Byla e2-7351-804/2019

Dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant ieškovo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovei J. J., atsakovei I. Š.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 157,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Su atsakove I. Š. 2014-12-15 buvo sudaryta šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo-pardavimo sutartis bei paslaugų apmokėjimo sutartis pagal kurias atsakovė įpareigojo mokėti ieškovui už teikiamas paslaugas. Atsakovei nuo 2016-02-01 iki 2019-04-30 buvo suteikta komunalinių paslaugų už 1452,75 Eur. Atsakovė per šį laikotarpį už komunalines paslaugas sumokėjo 1321,81 Eur, tačiau dalis šios sumos įskaičiuota į 26,50 Eur skolos, susidariusios iki 2016-02-01 dengimą. Atsakovė ieškovui nurodytu laikotarpiu yra skolinga už suteiktas komunalines paslaugas 157,44 Eur.

6Atsakovė ginčija dalį suteiktų paslaugų, t. y., bendro naudojimo šildymo paslaugų sumą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestį.

7Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, visas pastatas nėra atjungtas nuo centralizuoto šildymo. Visas daugiabutis namas nėra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Atjungti yra keli butai, tame tarpe ir atsakovės butas. Visa bendra inžinerinė sistema priklauso visam namui. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra išaiškinusi, jog šilumą į namą teikiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekanti šilumos energija apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tame tarpe ir bendro naudojimo patalpas. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio tenkančio bendrųjų patalpų šildymui, todėl gyventojai moka už bendrųjų patalpų šildymą net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti šildymo prietaisai.

8Mokestis už daugiabučių namų šildymą ir karšto )vandens sistemų priežiūrą (inžinerinių sistemų) paskaičiuojamas vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014-09-24 sprendimu Nr. TS-221. Atsakovei mokestis skaičiuojamas už 68,22 m2 , nes gyvenamasis namas yra bendrabučio tipo. Atsakovei priklausantis butas yra su bendro naudojimo patalpomis (bendro naudojimo virtuve, tualetu ir t.t.), todėl atsakovei priskaičiuojamas papildomai 13,46 m2.

9Atsakovė I. Š. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad naudojasi ieškovo paslaugomis, nes nuo 2014-12-15 yra sudariusi šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VGV. Pagal šią sutartį atsakovė savo įsipareigojimus vykdo pilnai. Nesutinka mokėti už bendrą patalpų šildymą, nes jokio šildymo pirmame nėra. Savo butą apšildo elektra. Bendro šildymo nėra nuo 1992 metų. Butą nuo bendro šildymo atsijungė nuo 2001 metų. Atsižvelgiant į tai prašo ieškinį atmesti.

10Ieškinys tenkintinas pilnai.

11Byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. Š..

12Nors atsakovė teismo posėdžio metu ginčijo jai priklausančio plotą nuo kurio buvo paskaičiuotas mokestis už bendrųjų patalpų šildymą, tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Nr. ( - ), matyti, jog atsakovei priklauso butas su bendrojo naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas 13,46 m2. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovas pagrįstai komunalinių paslaugų mokesčius skaičiavo nuo 68,22 m2.

13Nors atsakovė nuo centrinio šildymo savo butą yra atjungusi, tačiau daugiabutyje yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Name suvartota šilumos energija paskirstoma taikant Valstybinės kainų ir energetikos komisijos šilumos paskirstymo 4 ir 5 metodus, tai yra šiluma dalijama į dvi dalis: šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui ir šilumą naudingojo ploto (prijungtų prie centralizuoto šildymo sistemos butų) šildymui. Šilumos kiekis, suvartotas bendrojo naudojimo patalpose, paskirstomas pagal kiekvieno vartotojo naudingąjį plotą, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos ar ne. Ieškovo reikalaujamą priteisti iš atsakovės skolą sudaro 157,44 už bendro naudojimo patalpų šildymą ir už šilumos kiekio cirkuliaciją.

14Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

15Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.

16Ieškovas reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek Šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą atsakovei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2014-11-20 Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovė, bendro naudojimo patalpų šildymas daugiabučiui nėra nutrauktas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dauguma daugiabučio gyventojų būtų sutarę dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo nutraukimo, todėl ši įstatymo pataisa šalių teisiniams santykiams netaikytina.

17Kaip minėta, atsakovei priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotai teikiamos šilumos, tačiau jis yra name, kuriam ieškovas centralizuotai tiekia šilumą. Kaip parodė atsakovė, primojo aukšto laiptinė, priklausanti namo bendrojo naudojimo patalpoms, yra atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (LAT 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

18Atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtė ir atsakinga už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Taigi, atsakovė privalo mokėti ieškovui už šilumos energiją, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

19CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-06-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

20Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis.

21Vadovaujantis CPK 92, 96 straipsniais iš atsakovės priteistinos 5,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 92, 96 str., 185, 187, 270, 279 str. str., teismas

Nutarė

23ieškinį tenkinti pilnai.

24Priteisti iš atsakovės I. Š. 157,44 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 44 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 157,44 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2019-06-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

25Priteisti iš atsakovės I. Š. 5,26 Eur (penkių eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

26Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.