Byla e2A-584-302/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 30 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. su siuntimu kreipėsi į atsakovę konsultacijai dėl tariamo polihidramniono. Gydytoja nustatė, jog vaisiaus vystymosi anomalijų nebuvo, buvo daug vaisiaus vandenų, nusiuntė į Nėštumo patologijos skyrių ištyrimui ir gydymui. Ieškovė 2015 m. sausio 14 d. kreipėsi į atsakovės perinatologijos koordinavimo centrą konsultacijai dėl polihidramniono ir vėl buvo nusiųsta į Nėštumo patologijos skyrių ištyrimui ir gydymui. 2015 m. vasario 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės perinatologijos koordinavimo centrą konsultacijai, po kurios gydytoja nustačiusi, jog vaisiaus vystymosi anomalijų nebuvo, būklė gera, rekomendavo ambulatorinę priežiūrą.

103.

112015 m. vasario 7 d. apie 7.15 val. ieškovė atvyko į atsakovės Akušerijos priėmimo poskyrį, kuriame buvo priimta ten dirbusios akušerės. Apie 7.29 – 7.49 val. ieškovei buvo rašoma kardiotokograma. Tik 8.13 val. ieškovė buvo apžiūrėta ir konsultuota gydytojo akušerio ginekologo, kuris pažymėjo diagnozę – I nėštumas, 38 sav. +3 d., priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, polihidramnionas, nutukimas, ūmi virusinė respiracinė infekcija, ūminė vaisiaus hipoksija, paskyrė laboratorinius tyrimus, diagnostinius tyrimus bei nukreipė į akušerijos skyrių (gimdyklą).

124.

13Gimdymo istorijoje 2015 m. vasario 7 d. 9.00 val. gydytoja nurodė, kad į gimdyklą ieškovė buvo atvesta tik 8.50 val. Tik apie 8.49 – 8.59 val. Akušerijos skyriuje nėščiajai buvo rašoma kardiotokograma, tačiau ieškovė buvo informuota apie nestebimą vaisiaus širdies tonų veiklą, numatytas gimdymas natūraliais takais.

145.

15Valstybinio patologijos centro 2015 m. vasario 19 d. Patologinės anatomijos autopsijoje nurodoma pagrindinė liga – intrauterinė vaisiaus asfiksija, esant virkštelės apsisukimui aplink savo ašį. Epikrizėje nurodoma, jog vaisiaus išorinių ir vidinių vystymosi ydų nerasta, kitos ligos nediagnozuotos, uždegiminės infiltracijos nėra.

166.

17Ieškovės teigimu, atsakovė laiku neužtikrino vaisiaus būklės pastovaus stebėjimo, todėl pacientės pilnai išnešiotas ir sveikas vaisius žuvo nuo asfiksijos akušerijos skyriuje, nors ieškovė kreipėsi į atsakovę jos vaisiui, esant gyvam. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tvirtinti, kad jai nebuvo suteikta reikiama ir kvalifikuota sveikatos priežiūros pagalba.

187.

19Ieškovė taip pat nurodė, kad jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) 2015 m. gruodžio 7 d. kontrolės Nr. D11-433/2015 ataskaita Nr. D17-229-(1.274) (toliau – Ataskaita) ir jos pagrindu priimtas 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. T4-200 bei gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M. 2015 m. birželio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d. išvados.

208.

21Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, taip pat buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai turėti šeimą, pažeista žmogaus teisė į gyvybę. Ieškovei vaisiaus netekimas sukėlė ypač sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą ir didelį šoką. Buvo pažeista ieškovės psichinė sveikata. Dabar ieškovė patiria nuolatinę emocijų kaitą, greitai susijaudina, jaučia nerimą dėl šio įvykio bei nepasitiki sveikatos priežiūros specialistais, nes nagrinėjamu atveju teikė jau aukščiausio lygio įstaiga Lietuvoje.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

239.

24Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

2510.

26Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės gydytojų veiksmų, nes tiek atsakovės atstovų, tiek liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog nėra galimybės vykdyti vaisiaus stebėjimo tuo metu, kuomet pacientė persirenginėja, eina į tualetą, eina iš priėmimo skyriaus į gimdymo palatą. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad vaisiaus būklės stebėjimo laikotarpiu nuo 8.13 val. iki 8.49 val. nebuvo galima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių ir jis buvo neįmanomas.

2711.

28Pažymėjo, kad laikotarpis kuomet vaisiaus būklė nebuvo stebėta, buvo itin trumpas, o jo metu buvo atliekami ir kiti tyrimai ieškovei.

2912.

30Pastebėjo, kad pati ieškovė skirtingai nurodo faktines aplinkybes, susijusias su laiko trukme, kuris praėjo nuo jos apžiūros priėmimo skyriuje iki jos nuvykimo į gimdymo palatą, duodama paaiškinimus teisme bei nurodydama šias aplinkybes jos prie ieškinio pateiktame straipsnyje. Dėl to, teismas, ieškovės paaiškinimus, kad ji be jokios priežiūros ir stebėjimo buvo palikta pusę valandos laukti koridoriuje, vertino kritiškai.

3113.

32Teismas Akreditavimo tarnybos išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą, kuris gali būti paneigtas kitais įrodymais byloje. Pažymėjo, kad liudytojais apklausti V. M., V. D., V. G. patvirtino, jog priimant sprendimą ieškovę stacionarizuoti nebuvo indikacijų cezario pjūvio operacijai, todėl G. M. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jis dėl medicininės dokumentacijos pasisakė retrospektyviai, t. y. rezultato, o ne proceso prasme.

3314.

34Pažymėjo, kad liudytojais apklausti V. G. ir G. M. patvirtino, kad cezario pjūvio operacijai pasiruošti reikalinga bent 30 minučių laiko tarpas. Be to, abu liudytojai patvirtino, kad nagrinėjamu atveju cezario pjūvio operacijos atlikimas nebūtų užtikrinęs, jog ieškovės vaisius būtų gimęs gyvas. Dėl to, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog cezario pjūvio operacijos atlikimas būtų buvusi galimybė ieškovės vaisiui gimti gyvam, nėra pagrindo.

3515.

36Teismas, taip pat pastebėjo, kad Akreditavimo tarnybos išvados nepatvirtina, jog vaisiaus žūtis nagrinėjamu atveju buvo sąlygota atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų. Be to, Vilniaus perinatologijos centro Perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija 2015 m. kovo 23 d. Negyvagimio mirties priežasčių nagrinėjimo akte nurodė, kad vaisiaus mirtis buvo neišvengiama.

3716.

38Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės prašoma priteisti žala.

3917.

40Nenustatęs pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, teismas dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumo nepasisakė.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4218.

43Apeliaciniame skunde ieškovė N. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4418.1.

45Pažymi, kad 8.13 val. atsakovės darbuotojai jau buvo nustatę grėsmingą apeliantės vaisiaus būklę dėl hipoksijos, nėščiąją konsultavusi ir surinktus duomenis vertinusi gydytoja buvo priėmusi sprendimą ir nurodžiusi pastoviai sekti vaisiaus būklę atliekant kardiotokogramą. Akivaizdu, kad 8.13 val. ieškovės vaisius buvo gyvas, tačiau vaisiaus būklės monitoravimas atliekamas tik 9.00 val.

4618.2.

47Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantės vaisiaus būklė nebuvo stebima tik labai trumpą laiką. Konstatavus vaisiaus hipoksiją ir didelę riziką jam uždusti mažiausiai 47 minutės negali būti laikomos itin trumpu laikotarpiu.

4818.3.

49Byloje esančių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių neatitinka teismo sprendimo teiginiai, kad vaisiaus būklės operatyviai nebuvo galima stebėti, todėl, jog apeliantei buvo atliekami kiti tyrimai. Iš apeliantės ligos istorijos matyti, kad po 8.13 val., t. y., kuomet jau buvo konstatuota vaisiaus hipoksija, apeliantei buvo paimtas kraujas tyrimams atlikti bei gimdykloje suleisti antibiotikai. Šiuo atveju pažymėtina, kad abi minėtos procedūros galėjo būti atliktos ir monitoruojant vaisiaus būklę.

5018.4.

51Apeliantė taip pat pažymi, kad visiškai neaišku, kokiu būdu medicininių dokumentų pildymas galėjo trukdyti medicinos personalui atlikti apeliantei kardiotokogramą. Šiuo atveju apskritai negali būti pateisinamas prioriteto suteikimas medicininės dokumentacijos pildymui, o ne reikiamos medicinos pagalbos teikimas apeliantei iškilus realiai grėsmei jos vaisiui uždusti.

5218.5.

53Iš bylos duomenų visiškai akivaizdu, kad objektyviai vaisiaus būklės nebuvo galimybių stebėti tik 5 – 7 minutes, tuo tarpu jokių įrodymų, pagrindžiančių objektyvias ir realias priežastis, kodėl likusias mažiausiai 40 min. apeliantei nebuvo atliekama kardiotokograma, nors būtinybę nepertraukiamai stebėti vaisiaus būklę buvo konstatavusi atsakovės darbuotoja gydytoja V. M., byloje pateikta nėra.

5418.6.

55Pažymi, kad liudytojos V. M. ir V. D. yra atsakovės darbuotojos, konsultavusios apeliantę, vertinusios apeliantės vaisiaus būklę ir priėmusios sprendimą perkelti ją į gimdymo skyrių. Taigi jos yra šališkos, tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės gimdymo istorijoje minėtos gydytojos konstatavo vaisiui ūminę hipoksiją, riziką vaisiui vertino kaip didelę, skyrė pastovią kardiotokografiją, dokumentuose fiksavo, jog pacientė nuo 2015 m. vasario 6 d. ryto nejaučia vaisiaus judesių. Tuo tarpu duodamos paaiškinimus dėl buvusios vaisiaus būklės, V. M. nurodė, kad stresinis testas gali rodyti, jog vaisius miega ir tai nėra požymis, kad vaisius gali žūti. Tuo tarpu V. D. nurodė, kad vaisius apžiūros metu buvo gyvas, jo būklė buvo normali ir stabili. Gydytojos taip ir nesugebėjo pateikti sutampančios informacijos, dėl to, jų parodymai vertintini kritiškai.

5618.7.

57Apeliantė taip pat pažymi, kad teismas visiškai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių vieno specialisto išvadomis remiasi, o kito ne, o jos manymu, nagrinėjamu atveju būtent V. G. parodymai turėtų būti vertinami ypač kritiškai, tačiau ne G. M..

5818.8.

59Be to, nagrinėjamos bylos atveju išsiskyrė specialistų pozicijos dėl to, kaip turėtų būti vertinamas apeliantei atliktas tyrimas atvykus į Priėmimo skyrių. Įvertinus abiejų specialistų (G. M. ir V. G.) išvadas, matyti, kad jie abu patvirtino esminį vykstančios gimdymo veiklos požymį – užfiksuotus gimdos susitraukimus, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantei gimdymo veikla vyko, todėl ją gydžiusios medikės privalėjo vadovautis metodikomis „Vaisiaus būklės tyrimai gimdymo metu“ ir jų pagrindu atliktą kardiotokogramą vertinti kaip patologinę ir spręsti dėl skubios cezario pjūvio operacijos.

6019.

61Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

6219.1.

63Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinami įrašai medicinos dokumentuose. Pažymi, kad hospitalizavimo diagnozė tikslinama tolesnio paciento ištyrimo ir gydymo metu, atliekant reikiamus tyrimus. Pagal tai suformuluojama klinikinė diagnozė, kuri gali skirtis nuo diagnozės hospitalizuojant. Priešingai nei nurodoma, diagnozė „ūminė vaisiaus hipoksija“ ieškovės hospitalizacijos metu nebuvo nustatyta.

6419.2.

65Neatitinka tikrovės apeliantės teiginiai, kad nuo 8.13 val. iki 9.00 val. jai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai bei užpildyta medicinos dokumentacija, o prioritetas buvo teikiamas pastarosios pildymui. Nėščiajai atvykus į stacionarą, pirmiausia yra pildoma Ambulatorinė kortelė, joje fiksuojami visi duomenys, surenkama anamnezė, taip pat vėliau atlikti veiksmai. Nusprendus pacientę hospitalizuoti, gydytojas pildo Gimdymo istoriją. 8.13 val. po atlikto nestresinio testo buvo nuspręsta ieškovei atlikti papildomus tyrimus, kuriuos galima atlikti tik stacionaro sąlygomis, todėl pacientę buvo nutarta hospitalizuoti. Sutinkamai su įrašais Gimdymo istorijoje, 8.13 val. nusprendus ieškovę hospitalizuoti, jai toliau buvo atliekami tyrimai bei vertinami jų rezultatai. Sutinkamai su įrašais Gimdymo istorijoje, į gimdyklą pacientė buvo atvesta 8.50 val., o ne 9.00 val.

6619.3.

67Ieškovei medicininės paslaugos buvo teikiamos griežtai vadovaujantis medicinos metodikomis, reglamentuojančiomis ne tik gydymo veiksmus, jų eiliškumą, priklausomai nuo medicininės situacijos, bet ir jų atlikimo laiką. Pacientei rekomenduotas pastovus vaisiaus būklės stebėjimas yra medicinos sąvoka, reiškianti vaisiaus būklės stebėjimą, atliekamą prasidėjus gimdymui. Tai atlieka ne priėmimo skyriaus gydytojai, todėl svarbu nustatyti, kada ieškovei prasidėjo gimdymas. Gimdymo pradžia yra fiksuota Gimdymo istorijoje 7 lape: jis prasidėjo tik 10.00 val. Taigi iki 10.00 val. pacientė turėjo būti prižiūrima vadovaujantis metodika „Vaisiaus būklės tyrimai nėštumo metu, o ne „Vaisiaus būklės tyrimai gimdymo metu“ metodika. Sutinkamai su metodika, pacientė iki gimdymo pradžios gali būti tiriama iki 60 min., o esant tokiems tyrimų rezultatams, kaip nagrinėjamu atveju, šis tyrimas gali būti kartojamas po 2 valandų. Atkreiptinas dėmesys, kad pavėluotos pagalbos teikimo fakto ar skubaus cezario pjūvio atlikimo būtinybės nekonstatavo jokia skundžiamas aplinkybes tyrusi institucija, tame tarpe ir Akreditavimo tarnyba.

6819.4.

69Atsakovė taip pat pažymi, kad sąvoka „hipoksija“ reiškia deguonies kiekio sumažėjimą vaisiaus kraujyje, bet ne vaisiaus uždusimą, kaip terminą interpretuoja apeliantė. Ieškovės Gimdymo istorijoje užfiksuota klinikinė diagnozė – hipoksija, buvo įtariama, kuri vėliau buvo paneigta, atlikus pacientei tyrimus priėmimo skyriuje.

7019.5.

71Atkreipia dėmesį, kad esant nestresiniam testui nereaktyviam, gydytojas, sutinkamai su medicinos metodika, gali pasirinkti atlikti vieną iš tyrimų: modifikuotą biofizinį profilį arba vaisiaus kraujotakos tyrimą. Ieškovei buvo atlikti abu nurodyti tyrimai, kad vertintina kaip itin atidaus ir rūpestingo profesionalo veiksmai. Taigi vaisius ieškovei esant priėmimo skyriuje, buvo gyvas, jo kraujotaka nebuvo sutrikusi, būklė buvo stabili, nereikalaujanti skubių veiksmų.

7219.6.

73Įvertinus liudytojo V. G. paaiškinimus, akivaizdu, kad pastarasis, priešingai nei nurodo apeliantė, pateikė ne tik objektyvius, medicinos mokslu pagrįstus paaiškinimus dėl ieškovei teiktų medicinos paslaugų, užfiksuotų tyrimų rezultatų, bet ir savo subjektyvų situacijos vertinimą. Todėl vien dėl išsakytos asmeninės nuomonės liudytojo V. G. parodymai, neturėjo būti vertinami kritiškai. Teismas, taip pat teisingai ir tinkamai įvertino G. M. parodymus kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai juos vertino kritiškai.

7419.7.

75Perinatologijos centro perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija nusprendė, kad vaisiaus mirtis buvo neišvengiama, todėl atsakovės gydytojai niekaip negalėjo įtakoti ar užkirsti kelią tokiai situacijai. Jų kaltų veiksmų dėl to komisija nenustatė.

7619.8.

77Pastebėtina, kad byloje ginčas dėl gyd. V. M. ir V. D. ieškovei teiktų medicinos paslaugų nekilo, ieškovė ieškinyje dėl šių aplinkybių neteikė jokių argumentų ar įrodymų. Dėl to, apeliaciniame skunde vertinti liudytojų veiksmus nėra teisinio pagrindo.

7819.9.

79Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnybos įsakyme konstatuoti pažeidimai yra medicinos dokumentacijos pildymo trūkumai. Nustačiusi šiuos pažeidimus, Akreditavimo tarnyba savo įsakyme nekonstatavo, kad jie turėjo įtakos ieškovės ar jos vaisiaus sveikatos būklei.

8020.

81Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

82Teisėjų kolegija

konstatuoja:

83IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8421.

85Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

8622.

87Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 2 d. Klinikų Perinatologijos koordinavimo centre apeliantei buvo nustatyta diagnozė – I nėštumas, 37 savaitės + 2 dienos., polihidramnionas, rekomendavo ambulatorinę priežiūrą.

8823.

892015 m. vasario 7 d. apie 7.15 val. ieškovė atvyko į Klinikų Akušerijos priėmimo poskyrių, kadangi jautė negausų vaisiaus vandenų tekėjimą, nuo 2015 m. vasario 6 d. ryto nejautė vaisiaus judesių. Apie 7.29 – 7.49 val. apeliantei buvo atliekama kardiotokograma. Apeliantės apžiūrą priėmimo skyriuje atliko gydytojos akušerės – ginekologės V. M. ir V. D.. Gydytojos apžiūrėjusios apeliantę, pažymėjo diagnozę – I nėštumas, 38 savaitės + 3 dienos, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, polihidramnionas, nutukimas, ūmi virusinė respiracinė infekcija, ūminė vaisiaus hipoksija, paskyrė laboratorinius ir diagnostinius tyrimus bei nukreipė į Akušerijos skyrių (gimdyklą). Iš gimdymo istorijos matyti, kad apeliantę nuspręsta hospitalizuoti 8.13 val. Gimdymo istorijoje nurodyta, kad į gimdyklą apeliantė atvesta 8.50 val. Apie 8.49 – 8.59 val. Akušerijos skyriuje apeliantei buvo rašoma kardiotokograma. 9.00 val. gimdymo istorijoje užfiksuota, kad vaisiaus širdies veikla nestebima. Be to, nurodyta, kad esant žuvusiam vaisiui sužadinama gimdymo veikla. 2015 m. vasario 7 d. 19.00 val. apeliantė pagimdė negyvą kūdikį.

9024.

91Valstybinio patologijos centro 2015 m. vasario 9 d. Patologinės anatomijos autopsijoje nurodyta, kad vaisiaus mirties priežastis – intrauterinė vaisiaus asfiksija, esant virkštelės apsisukimui aplink savo ašį, kurios priežastis – ūmus motinos – vaisiaus kraujotakos sutrikimas. Taip pat nurodyta, kad vaisius buvo išnešiotas, išorinių ir vidinių vystymosi ydų nerasta, kitos ligos nediagnozuotos.

9225.

93Vilniaus perinatologijos centro Perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija 2015 m. kovo 23 d. Negyvagimio mirties priežasčių nagrinėjimo akte nurodė, kad vaisiaus žuvimo priežastimi buvo asfiksija dėl ūmaus motinos – vaisiaus kraujotakos sutrikimo, esant virkštelės apsisukimui aplink savo ašį, vaisiaus mirties priežastis buvo neišvengiama.

9426.

95Akreditavimo tarnybos Kontrolės 2015 m. gruodžio 7 d. Nr.D11-433/2015 ataskaitoje nurodyta, kad atlikus ieškovei suteiktų Klinikose sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę 2014 m. gruodžio 30 d. – 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. sausio 14 d. – 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. vasario 7 d. – 2015 m. vasario 8 d. laikotarpiais ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikose buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitoje nustatyta, jog 2015 m. vasario 7 d. – 7.49 val. gydytoja V. M. netinkamai įvertinusi atliktos kardiotokogramos duomenis laiku neužtikrino vaisiaus būklės pastovaus stebėjimo ir tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris-ginekologas. Teisės ir pareigos, kompetencijos ir atsakomybė“, patvirtintos LR SAM 2008-03-04 įsakymu Nr.V-170 11.2 p. reikalavimus.

9627.

97Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.T4-200 dėl pacientei N. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Klinikoms buvo taikytas įspėjimas dėl teisės aktų pažeidimų.

9828.

99Akreditavimo tarnyba savo ataskaitoje vadovavosi konsultanto dr. G. M. išvadomis. Dr. G. M. atsakyme konstatuota, kad ieškovė 2015 m. vasario 7 d. atvykusi į stacionarą gimdymui buvo ištirta pakankamai ir tinkamai, tačiau gautų duomenų vertinimas buvo netinkamas ir jau priėmimo kambaryje turėjo būti priimtas sprendimas dėl skubaus nėštumo užbaigimo cezario pjūvio operacijos būdu. Operacija turėjo būti atlikta per 30 min. Nurodė, kad diagnozavus vaisiaus žūtį, sprendimas dėl gimdymo natūraliais takais buvo teisingas. Konsultantas nurodė, kad negali pasakyti, jog atlikus cezario pjūvio operaciją galutinė išeitis būtų buvusi gera.

10029.

101Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu jį atmetė ir nurodė, jog Klinikose ieškovei teiktos paslaugos buvo tinkamos ir klaidų nepadaryta. Akreditavimo tarnybos Kontrolės Nr. D11-433/2015 ataskaitoje nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos tam, kad pareiškėja pagimdė negyvagimį. Komisija rėmėsi doc. V. G. išvadomis dėl ginčo dalyko, kuris nurodė, kad Klinikose ieškovei buvo atlikti visi reikiami tyrimai ir jie tinkamai įvertinti, iki gimdymo ir gimdymo metu klaidų nepadaryta.

10230.

103Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančios gimdymo istorijos duomenimis, liudytojų V. M., V. D., G. M. ir V. G. parodymais, konstatavo, kad apeliantei buvo užtikrintas nuolatinis stebėjimas, todėl jos argumentus, jog ji nebuvo stebima nuo 8.13 val. iki 8.49 val. atmetė, nurodydamas, kad šiuo laikotarpiu vaisiaus būklės stebėjimo nebuvo galima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių. Tokiu būdu konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryti neteisėti atsakovės veiksmai, kurie sąlygojo apeliantės vaisiaus mirtį ir priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ar neveikimo bei apeliantės įvardijamos žalos, nėra.

10431.

105Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad diagnozavus vaisiaus hipoksiją bei didelę grėsmę uždusti, apeliantei jokia pagalba nebuvo teikiama beveik valandą laiko, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo dėtos maksimalios pastangos, nesiimta visų galimų ir reikalingų priemonių tam, kad būtų išsaugota apeliantės vaiko gyvybė. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

10632.

107Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).

10833.

109Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

11034.

111Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

11235.

113Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

11436.

115Vadinasi ir šioje byloje nustatant, ar atsakovės darbuotojai, teikdami ieškovei medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, vertinimo prioritetas teiktinas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.

11637.

117Kaip minėta, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, todėl ir nagrinėjamu atveju, visų pirma, nustatytina tai, ar gydytojai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, vertindami ieškovės būklę, ar jie ėmėsi visų galimų ir šioje situacijoje reikalingų priemonių nustatyti diagnozę ir imtis tolimesnių veiksmų. Byloje yra trys pagrindiniai rašytiniai įrodymai, vertinantys atsakovės gydytojų veiksmų atitikimą atidumo, rūpestingumo, teisėtumo kriterijus: 1) 2017 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. 113; 2) 2015 m. gruodžio 7 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus kontroles ataskaita Nr. D17-229(1.27); 3) 2015 m. gruodžio 7 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. T4-200 „Dėl pacientei N. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“.

11838.

119Taip pat byloje yra dviejų specialistų dr. G. M., į kurį kreipėsi Akreditavimo tarnyba bei doc. V. G., į kurį kreipėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išvados dėl apeliantei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

12039.

121Ieškovė, teikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, rėmėsi Akreditavimo tarnybos ataskaita, kurioje, ieškovės teigimu, užfiksuoti ją gydžiusių medicinos darbuotojų neteisėti veiksmai, o būtent – 2015 m. vasario 7 d. 7.29 – 7.49 val. gydytoja V. M., netinkamai įvertinusi atliktos kardiotokogramos duomenis: buvus tachikardijai (apie 165 k/min) visiškai išnykusiam variabiliškumui (praktiška izolinija), nebuvus akceleracijų, t. y. kardiotokogramos neįvertinusi kaip abejotinos bei atsižvelgiant į tai, kad pacientė apie 24 val. nejautė vaisiaus judesių, buvo ryškus polihidramnionas ir tekėjo vaisiaus vandenys, laiku neužtikrino vaisiaus būklės pastovaus stebėjimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą patvirtina ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pasitelkto eksperto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M. 2015 m. birželio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d. išvados, kuriose, taip pat nurodyta, kad gautų duomenų vertinimas buvo netinkamas. Atsakovė, besiginanti nuo ieškinio, savo poziciją byloje įrodinėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu bei pasitelkto medicinos eksperto VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovo doc. V. G. išvadomis. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir buvo kokybiškos bei kvalifikuotos.

12240.

123Pažymėtina, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Tačiau sveikatos priežiūros srityje tikslių kriterijų, reikalavimų arba, kitaip tariant, veiksmų standarto, kuriuo gydytojas turėtų vadovautis kiekvienoje konkrečioje situacijoje, teisės aktai paprastai nenustato ir negali nustatyti, o reikalauja suteikti tinkamo rūpestingumo laipsnio paslaugas, atitinkančias gydytojo profesijos reikalavimus. Teisės aktai negali tiksliai sureguliuoti visų gydytojo veiksmų pirmiausia dėl to, kad situacijų, kuriomis gydytojas veikia, konkrečių pacientų ypatumai, galima ligos perspektyva ir panašios aplinkybės yra skirtingos, todėl neįmanoma sukurti bendro gydytojo elgesio modelio, tinkamo visais atvejais. Tačiau kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukštesni jam keliami reikalavimai; iš gydytojo, kuris yra tam tikros srities specialistas, reikalaujama ne tik atitikti protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą, bet ir atitikti būtent tos specialybės protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

12441.

125Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydytojo reikiamas rūpestingumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kuriomis jis veikė, nes rūpestingumo sąvoka yra informatyvi tik tokiu atveju, kai yra žinoma, su kokia problema buvo susidurta konkrečioje situacijoje. Teismo pareiga, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, yra nustatyti, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, ar gydytojas veikė kaip protingas ir rūpestingas tos specialybės gydytojas tokiomis aplinkybėmis. Gydytojo veiksmai turi būti vertinami objektyviai pagal sąžiningo gydytojo, kuris turi reikiamas medicinos srities ir specialybės žinias, įgūdžius bei sugebėjimą priimti tinkamus sprendimus, veiksmų standartą, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis veikė, todėl gydytojas atsako už nerūpestingumą, kai jis neišvengia žalos, kurios, veikdamas tinkamai, būtų išvengęs.

12642.

127Nagrinėjamu atveju apeliantė Klinikų gydytojų nerūpestingumą įvardija tai, kad dar iki 8.13 val. priėmimo skyriuje konstatavus grėsmingą vaisiaus būklę dėl hipoksijos (deguonies stokos), būtinybę sekti jo būklę, atliekant pastoviai kardiotokogramą bei nusprendus apeliantę hospitalizuoti, nebuvo užtikrintas pastovus vaisiaus stebėjimas, t. y. 7.49 val. atjungus pacientę nuo medicininio aparato, tik apie 8.49 val. buvo bandyta vėl pradėti monitoruoti vaisiaus būklę, tačiau jo širdies tonai neišklausyti ir 9.00 val. užfiksuota vaisiaus mirtis.

12843.

129Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad vaisiaus būklės stebėjimo laikotarpiu nuo 7.49 val. iki 8.49 val. nebuvo galima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių ir jis buvo neįmanomas. Pažymėjo, kad laikotarpis kuomet vaisiaus būklė nebuvo stebėta, buvo itin trumpas, o jo metu buvo atliekami ir kiti tyrimai. Be to, ieškovė po sprendimo ją stacionarizuoti turėjo persirengti, pasinaudoti tualetu, nuvykti į gimdyklą, taip pat turėjo būti užpildyta ir sutvarkyta medicininė dokumentacija.

13044.

131Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. Kontrolės ataskaitoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pateiktame Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos priėmimo poskyrio stacionaro pacientų 2015 m. ELI registre pažymėta, kad pacientė į Klinikas atvyko 2015 m. vasario 7 d. 8.13 val., tačiau pacientės ligos istorijoje esančioje kardiotokogramoje pažymėtas šio tyrimo atlikimo laikas 2015 m. vasario 7 d. 7.29 – 7.49 val. Klinikų Vidaus audito ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėja Č. Š. 2015 m. spalio 14 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pacientė N. G. į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos skyriaus Priėmimo skyrių kreipėsi 2015 m. vasario 7 d. 7.29 val. ir tuo metu dirbusi akušerė prijungė pacientę prie monitoriaus, įvertinti vaisiaus būklę, pamatavo AKS, gimdos dugno aukštį bei iškvietė gydytoją akušerę ginekologę V. M. kartu su medicinos gydytoja V. D., kurios įvertinusios pacientės būklę, nurodė ją stacionarizuoti ir tik po to pacientės duomenys buvo užregistruoti ELI registre, nurodant priėmimo ir stacionarizavimo laiką 2015 m. vasario 7 d. 8.13 val. ELI registras pildomas elektroninėje erdvėje, pacientų atvykimo laikas rodomas toks, koks yra registracijos metu ir sistema neleidžia ištaisyti laiko į tą laiką, kada pacientės atvyksta į priėmimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, bylos duomenys patvirtina, kad jau iki 8.13 val. buvo žinoma apeliantės diagnozė, t. y. rizika vaisiui uždusti, priimtas sprendimas dėl pastovaus vaisiaus stebėjimo ir pacientės hospitalizavimo.

13245.

133Iš apeliantės gimdymo istorijos matyti, kad jai buvo nustatyta diagnozė – I nėštumas, 38 savaitė + 3 dienos, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, polihidramnionas, nutukimas, ūminė virusinė respiracinė infekcija, nejaučia vaisiaus judesių nuo 2015 m. vasario 6 d. ryto, ūminė vaisiaus hipoksija, NST (nestresinis testas) – nereaktyvus (silentinio tipo), I laipsnio fetoplacentinės kraujotakos sutrikimas, rizika vaisiui – didelė, kardiotokograma – pastoviai. Gimdymo priežiūros planas – gimdymas natūraliais takais, vaisiaus būklės stebėjimas kardiotokogramos monitoriumi – pastoviai. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliantei jau 2014 m. gruodžio 30 d. su siuntimu pasikreipus į Klinikas konsultacijai dėl įtariamo polihidramniono (vaisiaus vandenų pertekliaus), ši diagnozė buvo patvirtinta ir paskirta ambulatorinė priežiūra.

13446.

135Apeliantės ligos istorijoje taip pat nurodyta, kad nėščioji į gimdyklą iš priėmimo kambario atvyko tik 8.50 val., gimdykloje nuėjo pasišlapinti dėl polihidramniono ir įtariamų šoninių vaisiaus vandenų tekėjimo, į veną suleista Sol Ampicillini 2 g., 9.00 val. bandyta pradėti monitoruoti vaisiaus būklę kardiotokogramos monitoriumi nepertraukiamu režimu, tačiau vaisiaus širdies tonai neišklausyti.

13647.

137Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, t. y. kuomet jau iki 8.13 val. tapo žinoma, kad vaisiui yra didelė rizika uždusti, tačiau apeliantė į gimdyklą buvo atvesta tik 8.50 val., teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad atsakovė tuo laikotarpiu elgėsi rūpestingai, atidžiai ir operatyviai ėmėsi veiksmų, taip bandant išvengti neigiamų pasekmių, šiuo konkrečiu atveju, pagrindo nėra. Manytina, kad kiekvienas protingas, atidus ir rūpestingas asmuo, ypač asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis asmuo, turi suprasti, jog nustačius tokią diagnozę, iš esmės yra svarbi kiekviena minutė ir bet koks delsimas gali sukelti pasekmes, kurių ištaisyti nebebus galima. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai buvo duotas nurodymas pastoviai stebėti vaisiaus būklę atliekant kardiotokogramą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis reikalavimas, nebuvo vykdomas.

13848.

139Bylos duomenys patvirtina, kad diagnozė apeliantei buvo nustatyta dar iki 8.13 val., tačiau tik 8.45 val. apeliantei paėmė papildomą tyrimą, o į gimdyklą atvedė tik 8.50 val. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad į tualetą apeliantė nuėjo gimdykloje. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, kur apeliantė buvo laikotarpiu nuo 8.13 val. iki 8.45 val. Apeliantės teigimu, ji šį laiko tarpą pralaukė priėmimo skyriaus koridoriuje, laukdama, kol bus nuvesta į gimdyklą. Kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie paneigtų šiuos apeliantės argumentus, kolegija neturi pagrindo jais netikėti bei sprendžia, kad apeliantės apžiūrą atlikusioms gydytojoms nustačius didelę riziką kūdikiui uždusti ir po tokios diagnozės palikus apeliantę koridoriuje tiesiog laukti, kol ji bus nuvesta į gimdyklą, šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės nerūpestingumą bei neveikimą apeliantės ir jos kūdikio atžvilgiu, taip pat sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apeliantės nebuvo galima pastoviai stebėti dėl objektyvių priežasčių, laikyti neteisingomis, nes jas paneigia byloje surinkti duomenys.

14049.

141Be to, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laiko tarpas, per kurį vaisius nebuvo stebimas buvo trumpas. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad apeliantei atvykus į priėmimo skyrių, kardiotokograma jai buvo atliekama nuo 7.29 val. iki 7.49 val. Apžiūrą atlikusios gydytojos nustačiusios apeliantei diagnozę, t. y. riziką vaisiui uždusti, duomenis į sistemą suvedė 8.13 val. Ligos istorijoje esančiais duomenimis, taip pat nustatyta, kad apeliantė į gimdyklą buvo atvesta tik 8.50 val., o 9 val. jau buvo konstatuota vaisiaus mirtis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apytiksliai vieną valandą nestebint vaisiaus būklės, nustačius būtinumą jį stebėti pastoviai bei didelę riziką uždusti, gali būti vertinama kaip trumpas laiko tarpas.

14250.

143Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-84-464/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų, kuomet pacientei net 12 valandų nebuvo užtikrintas nuolatinis vaisiaus būklės stebėjimas, kadangi skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Tačiau, pastebėtina, kad minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog kiekvienas nėštumo ir gimdymo taktikos žingsnis yra svarbus, o nustačius vaisiaus būklės pablogėjimą, toks nėštumas skubiai užbaigiamas, o tokia mirties priežastis (asfiksija – uždusimas) – realiatyviai išvengiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, paliko šias teismo išvadas nepakeistomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pasivadovauti minėtos teismų praktikos dalimi, kurioje yra konstatuota, kad galimybė išvengti asfiksijos, egzistuoja, tačiau viskas priklauso nuo gydytojų pasirinktų tolimesnių veiksmų. Dėl to, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės vaisius iš esmės jau buvo išnešiotas, gyvas, be apsigimimo požymių, manytina, kad jis potencialiai (galimai) turėjo galimybę gimti bei išvengti asfiksijos (uždusimo), tačiau byloje nustačius, kad atsakovė, konstatavus tokią diagnozę, iš esmės nesiėmė operatyvių veiksmų, yra pagrindas spręsti, kad buvo pasielgta nerūpestingai.

14451.

145Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį taip pat pažymėjo, kad Akreditavimo tarnybos išvados nepatvirtina, jog vaisiaus žūtis nagrinėjamu atveju buvo sąlygota atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų. Teismas taip pat kritiškai vertino G. M. parodymus, nurodydamas, kad jis vertino medicininę dokumentaciją restrospektyviai, t. y. rezultato, o ne proceso prasme.

14652.

147Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad minėtų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais, kad Akreditavimo tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. ataskaitos išvadoje bei 2015 m. gruodžio 7 d. Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakyme Nr. T4-200 konstatuoti sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V-170 11.2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimai bei trūkumai, teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, t. y. kad 2015 m. vasario 7 d. pacientei nebuvo užtikrintas vaisiaus būklės pastovus stebėjimas, taip pat netinkamai įvertinti atliktų tyrimų rezultatai, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinti teisiškai nereikšmingais ar neturinčiais įtakos gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų vertinimui pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą.

14853.

149Pažymėtina, kad minėtu 2015 m. gruodžio 7 d. Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu atsakovė buvo įspėta dėl nustatytų pažeidimų, t. y. kad 2015 m. vasario 7 d. 7.29 – 7.49 val. gydytoja V. M. netinkamai įvertinusi atliktos kardiotokogramos duomenis – buvus tachikardijai (apie 165 k/min.), visiškai išnykusiam variabiliškumui (praktiškai izolinija), nebuvus akceleracijų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pacientė apie 24 val. nejautė vaisiaus judesių, buvo ryškus polihidramnionas ir tekėjo vandenys, laiku neužtikrino vaisiaus būklės pastovaus stebėjimo. Pastebėtina, kad atsakovė šio Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo ir jame konstatuotų pažeidimų, neginčijo teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, Akreditavimo tarnybos išvada laikytina tinkamu rašytiniu įrodymu ir ja galima remtis. Pažymėtina, kad nors išvadoje nėra vienareikšmiškai konstatuota, jog būtent nustatyti pažeidimai lėmė vaisiaus žūtį, tačiau kolegijos vertinimu, tai turi reikšmę, sprendžiant klausimą dėl atsakovės nerūpestingumo apeliantės atžvilgiu, neveikimo bei žalos padarymo fakto. Minėtoje Akreditavimo tarnybos išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad gydytoja V. M. neužtikrino vaisiaus būklės pastovaus stebėjimo bei netinkamai įvertino atliktos kardiotokogramos duomenis. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, neabejotinai turėjo reikšmę, tolimesniems veiksmams, kurie turėjo būti atliekami su apeliante, o taip pat ir atsitikusioms pasekmėms. Be to, kaip jau minėta, teismų praktikoje yra konstatuota, kad galimybė išvengti asfiksijos, egzistuoja, tačiau viskas priklauso nuo gydytojų pasirinktų tolimesnių veiksmų. Nesant nuginčytiems nustatytiems pažeidimams atsakovės veiksmuose, tai galimai patvirtina aplinkybę, kad ir pati atsakovė iš dalies pripažįsta savo ne maksimalų rūpestingumą bei atidumą apeliantės atžvilgiu, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju ne visi būtini veiksmai buvo atlikti maksimaliai operatyviai, atidžiai ir rūpestingai.

15054.

151Be to, kolegija, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju, pasitelktų specialistų dr. G. M. ir doc. V. G. pozicijos dėl to, ar po apeliantės apžiūros, konstatavus didelę riziką vaisiui uždusti, buvo teisingai priimtas sprendimas dėl tolimesnių veiksmų, išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertindamas Akreditavimo tarnybos pasitelkto eksperto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M. parodymus nurodė, kad jis medicininę dokumentaciją vertino rezultato, o ne proceso prasme.

15255.

153Susipažinus su dr. G. M. išvadomis – atsakymais į Akreditavimo tarnybos užduotus klausimus, matyti, kad gydytojas laikėsi pozicijos, jog pacientei turėjo būti atlikta skubi cezario pjūvio operacija, tiksliai nurodė, kokie konkrečiai tyrimų rezultatai, surinkti ir vertinti gydytojų sprendimo priėmimo metu. Dr. G. M. taip pat nurodė, kad net ir atlikus skubią operaciją, neįmanoma pasakyti, kokia būtų buvusi išeitis. Atsakydamas į klausimus, G. M. taip pat nurodė, kad 2015 m. vasario 7 d. apeliantė atvykusi į stacionarą buvo ištirta pakankamai ir tinkamai, tačiau duomenų vertinimas ir jų pagrindu priimtas sprendimas perkelti pacientę į gimdymo skyrių buvo netinkamas. Specialistas pažymėjo, kad atlikus tyrimus vaisiaus būklei nustatyti gauti duomenys buvo įvertinti klaidingai ir jų pagrindu priimtas sprendimas perkelti pacientę į gimdyklą nėštumo užbaigimui natūraliais takais buvo neteisingas, kadangi gauti duomenys rodė blogą vaisiaus būklę, todėl pacientės nėštumas turėjo būti skubiai užbaigtas atliekant cezario pjūvio operaciją. Gydytojas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog kardiotokograma priėmimo skyriuje buvo pabaigta registruoti 7.45 val., naujagimio vėliausias gimimo momentas turėjo būti 8.13 val.

15456.

155Susipažinus su doc. V. G. pateiktais atsakymais į Pacientų teisių ir žalos nustatymo komisijos suformuluotus klausimus, jis iš esmės konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugos apeliantei buvo teikiamos tinkamai – jai buvo atlikti reikiami tyrimai, surinkti duomenys, susiję su jos vaisiaus būkle, vertinti teisingai, gydytojų sprendimai perkelti ieškovę į gimdyklą buvo teisingi.

15657.

157Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos duomenis, sutinka su apeliantės argumentais, kad doc. V. G. paaiškinimai yra nemotyvuoti, neparemti konkrečiais apeliantei atliktų tyrimų rezultatais. Šis specialistas formuluodamas atsakymus, tiesiog pakartoja jam užduotą klausimą ir pateikia vieno žodžio išvadą – „tinkama“. Tuo tarpu susipažinus su dr. G. M. išvadomis, matyti, kad atsakymai yra motyvuoti, paremti konkrečiai pacientei atliktų tyrimų ir gautų duomenų interpretavimu. Kolegija nekvestionuoja medicinos specialistų vertinimo dėl būtinybės apeliantei atlikti cezario pjūvio operaciją, kadangi nėra vienareikšmiškos praktikos šiuo klausimu, tačiau sprendžia, kad tokios diagnozės, kaip didelė rizika vaisiui uždusti, nustatymas, galimai sudaro pagrindą operatyviau imtis veiksmų ir nutraukti nėštumą. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, apeliantei praktiškai visą valandą net nebuvo užtikrintas pastovus vaisiaus stebėjimas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos supratimu, sudaro pagrindą konstatuoti apeliantei padarytą žalą, o be to, kadangi pasitelktų specialistų pozicija nagrinėjamu klausimu išsiskyrė, tai taipogi sudaro pagrindą daryti išvadą, apie galimą atsakovės nerūpestingumą apeliantės atžvilgiu.

15858.

159Išdėstyti argumentai patvirtina skundžiamo teismo sprendimo išvadas, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad gydytoja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Manytina, kad dar iki 8.13 val. diagnozavus vaisiaus hipoksiją, t. y. didelę grėsmę uždusti, o atsakovė praktiškai iki pat 9.00 val. nesiėmė veiksmų vaisiaus gyvybei gelbėti, t. y. beveik valandą laiko vaisiaus būklė net nebuvo stebima atliekant kardiotokogramą, nors tai buvo paskirta apeliantę konsultavusių gydytojų, egzistuoja pagrindas pripažinti tokį atsakovės neveikimą, nerūpestingu. Pažymėtina, kad apeliantė turėjo pagrįstą lūkestį, kad ja bus ligoninėje pasirūpinta, tačiau jai buvo suteiktos kokybės ir prieinamumo reikalavimų neatitinkančios medicinos paslaugos.

16059.

161Konstatavus žalos padarymo faktą, veiksmų neteisėtumą ir kaltę (vaisius žuvo per praktiškai vieną valandą laiko, kai apeliantei nebuvo atliekami jokie veiksmai), kolegija aptaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad tarp nurodyto pažeidimo ir vaisiaus žūties nėra priežastinio ryšio, todėl žalos atlyginimas yra negalimas. Visų pirma turi būti nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas ir teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taip pat priežastinis ryšys gali būti tiek tiesioginis, tiek ir netiesioginis. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2010).

16260.

163Kaip jau minėta, kiekvienas nėštumo ir gimdymo taktikos žingsnis yra svarbus. Nagrinėjamu atveju apeliantės vaisius iš esmės jau buvo išnešiotas, be apsigimimo požymių, jis potencialiai turėjo galimybę gimti bei išvengti asfiksijos (uždusimo). Byloje jau atkreiptas dėmesys, kad objektyviai nustačius vaisiaus būklės pablogėjimą, toks nėštumas skubiai užbaigiamas, o tokia mirties priežastis (asfiksija) - realiatyviai išvengiama. Nuostatos, kad tinkamas ir savalaikis diagnozavimas gali padėti išvengti vaisiaus žūties dėl asfiksijos, laikomasi ir medicininėje literatūroje. Tokiu atveju nustatytina, kad tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, nes ir gydytojų neveikimas (neužtikrinimas nuolatinio vaisiaus stebėjimo, atliekamų veiksmų neoperatyvumas) tam tikra dalimi galėjo lemti tokių padarinių atsiradimą – kūdikis gimė negyvas. Dėl neturtinės žalos dydžio

16461.

165Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

16662.

167Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis c. b. Nr. 2A-419/2013), juolab kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

16863.

169Apeliantės netektis yra itin skaudi, atsiradusius jos išgyvenimus bei emocinį stresą lemia vien laukto kūdikio mirties faktas, taip pat buvo pažeista ir asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Kita vertus, net ir laiku nustačius vaisiaus būklės kritinius momentus bei atlikus apeliantei cezario pjūvio operaciją, objektyviai egzistuojančios priežastys (pokyčiai, įvykę jos ar vaisiaus organizme) vis tik galėjo lemti tiek hipoksiją iki gimimo, tiek gimdymo metu, tiek ir po gimdymo, t. y. atsitiktinę mirtį, ką patvirtina ir byloje esantys statistiniai duomenys apie dažniausią Lietuvoje vaisiaus ir naujagimių mirties priežastį. Gydytojų veiksmų vertinimas civilinės atsakomybės aspektu neapima jų pareigos garantuoti tam tikro rezultato, nes negalima reikalauti neįmanomo (lot. impossibilium nulla obligatio est).

17064.

171Taigi vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus šiam konkrečiam atvejui aktualius kriterijus (netiesioginio priežastinio ryšio buvimą, galimų analogiškų pasekmių atsiradimą net ir gydytojams atlikus visus būtinus jos sveikatos priežiūros veiksmus), teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga kompensacija apeliantei būtų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

17265.

173Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

174Dėl bylos procesinės baigties

17566.

176Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reglamentuojančias teisės normas ir padarė neteisingą išvadą, kad sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti visumos nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliantė turi teisę reikalauti atlyginti jai dėl tokio medicinos įstaigos Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme neteisėto neveikimo atsiradusią neturtinę žalą (kompensaciją už patirtą skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus). Tokiu atveju teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

17767.

178Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

17968.

180Nagrinėjamu atveju, teikiant ieškinį bei apeliacinį skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis, turėjo būti sumokėtas 675 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio reikšdama reikalavimus susijusius su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliantės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies ir ieškinys iš esmės patenkintas 33 proc. (10 000 Eur x 100 proc. / 30 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei priteistinas 222 Eur žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį ir 222 Eur žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinį skundą, iš viso 444 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18169.

182Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose. Šias išlaidas patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai bei sąskaita už teisines paslaugas. Šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovei priteistinos 180 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

18370.

184Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimu, taip pat atstovavimu teismo posėdžiuose. Šias išlaidas patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas bei sąskaita už teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų, tačiau įvertinęs bylos apimtį bei sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių, įvykusių teismo posėdžių kiekį, priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 850 Eur. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Dėl to, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovei priteistinos 570 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą ir atstovavimą, pirmosios instancijos teisme.

18571.

186Atsakovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šias išlaidas patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas bei sąskaita už teisines paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovei buvo sumažintos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos iki 850 Eur, atsižvelgus į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitus kriterijus. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus tuos pačius vertinimo kriterijus, kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, taipogi egzistuoja pagrindas atsakovės patirtas išlaidas sumažinti iki 500 Eur ir atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovei priteisti 330 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

18772.

188Apeliantė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jai išlaidos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

189Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

190Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. G., a. k. ( - ) ieškinį tenkinti iš dalies.

191Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, j. a. k. 124364561, ieškovei N. G., a. k. ( - ) 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

192Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, j. a. k. 124364561, ieškovei N. G., a. k. ( - ) 180 Eur ( šimtas aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

193Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, j. a. k. 124364561, iš ieškovės N. G., a. k. ( - ) 570 Eur (penki šimtai septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

194Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

195Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, j. a. k. 124364561, iš ieškovės N. G., a. k. ( - ) 330 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

196Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, j. a. k. 124364561, 444 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai) žyminį mokestį, mokėtiną už ieškinį ir apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. su siuntimu kreipėsi į atsakovę... 10. 3.... 11. 2015 m. vasario 7 d. apie 7.15 val. ieškovė atvyko į atsakovės Akušerijos... 12. 4.... 13. Gimdymo istorijoje 2015 m. vasario 7 d. 9.00 val. gydytoja nurodė, kad į... 14. 5.... 15. Valstybinio patologijos centro 2015 m. vasario 19 d. Patologinės anatomijos... 16. 6.... 17. Ieškovės teigimu, atsakovė laiku neužtikrino vaisiaus būklės pastovaus... 18. 7.... 19. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovės... 20. 8.... 21. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. 9.... 24. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 25. 10.... 26. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti... 27. 11.... 28. Pažymėjo, kad laikotarpis kuomet vaisiaus būklė nebuvo stebėta, buvo itin... 29. 12.... 30. Pastebėjo, kad pati ieškovė skirtingai nurodo faktines aplinkybes,... 31. 13.... 32. Teismas Akreditavimo tarnybos išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą, kuris... 33. 14.... 34. Pažymėjo, kad liudytojais apklausti V. G. ir G. M. patvirtino, kad cezario... 35. 15.... 36. Teismas, taip pat pastebėjo, kad Akreditavimo tarnybos išvados nepatvirtina,... 37. 16.... 38. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra... 39. 17.... 40. Nenustatęs pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, teismas dėl... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 42. 18.... 43. Apeliaciniame skunde ieškovė N. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 44. 18.1.... 45. Pažymi, kad 8.13 val. atsakovės darbuotojai jau buvo nustatę grėsmingą... 46. 18.2.... 47. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantės vaisiaus būklė nebuvo stebima... 48. 18.3.... 49. Byloje esančių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių neatitinka teismo... 50. 18.4.... 51. Apeliantė taip pat pažymi, kad visiškai neaišku, kokiu būdu medicininių... 52. 18.5.... 53. Iš bylos duomenų visiškai akivaizdu, kad objektyviai vaisiaus būklės... 54. 18.6.... 55. Pažymi, kad liudytojos V. M. ir V. D. yra atsakovės darbuotojos,... 56. 18.7.... 57. Apeliantė taip pat pažymi, kad teismas visiškai nepaaiškino, dėl kokių... 58. 18.8.... 59. Be to, nagrinėjamos bylos atveju išsiskyrė specialistų pozicijos dėl to,... 60. 19.... 61. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atsiliepime... 62. 19.1.... 63. Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinami įrašai medicinos dokumentuose.... 64. 19.2.... 65. Neatitinka tikrovės apeliantės teiginiai, kad nuo 8.13 val. iki 9.00 val. jai... 66. 19.3.... 67. Ieškovei medicininės paslaugos buvo teikiamos griežtai vadovaujantis... 68. 19.4.... 69. Atsakovė taip pat pažymi, kad sąvoka „hipoksija“ reiškia deguonies... 70. 19.5.... 71. Atkreipia dėmesį, kad esant nestresiniam testui nereaktyviam, gydytojas,... 72. 19.6.... 73. Įvertinus liudytojo V. G. paaiškinimus, akivaizdu, kad pastarasis,... 74. 19.7.... 75. Perinatologijos centro perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija... 76. 19.8.... 77. Pastebėtina, kad byloje ginčas dėl gyd. V. M. ir V. D. ieškovei teiktų... 78. 19.9.... 79. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnybos įsakyme konstatuoti pažeidimai yra... 80. 20.... 81. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per filialą... 82. Teisėjų kolegija... 83. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 84. 21.... 85. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 86. 22.... 87. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 2 d. Klinikų Perinatologijos... 88. 23.... 89. 2015 m. vasario 7 d. apie 7.15 val. ieškovė atvyko į Klinikų Akušerijos... 90. 24.... 91. Valstybinio patologijos centro 2015 m. vasario 9 d. Patologinės anatomijos... 92. 25.... 93. Vilniaus perinatologijos centro Perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija... 94. 26.... 95. Akreditavimo tarnybos Kontrolės 2015 m. gruodžio 7 d. Nr.D11-433/2015... 96. 27.... 97. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM... 98. 28.... 99. Akreditavimo tarnyba savo ataskaitoje vadovavosi konsultanto dr. G. M.... 100. 29.... 101. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 102. 30.... 103. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančios gimdymo istorijos... 104. 31.... 105. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad... 106. 32.... 107. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 108. 33.... 109. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra... 110. 34.... 111. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento... 112. 35.... 113. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų... 114. 36.... 115. Vadinasi ir šioje byloje nustatant, ar atsakovės darbuotojai, teikdami... 116. 37.... 117. Kaip minėta, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o... 118. 38.... 119. Taip pat byloje yra dviejų specialistų dr. G. M., į kurį kreipėsi... 120. 39.... 121. Ieškovė, teikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, rėmėsi Akreditavimo... 122. 40.... 123. Pažymėtina, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir... 124. 41.... 125. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydytojo reikiamas rūpestingumas gali būti... 126. 42.... 127. Nagrinėjamu atveju apeliantė Klinikų gydytojų nerūpestingumą įvardija... 128. 43.... 129. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad vaisiaus... 130. 44.... 131. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, su tokiomis... 132. 45.... 133. Iš apeliantės gimdymo istorijos matyti, kad jai buvo nustatyta diagnozė –... 134. 46.... 135. Apeliantės ligos istorijoje taip pat nurodyta, kad nėščioji į gimdyklą... 136. 47.... 137. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, t. y. kuomet jau iki 8.13 val. tapo... 138. 48.... 139. Bylos duomenys patvirtina, kad diagnozė apeliantei buvo nustatyta dar iki 8.13... 140. 49.... 141. Be to, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos manymu,... 142. 50.... 143. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas... 144. 51.... 145. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį taip pat... 146. 52.... 147. Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir... 148. 53.... 149. Pažymėtina, kad minėtu 2015 m. gruodžio 7 d. Akreditavimo tarnybos... 150. 54.... 151. Be to, kolegija, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamos bylos... 152. 55.... 153. Susipažinus su dr. G. M. išvadomis – atsakymais į Akreditavimo tarnybos... 154. 56.... 155. Susipažinus su doc. V. G. pateiktais atsakymais į Pacientų teisių ir žalos... 156. 57.... 157. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos duomenis, sutinka su apeliantės... 158. 58.... 159. Išdėstyti argumentai patvirtina skundžiamo teismo sprendimo išvadas, kad... 160. 59.... 161. Konstatavus žalos padarymo faktą, veiksmų neteisėtumą ir kaltę (vaisius... 162. 60.... 163. Kaip jau minėta, kiekvienas nėštumo ir gimdymo taktikos žingsnis yra... 164. 61.... 165. Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant... 166. 62.... 167. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo... 168. 63.... 169. Apeliantės netektis yra itin skaudi, atsiradusius jos išgyvenimus bei... 170. 64.... 171. Taigi vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais,... 172. 65.... 173. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo... 174. Dėl bylos procesinės baigties... 175. 66.... 176. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 177. 67.... 178. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų... 179. 68.... 180. Nagrinėjamu atveju, teikiant ieškinį bei apeliacinį skundą elektroninėmis... 181. 69.... 182. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 550 Eur... 183. 70.... 184. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1 700 Eur... 185. 71.... 186. Atsakovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur... 187. 72.... 188. Apeliantė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė prašymo... 189. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 190. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir... 191. Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės... 192. Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės... 193. Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės... 194. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 195. Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės... 196. Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto...