Byla 2A-268-340/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų V.Volskienės, E.Žirono, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,

2dalyvaujant ieškovų atstovėms V.U., advokatei Z.Vizbarienei,

3atsakovei R.K.,

4atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, atstovei L.Jurevičiūtei,

5trečiojo asmens (apelianto) atstovei M.Kaleinykienei,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“ bei trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondas apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“ ieškinį atsakovams R.K., Ž.B., J.B., VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo iš dalies, tretieji asmenys VĮ Valstybės turto fondas ir Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarė Pranė Jaskovikaitė.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti iš dalies 1994-05-19 buto pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Ž.B. bei J.B., pripažįstant niekine sutarties dalį, pagal kurią butas ( - ), Ž.B. ir J.B. buvo parduotas su rūsio patalpomis; panaikinti iš dalies 2001-04-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp Ž.B. ir J.B. bei R.K., pripažįstant niekine sutarties dalį, pagal kurią butas ( - ), R.K. buvo parduotas su rūsiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės Ž.B. ir J.B., o vėliau ir R.K. negalėjo pirkti buto su rūsiu, nes jų nebuvo natūroje, jie realiai neegzistuoja. Rūsys nėra identifikuotas, todėl nėra buto priklausinys. Nežinia kur turėjo būti rūsio patalpos, nes gyventojai turėjo tik kažkokias pagalbines patalpas lauke. Raide „R“ buvo pažymėtas ne rūsys, bet atsakovių turimas sandėliukas. Privatizuojant butą nebuvo sumokėtas 2 proc. dydžio priedas už rūsio patalpą. Sudarant 2001-04-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pateikti nauji inventorizacijos duomenys apie rūsio identifikavimą ir priklausymą butui Nr. 7; R.K. neapžiūrėjo perkamo rūsio ir to neužfiksavo pirkimo-pardavimo sutartyje. 2005-12-15 R.V. paminklotvarkinio įvertinimo išduotame dokumento papildyme aiškiai pažymėta, kad pastato ( - ) atstatymas kažkada buvusių rūsių neįmanomas be paminklosauginių reikalavimų įvykdymo: pastato architektūrinių, konstruktyvinių, archeologinių ir kitų tyrinėjimų išvadų.

9Tretysis asmuo Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarė P.Jaskovikaitė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad tvirtinant 2001-04-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo vadovautasi 2001-04-17 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie patvirtino, kad butas yra su rūsiu. Pirkėja priėmė butą su rūsiu ir sumokėjo už juos nustatytą kainą. Šalims buvo išaiškinta atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės, sutarties šalys sutartį sudarė laisva valia, perskaitė sutarties tekstą ir rūsio buvimo fakto neginčijo.

10Tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kitų ( - ) namo, Vilniuje patalpų savininkai jiems priklausančias patalpas yra privatizavę ar vėliau pirkę iš jas privatizavusių asmenų be priklausinių – rūsio sandėliukų, tad darytina išvada, kad buto ( - ), priklausiniu teoriškai galėjo būti vienas iš keturių, šiuo metu faktiškai neegzistuojančių, rūsio sandėliukų, planuose žymimų R-7, R-8, R-9 arba R-10. Vadovaujantis Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 protokolo Nr.37 4.2 punktu negyvenamosios patalpos Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu šios patalpos yra rūsiuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Buto ( - ), inventorizavimo byloje nėra nurodyta, kuris rūsio sandėliukas yra buto priklausinys. Be to, iš civilinės bylos duomenų matyti, kad pardavėjas jokio sandėliuko realiai pirkėjui neperdavė. Architektas R.V. patvirtino, kad nuo 1948-04-01 nėra laiptinės vedusios į sandėliukus R-19 ir R-10, todėl rūsio sandėliukai negalėjo būti perduoti buto pirkėjui nei buto privatizavimo metu nei vėliau. Privatizuojant butą be sandėliuko turėjo būti mažinama buto kaina. Butas ( - ), buvo privatizuotas be rūsio sandėliuko, o 1994-05-19 sutartyje nurodyta raidė „R“ yra tik korektūros klaida.

11Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu ieškiniui neprieštaravo. Nurodė, kad VĮ Registrų centrui nėra pateikti duomenys apie tai, kokio ploto, kur esantis rūsys ginčo sandoriais įgytas kartu su butu, kokia kaina už jį sumokėta. Nurodo, jog, kadangi jo atžvilgiu nereiškiami jokie reikalavimai, procesinė padėtis keistina į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Ieškinio patenkinimo atveju nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

12Atsakovė R.K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko; prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad buto ( - ), rūsys buvo privatizuotas kartu su butu kaip pagrindinio daikto priklausinys. Pastato 2A/2p ( - ), savininkai, išskyrus VĮ Valstybės turto fondą, 2002-03-26 davė sutikimą identifikuoti 7 buto priklausinį rūsį R10 ir jį atitinkamai įregistruoti. Kadastro duomenys ir planai aiškiai įrodo, kad pastate 2A/2p yra rūsiai. Ieškovai neįrodo teisų pažeidimo ir praleido ieškinio senatį.

13Atsakovės J.B. ir Ž.B. savo atsiliepimais į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovams buvo žinoma, kad butas ( - ), yra su rūsiu, nes patys derėjosi dėl jų pirkimo. Iki ir po buto privatizavimo atsakovės naudojosi butu su rūsiu R-10, į jį patekdavo iš lauko pro medines, žemas duris tarpuvartėje laiptais, pažymėtais minėtame rūsio aukšto plane, rūsyje atsakovės laikė kurą krosniai ir buities reikmenis. Pirmajame aukšte, minėtoje tarpuvartėje, buvo dvejos durys, pro kurias iš lauko pusės buvo patenkama į dvi izoliuotas patalpas – vienos durys, jau minėtoje, skirtos patekti į namo rūsius, o kitos skirtos patekti į kiemo gyventojų bendrojo naudojimo sanitarinį mazgą, kiemo tualetą. Minėtomis medinėmis, senovinėmis, žemomis durimis naudojosi atsakovės ir jas rakino, nes tik taip buvo galima patekti į buto rūsį, o kitomis durimis naudojosi visi kiemo gyventojai, nes taip patekdavo į kiemo tualetą.

14Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir tariamai pažeistos jų teisės negali būti ginamos teismine tvarka. Ieškovai privalo pagrįsti ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad J. Ir Ž.B. negalėjo įsigyti gyvenamųjų patalpų su rūsiu; ieškinyje pateikti abstraktaus pobūdžio, įrodymais nepagrįsti argumentai. Argumentas, kad rūsys neidentifikuotas, nesudaro prielaidos teigti, kad šių gyvenamųjų patalpų pirkėjos neįgijo nuosavybės teisės į rūsio patalpas; svarbu nustatyti, ar tarp gyvenamųjų patalpų ir rūsio egzistavo funkcinis ryšys.

15Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-07-02 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“ valstybės naudai lygiomis dalimis po 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, kad atsakovės Ž.B. bei J.B. 1994-05-19 sutarties pagrindu privatizavo butą, esantį ( - ), kurį 2001-04-25 buto pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovei R.K. Minėtose buto privatizavimo ir pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad butas parduodamas su rūsiu. Ieškovai nurodo, kad butas buvo privatizuotas ir vėliau parduotas atsakovei R.K. be rūsio ir prašo pastarąją sutarties dalį panaikinti. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 10/132747 kadastriniai duomenys užfiksuoti pradedant 1981-04-20 ir baigiant 2003-07-31 patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame ( - ), plane pažymėtame 2A2/p yra rūsio patalpos plane pažymėtos R-7; R-8, R-9; R-10, kurių bendras plotas yra 73,61 kv.m. Tai, kad minėtame pastate yra rūsys patvirtina ir architekto R.V. atliktas paminklotvarkinis įvertinimas bei jo papildymas. Aplinkybė, kad laiptinė į rūsius ir rūsiai yra užpilti šiukšlėmis, kaip yra nurodyta minėtame architekto įvertinime, nepaneigia rūsio patalpų egzistavimo. Todėl teismas atmetė ieškovų argumentus, kad sudarant ginčijamus sandorius rūsio patalpos faktiškai neegzistavo. Ginčijamose sutartyse minimas rūsys nėra identifikuotas, t.y. sutartyse nėra nurodyta, kuri konkrečiai rūsio patalpa buvo parduota su butu Nr. 7. Ieškovai neginčija, o dabartinė buto Nr. 7 savininkė atsakovė R.K. ir kiti atsakovai neteigia, ir neįrodinėja, kad buto Nr. 7 savininkas ginčijamų sutarčių pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo konkrečią rūsio patalpą. Buto Nr. 7 inventorinė byla, privatizavimo dokumentai ir Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad butas Nr. 7 yra su rūsiu, kuris nėra identifikuotas. Gyvenamojo namo, ( - ), bendraturčiai nėra įregistravę asmeninės nuosavybės teisės į rūsio patalpas R-7; R-8, R-9; R-10, todėl jos namo bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad name, esančiame ( - ), yra rūsio patalpos, kurios niekam nepriklauso asmeninės nuosavybės teise, teismas padarė išvadą, kad ginčijamuose sandoriuose esanti nuoroda, jog butas parduodamas su rūsiu, kuris neidentifikuojamas, reiškia tai, kad buto Nr. 7 savininkas įgijo teisę naudotis rūsiu bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais pastato, esančio ( - ), patalpų bendraturčiais. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1 d. nustatant iki 2001-07-01 sudarytų sandorių negaliojimo pagrindus turi buti vadovaujamasi 2000 m. CK nuostatomis. CK 1.80 str. 1 d. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ginčijamos sandorių nuostatos, kad butas Nr. 7, parduodamas su rūsiu, nepažeidžia ieškovų interesų, neprieštarauja imperatyvioms sandorių sudarymo metu galiojusioms Butų privatizavimo įstatymo normoms ir 1964 m. CK normoms, reglamentavusioms gyvenamųjų patalpų pardavimą, todėl ieškinys atmestas. Teismas atmetė atsakovų prašymus taikyti ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad ieškovai aplinkybę apie buto Nr. 7 privatizavimą su rūsiu sužinojo tik 2002-07-01, kuomet R.K. ir kiti ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams VĮ Valstybės turto fondas ir VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims atsakovų pusėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, J.M. buitinių paslaugų įmonei ir UAB „Jaugvila“ dėl aktų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo, kuriuo siekiama įrodyti, R.K. ir kitų ieškovų teisę naudotis namo, esančio ( - ), laiptine patalpa, plane pažymėta 12-2, ieškovams būtina patekti į name esančias rūsio patalpas. Minėtoje byloje J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“ pareiškė priešieškinį dėl šioje byloje ginčijamų sandorių negaliojimo iš dalies, tačiau priešieškinis nebuvo priimtas. Ieškovai siekdami paneigti R.K. teisę į 12-2 patalpas 2007-06-04 kreipėsi į teismą atskiru ieškiniu. Ieškovai nepraleido CK 1.125 str. 1 d. numatyto 10 metų ieškinio senaties termino, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

16Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą; priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį; priteisi visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, teismas neišanalizavo klausimo iš esmės; netyrė rašytinių įrodymų, buvusių prijungtoje civ. bylos 2A-820/06 medžiagoje, nekreipė dėmesio į liudytojos A.G. parodymus; ieškovams prašant atsisakė vykti į vietą ir apžiūrėti esamą padėtį, reikalui esant pasitelkiant atsakingų asmenų ar organizacijų atstovus; pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Nurodo, jog teismas nenustatė ginčo dalyko, neapibrėžė ir nesiaiškino, kokiomis rūsio patalpomis ir kokiu laikotarpiu naudojosi buto nuomininkas I.B., o paskui savininkės Ž. ir J.B. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prašymą pripažinti atsakovių dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Nurodo, jog nepagrįsta ir prieštaraujanti faktiškai esamai padėčiai teismo išvada dėl rūsių buvimo natūra ir, kad kiti asmenys savo patalpas pirko ar privatizavo be rūsių. Nėra bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčiams nėra ką valdyti; nėra ginčo dalyko – daikto, apibrėžto pagal prigimtį, nurodyto CK 4.2 str. 1 ir 2 d.; nesant daikto nėra ir teisės į jo valdymą bei naudojimą ar disponavimą juo. Apeliantų nuomone, teismas nenustatė, kokį konkretų rūsį įsigijo R.K., o be šio konkretumo, buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti patvirtinta. Nurodo, jog teismo motyvai nelogiški. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose: „sutikime“, UAB „Senamiesčio ūkis“ pažymoje, I.B. pareiškime ir kt., rūsys niekur neminimas; rūsiai yra parodyti tik XIX amžiaus istoriniuose brėžiniuose ir faktiškai neegzistuoja, todėl jų negalima nei parduoti, nei pirkti. Apeliantai pažymi, kad VĮ Registrų centras pripažino, kad rūsio patalpų pastate 2A/2p kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, ne į rūsius patekimas yra negalimas, o jų duomenys tiesiog buvo perrašomi iš seniau turėtų bylos kadastrinių duomenų, tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl klaidingų kadastrinių matavimų duomenų išklikimo, teismas turėjo įpareigoti VĮ Registrų centro atstovą dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantai nurodo, jog teismas neteisingai aiškina teisės normas ir terminus; pažymi, jog sutarčių sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, pagal kurio normas ginčijamos sandorių dalys yra niekinės. Nurodo, jog teismui buvo pateikti duomenys, kad pažeidžiami ieškovų interesai.

17Apeliaciniu skundu tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Apelianto nuomone, teismas nevisapusiškai, nepilnai išnagrinėjo bylos aplinkybes; neįvertino, jog paminklotvarkiniame įvertinime architektas konstatavo, jog laiptinė į rūsius panaikinta dar 1948 m.; valstybei nusprendus rekonstruoti patalpas ir įrengti viešąjį tualetą, rūsiai sąmoningai panaikinti ir 1994 m. privatizuojant butą rūsio patalpų R-9 bei R-10 nebuvo ir negalėjo būti. Minėtos rūsio patalpos išliko tik VĮ Registrų centro turimuose senuose namo planuose, kurie buvo perbraižomi pagal dokumentus, neatsižvelgiant į faktinę situaciją. Teismas netinkamai įvertino byloje esantį atsisakymą nuo naudojimosi lauko tualetu bei liudytojų parodymus. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas; jei rūsio sandėliukai neegzistavo, negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektais, negalėjo būti perduoti pirkėjui ir 1994-05-19 privatizavimo sutarties dalis dėl rūsio pardavimo yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms; buto ( - ) inventorizavimo byloje nėra nurodyta, kuris rūsio sandėliukas yra buto priklausinys, vadinasi joks rūsio sandėliukas butui priskirtas nebuvo; Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte kaina yra paskaičiuota be rūsio sandėliuko, vadinasi už rūsio sandėliuką mokėta nebuvo, tai irgi prieštarauja 1964 m. CK 253 str. įtvirtintai pirkimo-pardavimo sutarties sampratai. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamos sandorių nuostatos nepažeidžia ieškovų interesų, kadangi tuo remdamasi R.K. yra pareiškusi ieškinį.

18Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė R.K. prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniai skundai pagrįsti prielaidomis ir negali būti pagrindu pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

19Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog priimdamas sprendimą teismas nepažeidė materialinės teisės normų, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymi, kad prie ieškovų apeliacinio skundo pridedami dokumentai jau yra byloje arba pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti kaip nesusijusius su byla; apeliantai nenurodo aplinkybių, dėl kurių šie įrodymai prijungtini prie bylos.

20Apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

21Ieškovai ginčija buto privatizavimo sandorį tarp gyventojų Ž.B. bei J.B. bei Vilniaus miesto valdybos, atstovaujamos Senamiesčio seniūnijos sudarytą 1994-05-19 (b.l. 34, t.1). Šios sutarties pagrindu atsakovai B. privatizavo butą, esantį ( - ), kurį 2001-04-25 buto pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovei R.K. (b.l. 32-33, t.1). Minėtose buto privatizavimo ir pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad butas parduodamas su rūsiu. Ieškovai nurodo, kad butas buvo privatizuotas ir vėliau parduotas atsakovei R.K. be rūsio, nes butų privatizavimo metu rūsys faktiškai neegzistavo ir namo gyventojai juo nesinaudojo ir prašo pastarąją sutarties dalį panaikinti. Savo teisę į ieškinį dėl sandorio dalių nuginčijimo ieškovai grindė tuo, kad jie patyrė didžiulius nuotolius, nes negali naudotis jiems išnuomota patalpa, nes R.K. nuolat reiškia ieškinius, ieško įėjimo į rūsius pro ieškovams priklausančią patalpą, ieškovui priklausančios patalpos areštuotos. Šių R.K. veiksmų pasekoje ieškovai nagrinėjamoje byloje – J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“, įtraukti trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr.2-542-78/2007. J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“ ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas teismui kaip priešieškinys paminėtoje civilinėje byloje Nr.2-542-78/2007, tačiau teismas 2007-05-14 nutartimi atsisakė priimti priešieškinį (b.l. 12-13, t.1).

22Kolegija pažymi, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-542-78/2007, iškelta pagal R.K. ir J.B. (daugiabučio namo bendraturčių) ieškinį atsakovams VĮ Valstybės turto fondui ir VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims atsakovų pusėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, J.M. buitinių paslaugų įmonei ir UAB „Jaugvila“, kurioje ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 1999-04-01 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 401071 ir 1992-12-02 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII-1456 patvirtinto sąrašo dalį, kuria numatoma perduoti įmonei bendro naudojimo ginčo patalpą, esančią ( - ), pripažįstant negaliojančiais valstybės ir savivaldybių institucijų aktus, kurie prieštarauja įstatymams bei pripažinti 1999-08-13 ginčo patalpos ( - ), pastato raidė 2A/2p unikalaus objekto Nr. 10/940-1132-02-5 registro Nr. 10/303991, bendras plotas 14,38 kv.m registraciją nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybę, valdomą VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teise, negaliojančia, tuo atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir pripažįstant bendrininkų teises.

23Ieškovės nurodė, kad yra namo, esančio ( - ), bendraturtės, nuosavybės teise valdančios name esančias patalpas. Daugiabučiame name esančių privatizuotų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo patalpas atsiranda Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu. Todėl namo butų savininkai įgijo nuosavybės teises į bendras namo patalpas šio įstatymo pagrindu nuo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įsigaliojimo 1995 m. Tačiau 1999-04-01 Vilniaus miesto savivaldybės ir VĮ Valstybės turto fondo priėmimo-perdavimo aktu šios patalpos buvo perduotos valstybei nuosavybės teise, o 1999-08-13 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 1999-12-02 Seimo nutarimu „Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo“ atsakovas VĮ Valstybės turto fondas įpareigotas namo, esančio ( - ), patalpą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 12-2, 14,38 kv.m ploto, perduoti kaip nepiniginį įnašą už akcijas trečiajam asmeniui UAB „Jaugvila“. Ieškovai nurodė, kad paminėti aktai (priėmimo-perdavimo aktas ir Seimo nutarimo dalis), kuriais buvo perduodama jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namo bendrojo naudojimo patalpa 2A2p, o taip pat VĮ Registrų centro sprendimas įregistruoti atsakovo VĮ Valstybės turto fondo patalpų 2A2p, esančių ( - ), valdymą patikėjimo teise, yra neteisėti, pažeidžia jų, kaip patalpų bendraturčių, teises ir todėl prašė juos panaikinti. Namo bendraturtės gina savo teisę naudotis patalpa 12-2 14.38 kv.m, motyvuodamos, kad ši patalpa priklauso joms ir kitiems namo butų/patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip bendrojo naudojimo laiptinė, vedanti į namo rūsį. Laiptinės į rūsį patalpa buvo suformuota jau statybos laikotarpyje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje ir yra bendras plano struktūros elementas, būtinas patekimui į rūsio patalpas R-9 ir R-10.

24Taigi daugiabučio namo bendraturčių R.K. ir J.B. ieškinio pagrindas – bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisių gynimas į patalpas indeksu 12-2, 14,38 kv.m ploto, perduotas J.M. buitinių paslaugų įmonei ir UAB „Jaugvila“; vienas iš namo bendraturčių argumentų, kodėl patalpos indeksu 12-2 laikytinos bendro naudojimo paskirties patalpomis yra tai, kad šioje patalpoje yra durys į bendras namo rūsio patalpas R-9 ir R-10.

25Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad ieškovų teiginys, jog jų teisės yra pažeistos, nes jie negali naudotis jiems išnuomota patalpa, R.K. nuolat reiškia ieškinius, ieško įėjimo į rūsius pro ieškovams priklausančią patalpą į nesamą rūsį, ieškovui priklausančios patalpos areštuotos, todėl jie įgijo teisę ginčyti privatizavimo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl teisių į rūsį, patalpų dalį, perleidimo yra nepagrįstas ir atmestinas. R.K. ir kiti namo bendraturčiai ginčija J.M. buitinių paslaugų įmonės ir UAB „Jaugvila“ teises į patalpas indeksu 12-2 tuo pagrindu, kad iki šių patalpų perdavimo apeliantams 1999 m., ši patalpa priklausė namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, kaip bendro naudojimo paskirties patalpa. Atskirų bendraturčių teisės į rūsio patalpų dalį tiesioginės įtakos namo bendraturčių teisei pareikšti ieškinį nurodytu pagrindu neturi. Apeliantai nėra 1994-05-19 buto privatizavimo sandorio tarp Ž.B. bei J.B. bei Vilniaus miesto valdybos bei 2001-04-25 buto pirkimo-pardavimo sandorio tarp B. ir R.K. viena iš šalių, nepareiškė pretenzijų į rūsio patalpas R-9, R-10, t.y. neturi teisių ginčyti buto privatizavimo bei buto pirkimo-pardavimo sandorių dalį dėl teisių į rūsio patalpas perleidimo kaip sandorio šalys ar asmuo, pats pretenduojantis į rūsio patalpų dalį. Dėl išdėstytų argumentų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos sandorių nuostatos, jog butas Nr. 7 parduodamas su rūsiu, nepažeidžia ieškovų interesų ir neprieštarauja imperatyvioms sandorių sudarymo metu galiojusioms Butų privatizavimo įstatymo bei CK normoms, ir atmeta ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentus, kad paminėtų sandorių nuostatos dėl buto pardavimo su rūsiu pažeidžia ieškovų teises, nes būtent buto pirkimo-pardavimo su rūsiu pagrindu pareikštas R.K. ieškinys.

26Apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo atmestini. Teismui pripažinus, kad buto privatizavimo ir perleidimo sandorio nuostata dėl buto privatizavimo ir perleidimo su rūsiu ieškovų (apeliantų) teisių nepažeidžia, ieškovų ir trečiojo asmens (apeliantų) nurodytos aplinkybės, kad rūsiai faktiškai neegzistavo, buvo ne šiaip užpilti šiukšlėmis, o sąmoningai panaikinti, tam, kad būtų galimybė įrengti viešą tualetą, kad butų daugiabučiame name rūsių R-9 ir R-10 nebuvo ir negalėjo būti, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje. Visos apeliantų skunde nurodytos aplinkybės: kad rūsiais R-9 ir R-10, daugiabučio namo gyventojai nesinaudojo, nes rūsiai buvo užpilti šiukšlėmis, kad namo gyventojai (jų tarpe ir atsakovės Ž.B. ir J.B.) pasirašė atsisakymą nuo naudojimosi lauko tualeto patalpa, kad raidė „R“ privatizavimo sutartyse galėjo reikšti, kad butas buvo parduotas su jam priskirtu lauko sandėliuku yra teisiškai reikšmingos civilinėje byloje Nr. Nr.2-542-78/2007 pagal R.K. ir J.B. ieškinį, sprendžiant, ar ginčo patalpa indeksu 12-2 14.38 kv.m butų privatizavimo metu buvo bendro naudojimo laiptinė, vedanti į namo rūsį ir, ar įgijo namo bendraturčiai šią patalpą bendrosios dalinės nuosavybės teise Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu. Dėl analogiškų motyvų atmestini apeliantų argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. dalyvaujant ieškovų atstovėms V.U., advokatei Z.Vizbarienei,... 3. atsakovei R.K.,... 4. atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, atstovei L.Jurevičiūtei,... 5. trečiojo asmens (apelianto) atstovei M.Kaleinykienei,... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų J.M. buitinių... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti iš dalies 1994-05-19 buto... 9. Tretysis asmuo Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarė P.Jaskovikaitė... 10. Tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu prašė ieškinį... 11. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu ieškiniui neprieštaravo.... 12. Atsakovė R.K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko; prašė taikyti ieškinio... 13. Atsakovės J.B. ir Ž.B. savo atsiliepimais į ieškinį prašė taikyti... 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti... 15. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-07-02 sprendimu ieškinį atmetė;... 16. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo... 17. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas prašo panaikinti... 18. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė R.K. prašo apeliantų... 19. Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė... 20. Apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje... 21. Ieškovai ginčija buto privatizavimo sandorį tarp gyventojų Ž.B. bei J.B.... 22. Kolegija pažymi, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama... 23. Ieškovės nurodė, kad yra namo, esančio ( - ), bendraturtės, nuosavybės... 24. Taigi daugiabučio namo bendraturčių R.K. ir J.B. ieškinio pagrindas –... 25. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad ieškovų teiginys, jog jų teisės... 26. Apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 28. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti...