Byla 2A-67/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovui A. N., jo atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovui A. L., jo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, atstovui V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. L. dėl nusikaltimu padarytos 251 250 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas A. N. 2008-09-02 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. L. ir prašė priteisti 51 250 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Nurodė, kad jam nuo 1999-07-21 nuosavybės teise priklausė 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Smilčių g. 28, Palangoje, o atsakovas buvo šio namo ir žemės sklypo bendraturtis. 2007 m. Palangos miesto apylinkės teismas 2002 m. birželio 17 d. sprendimu įpareigojo atsakovą A. L. netrukdyti A. N. įsirengti atskirą vandens apskaitos kontrolinį skaitiklį, uždraudė A. L. bendrąjį įvažiavimą prie namo naudoti kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, o bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojų apgyvendinimui.

6Pagal A. N. pareiškimą dėl šio teismo sprendimo nevykdymo Palangos miesto policijos komisariate 2003-09-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (baudž. byla Nr. 1-5-676/2006). Ieškovas A. N. šioje baudžiamojoje byloje Palangos miesto apylinkės teismui 2005-09-14 pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad A. L. nevykdant teismo įpareigojimo, jis patyrė 50 000 Lt dydžio neturtinę ir 11 750 Lt dydžio turtinę žalą (t. 3, b. l. 17).

7Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažino A. L. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nuteisė jį 500 Lt bauda. Šis teismas konstatavo, kad A. L. nevykdė įsiteisėjusio Palangos m. apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje ir be bendraturčio ieškovo A. N. sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas poilsiautojams bei jų šeimos nariams apgyvendinti, o bendrą įvažiavimą į kiemą – kitų asmenų transporto priemonėms laikyti. Be to, teismas pripažino ieškovo A. N. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų įrodymų nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio.

8Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu minėtą Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį panaikino, o A. L. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. kasacinį skundą, 2007 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino minėtą Klaipėdos apygardos nuosprendį ir paliko galioti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Kasacinis teismas konstatavo, kad A. L. veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

10Ieškovas A. N., remdamasis minimu Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi (baudž. byla Nr. 1-5-676/2006), kuriuose pripažinta jo teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, pareiškė pirmiau paminėtą ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

11Teigė, kad atsakovas, norėdamas užvaldyti visą gyvenamąjį namą, įvairiais būdais trukdė jam naudotis įvažiavimu į kiemą, bendrojo naudojimo patalpas naudojo poilsiautojams apgyvendinti, vartojo smurtą, nuolat įžeidinėjo, rašė nepagrįstus skundus: pagal atsakovo skundą 2002-07-09 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau teismas 2002 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šią bylą nutraukė; atsakovas 2005-04-04 buvo pateikęs skundą privataus kaltinimo tvarka ir Palangos miesto apylinkės teismas 2006-05-24 nutartimi ieškovui buvo paskyręs kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvyti. Tačiau šio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas. Teigė, jog 2007 m. dėl šių priežasčių buvo priverstas perleisti savo nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą turtą.

12Ieškovas reikalavimą atlyginti 51 250 Lt turtinę žalą grindė tuo, kad dėl prieš tai nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra teismo sprendimo nevykdymo ir nepagrįstų atsakovo kaltinimų kitose bylose, jis patyrė išlaidų kelionėms (9 500 Lt), advokatų paslaugoms (5 000 Lt), negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje turėjo nuomoti kitas patalpas (11 750 Lt), neteko galimybės gauti pajamas, jei jam nebūtų trukdoma naudotis savo turtu (25 000 Lt).

13Teigė, kad šiais veiksmais atsakovas taip pat privalo atlyginti 200 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu dėl jo konstitucinės teisės į nuosavybę ilgalaikio pažeidimo, emocine depresija, patirtais dvasiniais ir nerviniais išgyvenimais, negalėjimu naudotis savo ir savo šeimos poilsiui skirtu būstu Palangoje, reputacijos pablogėjimu artimųjų, pažįstamų ir giminių akivaizdoje. Ieškovas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė dar ir tuo, kad dėl nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais asmenimis.

14Atsakovas A. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio teiginiai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindo ir dydžio su šia byla nėra susiję, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes nenurodyti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nepateikti įrodymai, kad sirgo emocine depresija ar kokia nors kita liga, patyrė dvasinius ir nervinius išgyvenimus, nėra duomenų apie ligos paūmėjimą ar priežastinį ryšį su konkrečia baudžiamąja byla. Atsakovas pažymėjo, kad pats ieškovas trukdė naudotis jam priklausančia turto dalimi.

15Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui A. N. iš atsakovo A. L. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16Teismas sprendė, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra pagrįstas Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas, nevykdydamas teismo įpareigojimų, rodė nepagarbą bendraturčio civilinėms turtinėms teisėms, o tai sukėlė ieškovo asmeninių neturtinių teisių pažeidimą, pasireiškusį patirtais dvasiniais ir nerviniais išgyvenimais, nepatogumais, kai jo nuosavybe be sutikimo naudojosi kiti pašaliniai asmenys, apsunkintu bendravimu su kitais asmenimis, susirgimu emocine depresija, pablogėjusia reputacija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo satisfakciją ieškovas iš dalies patyrė atsakovui pritaikius baudžiamąją atsakomybę, jam padarytą neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Lt.

17Teismas atmėtė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl turtinės 11 750 Lt bei 25 000 Lt žalos atlyginimo. Remdamasis minėtu teismo nuosprendžiu, pažymėjo, kad esant ginčui dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis ieškovas be kito bendraturčio sutikimo negalėjo nuomoti patalpų kitiems asmenims, kaip jis tai draudė daryti atsakovui. Teismas, netenkindamas ieškinių reikalavimų, susijusių su kelionių, mašinos amortizacijos ir advokatų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimu, jas įvertinęs kaip kitose bylose pagal atsakovo A. L. privataus kaltinimo ir administracine tvarka pareikštus skundus patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir nurodė, jog jų atlyginimo klausimai turėtų būti sprendžiami tose konkrečiose bylose.

18Ieškovas A. N. apeliaciniu skundu prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

191. Teismas neteisingai nusprendė dėl ieškinio reikalavimo 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo klausimu. Baudžiamosios bylos Nr. 1-5-676/2006 medžiaga nustatyta, jog atsakovas neteisėtai name apgyvendino nuomininkus, be bendraturčio sutikimo leido jiems naudotis ieškovui priklausančiomis bendrojo naudojimo gyvenamojo namo patalpomis bei kiemo dalimi, todėl ieškovas buvo priverstas sau ir savo šeimai nuo 2003-07-12 iki 2003-08-11 bei nuo 2004-07-17 iki 2004-08-13 nuomoti kitas gyvenamąsias patalpas.

202. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kreipimųsi į įvairias institucijas, ieškovas buvo priverstas dalyvauti įvairiose apklausose prokuratūros bei policijos įstaigose, teikti procesinius dokumentus, dėl ko jis patyrė 5 000 Lt išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti bei 9 500 Lt dydžio išlaidų, susijusių su kelionėmis ir automobilio amortizacija.

213. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnį ir priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą.

22Atsakovas A. L. atsiliepimu parašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

23Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo minėto teismo sprendimo dalį, kuria priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:

241. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi CK 6.250 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti specialūs atvejai, kai galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenustatyta, jog žala atlyginama dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo.

252. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes (patirtų praradimų dydis, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams, žalą padariusio asmens kaltė), nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

26Ieškovas A. N. atsiliepimu parašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo tyčinių veiksmų tęstinumą, kryptingumą, dėl kurių ieškovas objektyviai negalėjo naudotis jam priklausančia nuosavybe. Dėl atsakovo neteisėtų bei tyčinių veiksmų ieškovas buvo kaltinamas civiline, administracine, privataus kaltinimo tvarka ir dėl to patyrė dvasinius bei nervinius išgyvenimus, pažeminimą, susirgo emocine depresija. Be to, dėl ieškovui nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybės. Ieškovas pažymėjo, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, todėl materiali (piniginė) kompensacija už tokią žalą atlyginama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu.

27Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

28Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

29Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir neatskleidė šios bylos esmės. Dėl minimos priežasties ši civilinė byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2002 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–462–01/2002 iš dalies patenkino civilinio ieškovo A. N. civilinį ieškinį ir uždraudė A. L. gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojams apgyvendinti, taip pat nusprendė uždrausti A. L. bendrą įvažiavimą į kiemą, esantį Palangoje, Smilčių g. 28, naudoti kitų asmenų transporto priemonėms laikyti be A. N. sutikimo. Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 m. nurodė, kad A. L. nevykdė paminėtu teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimu nustatytų draudimų: 2003 m. liepos 12 d.–rugpjūčio 11 d. ir 2004 m. liepos 17 d.–rugpjūčio 13 d. laikotarpiais be bendraturčio A. N. sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų šeimos narių apgyvendinimui, taip pat naudojo bendrą įvažiavimą į Smilčių g. 28–ojo namo kiemą, kitų asmenų transporto priemonėms laikyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog A. L. tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo ir padarė BK 245 straipsnyje numatytą veiką.

31Iš prijungtos anksčiau paminėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos ir 11 750 Lt turtinės žalos atlyginimo iš A. L. (baudž. byla t. 3, b. l. 1, 17-18, 49-59). Teismas minėtame 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje nurodė, kad būtina patikslinti ieškinyje nurodytos turtinės ir neturtinės žalų dydžio paskaičiavimą, išsiaiškinti kitas su žalos atlyginimu susijusias faktines aplinkybes, todėl sprendė, jog nėra galimybės šio ieškinio išnagrinėti baudžiamojoje byloje. Taigi teismas pripažino A. N. teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį ir tik išimtiniais atvejais jis gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą ir nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje E. B, A. M. v. Druskininkų savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-245/2010 kt.).

33Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. N., remdamasis Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje paminėta pripažinta jo teise, šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti žalą, kilusią iš atsakovo veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas minėtoje baudžiamojoje byloje (baudž. byla Nr. 1-5-676/2006), o taip pat ir žalą, atsiradusią dėl kitokių atsakovo veiksmų, tai yra pagal A. L. privataus kaltinimo tvarka pateiktą skundą dėl šmeižto (BK 154 str. 2 d.), kurioje kaltinamajam A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu A. N. išteisino (baudž. bylos Nr. 1-62-676/2006); pagal A. L. privataus kaltinimo tvarka pateiktą skundą dėl šmeižto (BK 154 str. 2 d.), kurioje kaltinamajam A. N. taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau tas pats teismas įsiteisėjusiu 2007 m. gegužės 22 d. A. N. išteisino (baudž. bylos Nr. 1-5-676/2007); pagal A. L. privataus kaltinimo tvarka pateiktą skundą dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (BK 165 str.), kurioje tas pats teismas įsiteisėjusiu 2007 m. gruodžio 27 d. priėmė A. N. išteisinamąjį nuosprendį (baudž. bylos Nr. 1-6-47/2007).

34Ieškovas reikalavimą atlyginti 200 000 Lt neturtinę ir 51 250 Lt turtinę žalą grindė tuo, kad dėl prieš tai nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra teismo sprendimo nevykdymo ir nepagrįstų atsakovo kaltinimų kitose bylose, jis patyrė išlaidų kelionėms (9 500 Lt), advokatų paslaugoms (5 000 Lt), negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje turėjo nuomoti kitas patalpas (11 750 Lt), neteko galimybės gauti pajamas, jei jam nebūtų trukdoma naudotis savo turtu (25 000 Lt). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2008-09-02, sprendžia, jog tai, kad šis bendras ieškininis reikalavimas išnagrinėtas užvestoje atskiroje civilinėje byloje, neduoda pagrindo spręsti dėl absoliutaus šio sprendimo negaliojimo pagrindo ir jį naikinti remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, (CPK 182 str. 3 p.), tačiau, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas iš viso nepagrindė iš baudžiamosios bylos kildinamo reikalavimo dėl atlygintinos turtinės žalos (baudž. byla Nr. 1-5-676/2006). Kolegija taip pat sprendžia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog kiti ieškiniai reikalavimai dėl atlyginimo kelionių, advokatų teisinių paslaugų išlaidų vertintini kaip kitose bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami tose konkrečiose bylose. Kaip žinoma, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Teismas, formaliai konstatavęs, kad tokie ieškininiai reikalavimai nepagrįsti, jų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl teisėjų kolegijos nuomone, bylos esmė liko neatskleista (CPK 185 str.).

35Dėl turtinės žalos (nuostolių)

36Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 51 250 Lt turtinę žalą, tai yra tiesioginių nuostolių, susidedančių iš kelionių išlaidų (3 500 Lt benzinas ir 6 000 Lt automobilio amortizacija, iš viso 9 500 Lt, nes ieškovo gyvenamoji vieta – Kaunas, o minėtos bylos vyko Palangoje, Kretingoje, Klaipėdoje), išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti (5 000 Lt) bei nuostolių, kuriuos patyrė šeimos poilsiui Palangoje nuomodamas kitas patalpas, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis savo nuosavybe (11 750 Lt); ir negautų pajamų, nes dėl tos pačios priežasties neteko galimybės savo patalpų išnuomoti kitiems asmenims (25 000 Lt).

37Kaip žinoma, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tai yra toks praradimas, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius), netiesioginius ir negautas pajamas.

38Kaip minėta, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių konstatavęs, kad tokie reikalavimai nagrinėtini kitose bylose. Tačiau kaip minėta, tokia teismo išvada nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė ,,išlaidų, susijusių su automobilio naudojimu“, apskaičiavimą, kuris pagrindžia šių prašomų priteisti išlaidų dydžius (t. 1, b. l. 168). Iš šio apskaičiavimo duomenų matyti, kad ieškovas prašo priteisti išlaidas, patirtas ne tik dėl kitų privataus kaltinimo tvarka pradėtų procesų, bet ir baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą (baudž. bylos Nr. 1-5-676/2006). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų netyrė, nevertino, taip pat nereikalavo šias aplinkybes patvirtinančių, paneigiančių ar patikslinančių įrodymų (CPK 185 str.). Be to, šioje baudžiamojoje byloje taip pat yra pateikti įrodymai apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (baudž. byla, t. 3, b. l. 50, t. 4, b. l. 6).

39Teismas atmetė ieškovo reikalavimus atlyginti netiesioginius nuostolius bei negautas pajamas motyvuodamas tuo, kad dėl jų atsiradimo atsakovui nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, be to, kad ieškovas patalpų negalėjo išnuomoti be bendraturčio sutikimo. Tačiau reikalavimą dėl 11 750 Lt dydžio netiesioginių nuostolių atlyginimo ieškovas buvo pareiškęs taip pat ir baudžiamojoje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje. Šių nuostolių pagrįstumą grindė pateiktais finansiniais dokumentais, kvitais, kurių teismas nenagrinėjo ir nevertino (baudž. byla t. 3, b. l. 51-58). Kartu pažymėtina, kad priešingai nei nurodė teismas, baudžiamojoje byloje esantys VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai nepatvirtina argumentų, kad ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, išskyrus 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Smilčių g. 28, Palangoje (baudž. byla t. 1, b. l. 135-182). Kadangi reikalavimas priteisti 25 000 Lt negautų pajamų grindžiamas bendra ieškinine tvarka, privaloma nustatyti keturias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, šių lemiamą reikšmę bylai turinčių aplinkybių teismas nenustatinėjo, neaiškino, ieškovo išdėstytų faktinių bei teisinių aplinkybių netyrė ir nevertino, o tik pasitenkino konstatavimu, jog tokie reikalavimai nepagrįsti. Todėl šioje dalyje bylos esmė liko neatskleista (CPK 185 str.).

40

41Dėl neturtinės žalos

42Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Tokią žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismas, atsižvelgdamas į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatavus, kad teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegija laiko, kad neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas konstatavus turtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas prašo atlyginti žalą dėl atsakovo tęstinio pobūdžio neteisėtų veiksmų, o taip pat į tai, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimas taip ir nebuvo įvykdytas.

43Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to ji galėjo būti neteisingai išnagrinėta (CPK 329 str. 1 d.).

44Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleidęs bylos esmės, tai reikštų naujai išnagrinėti visą bylą iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Šią išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Tuo remdamasi teisėjų kolegija šioje nutartyje nenagrinėja šalių apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, šį sprendimą panaikina, o bylą perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes, kaip minėta, esant neatskleistai šios bylos esmei, apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti minimo trūkumo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

45Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, taip pat yra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 98 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Tačiau bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pareiga paskirstyti šias išlaidas, tenka šiam teismui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas A. N. 2008-09-02 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Nurodė, kad jam nuo 1999-07-21 nuosavybės teise priklausė 16/100 dalių... 6. Pagal A. N. pareiškimą dėl šio teismo sprendimo nevykdymo Palangos miesto... 7. Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu minėtą... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir civilinio... 10. Ieškovas A. N., remdamasis minimu Palangos miesto apylinkės teismo... 11. Teigė, kad atsakovas, norėdamas užvaldyti visą gyvenamąjį namą,... 12. Ieškovas reikalavimą atlyginti 51 250 Lt turtinę žalą grindė tuo, kad... 13. Teigė, kad šiais veiksmais atsakovas taip pat privalo atlyginti 200 000 Lt... 14. Atsakovas A. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas sprendė, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra pagrįstas... 17. Teismas atmėtė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl turtinės 11 750... 18. Ieškovas A. N. apeliaciniu skundu prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti... 19. 1. Teismas neteisingai nusprendė dėl ieškinio reikalavimo 11 750 Lt... 20. 2. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą... 21. 3. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai pritaikė... 22. Atsakovas A. L. atsiliepimu parašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 23. Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo minėto teismo sprendimo dalį, kuria... 24. 1. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi CK 6.250... 25. 2. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir... 26. Ieškovas A. N. atsiliepimu parašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad... 27. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 28. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 29. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas... 31. Iš prijungtos anksčiau paminėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimdamas apkaltinamąjį... 33. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. N.,... 34. Ieškovas reikalavimą atlyginti 200 000 Lt neturtinę ir 51 250 Lt turtinę... 35. Dėl turtinės žalos (nuostolių) ... 36. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 51 250 Lt... 37. Kaip žinoma, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 38. Kaip minėta, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovo patirtų... 39. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus atlyginti netiesioginius nuostolius bei... 40. ... 41. Dėl neturtinės žalos... 42. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 43. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į byloje būtinų... 44. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 47. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir...