Byla 2-583/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Architektūra, dizainas ir statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2217-28/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Architektūra, dizainas ir statyba“, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Versenta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 233 028,57 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų suma yra didelė, todėl atsakovas gali vengti teismo sprendimo įvykdymo ir gali savo veiksmais apsunkinti jo įvykdymą.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Teismas taip pat nusprendė, kad turto nesant ar esant nepakankamai, papildomai areštuoti atsakovo pinigus, esančius bankų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi - 233 028,57 Lt.

5Teismas nutartyje nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.). Nustatyti kokia areštuojamo turto vertė, ar areštuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavestina antstoliui, nes nutarties priėmimo dienai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia to turto vertė (CPK 148 str. 4 d.).

6Atsakovas UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

  1. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdomumui. Vien faktas, kad ieškinio suma yra didelė nesudaro pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Atsakovas yra stabiliai 15 metų veikiantis juridinis asmuo. Nėra nustatyta jokių atsakovo veiksmų leidžiančių manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra realiai pagrįstas grėsmės teismo sprendimo įvykdomumui egzistavimas, tačiau tokia grėsmė nenustatyta, todėl ieškovo prašymas neturėjo būti tenkinamas.
  2. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą bei suteikia ieškovui perdėtą pranašumą. Nemotyvuoto ir įrodymais neparemto ieškovo prašymo patenkinimas sąlygoja nepagrįstų apsunkinimų, atsakovo veiklai, taikymą, todėl taikytos priemonės turi būti panaikintos.
  3. Atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškinio sumai neturi, todėl bus areštuojamos sąskaitoje esančios lėšos. Tačiau pinigų areštas trukdys normaliai atsakovo komercinei ūkinei veiklai, nes prarastų galimybę atsiskaityti su subrangovais bei projektų autoriais, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

7Atskirasis skundą patenkinti iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos teismuose yra suformuota teismų praktika, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-127/2005; Nr. 2-105/2006 ir kitos).

11Iš ieškinio matyti, kad atsakovėms pareikštas 233 028,57 Lt reikalavimas (b.l. 1-6), t.y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

12Apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių grėsmę teismo sprendimų įvykdomumui, nepagrįsti. Kadangi dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl kitų įrodymų prezumpcijai patvirtinti nereikalaujama. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog jo turimų finansinių galimybių atžvilgiu, reikalaujama suma yra nedidelė. Dėl šių aplinkybių apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

13Atsakovas yra juridinis asmuo vykdantis komercinę–ūkinę veiklą. Komercinės–ūkinės veiklos bent minimaliam vykdymui, atsakovas privalo atsiskaityti su darbuotojais su darbuotojais, valstybės ar VSDFV biudžetais. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja jo teises ir teisėtus interesus labiau, nei būtina tikslui pasiekti, nes jis negali atlikti jokių mokėjimų, t.y. nepagrįstai daug apsunkinama juridinio asmens veikla. Šie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir/arba nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą (CPK 17, 146 str. str.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigus ir kitą turtą nustatydamas arešto taikymo turtui eiliškumą, tačiau nesuteikdamas teisės atlikti jokių mokėjimų. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai paralyžiuoja juridinio asmens veiklą, todėl iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, pažeidžia teisingumo principą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina ir nustatytina, kad ieškinio 233 028,57 Lt reikalavimams užtikrinti areštuotinas atsakovo nekilnojamasis turtas, jo nesant arba esant nepakankamai – papildomai areštuoti kilnojamąjį turtą, jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigus, paliekant atsakovui teisę gauti pinigus (įskaitant ir gaunamus į sąskaitas), suteikiant atsakovui teisę atlikti atsiskaitymus su darbuotojais ir atlikti privalomuosius mokėjimus į VSDFV ir valstybės biudžetus (CPK 148 str. 4 d.).

14Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu:

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartį dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

16Ieškovo UAB „Versenta“ (į/k 125246021, Ąžuolyno g. 9, 07171 Vilnius) reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ (į/k 110389921, Vokiečių g. 9-27, 01130 Vilnius) nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų - 233 028,57 Lt ribose, jo nesant pakankamai – papildomai areštuoti kilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai papildomai areštuoti atsakovo pinigus, paliekant atsakovui teisę gauti pinigus (įskaitant ir gaunamus į sąskaitas), suteikiant teisę atsakovui atlikti atsiskaitymus su darbuotojais bei atlikti privalomuosius mokėjimus į VSDFV ir valstybės biudžetus.

17Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai