Byla 2KT-120/2011
Dėl ligos pašalpos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir prašoma spręsti klausimą dėl ieškinyje nurodyto reikalavimo perduoti ieškinį nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Danguolės Martinavičienės 2011 m. liepos 29 d. raštu, kuriuo persiunčiamas Klaipėdos apygardos teisme gautas T. Ž. ieškinys atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, LR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR VSDFV Klaipėdos skyriui dėl ligos pašalpos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir prašoma spręsti klausimą dėl ieškinyje nurodyto reikalavimo perduoti ieškinį nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,

Nustatė

2Ieškovė T. Ž. Klaipėdos apygardos teisme pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, LR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR VSDFV Klaipėdos skyriui dėl ligos pašalpos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir kt., kuriame taip pat prašo perduoti šį ieškinį nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ieškinyje nurodo, kad nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu, nes visas teismas ieškovės atžvilgiu turi išankstinį nusistatymą, niekada negynė ir negins jos teisių.

3Klaipėdos apygardos teismas perdavė ieškinį (ieškinio medžiagos Nr. 2-1988-159/2011) Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašo spręsti klausimą dėl jo perdavimo kitam apygardos teismui.

4Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

6Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

7Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

8Ieškovės paduotas Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad ieškovė nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu, nes visas teismas turi išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu, niekada negynė ir negins jos teisių. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginius dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo patvirtinančių įrodymų. Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui nėra pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant T. Ž. ieškinio atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, LR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR VSDFV Klaipėdos skyriui dėl ligos pašalpos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priėmimo bei jo pagrįstumo klausimus. Todėl atsisakytina tenkinti ieškovės T. Ž. prašymą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

9Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

10Atmesti ieškovės T. Ž. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo ieškinio atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, LR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR VSDFV Klaipėdos skyriui dėl ligos pašalpos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo ir prašymą dėl ieškinio perdavimo kitam apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai