Byla e2S-981-252/2015
Dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo RUAB „Dagerionas“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-780-758-2015 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui RUAB „Dagerionas“, J. D. dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir

Nustatė

2ieškovas M. K. pateikė teismui ieškinį dėl 11720,95 Eur nesumokėto atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų. Nurodė, kad 2013-01-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovui UAB „Dagerionas“ iškelta restruktūrizavimo byla ir jis paskirtas restruktūrizavimo administratoriumi. 2013-02-05 su įmone buvo pasirašyta atlygintinų paslaugų sutartis. Atsakovas 2013-07-18 pasirašė laidavimo sutartį dėl sudarytos paslaugų sutarties, kuria įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už įmonę, jei pastaroji netinkamai ar visai neįvykdytų paslaugų sutarties. Atsakovai iki šios dienos už administratoriaus suteiktas paslaugas neatsiskaitė, t.y. nesumokėjo sutartą jam atlyginimą. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas juos arba trečiuosius asmenis, areštą.

3Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovo RUAB „Dagerionas“ ir J. D. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 11720,95 € sumos, uždraudžiant areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui RUAB „Dagerionas“ leisti atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, taip pat darbo užmokesčio mokėjimui bei atsiskaitymui su ieškovu. Teismas konstatavo, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų – nesumoka ieškovui sutarto darbo užmokesčio, nors ieškovas ne kartą siuntė atsakovui priminimus, reikalavimo suma yra pakankamai didelė netgi juridiniams asmeniui. Tokiu būdu, laikė, jog yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą. Byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, o nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

4Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Dagerionas“ prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nes ieškovas atsakovui RUAB „Dagerionas“ iki šios dienos nėra pateikęs apmokėjimui nei vienos sąskaitos ir jo skola įmonėje nėra apskaitoma. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pridėjo pažymą, kurią pasirašė vienas iš atsakovų J. D.(RUAB „Dagerionas“ direktorius) bei gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2012-08-31 iki2014-01-03.

5Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tuo metu kada atsakovui buvo teikiamos ieškovo paslaugos, jis nebuvo PVM mokėtojas, todėl neturėjo pareigos išrašyti kokią tai PVM sąskaitą. Sutarties 4.2.4 punktas numatė, kad ieškovas už suteiktas paslaugas atsakovui sąskaitą turėjo išrašyti po galutinio mokėjimo. Kadangi mokėjimų iš viso nebuvo, todėl jokia sąskaita išrašyta nebuvo.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

10CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apelianto teiginiai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, t.y. ar buvo būtinos PVM sąskaitos faktūros, bus svarstomi tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. pats ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito, į raštiškus ieškovo raginimus nereaguoja, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

11Pagal LITEKO sistemos duomenis matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovo prašymą, 2015-05-25 priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškinį pilnai tenkino. Preliminaru teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nes pagal LITEKO duomenis matyti, kad atsakovai jokių prieštaravimų dėl jo nėra pateikę. Todėl naikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo ir tuo aspektu, kadangi preliminariame teismo sprendime pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra apspręstas(iki visiško sprendimo įvykdymo).

12Teismas nevertina naujai pateiktus įrodymus byloje, nes jie neturi jokios reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

13Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai