Byla 2KT-174/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1480-594/2012 pagal K. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Nustatė

2Vilkaviškio rajono apylinkės teismas perdavė Kauno apygardos teismui K. P. ieškinį dėl neteisėtais Vilkaviškio rajono apylinkės teismo veiksmais – neteisėtu pareiškėjo sulaikymu ir sumėmimu baudžiamojoje byloje - padarytos žalos atlyginimo. Teisėjai A. V., A. A. nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir byla laikinai einančio Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas L. V. 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi perduota Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

3Prašymas dėl bylos perdavimo grindžiamas tuo, kad 2006 m. vasario 7 d. K. P. kardomąją priemonę pagal prokuroro pareiškimą 2 mėnesiams skyrė teisėjas A. V.. Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), todėl nagrinėjant bylą bus vertinamas teisėjo A. V. priimtos nutarties teisėtumas ir jei šį klausimą nagrinėtų to paties teismo teisėjas, atsirastų pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Nors ieškovas tiesiogiai nenurodo nei atsakovų, nei trečiųjų asmenų, kaip nurodoma 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, galima situacija, kai teisėjas A. V. šioje byloje bus įtraukas vienu iš dalyvaujančių byloje asmenų (šalimi ar trečiuoju asmeniu), kadangi CK 6.272 straipsnio 4 dalis numato galimą valstybės atgręžtinį reikalavimą suėmimą paskyrusiam teisėjui. Todėl, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 5 dalimi, kai teisėjas yra dalyvaujantis byloje asmuo ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

4Prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkintinas.

5Apygardos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti vieno apylinkės teismo civilinę bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam šio apygardos teismo veiklos teritorijoje, esant CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 35 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms: jeigu nusišalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.) arba kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba arba teisme, kuriame jis dirba teisėju, valstybės tarnautoju ar darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 5 d.).

6Jei, teisėjo nuomone, yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas privalo nusišalinti (CPK 66 str.). Nagrinėjamu atveju nuo bylos nagrinėjimo nusišalino du iš penkių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų (A. V., A. A.). Taigi, konstatuotina, kad nėra CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Taip pat nėra ir 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų šioje normoje nurodytą pagrindą perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (2012-08-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2-796/2012). Pažymėtina, jog K. P. ieškinyje net neurodė iš ko prašo priteisti žalos atlyginimą, nenurodė atsakovo, įtrauktinų į bylą asmenų.

7Nesant CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte ar 35 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų, civilinė byla grąžinama Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

9Neperduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1480-594/2012 pagal K. P. ieškinį dėl neteisėtais Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėti kitam teismui.

10Nutartis neskundžiama.

11Nurarties kopiją išsiųsti K. P., civilinę bylą grąžinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai