Byla 3K-3-229/2012

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. L. N. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai šiam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo.

6Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos energiją. 2000 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei priklausantis butas buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Šalys nėra sudariusios atsiskaitymo už šildymą bendrojo naudojimo patalpose sutarties.

7Ieškovas 2010 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2004,57 Lt skolos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d iki 2010 m. balandžio 1 d. bei 121,36 Lt delspinigių. Ieškovo teigimu, atsakovė yra namo bendraturtė, jai priklauso ir dalis name esančios šildymo sistemos, todėl ji, kaip bendraturtė, turi apmokėti už tą energijos kiekį, kuris sunaudotas bendrai šildymo sistemai.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė šias aplinkybes – ieškovas tiekia namui, esančiam ( - ), šilumos energiją; atsakovei šiame name nuosavybės teise priklauso butas, kuris nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo; antstolis R. Stanislauskas konstatavo, jog šio namo, bendrojo naudojimo patalpose – pagrindinėje laiptinėje ir pagalbinėje laiptinėje – neįrengta šildymo sistemos ar atskirų jos dalių (radiatorių, šildymo vamzdyno); šalys nėra sudariusios sutarties dėl atsiskaitymo už šildymą bendrojo naudojimo patalpose. Vadovaudamasis CK 4.82, 4.86 straipsnių nuostatomis ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009), teismas pripažino, kad atsakovė, kaip bendraturtė, privalo mokėti ir už šilumos energiją, kuri paskirstyta bendroms reikmėms, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu šildomos jai priklausančios patalpos. Namui tiekiama šilumos energija šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius, šiluma atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms. Nors gyvenamojo namo laiptinėse nėra įrengtų šilumos įrenginių, teismas laikė, kad bendrojo naudojimo patalpas sudaro ne tik laiptinės, bet ir holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo butų savininkai nėra pasirinkę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai suvartojamos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo, atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog ji bendru su kitais namo bendraturčiais susitarimu visiškai ar iš dalies atleista nuo šilumos energijos, tenkančios gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, mokėjimo. Dėl šių priežasčių atsakovei, kaip bendraturtei, tenka pareiga mokėti už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, todėl jai CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu atsiranda prievolė proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti. Daugiabučio namo bendraturčiai turi dvejopą pareigą šilumos energijos vartojimo atžvilgiu – atlyginti ne tik šilumos ir karšto vandens vartojimo išlaidas, bet ir išlaidas bendram turtui išlaikyti. Namo bendraturčiui atsijungus butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, jis lieka šilumos vartotojas kita prasme – kaip turto savininkas. Patiekta ir apskaityta šilumos dalis, kurios neapmoka vartotojai – butų savininkai, turi būti apmokėta vartotojų kaip namo savininkų. Ši dalis bendraturčiams paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Dėl to CK 4.76 straipsnio pagrindu kiekvienas iš bendraturčių, tarp jų ir atsakovė, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu).

11Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad mokesčiai atsakovei skaičiuojami taikant netinkamą metodą. Kolegija nurodė, kad ieškovas, apskaičiuodamas mokesčius atsakovei, pagrįstai vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), nes namo šilumos vartotojai nėra pasirinkę kitokio skaičiavimo metodo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir rungimosi principo pažeidimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kasatorės apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas skolai nuo 2003 m. apskaičiuoti taikė 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Teismas, tenkindamas reikalavimą priteisti skolą nuo 2003 m., taip pat nepagrįstai vadovavosi tik nuo 2007 m. įsigaliojusiu šiuo teisės aktu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir tinkamai neįvertino kito apeliacinio skundo argumento, kad name ( - ), nėra bendrojo naudojimo patalpų. Pagal pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vienintelėje name esančioje laiptinėje nėra šildymo įrenginių, namo pusrūsyje įrengtos įvairių juridinių asmenų administracinės patalpos, kurie jas taip pat šildosi ne centralizuotu būdu. Dėl to ieškovo renkami pinigai laikytini nepagrįstu praturtėjimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl buvo pažeistas CPK 320 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Teismai pažeidė rungimosi principą, nes nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog namo laiptinėse nėra šilumos įrenginių, tačiau ta aplinkybė nereiškia, kad bendrojo namo patalpos nėra šildomos, t. y. perkėlė kasatorei įrodinėjimo naštą ir taip pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Kasatorės nuomone, jai neturi tekti pareiga pateikti įrodymus, kad bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos, koks jų tūris, kiek energijos šių patalpų šildymui suvartota.

152. Dėl materialiosios teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams. Teismai, priteisdami skolą už 2003–2004 m., netinkamai taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-14 patvirtintų Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą – šiuo metodu negalėjo būti apskaičiuojamas įsiskolinimas ieškovui iki 2005 m. liepos 22 d. Dėl to buvo pažeista Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodyta, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgaline data neleidžiamas; 1994 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 872 pažymėta, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl negalėjo žinoti būsimų reikalavimų.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas AB ,,Kauno energija“ prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Dėl materialiosios teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams. Ieškovas teigia, kad mokesčius skaičiavo pagal Kauno m. tarybos sprendimu Nr. 199 patvirtintą Mokesčių už patalpų šildymą ir karštą vandenį apskaičiavimo tvarką, parengtą pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 85. 2003 m. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui ir atsiradus šilumos paskirstymo metodams, mokesčiai buvo skaičiuojami Šilumos ūkio įstatymo ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos kontrolės rekomendacijų pagrindu. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 taikytinas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitu būdu. Taigi šis metodas bendrų patalpų šildymui apskaičiuoti taikytinas tol, kol vartotojai pasirenka kitą skaičiavimo metodą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino šių teisės aktų taikymą ir pripažino, kad ieškovas, apskaičiuodamas mokesčius, jų nepažeidė.

182. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Ieškovo nuomone, kasatorė nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos CPK 320 straipsnio nuostatos. Nors kasatorė pateikė duomenis, kad namo laiptinės nešildomos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos nešildomos. Šiluma namui teikiama ne tik šildant gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, bet skleidžiama per namo šildymo sistemos vamzdžius, namo vidines atitvarų konstrukcijas. Kasatorei, kaip namo bendraturtei, CK 4.76, 4.82 straipsnių pagrindu tenka pareiga proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2004, nurodyta, kad energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui; pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnis); tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje; kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį; suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju. Taigi, teismai nagrinėdami bylą, išanalizavo ir pasisakė dėl kasatorės argumentų, susijusių su mokesčių už šilumos energiją apskaičiavimu.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą daiktą (turtą) ir įstatymų lydimųjų aktų, nustatančių šios pareigos įgyvendinimo tvarką, taikymo šalių teisiniams santykiams

22Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt.

23Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

24Kasacinis teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; kt.).

25Teismų nustatyta, kad kasatorė gyvena daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos energiją. Kasatorei nuosavybės teise priklausantis butas 2000 metais atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildomas iš kito energijos šaltinio; kitų butų savininkai centralizuota šildymo sistema naudojasi ir moka ieškovui už sunaudotą šilumos energiją. Šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos.

26Kasaciniame skunde kasatorė teigė, kad ieškovas nešildo bendrojo naudojimo patalpų, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti skolą už šilumos energiją, pateiktą bendrosioms patalpoms šildyti, be to, skolą nuo 2003 m. už šilumą atsakovas nepagrįstai skaičiavo pagal vėliau priimto įstatymo lydimojo akto normas, kurios atgaline data negalioja.

27Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) nešildomos, buvę laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, todėl ieškovas negali reikalauti sumokėti už bendrų patalpų šildymą. Minėta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Kasatorė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir kasatorė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais kasatorė nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad kasatorė savo konkretų butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Minėta, kad bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančiomis CK normomis nustatyta pareiga bendraturčiams išlaikyti bendrą daiktą. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą kasatorei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

29Nors Šilumos ūkio įstatyme reglamentuota pareiga bendraturčiams apmokėti dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, tačiau konkretūs šilumos paskirstymo metodai nustatyti vėlesniuose įstatymų lydimuosiuose aktuose (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5). Nesant reglamentuotų šilumos nustatyto ir paskirstymo metodų, įstatyme nustatyta pareiga neišnyksta, bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotos šilumos išlaidos paskirstomos bendraturčiams proporcingai jų turimai turto daliai. Teisės aktuose reglamentavus šilumos apskaičiavimo ir paskirstymo metodus, šilumos suvartojimo bendrosioms patalpoms šildyti išlaidos apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal nustatytus metodus. Nagrinėjamoje situacijoje teisinis pagrindas skaičiuoti nuo 2003 m. spalio 1 d. mokesčius už šildymą bendroms patalpoms atsirado pagal Šilumos ūkio įstatymą, ir, kaip paaiškino ieškovas, mokesčiai buvo skaičiuojami pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo bei Kauno miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 199 patvirtintos Mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarkos nuostatas. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidoms apskaičiuoti ieškovo taikytas nuo 2007 m. šildymo sezono pradžios. Dėl to pripažintinas neteisingu ir teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad tiek ieškovas, apskaičiuodamas skolą už patiektą šilumą, tiek teismai tenkindami ieškinį, nepagrįstai taikė įstatymo lydimąjį aktą 2003-2005 m. teisiniams santykiams.

30Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatorės argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė apeliacijos ribas ir netyrė aplinkybių dėl namo laiptinės šildymo (nešildymo), nes teismo išvada dėl bendrų patalpų šildymo visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

31Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais įvardyti proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties.

32Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

33Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

34Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 25,45 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovės V. L. N. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 25,45 Lt (dvidešimt penkis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.