Byla 2A-1559-275/2012
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Cargo and Go“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Cargo and Go“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and Go“ 7 208 Lt žalos atlyginimo, 292,28 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei 679,28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2010-03-10 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Cargo and Go“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. 2010-04-09 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Golf, vals. Nr. ( - ). Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovas 2010-10-27 išmokėjo 7 208 Lt nukentėjusiam asmeniui. Atsakovas nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų ir pasinaudodamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta regreso teise, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo iš atsakovo sumokėti 7 208 Lt žalos sumą, tačiau įsiskolinimo atsakovas neapmokėjo. Ieškovas taip pat nurodė, kad vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.210 str. atsakovas turėtų sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos - 292,28 Lt. Savo reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais: sutartimi, sąskaitomis-faktūromis, žalos dydžio apskaičiavimo dokumentais, išmokos mokėjimo pažyma, pretenzija.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai: priteisė iš UAB „Cargo and Go“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 7 208 Lt skolos, 292,28 Lt palūkanų bei 679,28 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 500,28 Lt sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-07-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas pateiktu prieštaravimu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad esant nepalankiom ekonominėm sąlygom laiku nesumokėjo draudimo įmokų sutartyje nustatytu laiku, tačiau, nors ir pavėlavus, įmokos buvo sumokėtos.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Preliminariame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas nėra sumokėjęs draudimo įmokos ir remiantis paminėta įstatymo norma, tenkino ieškovo reikalavimus. Išnagrinėjęs atsakovo prieštaravimus teismas konstatavo, kad faktinės aplinkybės nėra kitokios, nei jas nustatė teismas, priimdamas preliminarų sprendimą. Atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovas UAB „Cargo and Go“ yra sumokėjęs draudimo įmoką pagal automobilio DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ), draudimo sutartį. Motyvavo, kad susitarimas dėl skolos padengimo sudarytas tik 2010-10-18, t.y. praėjus neprotingai ilgam laiko tarpui nuo eismo įvykio, įvykusio 2010-04-09. Iš susitarimo matyti, kad iki tol nebuvo padengta jokia dalis draudimo įmokos pagal sutartį. Be to, teismas taip pat kritiškai vertino atsakovo pateiktus mokėjimo pavedimus, ir konstatavo, kad jie neįrodo, jog yra sumokėta draudimo įmoka už automobilį DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ), Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2010-12-06 pavedimu atliko mokėjimą ieškovui už kitus draudimo polisus, nei yra kilęs ginčas šioje byloje, 2011-01-04 atliko mokėjimo pavedimą pagal kitą, o ne pagal 2010-10-18 mokėjimo atidėjimo sutartį, 2011-06-08 atliko mokėjimo pavedimą, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „susitarimas 23/10-3595“ ir „dok Nr. MS001391“, pavedimo suma 28 716,67 Lt. Iš 2011-06-08 atlikto mokėjimo pavedimo matyti, kad juo galėjo būti padengta dalis įsiskolinimo pagal 2010-10-18 susitarimą Nr. 23/10-3595, tačiau įmokėta suma yra aiškiai praleidus net ir šiame susitarime numatytą terminą (galutinis terminas - 2011-04-01) ir neįrodo, kad draudimo įmoka yra sumokėta būtent už automobilį DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ). Atsakovas ginčydamas ieškovo teisę reikalauti išmokėtos draudimo sumos, iš esmės kėlė klausimą dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtintos teisės normos atitikimo Konstitucijai. Tačiau pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo. Teismo vertinimu, tokia nuostata atitinka privalomojo draudimo esmę, paskirtį ir funkcijas. Pagal privalomojo draudimo taisykles, draudimo įmonė negali atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, o nesant įstatyme reglamentuotos pareigos draudėjui sumokėti draudimo įmoką bei griežtos sankcijos už šios pareigos nevykdymą - draudiko regreso teisės, susidarytų teisinė situacija, kuomet draudėjai įgytų draudimo apsaugą, turėtų išduotą draudimo liudijimą, tačiau realiai nemokėtų draudimo įmokų. Tokiu būdu aiškiai neproporcingai nuketėtų sąžiningo draudiko, negalinčio atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, interesai. Teismas nesirėmė atsakovo nurodyta teismo praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-311/2010, 2A-1011/2010, Nr. 2A-792/2010, motyvuodamas tuo, kad šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Be to, Lietuvos teisės sistemos teisės šaltinių hierarchijoje aukštesnę juridinę galią turi įstatymas, o ne teismo precedentas. Kadangi teisės norma, įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., pagal Konstitucijos 102 ir 109 str. nustatytą tvarką nėra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, teismas taikė įstatymą. Civilinio kodekso 6.288 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento. Atsakovas šios prievolės gera valia nevykdė, todėl teismas iš ieškovo priteisė palūkanas, nuo žalos atsiradimo momento iki ieškinio padavimo teismui dienos, kurių suma – 292,28 Lt (7 208 Lt x 246 d. x 6% / 364 = 292,28 Lt).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Cargo and Go“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Nurodo, kad draudimo apsauga įstatymo prasme yra draudiko išmoka, mokama atlyginti nukentėjusiam asmeniui (naudos gavėjui) padarytą žalą, kuri atsiranda dėl apdraustą transporto priemonę naudojančio valdytojo neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad tiek įstatymo, tiek Civilinio kodekso LIII skyriaus teisės normų prasme, draudimo įmoką draudėjas sumoka už draudimo apsaugą, kurią kilus civilinei atsakomybei, suteikia draudikas. Kitų draudimo įmokos mokėjimo teisinių pagrindų nei įstatymas, nei Civilinis kodeksas nenustato. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti draudimo įmoką, o ieškovas už gautą draudimo įmoką įsipareigojo suteikti atsakovui draudimo apsaugą dėl 2010 m. balandžio 9 d. eismo įvykio, kurio metu draudimo sutartimi apdrausta transporto priemone DAF FT XF105.460, valst. Nr. ( - ), trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Kitoks susitarimas aiškinimas yra nelogiškas, prieštarautų Civilinio kodekso 6.987 str. įtvirtintai draudimo sutarties bei Civilinio kodekso 6.1004 str. draudimo įmokos teisinei sampratai, prieštarautų Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir padarytų nepataisomą žalą draudimo teisiniams santykiams, nes pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Sistemiškai analizuojant įstatymo 11 str. 7 d., tampa akivaizdu, kad įstatymu nesureguliuoti draudimo teisiniai santykiai, kurie susiklosto tuo atveju, kai draudėjas praleidžia draudimo įmokos sumokėjimo terminą ir per tą laiką draudimo sutarties galiojimo metu įvyksta draudiminis įvykis, kurio metu trečiajam asmeniui padaroma žala, o draudėjas draudimo įmoką sumoka po minėto eismo įvykio. Taip pat už įstatymo teisinio reglamentavimo ribų lieka po eismo įvykio priimtos draudimo įmokos sumokėjimo teisinės pasekmės. Remiantis įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtinta draudiko teise, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas sudarė teisėtą, įstatymų reikalavimams neprieštaraujantį susitarimą, kuris jo šalims turi įstatymo galią, kurio galiojimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nutrauktas arba pripažintas negaliojančiu, kuris nustatė ieškovo pareigą suteikti draudimo apsaugą už susitarime nurodytų draudimo sutarčių galiojimo metu įvykusių eismo įvykių metu tretiesiems asmenims padarytą žalą, o atsakovo įsipareigojo susitarime nurodyta tvarka ir terminais sumokėti draudimo įmokas, laikytina, kad ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje turėjo būti atmestas dėl to, kad ieškovas išvis neturėjo subjektinės teisės reikalauti teisme ginti jo neva pažeistas teises prisiteisti iš atsakovo tretiesiems asmenis išmokėtą draudimo išmoką. Teismas netinkamai ištyrė susitarimą, neįvertinto susitarimo teisinės reikšmės ieškovo regresinio reikalavimo pagrįstumui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą galutinį sprendimą. Teismas tirdamas ir vertindamas atsakovo mokėjimus ieškovui pagal susitarimą, laikė neįrodytomis atsakovo prieštaravime į preliminarų sprendimą nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas draudimo įmokas sumokėjo. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje teismas nepripažįsta įmokų sumokėjimo ieškovui ir laiko, kad atsakovas liko skolingas ieškovui pagal susitarimą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje būtina pateikti naujus įrodymus, kad ginčas būtų išspęstas iš esmės ir tarp šalių būtų atkurta teisinė taika. Tuo pagrindu apeliantas pateikia naujus įrodymus: 2010-10-18 sutartį - suderinimo aktą Nr. 23/10-3597, kurį pasirašė ieškovas ir UAB „Deisas“. Sutampa šios sutarties ir susitarimo dalykas, t.y. sutartis nustatė ieškovo pareigą suteikti draudimo apsaugą už susitarime nurodytų draudimo sutarčių galiojimo metu įvykusių eismo įvykių metu tretiesiems asmenims padarytą žalą, o UAB „Deisas“ įsipareigojo sutartyje nurodyta tvarka ir terminais sumokėti 142 719,62 Lt draudimo įmokas už nurodytas draudimo sutartis. UAB „Deisas“ įmokas pagal sutartį sumokėjo tokia tvarka ir terminais: 2010-10-25 – 22 000 Lt; 2010-11-04 – 22 000 Lt; 2011-01-04 – 44 000 Lt; faktiškai šiuo mokėjimu sumokėta 63 000 Lt įmoka, kurią sumokėjo atsakovas, o įmoka buvo paskirstyta sekančiai – 19 000 Lt buvo paskirta įmokai pagal susitarimą, o 44 000 Lt įmokoms pagal sutartį; 2011-02-22 – 22 000 Lt, nors faktiškai atsakovas sumokėjo 41 000 Lt, iš kurių 22 000 Lt skirti įmokai pagal sutartį, o 19 000 Lt priskirti įmokai pagal susitarimą; 2011-06-09 – 32 719,62 Lt. Viso pagal sutartį ieškovui sumokėta 142 719,62 Lt įmokų suma. Eismo įvykis įvyko 2010-04-09, draudimo išmoka nukentėjusiam išmokėta 2010-10-27, pretenzija išsiųsta 2010 m. gruodžio mėn. Šiuo atveju, ieškovo neveikimas negali būti pagrindas atsakovo padėties pabloginimui, kadangi palūkanų skaičiavimas nuo žalos atsiradimo dienos iki ieškinio padavimo momento neprotingas atsakovo atžvilgiu. Vertinant teismo priskaičiuotas palūkanas, kyla klausimas, kada atsakovui atsirado pareiga regreso tvarka atlyginti žalą. Ieškovas faktinę žalą iš esmės patyrė tada, kai išmokėjo draudimo išmoką, tačiau apie atsiradusią regreso teisę atsakovas buvo informuotas tik 2010 m. gruodžio mėn. Pretenzijoje nurodyta, kad atsakovas atlyginti žalą turi iki 2010-12-12. Akivaizdu, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos, jeigu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo galutinis sprendimas nebus pakeistas, nuo momento, kada atsakovui baigėsi terminas 7 208 Lt sumai sumokėti, o ne nuo žalos atsiradimo dienos. Teismas netinkamai paskaičiavo palūkanas atsakovo atžvilgiu, nes terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010-12-12 iki ieškinio padavimo teismui dienos (7 208 Lt x 200 d. x 6 proc. / 364 = 237,62 Lt).

12Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-02 galutinį sprendimą palikti nepakeistą; atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodo, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d., draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos nukentėjusiajam asmeniui, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmoku. Taigi, galima situacija, kuomet draudikas, negavęs nė lito draudimo įmokų, turės pareigą išmokėti draudimo išmoką, kuri gali siekti iš viso iki 2 500 000 EUR žalos asmeniui atveju ir 500 000 EUR žalos turtui atveju (įstatymo 11 str. 1 d.). Tokią iš pirmo žvilgsnio nesąžiningą draudiko atžvilgiu sistemą būtent ir atsveria įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtinta draudiko regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Dėl šios priežasties paneigus įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtintą draudiko regreso teisę būtų faktiškai paneigtas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo mechanizmas ir sistema, skirta apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų interesams (kurie apima tokios svarbos vertybes kaip gyvybė ar sveikata). Priimtas teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, nes ieškinio atmetimas prieštarautų pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Tuo atveju, jei didelė dalis draudėjų, kurių veikla pasižymi padidinta rizika, ims sąmoningai nevykdyti įstatyme numatytos pareigos tinkamai mokėti įmokas (kadangi jiems sudarytos galimybės išvengti sankcijų), nebus užtikrintas įstatymu siekiamas tikslas - visuomeninių santykių stabilumas, nes gali susidaryti situacija, kuomet draudikai negalės nukentėjusiajam asmeniui atlyginti padarytą žalą veiksmingai ir laiku (CK 1.5 str.). Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nustatytas būtent nukentėjusiojo asmens interesais, nes, net draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas privalės nukentėjusiajam mokėti draudimo išmoką. Įstatymo 11 str. 7 d. pagrindu taikoma sankcija atlieka ne tik kompensavimo, bet ir prevencinę funkciją. Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. esmę, jame įtvirtinta draudiko regreso teisė taikytina ir tuomet, kai draudėjas draudimo įmokas sumoka jau po draudiminio įvykio, todėl, ieškovo nuomone, draudimo įmokų sumokėjimo faktas bet kuriuo atveju šioje byloje esminės reikšmės neturi. Tačiau net ir tuo atveju, jei, teismo įsitikinimu, draudimo įmokos sumokėjimas po draudiminio įvykio yra reikšmingas draudiko regreso teisei įgyvendinti, įmokos sumokėjimo faktas šioje byloje neįrodytas ir nepagrįstas tinkamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti atsakovo naujai pateikiamų įrodymų, kadangi atsakovas turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo arba teismo posėdyje. Dalis atsakovo pateikiamų įrodymų netgi nesusiję su nagrinėjama byla - atsakovas pateikia UAB „Deisas“ dokumentus, o šis asmuo byloje nedalyvauja. Dėl šių priežasčių laikytina, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus buvo jau pirmoje instancijoje, tačiau atsakovas dėl savo kaltės - pasyvumo, neatvykimo į teismo posėdį, šių naujų įrodymų teismui nepateikė, todėl negali remtis jais apeliaciniame procese. Ieškovas pažymi, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės prievolės pažeidimo momento. Ieškovo regreso teisė įstatymo 11 str. 7 d. nustatytu pagrindu atsirado nuo to momento, kai atsakovas padarė eismo įvykį, kurio metu nebuvo sumokėta draudimo įmoka pagal draudimo sutartį. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos. Aplinkybė, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, neginčijamai pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001). Taigi, atsakovo prievolė atlyginti žalą atsirado jau žalos padarymo momentu ir Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą galėtų būti skaičiuojamos nuo žalos padarymo momento. Ieškovas pažymi, kad teismo precedentai, kuriais rėmėsi byloje atsakovas, buvo priimti savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingose bylose, todėl šiais precedentais negali būti remiamasi, juolab jog atsakovo nurodoma praktika nėra nei vieninga, nei visuotinai taikoma.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Skundas tenkintinas.

15Nustatyta, kad atsakovas apdraudė transporto priemonę DAF ( - ) 460, v/n ( - ), ieškovą atstovaujančioje UADBB „Jūsų spurtas“ 6 mėnesiams, 2010-03-08 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ( b. l. 5-6), kurios 1.5.2. punkte nurodyta, jog 3000 Lt draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2010-03-10. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ( arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra numatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Kadangi sutartyje nebuvo nurodyta, jog ji įsigalioja ir nesumokėjus nustatytu terminu draudimo įmokos, nebuvo numatyta kitos įmokų mokėjimo tvarkos, byloje turi būti padaryta išvada, ar galiojo draudimo sutartis eismo įvykio metu. Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, tuo iš esmės patvirtino, jog sutartis galiojo, nors atsakovas, ieškovo teigimu, nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų iki eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje 2010-04-09. Ieškovas nenurodė, kuo remiantis jis vykdė šią sutartį, išmokėdamas 2010-10-27 draudimo išmoką, todėl teismas turi pagal pateiktus įrodymus byloje, padaryti išvadą, ar pagrįstai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovui nepateikus draudimo sutarties įsigaliojimo nuo 2010-03-10 įrodymų, draudimo sutartis galiojimą at negaliojimą turi nulemti draudiko veiksmai po sutarties sudarymo. Tuo atveju, jei sutartis nebuvo įsigaliojusi, atsakovui negali atsirasti atsakomybė, numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Teisė draudikui reikalauti iš draudėjo susigrąžinti išmokėtą išmoką gali atsirasti tik pagal galiojančią eismo įvykio metu draudimo sutartį, todėl tuo atveju, jei būtų padaryta išvada, kad iki eismo įvykio – 2010-04-09 draudimo įmoka atsakovo nebuvo sumokėta ir dėl to sutartis neįsigaliojo, ieškovas neturėtų teisės reikalauti žalos susigrąžinimo už eismo įvykį, įvykusį neįsigaliojus draudiminei apsaugai.

16Atsakovas prieštaravime dėl preliminaraus sprendimo (b. l. 40-43) buvo nurodęs aplinkybę, jog 2010-10-18 sutartimi-suderinimo aktu Nr. 23/10-3595 ( b.l.54-55) ieškovas sutiko, kad įmokas atsakovas sumokės pavėluotai, ieškovas žinojo apie pavėluotas įmokas jau eismo įvykio metu ir sutiko, kad įmokos būtų mokamos pavėluotai. Tai, kad ieškovo atstovas pasirašė 2010-10-18 sutartį, kuria sutiko, kad draudimo įmokų mokėjimai, tame tarpe ir pagal draudimo sutartį Nr. 7473864, būtų nustatyti kitokie, nei sutartyse, t.y. sutiko išdėstyti mokėjimo sumų terminus laikotarpyje nuo 2010-10-22 iki 2011-04-01. Sudarytoje 2010-03-08 draudimo sutartyje buvo numatyti skirtingi jos galiojimai terminai - 1.2 punkte nurodyta, jog sutartis galioja 12 mėnesių, o 1.2.1 punkte - jog draudimo apsauga baigia galioti 2010-09-09, 24 val.). Susitarimas priimti įmoką už draudimo sutartį, kurios galiojimo terminas galimai jau buvo pasibaigęs, vertintinas kaip įmokos mokėjimo termino, numatyto sutartyje ( 2010-03-10), perkėlimas vėlesniam terminui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nesumokėjęs įmokų ieškovui bendroje sumoje 123716,67 Lt, ši suma buvo išdėstyta mokėjimui neišskiriant, pagal kurią sutartį, kokiai dienai nustatoma kita įmokos mokėjimo diena. Taigi, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, draudikui sutikus priimti įmoką pagal sutartį, kuria remiantis išduotas polisas, ir po to sumokėjus draudimo išmoką dėl įvykusio eismo įvykio, tuo draudikas pripažįsta, jog pakeitė draudimo sutartyje numatytą įmokos sumokėjimo terminą. Negali būti pripažinta, kad atsakovas šios įmokos nesumokėjo sutartu laiku, t.y. praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminą, jei ieškovas savo veiksmais ar neveikimu patvirtina, kad draudimo apsauga galioja ir be įmokos sumokėjimo nustatytu laiku. Ieškovas, sutikęs su įmokos mokėjimo termino pakeitimu, nepagrįstai teigia kad draudimo sutartyje numatytą įmokos sumokėjimo terminą atsakovas pažeidė. Pripažintina, kad vėlesnis sutarties šalies patvirtinimas kitokio sutarties įvykdymo termino, nei nurodyta sutartyje, pašalina terminą pažeidusios šalies atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį. Tai, kad draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog ji įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką, tačiau draudikas pripažįsta jos galiojimą ( šiuo atveju toks pripažinimas buvo išreikštas ne tik draudimo apsaugos nestabdymu, bet ir draudimo išmokos mokėjimu), draudėjas pagrįstai naudojasi draudiko teikiama draudimo apsauga be įmokos įmokėjimo. Tai, kad draudikas nesinaudoja teisėmis, jam suteiktomis prieš nevykdantį pareigos draudėją, tuo jis toleruoja pažeidimą ir suponuoja draudėjui nuomonę, jog draudikas nelaiko sutarties pažeidimu tos aplinkybės, kad draudėjas nesumoka draudimo įmokos, nes jis nereikalauja priminimais mokėjimo, nenutraukia sutarties. Sutarties, sudarytos tarp šalių šioje byloje, 5.6 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, jei sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytas pareigas. Tai, kad ieškovas nesinaudoja šia teise, nesiėmė kitų priemonių prieš pareigos nevykdantį draudėją, reiškia, kad jis netenka teisės tuo pagrindu, jog draudėjas nesumokėjo įmokos, reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, o jam lieka teisė išsireikalauti draudiminę įmoką pagal buvusius ir neįvykdytus draudėjo įsipareigojimus draudikui už laikotarpį, kai jis faktiškai teikė draudiminę apsaugą draudėjo turtui.

17Pirmosios instancijos teismas vertino tą aplinkybę kad atsakovas praleido ir 2010-10-18 susitarime numatytą terminą draudimo įmokai sumokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertina kaip neturinčias reikšmės žalai dėl eismo įvykio, įvykusio draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginti. Ieškovas reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesumokėjo draudimo sutartyje numatytu terminu, o ne 2010-10-18 susitarime nustatytu terminu draudimo įmokos, todėl teismo išvados padarytos nepareikštu ieškovo reikalavimo pagrindu. Be to, draudimo įmokos pagal susitarimą buvo apmokėtos nenurodant, pagal kurią iš kelių draudimo sutarčių mokėta, todėl toks netikslus susitarimas dėl mokėjimo aiškintinas draudėjo, kaip kliento ieškovo atžvilgiu, naudai, ir pripažintina, kad ieškovas turėjo patiekti įrodymus, kad vėlesniais mokėjimais atsakovas neapmokėjo draudimo įmokos būtent pagal nagrinėjamą sutartį šioje byloje.

18Pripažintina, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas draudikas galėtų tuo atveju, jei būtų reikalavęs iš draudėjo įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą, perspėjęs draudėją, kad jis pažeidžia sutartyje nustatytą mokėjimo terminą, nebūtų susitaręs su draudėju dėl sutarties įsigaliojimo, tik esant draudimo įmokos sumokėjimui.

19Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad anksčiau priimtos Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-311-115/2010, Nr. 2A-1011-115/2010 ir Nr. 2A- 792-275/2010 prieštarauja įstatymui, todėl jose esantys teisės taikymo išaiškinimai, t.y. teismo precedentas, netaikytinas. Ši teismo išvada yra nemotyvuota, nenurodyta, kokie teismo nutartyse esantys išaiškinimai prieštarauja įstatymui, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl draudimo įmokos sumokėjimo 2010-01-16, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikęs, todėl jo argumentas atmestinas. Ieškovas nenurodė, kuo skiriasi faktinės aplinkybės kitose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose ( Nr. 2A-311-115/2010, Nr. 2A-1011-115/2010 ir Nr. 2A- 792-275/2010 ) ir dėl to negalima remtis šiose bylose suformuota teisės taikymo praktika, todėl pripažintina, jog šiose nutartyse suformuota teisės taikymo praktika teismas privalėjo vadovautis. Kitos ieškovo nurodytos nutartys ( civilinėse bylose Nr. 2A-234-464/2009 ir 2A-281-71/2009) buvo priimtos anksčiau, nei aukščiau nurodyta teisminė praktika, todėl teismas turėjo remtis vėlesnėse bylose suformuota teismo praktika.

20Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų, pateiktų byloje, vertinimo, LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, apmokėjo 216 Lt žyminį, mokestį, jis priteistinas iš ieškovo. 2012-06-04 teisme buvo gautas atsakovo atstovo prašymas priteisti atsakovui 726 Lt atstovavimo, turėto pirmosios instancijos teisme, išlaidų, šis prašymas tenkintinas, nes pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas šalims procesinius dokumentus, t.y. 16,90 Lt.

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti.

25Priteisti atsakovui UAB „Cargo and Go“ iš ieškovo UAB DK „ PZU Lietuva“964 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB DK „ PZU Lietuva“ 16,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cargo... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. preliminariu... 7. Atsakovas pateiktu prieštaravimu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. galutiniu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Cargo and Go“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo:... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Skundas tenkintinas.... 15. Nustatyta, kad atsakovas apdraudė transporto priemonę DAF ( - ) 460, v/n ( -... 16. Atsakovas prieštaravime dėl preliminaraus sprendimo (b. l. 40-43) buvo... 17. Pirmosios instancijos teismas vertino tą aplinkybę kad atsakovas praleido ir... 18. Pripažintina, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės... 19. Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad anksčiau priimtos Vilniaus... 20. Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų, pateiktų byloje,... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, apmokėjo 216 Lt žyminį,... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą... 25. Priteisti atsakovui UAB „Cargo and Go“ iš ieškovo UAB DK „ PZU... 26. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...