties žemės sklypu, kadastrinis Nr.( - ), ( - ) Lazdijų r., Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. 2018-08-02 Inspekcija surašė ieškovei privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180802-00083, kuriuo pareikalavo iš ieškovės ne vėliau kaip iki 2019-02-02 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2018-07-20 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius ir nugriauti statinį–lieptą (II gr. nesudėtingą statinį, kurio užstatymo plotas ežere – 43,21 kv. m., ilgis – 32,07 m, aukštis – 3,40 m), esantį Vernijo ežere (valstybinėje žemėje) ties žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) Lazdijų r., Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę. 2018-08-13 raštu Nr. 2D-11263-(15.2) „Dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų siuntimo“ Inspekcija išsiuntė ieškovei savavališkos statybos aktą ir nurodymą nevykdyti darbų bei nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovės atstovė pripažino, kad ginčijamame privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra nurodyta kodėl ieškovė turi nugriauti lieptą, tačiau privalomasis nurodymas atitinka Inspekcijos viršininko 2016-11-16 įsakymu Nr. 1V-136 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-05-25 iki 2018-10-01) nustatytus formai ir turiniui keliamus reikalavimus, pagal kuriuos teisinis statybos neteisėtumo pagrindas privalomajame nurodyme neturi būti nurodomas. Toks statybos neteisėtumo pagrindas nurodomas kartu siunčiamame savavališkos statybos akte. Atsakovės atstovė pripažino, kad ir ieškovei surašytame savavališkos statybos akte nėra nurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti statant lieptą. Taip nutiko todėl, kad ieškovė nėra statytoja ir pati nepažeidė teisės aktų, o yra tik liepto naudotoja, todėl informacinė sistema „Infostatyba“, formuodama savavališkos statybos aktą, nenurodė kokie teisės aktai buvo pažeisti statant lieptą. Tačiau dėl papildomų privalomojo nurodymo vykdymo motyvų ir argumentų išsiaiškinimo ieškovė galėjo kreiptis tiesiogiai į Inspekciją, o ne į teismą. Pati liepto statyba yra savavališka ir jį privaloma nugriauti, nes 2009 m. jis buvo pastatytas neteisėtai, o po 2012 m. vėl neteisėtai pastatytas iš naujo. Nors buvusiai sklypo savininkei A. A. 2009-07-30 sutartimi Nr. KT-3-57 buvo leista statyti lieptą, tačiau ši sutartis nėra pakankamas statybą leidžiantis dokumentas liepto statybai. Pagal tuo metu galiojusį statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, be minėtos sutarties liepto statybai buvo privaloma parengti ir supaprastinto statinio – liepto projektą ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus, tačiau jie nebuvo gauti, o pats lieptas pastatytas nesilaikant sutartyje numatytų reikalavimų bei prie sutarties pridėto liepto projekto sprendinių dėl ilgio ir ploto, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas.

8Be to, pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos informacinės sistemos UETK (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras) ortofotonuotraukas, lieptas ties ieškovės žemės sklypu Vernijo ežere 2009 metais buvo, 2012-08-02 duomenimis liepto nebuvo, o pagal 2016-04-15 duomenis vėl buvo. Tai patvirtina, kad lieptas po 2012-08-02 buvo statomas iš naujo, todėl aktualus ir teisinis reguliavimas, galiojęs 2012 – 2016 m laikotarpiu. Pagal Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 433 (toliau – Reglamentas), 21.2 punktą, kuris įsigaliojo 2011-07-15 ir tebegalioja iki šiol, vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 kv. m ploto. Ieškovės žemės sklype nebuvo ir nėra įkurtos sodybos, o lieptas yra didesnis nei leidžiama, todėl liepto statyba po 2012-08-02 buvo draudžiama. Lieptas pastatytas neteisėtai ir šiuo metu negali stovėti, jeigu nėra sodybos, todėl vien dėl formalaus pagrindo, kad ieškovei nebuvo nurodytas teisinis statybos savavališkumo pagrindas, panaikinti privalomąjį nurodymą nėra pagrindo

9Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo nesutikimą grindžia šias atsiliepime išdėstytais (b. l. 110-111) ir atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais. Direkcija 2017-11-03 fiksavo sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pastatytus pavėsinę, lauko baldus ir lieptą. Direkcija kreipėsi į žemės sklypo savininkę G. Č., kad ši susipažintų su 2017-11-03 patikrinimo aktu Nr. 141/2017. 2018-05-09 Direkcija gavo iš G. Č. patikrinimo aktą su G. Č. parašu grafoje „Susipažinau“. Kadangi G. Č. nepateikė liepto statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir Direkcija nebuvo derinusi liepto statybos projekto ankstesnei sklypo savininkei, 2018-05-23 raštu Nr. 167(1.8) „Dėl nelegalaus liepto“ Direkcija informavo Inspekciją apie nelegaliai pastatytą lieptą Vernijo ežere. Pagal 2009 metais galiojusį teisinį reglamentavimą, ankstesnė žemės sklypo savininkė pastatė lieptą pagal 2009-07-30 sutartį Nr. KT3-57 „Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui“, pasirašytą su tuometine vandens telkinio valdytoja, Alytaus apskrities viršininko administracija, kai tuo metu buvo privaloma parengti ir liepto projektą bei gauti įgaliotų institucijų pritarimus (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 2 lentelė 20 p.). Tuo metu galiojusio Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 433, 39.5. punkte buvo nustatyta, kad vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai atsižvelgiant į Veisiejų regioninio parko zonų prioritetines funkcijas. Pagal Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-22 nutarimu Nr. 328, žemės sklypas patenka į Ekologinės apsaugos zoną. Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento (2002-08-10 redakcija) VI dalyje „Papildomi reikalavimai veiklai ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėse zonose“, 51 punkte nustatyta, kad vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 20 kv. m ploto. Lieptas pagal 2009-07-30 sutartyje Nr. KT3-57 nustatytus parametrus (25 m ilgio, 30 kv. m ploto) negalėjo būti statomas, nes prieštaravo aukščiau nurodytam, tuo metu galiojusiam Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimui. Nuo 2011-07-15 galiojanti Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 21.2. punkto nuostata reglamentuoja lieptų statybą tik prie esamų sodybų. Žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), sodybos nebuvo ir nėra, todėl remontuoti ar rekonstruoti lieptą, kai esamas pastatytas neteisėtai, žemės sklypo savininkė negalėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacinės sistemos UETK (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras) ortofoto duomenis, lieptas ties žemės sklypu 2009 m. buvo, 2012 m. nebuvo, o 2016 m. vėl buvo. Todėl darytina išvada, kad lieptas buvo pastatytas naujai jau įsigaliojus Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento nuostatai, kuri draudė statyti lieptus prie esamų sodybų.

10Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio prašo netenkinti skundo. Savo nesutikimą grindžia šias atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 119-120). Pagal 2009 m. galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. tuo metu, kai buvusiai sklypo savininkei A. A. 2009-07-30 sutartimi Nr. KT-3-57 „Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui“ buvo leista statyti lieptą, be minėtos sutarties liepto statybai buvo privaloma parengti ir supaprastinto statinio – liepto projektą ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus. Tokią pareigą numatė tuomet galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 12.2.1 ir 12.2.2 punktai. Tačiau Inspekcijos atlikto patikrinimo metu liepto naudotoja G. Č. supaprastinto statinio – liepto projekto su pritarimais nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos informacinės sistemos UETK (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras) ortofoto duomenis, lieptas ties žemės sklypu Vernijo ežere 2009 metais buvo, 2012-08-02 duomenimis liepto nebuvo, o pagal 2016-04-15 duomenis vėl buvo. Iš to spręstina, kad jau suėjus 2009-07-30 sutartyje nurodytam 3 metų terminui naudotis valstybiniu vandens telkiniu (2012-07-30 suėjo 3 metų terminas), lieptas buvo statomas naujai. Todėl taip pat aktualus teisinis reguliavimas, galiojęs 2012 - 2016 m laikotarpiu. Nesudėtingų statinių statybos sąlygas Veisiejų regioninio parko teritorijoje nustato Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 433 (toliau Reglamentas). Reglamento 21.2 punkto nuostata, draudžianti vandens telkiniuose įrengti lieptą nesant sodybos, įsigaliojo 2011-07-15 ir tebegalioja iki šiol. Ieškovės žemės sklype nėra įkurtos sodybos, Be to, byloje nėra duomenų, kad 2012-07-30 suėjus sutartyje numatytam 3 metų Vernijo ežero naudojimo terminui, šis terminas buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suėjus šiam terminui (2012-07-30) žemės sklypo savininkas neteko teisės naudotis valstybiniu vandens telkiniu ir lieptas naujai apskritai negalėjo būti statomas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą naujo nesudėtingo statinio – liepto, statybai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą bei gauti gretimo žemės sklypo valdytojo raštišką sutikimą. Pagal 2012 m. – 2016 m. galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 34 punktą, statant nesudėtingą II grupės statinį valstybinėje žemėje visais atvejais buvo būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nei Inspekcijai patikrinimo metu, nei kreipdamasi į teismą ieškovė naujai, t. y. po 2012 m. liepos 30 d., pastatytam nesudėtingam statiniui – lieptui, privalomo supaprastinto statybos projekto ir gretimo žemės sklypo (šiuo atveju paviršinio vandens telkinio) valdytojo raštiško sutikimo nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius, patikrinęs 2012 m. – 2016 m. registruotus prašymus išduoti sutikimą statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikiną nesudėtingą statinį, nustatė, kad prašymas išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą Vernijo ežere, pateiktas nebuvo. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir iš byloje pateiktų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad valstybinėje žemėje (vandens telkinyje) Vernijo ežere ties ieškovei priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus daikto numeris ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiu Lazdijų r. sav. ( - ), pastatytas medinis lieptas yra laikytinas savavališkomis statybomis. Todėl 2018-08-02 Inspekcijos privalomas nurodymas Nr. PNSSP-20-180802-00083 pašalinti pažeidimus yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

11Teismas

konstatuoja:

12Byloje nustatyta, kad Veisiejų regioninio parko direkcija 2017-11-06 patikrinimo akte Nr. 141/2017 konstatavo, kad žemės sklype ( - ) vykdomi miško kirtimo darbai, o Vernijo ežero pakrantėje pastatytas lieptas pažeidžiant Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 21.2 punktą (b. l. 112). Pranešimas dėl susipažinimo su nurodytu patikrinimo aktu G. Č. buvo išsiųstas 2018-04-30, o ji su šiuo aktu pasirašytinai susipažino 2018-05-09 (b. l. 113-115). Veisiejų regionio parko direkcija 2018-05-23 raštu Nr. 167(1.8) „Dėl nelegalaus liepto“ informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apie nelegaliai pastatytą lieptą žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), ( - ) Lazdijų r. sav. (b. l. 87). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Kauno departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas 2018-06-01 kvietimu, kuris G. Č. įteiktas 2018-06-05, kvietė ieškovę atvykti į statybos, esančios ties žemės sklypu kadastro Nr. ( - ), ( - ) Lazdijų r., patikrinimą, siekiant nustatyti ar liepto statyba vykdoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 62, 63). Inspekcijos specialistas 2018-06-13 atliko patikrinimą ir 2018-06-18 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-848-(15.2), kuriame užfiksuota: valstybinėje žemėje (vandens telkinyje) Vernijo ežere, ties žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), esančiu ( - ) Lazdijų r. sav., pastatytas medinis lieptas, kurio ilgis yra 32,03 m, užimamas plotas vandens telkinyje – 43,21 kv. m., aukštis – 3,40 m; pagal šiuos parametrus lieptas priskiriamas II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai; ankstesnė žemės sklypo savininkė A. A. lieptą pastatė turėdama 2009-07-30 sudarytą sutartį Nr. KT3-57 „Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui“ su tuometine minėto vandens telkinio valdytoja – Alytaus apskrities viršininko administracija, tačiau lieptas pastatytas neteisėtai, nes viršyti matmenys pagal 2009-07-30 sutartį Nr. KT-3-57 „Dėl vandens telkinio naudojimo nesudėtingo statinio statybai“ – lieptas pailgintas 7,03 m, užstatymo plotas ežere padidintas 13,21 kv. m, nesilaikyta sutartyje numatytų reikalavimų bei prie sutarties pridėto liepto projekto sprendinių (b. l. 43-58). Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas kadastro Nr. ( - ), esantis Lazdijų r., ( - ), nuo 2017-08-10 nuosavybės teise priklauso G. Č. pagal ( - ) dovanojimo sutartį Nr. 3900 (b. l. 59-60). G. Č. 2018-07-16 parašė Inspekcijai paaiškinimą dėl liepto statybos (b. l. 75). 2009-07-30 sutartimi Nr. KT-3-57 Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui, kuri buvo sudaryta tarp vandens telkinio naudotojos A. A. ir vandens telkinio valdytojos Alytaus apskrities viršininko administracijos, vandens telkinio valdytojas perdavė naudoti 30 m2 Vernijo ežero, besiribojančio su žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), liepto, kurio ilgis nuo ežero kranto linijos yra 25 m ir užimamas plotas 30 m2, statybai ir naudojimui 3 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo dienos, o vandens telkinio naudotojas įsipareigojo vandens telkinį naudoti nesudėtingo statinio (liepto) statybai 3 metus nuo sutarties sudarymo dienos (b. l. 66-68). Inspekcijos specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2018-07-20 surašė G. Č. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180720-00077, kuriuo konstatavo savavališką nesudėtingo statinio - liepto, esančio Lazdijų r. sav., ( - ), statybą (b. l. 69-72). Inspekcijos specialistas 2018-07-24 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-180724-00075 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo įpareigojo statinio naudotoją G. Č. nevykdyti jokių statinio - liepto (II gr. nesudėtingo statinio), esančio Vernijo ežere ties žemės sklypu, kadastrinis Nr.( - ), ( - ) Lazdijų r., Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai (b. l. 96-98). Inspekcijos specialistas 2018-08-02 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180802-00083 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo pareikalavo iš G. Č. iki 2019-02-02 nugriauti statinį - lieptą (II gr. nesudėtingą statinį, kurio užstatymo plotas ežere – 43,21 kv. m., ilgis – 32,07 m, aukštis – 3,40 m), esantį Vernijo ežere (valstybinėje žemėje) ties žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) Lazdijų r., Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 99-102). Inspekcijos 2018-08-13 raštu Nr. 2D-11263-(15.2) Dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų siuntimo, G. Č. buvo išsiųsti 2018-07-20 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-180720-00077, 2018-07-24 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-180724-00075 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2018-08-02 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180802-00083 pašalinti savavališkos statybos padarinius elektroninių dokumentų nuorašai (b. l. 103).

13Ieškovė prašo panaikinti skundžiamą 2018-08-02 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180802-00083 pašalinti savavališkos statybos padarinius remdamasi dviem pagrindais, dėl kurių ir kyla ginčas, todėl sprendime bus aptartas kiekvienas pagrindas atskirai ir jų tarpusavio svarba priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

14Dėl statybos teisėtumo

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

16Liepto statybos teisėtumą ieškovė grindžia tik 2009-07-30 sudaryta buvusios žemės sklypo savininkės A. A. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sutartimi Nr. KT3-57 Dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir naudojimui, tačiau teismas konstatuoja, kad ši sutartis niekada nebuvo ir nėra pakankamas statybą leidžiantis dokumentas, todėl jis neįrodo statybos teisėtumo, o galimybės įteisinti ieškovės naudojamą lieptą teisės aktai nenumato.

17Pagal 2009 metais galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, t. y. tuo metu, kai buvusiai sklypo savininkei A. A. 2009-07-30 sutartimi Nr. KT-3-57 buvo leista statyti lieptą, be minėtos sutarties, liepto statybai saugomoje teritorijoje buvo privaloma parengti dar ir nesudėtingo statinio supaprastintą projektą ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus (Reglamento 12.2.1 ir 12.2.2 punktai, 2 lentelės 20 punktas). Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statinio statyba nesudėtingo statinio atveju buvo laikoma statyba neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento, taip pat turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. kai keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

18Nagrinėjamu atveju lieptas saugomoje teritorijoje - Veisiejų regioniniame parke, buvo pastatytas neturint įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų supaprastintam projektui, kurie buvo normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) nurodyti privalomieji dokumentai, todėl liepto statyba buvo neteisėta. Ieškovės atstovo argumentai, kad Veisiejų regioninis parkas pateko į Alytaus apskrities teritoriją, todėl apskrities viršininkas, kuris organizavo veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose, turėjo teisę pasirašyti minėtą sutartį dėl liepto statybos Vernijo ežere be Veisiejų regioninio parko sutikimo ir tokia sutartis yra pakankamas statybą leidžiantis dokumentas, yra visiškai nepagrįsti. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, sutartis dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir jo naudojimui bei įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai supaprastintam projektui buvo skirtingi ir savarankiški privalomieji dokumentai, kurie buvo privalomi abu, o ne vienas iš jų. Minėto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1.1. punkte buvo numatyta, kad nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervate. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 16 punkte buvo numatyta, kad supaprastintam statinio projektui turi raštiškai pritarti Reglamento 12 punkte nurodytų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju supaprastintam liepto projektui raštu pritarti privalėjo įgaliotas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir Veisiejų regioninio parko įgaliotas tarnautojas, o apskrities viršininkas nebuvo priskirtas prie įgaliotų valstybės tarnautojų, kurie turi tikrinti supaprastintą projektą ir jam pritarti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad supaprastintam projektui pritarti turėjo tiek Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, tiek Veisiejų regioninio parko įgaliotas tarnautojas, ieškovės atstovo argumentai dėl to, kad Veisiejų regioninio parko įgalioto tarnautojo pritarimą galėtų atstoti Alytaus apskrities viršininko parašas ant minėtos sutarties, bet kuriuo atveju negali pagrįsti statybos teisėtumo, nes Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas nebuvo gautas. Pažymėtina, kad remiantis tuo metu galiojusio Apskrities valdymo įstatymo 11 straipsnio 1 punktu, apskrities viršininkas organizavo veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvavo valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus), todėl jis turėjo teisę pasirašyti minėtą sutartį dėl leidimo naudoti valstybei priklausančio vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio statybai ir jo naudojimui, tačiau tai nereiškia, kad statytojui nebuvo privalomi ir kiti teisės aktai bei juose įtvirtinti reikalavimai statybai saugomoje teritorijoje. Todėl liepto statytoja privalėjo ne tik pasirašyti nurodytą sutartį dėl valstybinės žemės naudojimo liepto statybai, bet ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus supaprastintam liepto projektui.

19Pažymėtina ir tai, kad net ir pati 2009-07-30 sutartis Nr. KT-3-57, kuria buvo leista statyti lieptą, pažeidė tiek minėtą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, tiek tuo metu galiojusią Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 433, redakciją. Iš 2009-07-30 sutarties Nr. KT-3-57, kuria buvo leista statyti 25 m ilgio ir 30 m2 ploto lieptą, matyti, kad liepto parametrai sutartyje buvo nurodyti atsižvelgiant tik į tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelės 20 punkte numatytus leistinus dydžius II grupės nesudėtingam statiniui – lieptui. Tačiau šio reglamento 14 punktas numatė, kad nesudėtingi statiniai valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervate turi atitikti specialius projektavimo ir statybos reikalavimus, nustatytus saugomų teritorijų individualiuose apsaugos reglamentuose, jeigu juose nustatyti griežtesni (nei statybos techniniuose reglamentuose) statinių matmenų ir kitų sprendinių apribojimai (statinių aukščiai, plotai, konstrukcijų bei inžinerinės įrangos tipai, atstumai nuo vandens telkinių ir pan.). Šiuo atveju lieptas buvo pastatytas Veisiejų regioniniame parke, kur specialius projektavimo ir statybos reikalavimus numatė ir individualus Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 433. Šio reglamento 39.5 punkte, kuris galiojo liepto statybos metu (nuo 2009-04-26 galiojusi redakcija), buvo nustatyta, kad vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai atsižvelgiant į Veisiejų regioninio parko zonų prioritetines funkcijas. Pagal Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-22 nutarimu Nr. 328, ieškovės žemės sklypas patenka į Ekologinės apsaugos zoną. Minėto Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento (nuo 2009-04-26 galiojusi redakcija) 51 punkte buvo nustatyta, kad ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėse zonose vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 20 kv. m ploto. Pagal minėtą 2009-07-30 sutartį Nr. KT3-57 lieptui statyti buvo leista naudoti 30 kv. m ploto valstybei priklausančio ežero ir leista statyti 25 ilgio lieptą nuo kranto linijos, t. y. leista naudoti 10 kv. m ploto daugiau valstybinės žemės ir leistas statyti 10 metrų ilgesnis lieptas nei maksimaliai leido tuo metu galiojusi Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento redakcija. Statant statinius saugomoje teritorijoje privalu laikytis ne tik bendrų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų privalomų reikalavimų, bet ir specialių projektavimo ir statybos reikalavimų, nustatytų saugomų teritorijų individualiuose apsaugos reglamentuose, kuriais vadovautis įpareigoja ir tie patys bendrieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, liepto statyba vien tik pagal 2009-07-30 sutartį Nr. KT-3-57, kuria buvo leista statyti lieptą, yra savavališka, nes buvo įvykdyta neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento - įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų nesudėtingo statinio supaprastintam projektui, o taip pat buvo nesilaikyta saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų - pastatytas didesnis lieptas ir neteisėtai suteikta teisė naudoti didesnį ežero plotą statybai nei tuo metu leido Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas.

20Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) informacinės sistemos ortofoto duomenis lieptas ties ieškovei priklausančiu žemės sklypu Vernijo ežere 2009-05-01 stovėjo (b. l. 126, 127-128), 2012-08-02 liepto toje pačioje vietoje jau nebuvo (b. l. 126, 129-130), o 2016-04-15 lieptas toje pačioje vietoje vėl stovėjo (į bylą pateiktos skaitmeninės aerofotografavimo nuotraukos matomos informacinėje sistemoje LITEKO prie 2019-01-16 proceso įvykio). Šie objektyvūs įrodymai patvirtina, kad suėjus 2009-07-30 sutartyje Nr. KT-3-57, kuria buvo leista statyti lieptą, nurodytam 3 metų terminui naudotis valstybiniu vandens telkiniu, lieptas buvo nugriautas, o vėliau pastatytas iš naujo. Nurodyti UETK informacinės sistemos ortofoto duomenys patvirtina 2009-07-30 sutarties Nr. KT-3-57 sąlygų visišką įvykdymą ir sutarties galiojimo pasibaigimą, nes pagal sutarties sąlygas vandens telkinio valdytojas perdavė naudoti 30 m2 Vernijo ežero, besiribojančio su žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), liepto statybai ir naudojimui 3 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo dienos, o vandens telkinio naudotojas įsipareigojo vandens telkinį naudoti nesudėtingo statinio (liepto) statybai 3 metus nuo sutarties sudarymo dienos. Trejų metų terminas naudoti vandens telkinio dalį nesudėtingo statinio (liepto) statybai ir naudojimui baigėsi 2012-07-30, todėl 2012-08-02 ortofoto duomenys patvirtina, kad sutarties sąlygos buvo įvykdytos ir sutartie galiojimas pasibaigė, nes liepto 2012-08-02 jau nebuvo. Tai reiškia, kad 2016-04-15 aerofotografavimo nuotraukoje matomas lieptas toje pačioje vietoje buvo pastatytas jau po 2012-08-02. Todėl šiuo atveju taip pat aktualus ir statybos teisinis reguliavimas, galiojęs 2012 - 2016 m laikotarpiu, t. y. pasibaigus 2009-07-30 sutarties Nr. KT-3-57 galiojimui.

21Kaip minėta, specialias nesudėtingų statinių statybos sąlygas Veisiejų regioninio parko teritorijoje nustato Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas. Šio reglamento 21.2 punkto nuostata, leidžianti vandens telkiniuose įrengti lieptą tik prie esamų sodybų, įsigaliojo 2011-07-15 ir tebegalioja iki šiol. Ieškovės žemės sklype niekada nebuvo ir nėra įkurtos sodybos, todėl lieptas po 2012-08-02 iš viso negalėjo būti statomas ne tik todėl, kad 2012-07-30 suėjus minėtoje 2009-07-30 sutartyje Nr. KT-3-57 numatytam 3 metų Vernijo ežero naudojimo terminui šis terminas nebuvo pratęstas prieš pastatant naują lieptą, bet ir todėl, kad nuo 2011-07-15 šio žemės sklypo savininkė iš viso neturėjo teisės statyti liepto, neturėdama sodybos šiame žemės sklype.

22Liepto statybos po 2012-08-02 neteisėtumą byloje pripažino ir ieškovės atstovas, kuris ginčijo tik patį faktą, kad lieptas po 2012-08-02 buvo pastatytas iš naujo ir rėmėsi jo statybos teisėtumu 2009 metais. Tačiau minėti (UETK) informacinės sistemos ortofoto duomenys yra objektyvūs įrodymai, kurie visiškai patikimai patvirtina aplinkybę, kad lieptas toje pačioje vietoje buvo iš naujo pastatytas po 2012-08-02, nes skirtingų metų aerofotografavimo nuotraukos fiksuoja tą pačią vietą su tomis pačiomis koordinatėmis ir aiškiai matomu arba neesančiu lieptu skirtingais laikotarpiais. Atsakovės atstovo argumentas, kad ortofotonuotraukos nėra pakankamas įrodymas, nes 2016 m. ortofotonuotraukoje matoma liepto forma nesutampa su 2018 m. patikrinimo metu padarytose įprastose nuotraukose matoma liepto forma, nepaneigia šių aerofotografavimo nuotraukų pagalba nustatyto fakto, kad lieptas buvo pastatys po 2012-08-02. Liepto formos skirtumai 2016-04-15 aerofotografavimo nuotraukoje, kurioje matoma viena aikštelė liepto gale, ir 2018 m. patikrinimo metu padarytose įprastose nuotraukose, kuriose matomos dvi aikštelės liepto gale, niekaip nepaneigia liepto pastatymo po 2012-08-02 fakto ir nedaro neaiškia pačios 2016-04-15 aerofotografavimo nuotraukos. Ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad liepto gale po 2016-04-15 prie vienos aikštelės buvo pristatyta dar viena aikštelė, kuri ir yra užfiksuota 2018-06-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-848-(15.2) (b. l. 43-58) bei situacijos schemoje (b. l. 61). Tačiau liepto formos pakeitimas laikotarpyje tarp 2016-04-15 ir 2018-06-13 neturi jokios įtakos liepto statybos teisėtumo vertinimui, nes 2016-04-15 lieptas šioje vietoje jau stovėjo, o Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 21.2 punktas tą draudžia nuo 2011-07-15.

23Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad valstybinėje žemėje esančiame Vernijo ežere, ties ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), Lazdijų r. sav. ( - ), pastatytas medinis lieptas yra savavališka statyba, nepriklausomai nuo to, ar jis stovi nuo 2009 metų, ar buvo iš naujo pastatytas po 2012-08-02. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš asmenų, tarp kurių yra ir statinio savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nurodant vieną iš būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius, tarp kurių yra ir įpareigojimas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, Inspekcijai nustačius, kad ieškovės naudojamo liepto statyba yra savavališka ir lieptas negali stovėti šioje vietoje, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai surašė tiek savavališkos statybos aktą, tiek skundžiamą privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes vykdydama savo funkcijas ir pareigas kitaip elgtis ir negali.

24Įvertinęs nurodytas byloje nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės skundą tuo pagrindu, jog skundžiamas privalomasis nurodydamas nepagrįstai surašytas teisėtai pastatymam statiniui, nes liepto statyba yra savavališka ir skundžiamas privalomasis nurodydamas surašytas pagrįstai.

25Dėl privalomojo nurodymo turinio įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui

26Ieškovė prašo panaikinti privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo dar ir tuo pagrindu, kad jis yra neteisėtas iš esmės, nes nemotyvuotas, jame nenurodyta kokį teisės aktą ji pažeidė ir koks teisės aktas draudžia statyti tokį statinį.

27Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis iš tiesų numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Nurodytos nuostatos iš tiesų patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas, nes administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

28Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad pačiame privalomajame nurodyme dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra nurodytas teisinis pagrindas kodėl statyba yra neteisėta, nes jame nenurodyta kokių teisės aktų reikalavimus pažeidžia lieptas. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, nes jame gali būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Tai reiškia, kad individualaus administracinio akto motyvai asmeniui gali būti suprantami ne iš vieno dokumento, o iš kelių dokumentų visumos bei iš iki tol atliktų administracinių procedūrų eiliškumo, visumos ir visų iki tol surašytų dokumentų konkrečiu klausimu.

29Šiuo atveju Inspekcija pagrįstai nurodo, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formai ir turiniui keliamus reikalavimus numato Inspekcijos viršininko 2016-11-16 įsakymas Nr. 1V-136 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-05-25 iki 2018-10-01), pagal kurį skundžiamas privalomasis nurodymas ir buvo surašytas. Šiame Inspekcijos viršininko įsakyme teisinį pagrindą kaip tik ir įpareigojama nurodyti tokį, koks nurodytas ieškovei surašytame 2018-08-02 privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-20-180802-00083, t. y. įpareigojama nurodyti tik Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies atitinkamą punktą, suteikiantį Inspekcijai teisę duoti tokį nurodymą. Taigi pats privalomasis nurodymas pagal savo formą ir turinį visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra neteisėtas ar nepagrįstas vien dėl to, kad jame nenurodytas teisinis pagrindas kodėl toks privalomasis nurodymas duodamas ieškovei. Savavališkos statybos atveju tai atskleidžiama ne pačiame privalomajame nurodyme, o per kitas administracines procedūras ir kitus dokumentus, kurie surašomi dar iki tokio privalomojo nurodymo.

30Kaip minėta, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, ir tik po to, remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Be to, pagal Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, savavališkos statybos atveju surašomas ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, kai Inspekcijai surašė 2018-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-180724-00075 nevykdyti jokių liepto statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Toks reguliavimas reiškia, kad ieškovės ginčijamas privalomasis nurodymas neatsiejamai susijęs su savavališkos statybos aktu ir su visa savavališkos statybos nustatymo procedūra, kurioje asmuo, kuriam surašomas savavališkos statybos aktas, pradeda dalyvauti gerokai anksčiau nei gauna paskutinį dokumentą – privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Todėl nustatyti, ar gavus skundžiamą privalomąjį nurodymą ieškovei buvo žinomas faktinis jo pagrindas ir privalomojo nurodymo teisinė argumentacija, būtina įvertinti visus iki tol atliktus valstybės institucijų veiksmus, taip pat pačios ieškovės veiksmus ir visų šio proceso dalyvių surašytus dokumentus.

31Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad joks konkretus pažeistas teisės aktas dėl liepto statybos nėra nurodytas ir Savavališkos statybos akte, kuriuo remiantis atsakovė surašė ginčijamą privalomąjį nurodymą, ką pripažino ir Inspekcijos atstovė teisme, todėl skundžiamo privalomojo nurodymo motyvacijos aiškumas ir išsamumas iš tiesų ne visiškai atitinka minėtosios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau aiškindamas šios normos esmę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja ir tai, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretų sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016).

32Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė nuo pat pradžių buvo įtraukta į liepto statybos teisėtumo tyrimą, buvo informuojama ir supažindinama su surašytais dokumentais bei pati teikė paaiškinimus dėl liepto statybos, todėl ji nepagrįstai teigia, kad negali suprasti kodėl jai buvo surašytas skundžiamas privalomasis nurodymas tik dėl to, kad jame nėra motyvų ir statybos neteisėtumo teisinio pagrindo. Nustatyta, kad Veisiejų regionio parko direkcija dar 2017-11-06 patikrinimo akte Nr. 141/2017 konstatavo, kad ieškovės žemės sklype Nr. ( - ), ežero pakrantėje, pastatytas lieptas, pažeidžiant Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 21.2 punktą (b. l. 112), o ieškovė su šiuo aktu pasirašytinai susipažino 2018-05-09 (b. l. 113-115). Inspekcijos specialisto 2018-06-01 kvietimas G. Č. atvykti į statybos, esančios ties jos žemės sklypu, patikrinimą, siekiant nustatyti ar liepto statyba vykdoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, buvo įteiktas ieškovei 2018-06-05 (b. l. 62, 63), todėl ji žinojo, kad Inspekcija tiria liepto statybos teisėtumą. Po 2018-06-13 atliko patikrinimo ir 2018-06-18 surašyto statybos patikrinimo akto Nr. SPA-848-(15.2), kuriame užfiksuoti liepto statybos pažeidimai, ieškovė G. Č. 2018-07-16 savo ranka parašė Inspekcijai paaiškinimą dėl liepto statybos ir pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus (b. l. 75). Ieškovei G. Č. 2018-07-20 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-180720-00077, kuriuo buvo konstatuota savavališka liepto statyba, taip pat 2018-07-24 surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSD-20-180724-00075 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kartu su skundžiamu 2018-08-02 surašytu privalomuoju nurodymus Nr. PNSSP-20-180802-00083 pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo išsiųsti Inspekcijos 2018-08-13 raštu Nr. 2D-11263-(15.2) (b. l. 103), todėl ieškovė skundžiamą aktą gavo n vieną, o kartu su savavališkos statybos aktu ir kitu privalomuoju nurodymu. Taigi, ieškovė dar iki skundžiamo privalomojo nurodymo gavimo ne tik žinojo, kad jos naudojamo liepto statybos teisėtumas pažeidžia Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 21.2 punktą ir tai, kad statybos teisėtumas yra tiriamas Inspekcijos pareigūnų, bet ir aktyviai dalyvavo šiame tyrime, pati teikė paaiškinimus ir savo dokumentus. Tai reiškia, kad kartu su savavališkos statybos aktu gavusi baigiamąjį savavališkos statybos tyrimo administracinį aktą, kuriuo buvo įpareigota nugriauti savavališka statyba pripažintą lieptą, ji faktiškai žinojo ir suprato kodėl toks reikalavimas jai pateiktas, nors savavališkos statybos akte konkretūs pažeisti teisės aktai ir nėra nurodyti. Todėl tai, kad skundžiamame privalomajame nurodyme ir savavališkos statybos akte nėra nurodyti išsamūs motyvai ir teisinis pagrindas, kuriuos šioje byloje pateikė atsakovė, laikytina formaliu, bet neesminiu trūkumu, kuris negali nusverti paties statybos savavališkumo fakto ir būtinybės pašalinti tokios savavališkos statybos padarinius. Šiuo atveju pabrėžtina, kad net ir ieškovės skundo patenkinimas vien dėl to, kad skundžiamas privalomasis nurodymas formaliai turi trūkumų dėl tinkamo motyvavimo, neišspręstų ginčo iš esmės ir visam laikui, nes tai neįteisintų savavališkos statybos, kurios padariniai privalo būti pašalinti. Ieškovė ir toliau negalėtų tokiu lieptu teisėtai naudotis ar juo disponuoti kol dėl jo yra surašytas savavališkos statybos aktas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju svarbu, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, asmenys, kuriems surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tačiau nagrinėjamu atveju liepto statyba prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kurie draudžia liepto statybą Veisiejų regioniniame parke, jeigu žemės sklype nėra sodybos, todėl ieškovė neturi galimybės įteisinti savavališką liepto statybą, o Inspekcija turi pareigą pašalinti tokią statybą. Tai reiškia, kad net ir ieškovės skundo patenkinimas vien dėl skundžiamo privalomojo nurodymo motyvavimo trūkumų neišspręstų ginčo iš esmės, kadangi Inspekcija privalėtų iš naujo spręsti klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurio vienintelė įmanoma baigtis yra ta pati – liepto nugriovimas. Tačiau tokiu formaliu pagrindu, kuriuo remiasi ieškovė, grindžiamas formalus teisingumas nėra tikrasis teisingumas, kurio siekiama sprendžiant ginčą teisme. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

33Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad formaliai nevisiškai tinkamas skundžiamo privalomojo nurodymo motyvų atskleidimas negali nusverti skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, nes liepto statyba yra savavališka ir jos įteisinti negalima. Teisėje pripažįstamas turinio viršenybės prieš formą principas ir tikrojo, o ne formalaus teisingumo įvykdymas, todėl skundžiamo privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto, kurio pagrindu jis buvo surašytas, teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą privalomąjį nurodymą. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

34Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos byloje sudaro 5,47 Eur sumą.

35Reikalavimų dėl kitokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje nebuvo pareikšta, todėl atmetant ieškinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims nesprendžiamas.

36Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 ir 273 straipsniais,

Nutarė

37Ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovės G. Č. 5,47 Eur (penkis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č.... 3. Teismas... 4. Ieškovė savo skundu prašo panaikinti 2018-08-02 Valstybinės teritorijų... 5. Nors ieškovė savo reikalavimą pareiškė paduodama skundą dėl viešojo... 6. Ieškovės reikalavimas grindžiamas šiais skunde nurodytais (b. l. 28-33) ir... 7. Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė savo teisės... 8. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos informacinės sistemos... 9. Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) su... 10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio prašo... 11. Teismas... 12. Byloje nustatyta, kad Veisiejų regioninio parko direkcija 2017-11-06... 13. Ieškovė prašo panaikinti skundžiamą 2018-08-02 privalomąjį nurodymą Nr.... 14. Dėl statybos teisėtumo... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1... 16. Liepto statybos teisėtumą ieškovė grindžia tik 2009-07-30 sudaryta... 17. Pagal 2009 metais galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002... 18. Nagrinėjamu atveju lieptas saugomoje teritorijoje - Veisiejų regioniniame... 19. Pažymėtina ir tai, kad net ir pati 2009-07-30 sutartis Nr. KT-3-57, kuria... 20. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir... 21. Kaip minėta, specialias nesudėtingų statinių statybos sąlygas Veisiejų... 22. Liepto statybos po 2012-08-02 neteisėtumą byloje pripažino ir ieškovės... 23. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines... 24. Įvertinęs nurodytas byloje nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį... 25. Dėl privalomojo nurodymo turinio įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui ... 26. Ieškovė prašo panaikinti privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos... 27. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis iš... 28. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad pačiame privalomajame nurodyme dėl... 29. Šiuo atveju Inspekcija pagrįstai nurodo, kad privalomojo nurodymo pašalinti... 30. Kaip minėta, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 31. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad joks konkretus... 32. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė nuo pat pradžių buvo... 33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad formaliai... 34. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei išieškomos iš... 35. Reikalavimų dėl kitokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje nebuvo... 36. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 ir 273 straipsniais,... 37. Ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovės G. Č. 5,47 Eur (penkis eurus 47 ct) bylinėjimosi... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno...