Byla A-525-895-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios UAB „Bajorkiemis“ atstovams advokatams Deivydui Kursevičiui ir Ramūnui Širviui,

4trečiojo suinteresuotojo asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

5trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstivei Jolantai Garmuvienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ ir akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bajorkiemis“, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, akcinei bendrovei DnB NORD bankas, J. B., E. R., E. M., A. K., N. M., T. A., A. M., valstybės įmonei „Automagistralė“, uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų rūmai“ dėl aktų panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu (t. I, b.l. 86–92), kurį patikslino (t. I, b.l. 5–13, t. II, b.l. 133–141), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

101) panaikinti 2003 m. liepos 31 d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavinės 2Elm su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3Elm su priestatu Tl (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4Elm su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti;

112) panaikinti 2004 m. liepos 1 d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavinės 5EI/m su priestatu 1eI/m (unikalus Nr. ( - )), jau esamo restorano užeigos 1 EI/m priestatų 2 eI/m ir 3eI/m ( unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti;

123) panaikinti 2005 m. birželio 20 d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl klėties 6EI/m (unikalus Nr. ( - )), klėties 7EI/m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto l0II/m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti;

134) panaikinti 2005 m. birželio 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą Nr. 19 (toliau – ir Pažyma).

14Nurodė, jog ginčijami aktai neteisėti, todėl naikintini, nes sąlygos (patvirtintos Kaišiadorių rajono savivaldybės vyr. architekto S. P. 2002-03-12) bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, išvada dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo, Kaišiadorių rajono savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 257 patvirtintas žemės sklypo detalusis planas (numatant pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimą į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai), Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002 m. liepos 4 d. išduotas „Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 33“ išduoti tik pakelės užeigos statybai. Pažymėjo, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai (toliau – ir Direkcija) domintis tokių statybų teisėtumu iš Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono skyriaus gauti du 2002 m. liepos 4 d. išduoto „Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33“ variantai – statyti „Pakelės užeiga – restoranas“ ir statyti „Pakelės užeiga – restoranas, klėtys“. Kadangi patikrinus „Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33“ originalą esantį Kaišiadorių rajono savivaldybėje rasta, kad leidimas išduotas statyti „pakelės užeigą – restoraną“, todėl padarė išvadą, kad 2002 m. liepos 4 d. išduotas „Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 33“ statyti „Pakelės užeiga – restoranas, klėtys“ (ir klėtys) neatitinka tikrovės. Nurodė, kad Direkcija informavo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą, jog iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros buvo gauta informacija dėl AB „Bajorkiemis“ savavališkų statinių A. M. privačioje valdoje, t. y. be savininko A. M. sutikimo savavališkai projektuojami, statomi statiniai, montuojami ir eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai. Be to, Direkcija teigė, kad „savavališkai pastatyti ir neteisėtai įteisinti statiniai darko Kauno marių regioninio parko kraštovaizdį, nes pastatyti neatsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, neišlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų požymiai, neišsaugota bendra kraštovaizdžio struktūra ir jo estetinė vertė, erdvinis aiškumas ir raiškūs reljefo bei hidrografinio tinklo elementai. Teigė, jog surašant pripažinimo tinkamu naudoti aktus, Pažymą buvo pažeisti įstatymų, norminių aktų reikalavimai. Pabrėžė, jog 2003 m. liepos 31 d. pripažįstant tinkamais naudoti – lauko kavinę, unikalus Nr. ( - ), lauko kavinę unikalus Nr. ( - ), komisijai statybos leidimas nepateiktas, statyboms raštu nepritarė Direkcija. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 15 punkto nuostatos. Be to, pripažįstant statinius tinkamais naudoti, neatsižvelgta į aplinkos apsaugą, saugomų teritorijų apsaugą, kad statinys būtų pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6, 24 straipsnius. Kadangi neatsižvelgta ir į tai, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis. Taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 416 patvirtinto Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Apsaugos reglamentas) 25 punkto reikalavimai, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad statiniai Kauno marių regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius; išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus; išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius ir kita. Be to, 2004 m. liepos 1 d. pripažįstant tinkama naudoti – lauko kavinę, unikalus Nr. ( - ), komisijai nebuvo pateiktas statybos leidimas, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“) 3 priedas, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pateikiamų dokumentų sąrašo 2 punktas, Statybos įstatymo 23 straipsnis. Atitinkamai pažeisti ir Statybos įstatymo 6, 24 straipsnių, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio, Apsaugos reglamento 25 punkto reikalavimai. 2005 m. birželio 20 d. pripažįstant tinkamais naudoti klėtį, unikalus Nr. ( - ), klėtį, unikalus Nr. ( - ), kalvę, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius – pavėsines (2 vnt.), unikalus Nr. ( - ), nebuvo rengiamas supaprastintas statinio projektas, nebuvo gauti raštiški valstybės tarautojų pritarimai, tuo pažeidžiant STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2 punktą, taip pat Statybos įstatymo 6, 24 straipsnius, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnį, Apsaugos reglamento 25 punktą. Tuo tarpu išduodant Pažymą, nebuvo rengiamas supaprastintas statinio projektas, nebuvo gauti raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, pažeidžiant STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2 punktą, Statybos įstatymo 6 straipsnį, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnį, Apsaugos reglamento 25 punktą. Pabrėžė, jog, nesilaikant teisės aktų reikalavimų Kauno marių regioniniame parke, pažeidžiamas viešasis interesas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog tik gavus informaciją iš Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (2008-02-29) ir Direkcijos (2008-03-03) konstatuota, kad yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog sprendimai pažeidžia viešąjį interesą. Todėl prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. kovo 26 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą.

15Atsakovas Kauno AVA (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 127–128) nurodė, kad dėl prašymo neprieštarauja.

16Nurodė, jog ginčijamų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimo komisijos sudėtis neatitinka STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 26 punkto reikalavimų, nes į komisijos sudėtį neįtrauktas energetikos valstybinės inspekcijos atstovas, Direkcijos atstovas, o statiniai pripažinti tinkamais naudoti, nepilnos sudėties komisijos. Be to, tokie statiniai negali būti pripažinti tinkamais naudoti, nes jiems nebuvo išduotas statybos leidimas, neparengtas statinio projektas su raštiškais savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimais.

17II.

18Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (t. II, b.l. 188–192) prašymą patenkino ir panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavinės 2Elm su priestatais lelm, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3Elm su priestatu Tl (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti; Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavines 5E 1 /m su priestatu le1/m (unikalus Nr. ( - )), jau esamo restorano užeigos 1E1/m priestatų 2e1/m ir 3e1/m (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti; Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl klėties 6E1/m (unikalus nr. ( - )), klėties 7E1/m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9I1/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto lOI1/m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11I1 ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti; Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažymą Nr. 19.

19Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-550/2007, A17-742/2007, A8-660/2007), Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, pažymėjo, jog Direkcijos 2007 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. V3-8.4-236 dėl byloje ginčijamais aktais statinių įteisinimo teisėtumo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2007 m. gruodžio 22 d. Nustatė, kad tokiame rašte tik pateikta informacija apie galimus statinių įteisinimo teisėtumo pažeidimus, kartu buvo pateikti ginčijami aktai, tačiau nebuvo pateikti visi įrodymai, iš kurių prokuroras galėtų spręsti apie tokių aktų neteisėtumą. Todėl minėtos informacijos gavimą vertintino tik kaip vadą prokurorui pradėti tyrimą, ar atitinkami administraciniai sprendimai yra susiję su viešuoju interesu ir ar šis interesas yra pažeistas. Pažymėjo, jog į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2008 m. kovo 7 d. Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2008 m. vasario 29 d. pareiškėjas atliko visą eilę veiksmų, t. y. įvairioms institucijoms išsiuntė paklausimus dėl informacijos ir duomenų pateikimo, atliko dokumentų poėmius, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžė, jog paskutinis raštas dėl informacijos pateikimo, buvo gautas iš Direkcijos 2008 m. kovo 6 d. Pabrėžė, jog Kaišiadorių rajono prokuratūra, gavusi informaciją apie galimai padarytus teisės aktų pažeidimus ir spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti neteisėti administraciniai aktai, privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Direkcijos pateiktą informaciją, kuri nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas dėl papildomos informacijos, reikalingos viešojo intereso pažeidimui nustatyti. Padarė išvadą, jog Direkcijos rašto, kuriame nurodyta, jog ji nederino ir netikrino ginčijamų statinių techninių projektų ir kitos statybinės techninės dokumentacijos, kas buvo privalu daryti, laikytina ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžia. Nurodė, jog bylos dokumentai leidžia daryti išvadą, kad data, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, laikytina 2008 m. kovo 6 d., kurią pareiškėjas gavo Direkcijos 2008 m. kovo 3 d. raštą Nr. V3-8.4-33. Konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino.

20Remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A3-11/2004, A13-1725/2005), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, pažymėjo, jog pareiškėjas viešąjį interesą sieja su galimais Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio ypatumų bei tradicinės regiono architektūros savitumų, paveldo objektų apsaugos reikalavimų, siekiant išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius, išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, pažeidimu. Padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą.

21Remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2, 7 punktais, STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 3 priedo 2 punktu, įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės Kraštotvarkos skyriaus 2002 m. kovo 12 d. išvadą, į tai, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės valdyba 2002 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 257 patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), Rumšiškų seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, detalųjį planą, kuriuo pakeista paskirtis į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai, į tai, kad 2002 m. liepos 4 d. E. R. buvo išduotas leidimas Nr. 33 tik pakelės užeigos – restorano statybai, į tai, kad nors teismui yra pateiktas ir kitas statybos leidimo Nr. 33 variantas, tačiau dėl tokio leidimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, konstatavo, jog ginčijami 2003 m. liepos 31 d. komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 2Elm su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3Elm su priestatu Tl (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4Elm su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti, komisijos 2004 m. liepos 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 5EI/m su priestatu 1eI/m (unikalus Nr. ( - )), jau esamo restorano užeigos 1 EI/m priestatų 2 eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti, komisijos 2005 m. birželio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl klėties 6EI/m (unikalus Nr. ( - )), klėties 7EI/m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto 101I/m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti priimti, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl yra neteisėti ir naikintini. Pabrėžė, jog išduodant Pažymą nebuvo rengiamas supaprastintas statinio projektas, nebuvo gauti raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, todėl buvo pažeisti STR „Nesudėtingi (taip jų laikini) statiniai“ 12.2.1 ir 12.2.2 punktų reikalavimai, kurie nustato, jog rengiamas supaprastintas statinio projektas turi būti patikrintas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, tačiau reikalingi kompetentingų asmenų raštiški pritarimai, todėl ji naikintina, kaip prieštaraujanti tokioms teisės aktų nuostatoms. Nurodė, kad prokuroras, siekdamas pilnai apginti viešąjį interesą, 2009 m. gruodžio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl įpareigojimo nugriauti UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius. Konstatavo, jog tokia aplinkybė rodo nuoseklią pareiškėjo poziciją, siekiant apginti tai, kas vertinga bei objektyviai reikšminga visuomenei, kartu prevenciškai užkertant kelią viešojo intereso pažeidimams ateityje.

22III.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Bajorkiemis“ pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 5–13), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir bylą nutraukti pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą. Pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

241. Teigia, jog buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui paduoti, o pareiškėjas neprašė tokio termino atnaujinti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-8/2006, A822-65/2009, A146-335/2008), nurodo, kad suvokimas apie viešojo intereso pažeidimo faktą yra vertinamasis kriterijus. Pabrėžia, jog pareiškėjui visos viešojo intereso pažeidimo aplinkybės jau buvo žinomos 2007 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas galėjo, t. y. turėjo analogišką procesinę galimybę kreiptis į teismą, dar 2007 m. gruodžio 22 d., kadangi tapačių dokumentų pagrindu į teismą kreipėsi 2008 m. kovo 7 d., o jo skundas buvo priimtas ir nagrinėjamas. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A146-335/2008) ir teigia, jog yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Pažymi, kad daug žmonių ir valstybės tarnautojų, atsakingų už parko apsaugą bei statybų jame teisėtumą, negalėjo nežinoti tokių aplinkybių, būtent įgalioti asmenys elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, blogai vykdė jiems pavestas funkcijas. Pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neveikimas, prieštaraujantis ne tik bendriesiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, bet ir visai teisinei tvarkai, teisėtiems ir pagristiems trečiųjų asmenų lūkesčiams bei pačiai procesinio termino esmei. Teigia, jog pareiškėjui sudaroma ideali galimybė piktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėms ir pareigomis, ginant viešąjį interesą, t. y. ilgą laiką nesikreipti į teismą, nors žinoma, kad padarytas pažeidimas. Pabrėžia, jog ABTĮ nustatytas terminas kreiptis į teismą yra praleistas.

252. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A146-335/2008, A17-742/2007) ir nurodo, jog aplinkybė, ar interesas, kurį viešąjį interesą ginantis valstybinis subjektas siekia apginti, iš tiesų pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobūdžio. Teigia, kad byloje nebuvo įrodytas viešojo intereso pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismas neidentifikavo nei žalos pobūdžio, nei masto. Pareiškėjas ne gina viešąjį interesą, o formuoja teismą klaidinantį požiūrį, kad prašymu ginamas visos visuomenės viešasis interesas, kuris pasireikštų statinių, kaip galutinio rezultato, nugriovimu, tačiau iš tikrųjų pareiškėjas išimtinai reagavo į konkretaus fizinio asmens, t. y. A. M. skundą.

263. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą, liktų neatsakytas klausimas, koks veiksmas apgintų viešąjį interesą – ar tai, kad statiniai liktų stovėti, ar tai, kad jie būtų nugriauti ir tokiu būdu subjaurota regioninio parko gamta. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad net ir nustačius formalius pažeidimus, teismas ne visada privalo ginti viešąjį interesą dėl to, kad nuo paties pažeidimo fakto yra praėję daugybė laiko, t. y. efektyviai apginti viešąjį interesą galimybės nebėra. Teigia, jog šis atvejis yra būtent toks, nes jeigu praėjo didelis laiko tarpas, per kurį pareiškėjo teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą išnyko, t. y. visuomenė, išreikšdama savo teisėtą valią, susitaikė su tariamu viešojo intereso pažeidimu ir tam daugiau nebeprieštarauja, priima šį reiškinį kaip teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir atitinkantį jų teisėtus lūkesčius, viešasis interesas praranda „viešojo intereso“ sąvokos substanciją, nes, kaip teisinė kategorija, jis jau nebeegzistuoja ir nėra valstybės ginamas.

274. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi BUAB „Bajorkiemis“ pastatai hipotekos lakštu yra įkeisti AB DnB NORD bankui, kuris yra sąžiningas ir teisėtas hipotekos įgijėjas. Teigia, jog sudarius prielaidas nugriauti statinius, bankas prarastų prievolės užtikrinimo garantiją, o tokiu būdu nukentėtų ne tik bankas, bet ir visa finansų sistema.

285. Pažymi, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis nesieja neteisėtos statybos sąvokos su statinio pripažinimu tinkamu naudoti, o neteisėta statyba yra tada, kai statybos darbai atlikti, neturint statybos leidimo. Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybė 2002 m. liepos 4 d. išdavė statybos leidimą Nr. 33, kuriame nurodyta, kad leidimas išduotas ne tik pakelės užeigos – restorano statybai, bet ir klėtims. Toks statybos leidimas nėra ginčijamas ar nuginčytas. Tuo tarpu nenuginčijus tokio reikšmingo juridinio fakto, o panaikinus pripažinimo tinkamais naudoti aktus, iš esmės nėra paneigiamas statybos pradžios ir eigos teisėtumas. Panaikinus minėtus aktus, negalės būti šalinami neteisėtos statybos padariniai, nes statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalį galioja 10 metų.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 15–19), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir bylą nutraukti, o tuo atveju, jeigu bus priimtas sprendimas dėl reikalavimų esmės – prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

301. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146-335/2008, A822-65/2009, A662-621/2010), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 3K-3-578/2008, 3K-7-38/2008), pabrėžia, jog pareiškėjas pirminį pareiškimą, prie kurio buvo pridėti visi šioje byloje ginčijami aktai, gavo 2007 m. gruodžio 22 d., o į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi tik 2008 m. kovo 7 d. Pateikdamas prašymą teismui, pareiškėjas kaip priedus pateikė tik tuos dokumentus, kuriuos gavo su pirminiu 2007 m. gruodžio 22 d. kreipimusi, todėl daro išvadą, kad per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2007 m. kovo 7 d. pareiškėjas jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių būtinumą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nesurinko. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

312. Nurodo, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kuriais privatiems asmenims priklausantys statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, tačiau nereiškia reikalavimo dėl tokių faktiškai egzistuojančių statinių fizinio panaikinimo (nugriovimo). Todėl susidaro įspūdis, kad, pareiškėjo vertinimu, viešąjį interesą pažeidžia ne pats tokių statinių buvimo faktas, o tik galimai neteisėtas jų pripažinimas tinkamais naudoti. Teigia, jog praeityje priimtų ir jau įgyvendintų administracinių aktų ginčijamas vien tuo pagrindu, kad buvo pažeistos aktų priėmimo procedūros ar nebuvo surinkta visa aktams priimti reikalinga informacija, tačiau neneigiant ir neginčijant galimybės tokiais neva neteisėtais aktais pripažintiems tinkamais naudoti statiniams egzistuoti ir juos naudoti, nėra tinkamas ir proporcingas viešojo intereso gynimas. Todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo intereso, prokuroro prašymas turėjo būti atmestas.

323. Pažymi, jog pareiškėjo veiksmai, ginant du atskirus viešuosius interesus dviejose skirtingose bylose (šioje byloje ir bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje byloje dėl ginčo statinių nugriovimo), leidžia manyti, kad gali susidaryti tokia situacija, kai skirtingose bylose dėl skirtingų viešųjų interesų bus padarytos skirtingos teismų išvados. Tretieji suinteresuoti asmenys 2010 m. kovo 2 d. teismo posėdyje pateikė prašymą, remiantis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi, perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui (nagrinėjančiam kitą su ginčo statiniais susijusią bylą) arba kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti (nustatyti bylos priskirtinumo teismams klausimą, įvertinant tai, kad dėl tų pačių statinių ir tuo pačiu faktiniu pagrindu nagrinėjamos bylos tiek administraciniame, tiek bendrosios kompetencijos teisme). Tačiau pirmosios instancijos teismas tokius prašymus atmetė, tuo patvirtindamas, kad šioje byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumo klausimas nagrinėjamas atskirai nuo tų pačių statinių fizinio egzistavimo ir naudojimo klausimo, kuris sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje byloje.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į BUAB „Bajorkiemis“ apeliacinį skundą (t. III, b.l. 25–26) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir jį palaiko, bei prašo pagal jo ir BUAB „Bajorkiemis“ pateiktuose apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepimu į BUAB „Bajorkiemis“ apeliacinį skundą (t. III, b.l. 27–30) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos 1 lentelės 2 dalies 2.2 punktą, Apsaugos reglamento 46 punktą, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir pažymi, jog neprieštarauja statinių, skirtų rekreacijai, statybai, bet reikalauja, kad visi statomi statiniai jos administruojamoje saugomoje teritorijoje būtų statomi pagal pilnai parengtą statybos dokumentaciją ir tik tam leistinose vietose. Parengti užstatomos teritorijos detaliuosius planus ir pastatų tūrius, išdėstymo vietas tokioje teritorijoje nustatyti turėjo kvalifikuoti specialistai. Tuo tarpu šiuo metu savavališkai pastatyti ir neteisėtai įteisinti statiniai darko Kauno marių regioninio parko kraštovaizdį, nes pastatyti, neatsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, neišlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų požymiai, neišsaugota bendra kraštovaizdžio struktūra ir jo estetinė vertė, erdvinis raiškumas ir raiškūs reljefo bei hidrografinio tinklo elementai. Nurodo, jog 2006 m. vasario 11 d. raštu Nr. V3-1.10-26 „Dėl savavališkų statinių“ informavo, kad ( - ) rekreacinėje zonoje ( - ), Rumšiškių seniūnijoje, UAB „Bajorkiemis“ teritorijoje miškų ūkio paskirties žemėje aptiko 8 pastatytus medinius pastatus ant akmeninių-betoninių pamatų ir išlietus pamatus dar vieno pastato statybai. Tuo tarpu Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytos tvarkos, 2007 m. kovo 29 d. išdavė pažymą Nr. 17 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį VĮ Registrų centro Kauno filialui, kurioje užsiminė apie gyvenamojo namo pamatų įteisinimą. Per laikotarpį nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2007 m. kovo 29 d. nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas likviduoti savavališką statybą.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. III, b.l. 31–33) prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

37Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tokie duomenys buvo įrašyti. Tuo tarpu nuginčijus ar panaikinus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui išregistruoti tokių dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises. Pažymi, jog pareiškėjo reikalavimai nesusiję su VĮ Registrų centro funkcijomis, todėl nepasisako dėl teismo sprendimo teisėtumo ir apeliacinių skundų pagrįstumo.

38Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. III, b.l. 35–41) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

391. Nurodo, jog Direkcijos 2007 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. V38.4-236 dėl šioje byloje ginčijamais aktais statinių įteisinimo teisėtumo buvo pateikta informacija tik apie galimus statinių įteisinimo teisėtumo pažeidimus, buvo pateikti ginčijami aktai, tačiau nebuvo pateikti visi įrodymai, iš kurių prokuroras galėtų spręsti apie tokių aktų neteisėtumą. Tuo tarpu iš pačių statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų savaime nėra galimybės nuspręsti, ar jie priimti teisėtai, todėl tik atlikęs informacijos patikrinimą, surinkęs papildomus duomenis ir įsitikinęs, kad yra pagrindas kreiptis su prašymu į teismą, t. y. pažeistas viešasis interesas, prokuroras 2008 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą.

402. Nesutinka su teiginiu, kad ginčo statiniai pastatyti seniai, o nei viena institucija nuo statinių pastatymo dienos nesiėmė tokių veiksmų, kaip prokuroras. Pažymi, kad Direkcija nuo 2006 metų ne kartą kreipėsi į Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su informacija apie galimai neteisėtas UAB „Bajorkiemis“ statybas valstybės saugomoje teritorijoje, tačiau ši institucija savo tiesioginės pareigos nevykdė. Todėl Direkcija, matydama atsakingų institucijų neveikimą, ir kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą.

413. Pažymi, kad aplinkybę, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu ir tokiu atveju prokuroras turi pagrindą, gindamas viešąjį interesą, kreiptis dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo į teismą, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

424. Pabrėžia, jog nustačius, kad ginčijami administraciniai aktai priimti, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jie turi būti panaikinti. Teisėje galioja principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), kuris šiuo atveju reikštų, kad iš neteisėtų ginčijamų administracinių aktų tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo atsirasti teisėti lūkesčiai, todėl nepagrįsti argumentai, kad gali nukentėti verslo subjektai – BUAB „Bajorkiemis“ kreditoriai ir hipotekinis kreditorius AB DnB NORD bankas.

43Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinius skundu (t. III, b.l. 42–44) prašo apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su prašyme ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliaciniai skundai netenkintini.

47Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė.

48Dėl viešojo intereso ir termino skundui paduoti

49Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A146–335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu.

50Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro prielaidas įteisinti statinius saugomoje teritorijoje - Kauno marių regioniniame parke, todėl darytina išvada, jog reikalavimas tokius aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu.

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A822-65/2009), jog, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Tačiau teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Vadinasi, bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą, o tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu).

52Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosekliai įgyvendina savo pareigą ginti viešąjį interesą, nes jis yra pradėjęs civilinę bylą dėl neteistos statybos (nagrinėjamoje byloje aptariamų statinių) padarinių šalinimo. Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, šių aktų panaikinimą tiesiogiai sieja su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Todėl pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, vertintinos kaip tinkamos viešajam interesui apginti. Pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai šiuo atveju yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti, pareiškėjas pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, jog visi apeliantų argumentai, kad pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės yra netinkamos, o viešasis interesas, patenkinus pareiškėjo prašymą, nebus apgintas, vertintini kaip nepagrįsti.

53Apeliantai taip pat teigia, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, todėl byla turėjo būti nutraukta.

54ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui termino, prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146–335/2008).

55Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirminę informaciją apie galimai padarytus pažeidimus gavo 2007m. gruodžio 22d. Skundą teismui pateikė 2008m. kovo 26d.. Per šį laikotarpį pareiškėjas rinko papildomą informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą, vykdė dokumentų poėmius, vykdė kratas, reikalavo papildomos informacijos bei naujų dokumentų tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš privačių asmenų (t. 1 b.l. 14-117).

56Šių procesinių veiksmų gausa bei jų metu gauti duomenys, taip pat pakankamai trumpas laikotarpis tarp pirminės informacijos gavimo bei kreipimosi į teismą, leidžia kolegijai konstatuoti, kad pareiškėjas savo atliekamo tyrimo nevilkino, veikė pakankamai operatyviai ir duomenis reikalingus viešojo intereso pažeidimui nustatyti gavo ne anksčiau kaip 2008m. kovo 3 dieną, todėl kreipdamasis su skundu į teismą 2008m. kovo 26d. nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo teismui termino.

57Dėl ginčo aktų atitikimo teisės aktų reikalavimams.

58Byloje ginčijamu Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinė 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )) bei lauko kavinė 4Elm su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )).

59Byloje ginčijamu Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti lauko kavinė 5E1/m su priestatu 1e1/m (unikalus Nr. ( - )) bei esamos restorano užeigos 1E1/m priestatai 2e1/m ir 3e1/m (unikalus Nr. ( - )).

60Byloje ginčijamu Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti klėtis 6E1/m (unikalus nr. ( - )), klėtis 7E1/m (unikalus Nr. ( - )), kalvė 9I1/m (unikalus Nr. ( - )), tvartas l0I1/m (unikalus Nr. ( - )) bei pavėsinės 11I1 ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )).

61Ginčo santykių atsiradimo metu bei bylą sprendžiant pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustatė, jog statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą bei statinio paprastąjį remontą. Nesudėtingo statinio samprata buvo pateikta LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", 6.2 punkte, kuris numatė, jog tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nesudėtingi statiniai skiriami į dvi grupes: I grupės ir II grupės nesudėtingi statiniai (STR 7 p.). I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, numatomiems statyti saugomoje teritorijoje, statybos leidimas nereikalingas, rengiamas supaprastintas projektas bei būtina poįstatyminiame akte nurodyto subjekto pritarimas (minėto STR 12.2, 12.2.1, 12.2.2 p.). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarką nustatė LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, kurios 3 priedo 2 punktas numatė, jog komisijai turi būti pateiktas statybos leidimas (kai jis privalomas).

62Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2002m. kovo 12 d. ginčo teritorijai buvo parengta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kraštotvarkos skyriaus išvada, kurioje nurodytas planavimo tikslas - pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai (byla Nr. 166/2002, b.l. 21). Kaišiadorių rajono savivaldybės valdyba 2002m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 257 patvirtino ginčo žemės sklypo, esančio ( - ), Rumšiškų sen, Kaišiadorių raj. detalųjį planą, kuriuo buvo pakeista paskirtis į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai (byla Nr. 166/2002, b.l. 55). 2002m. liepos 04d. prašymu E. R. kreipėsi dėl leidimo statyti pakelės užeigą - restoraną, 1 aukšto su mansarda ir rūsiu (byla Nr. 33/2002, b.l. 80). 2002m. liepos 04d. E. R. buvo išduotas leidimas Nr. 33 tik pakelės užeigos - restorano statybai (byla Nr. 33/2002, b.l. 81). Dokumento originalas yra Kaišiadorių rajono savivaldybės byloje Nr. 33/2002.

63Kartu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir kitas statybos leidimo Nr. 33 variantas (T.l, b.l. 19), kuriame yra nurodyta, jog leidimas yra išduodamas ne tik pakelės užeigos - restorano statybai, tačiau ir klėtims. Pareiškėjo teigimu, dėl šio leidimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 straipsnį.

64Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimą Nr. 33, kuriame nurodyta, jog leidžiama statyti tik pakelės užeigą-restoraną, pateikė už statybos leidimų išdavimą atsakinga institucija, bei, kad šio statybos leidimo originalas saugomas Kaišiadorių rajono savivaldybės byloje Nr. 33/2002, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog buvo prašoma ir buvo išduotas statybos leidimas, kuriame būtų leista statyti ne tik pakelės užeigą-restoraną, bet ir kitus statinius, kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai ginčą sprendė atsižvelgdamas tik į tą statybos leidimo variantą, kuriame leidžiama statyti tik pakelės užeigą-restoraną.

65Duomenų apie tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys kitais būdais (pvz.: rengti projektus, kreiptis į kompetentingus subjektus pritarimo) būtų siekę teisiškai įforminti būsimas statybas dėl statinių, kurie Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003m. liepos 31d., 2004m. liepos 01d., 2005m. birželio 20d. aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti, byloje nėra.

66LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos" 3 priedo 2 punktas nustato, jog komisijai turi būti pateiktas statybos leidimas arba, jei statinys yra nesudėtingas, LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintame STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", 12.2, 12.2.1, 12.2.2 nurodyti dokumentai. Nagrinėjamoje byloje tokie dokumentai nėra pateikti, duomenų, kad tokie dokumentai būtų buvę pateikti Komisijoms prieš joms surašant šioje byloje ginčijamus statinių pripažinimo tinkamai naudoti aktus, taip pat nėra.

67Atsižvelgiant į nustatytas anksčiau aptartas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ginčijami 2003m. liepos 31d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )) bei lauko kavinės 4Elm su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )); 2004m. liepos 01d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 5E1/m su priestatu 1e1/m (unikalus Nr. ( - )) bei esamo restorano-užeigos 1E1/m priestatų 2e1/m ir 3e1/m (unikalus Nr. ( - )); bei 2005m. birželio 20d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.O1-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl klėties 6E1/m (unikalus nr. ( - )), klėties 7E1/m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9I1/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto l0I1/m (unikalus Nr. ( - )) bei pavėsinių 11I1 ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti yra priimti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl jie yra neteisėti ir naikintini.

68Sprendžiant dėl Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažymos Nr. 19.(T.1, b.l. 101) teisėtumo, kolegija pažymi, kad dėl statinių, kuriems išduota ginčo pažyma, nebuvo rengiamas supaprastintas statinio projektas, nebuvo gauti raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, todėl buvo pažeista LR aplinkos ministro 2002m. balandžio 16d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", 12.2.1 iri 2.2.2 punktų reikalavimai, todėl ją pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

69Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70trečiųjų suinteresuotų asmenų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ ir akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus atmesti.

71Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios UAB „Bajorkiemis“... 4. trečiojo suinteresuotojo asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui Nedui... 5. trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 10. 1) panaikinti 2003 m. liepos 31 d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities... 11. 2) panaikinti 2004 m. liepos 1 d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities... 12. 3) panaikinti 2005 m. birželio 20 d. komisijos, paskirtos Kauno apskrities... 13. 4) panaikinti 2005 m. birželio 20 d. Kauno apskrities viršininko... 14. Nurodė, jog ginčijami aktai neteisėti, todėl naikintini, nes sąlygos... 15. Atsakovas Kauno AVA (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų planavimo... 16. Nurodė, jog ginčijamų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų... 17. II.... 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (t.... 19. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 20. Remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio... 21. Remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, STR „Nesudėtingi (tarp... 22. III.... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Bajorkiemis“ pateikė apeliacinį... 24. 1. Teigia, jog buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas... 25. 2. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos... 26. 3. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas gina viešąjį... 27. 4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi BUAB... 28. 5. Pažymi, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis nesieja neteisėtos... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė apeliacinį skundą... 30. 1. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo... 31. 2. Nurodo, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kuriais... 32. 3. Pažymi, jog pareiškėjo veiksmai, ginant du atskirus viešuosius interesus... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į BUAB... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepimu į BUAB „Bajorkiemis“... 35. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį,... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu... 37. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5... 38. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. III, b.l. 35–41) prašo... 39. 1. Nurodo, jog Direkcijos 2007 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. V38.4-236 dėl... 40. 2. Nesutinka su teiginiu, kad ginčo statiniai pastatyti seniai, o nei viena... 41. 3. Pažymi, kad aplinkybę, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų... 42. 4. Pabrėžia, jog nustačius, kad ginčijami administraciniai aktai priimti,... 43. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 47. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai,... 48. Dėl viešojo intereso ir termino skundui paduoti... 49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 50. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr.... 52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosekliai įgyvendina savo... 53. Apeliantai taip pat teigia, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo... 54. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas... 55. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirminę informaciją apie galimai... 56. Šių procesinių veiksmų gausa bei jų metu gauti duomenys, taip pat... 57. Dėl ginčo aktų atitikimo teisės aktų reikalavimams.... 58. Byloje ginčijamu Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų... 59. Byloje ginčijamu Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo... 60. Byloje ginčijamu Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo... 61. Ginčo santykių atsiradimo metu bei bylą sprendžiant pirmosios instancijos... 62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2002m. kovo 12 d. ginčo... 63. Kartu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir kitas statybos leidimo... 64. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimą Nr. 33, kuriame nurodyta, jog... 65. Duomenų apie tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys kitais būdais (pvz.:... 66. LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002... 67. Atsižvelgiant į nustatytas anksčiau aptartas faktines aplinkybes, darytina... 68. Sprendžiant dėl Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų... 69. Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 70. trečiųjų suinteresuotų asmenų bankrutavusios uždarosios akcinės... 71. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą... 72. Nutartis neskundžiama....