Byla 2A-147-340/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Renatai Anderson,

2dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui,

3atsakovams V. B., O. B.,

4teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir O. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovams V. B. ir O. B. bei Alytaus apskrities viršininko administracijai ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P38/2002-0012; taikyti restituciją natūra įpareigojant O. B. ir V. B. grąžinti valstybei 0,2460 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 0,0554 ha dalį, įsigytą 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P38/2002-0012 pagrindu, taikyti restituciją natūra įpareigojant Alytaus apskrities viršininko administraciją (toliau AAVA) grąžinti O. B. ir V. B. 318 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-10-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovams O. B. ir V. B. parduotas 0,1906 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Alytaus apskrities viršininko 2001-11-15 įsakymu patvirtintas namų valdų žemės sklypų, esančių Varėnos r., registruojamų AAVA vardu žemės kadastro duomenų registre, sąrašas. Įsakymo pagrindu nuo 2001-11-15 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota AAVA nuosavybės teisė į 554/2460 dalis 0,2460 ha ploto žemės sklype, kurios 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduotos atsakovams O. ir V. B.. Tačiau 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir dėl to yra naikintina. Varėnos rajono valdyba 1992-10-15 potvarkiu Nr. 669-v nusprendė parduoti J. K. 19,06 aro (0,1906 ha) namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ). Namų valdos techninės apskaitos byloje yra 1992-05-11 žemės sklypo planas, iš kurio matosi, kad namų valda yra 0,1906 ha ploto ir visi minėti statiniai patenka į šį 0,1906 ha žemės sklypą. 1997-07-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-3137v O. B. ir V. B. nusipirko iš J. K. ir A. Ž. minėtame sklype esančius minėtus statinius ir tokiu būdu įgijo teisę nusipirkti Varėnos rajono valdybos 1992-10-15 potvarkyje Nr. 669-v nurodytą 0,1906 ha ploto žemės sklypą. Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, galiojusios 1998-10-28 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, 4 punkte buvo nurodyta, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Kadangi buvo parengta namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje buvo 0,1906 ha namų valdos žemės sklypo planas, būtent tokio dydžio žemės sklypas ir buvo parduotas O. B. ir V. B. 1998-10-28 pirkimo – pardavimo sutartimi. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vėliau padidinti šį žemės sklypą, papildomai 2002-03-22 parduodant O. B. ir V. B. 0,0554 ha valstybinės žemės sklypą.

7Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko 2002-01-14 įsakymu Nr. 38-29 buvo patvirtintas Piliečių, kuriems parduodami naudojami valstybinės žemės sklypai, sąrašas, kuriame nurodyta, kad O. ir V. B. papildomai parduodama 0,0554 ha ploto dalis bendrame 0,2460 ha ploto žemės sklype. Atsakovai O. ir V. B. į šį sąrašą buvo įtraukti suklaidinus Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių matininko A. G., kad atsakovams yra reikalingas papildomas namų valdos žemės sklypas. Parduodant papildomą valstybinės žemės sklypą nebuvo laikomasi Žemės reformos įstatymo nustatytų reikalavimų, nebuvo pažymėtas ginčijamas žemės sklypas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl laikytina, kad Alytaus apskrities viršininko 2002-01-14 įsakymu Nr. 38-29 O. B. ir V. B., papildomas 0,0554 ha valstybinės žemės sklypas, prie anksčiau įsigyto ir teisiškai įregistruoto 0,1906 ha žemės sklypo, kaip faktiškai naudojamas žemės sklypas prie esamų pastatų, parduotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.

8Atsakovai V. ir O. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prokuroras ginčydamas sandorį remiasi CK 1.80 str., tačiau privalu nurodyti konkrečias imperatyvias įstatymo normas, kurioms sandoris galimai prieštarauja, bei įstatymo normą, nustatančią tokio prieštaravimo pasekmę. Prokuroro nuoroda į Žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsnius nedaro savaime aiškiu imperatyvų pažeidimą. Pažymėjo, kad esant niekiniam sandoriui, negali būti reiškiamas reikalavimas teisme pripažinti sandorį negaliojančiu. Tuo tarpu prokuroro reikalavimas reiškia, kad sutartis kaip ir nėra niekinis sandoris, o tik nuginčijamas, tačiau prokuroras nenurodo, kokiu pagrindu ją ginčija, taigi ieškinys be pagrindo. Nurodė, kad nėra pagrindų atsakovų sudarytą sandorį laikyti niekiniu, nes atitinkant Vyriausybės 1999-06-02 nutarimą Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (2001-02-20-2002-10-14 galiojusia redakcija) įsigytas 0,0554 ha valstybinės žemės plotas buvo laisvas, jame nebuvo numatyta suformuoti naujo žemės sklypo, įsigytas žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, su žemės sklypo kaina atsakovai O. ir V. B. sutiko ir įsigytas žemės sklypas ribojosi su jau esamu B. sklypu. Pats šio sklypo nepažymėjimas ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nedaro šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia. Ginčijamo 0,0554 ha žemės sklypo pardavimas atsakovams B. nepažeidė kitų asmenų, visuomenės ar valstybės teisių bei teisėtų interesų ir nėra jokio pagrindo ginti viešąjį interesą.

9Tretysis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus, O. ir V. B. nuosavybės teise turimų pastatų eksploatavimui reikalingas 0,1906 ha žemės plotas buvo nustatytas techninės apskaitos byloje ir patvirtintas Varėnos rajono valdybos 1992-10-15 įsakymu Nr.669-v, šis sklypas ir buvo parduotas 1998-10-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovų B. parengtoje namų valdos įsigijimui byloje nėra naudojimąsi papildomu 0,0554 ha žemės plotu pagrindžiančio dokumento. Todėl AAVA negalėjo atsakovams parduoti papildomą 0,0554 ha žemės plotą namų valdai. Sudaryta 2002-03-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštaravo Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 daliai ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 5 punkto nuostatoms, dėl to naikintina.

10Tretysis asmuo Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. nurodė, kad yra pagrindai ieškinio tenkinimui. Tvirtinant notarų biure šalių pateiktą sutartį 2002-03-02 buvo reikalinga nustatyti, ar šio žemės sklypo pardavimui yra įstatymų reikalaujami dokumentai bei ar atitinka įstatymų reikalavimus sudaromas sandoris dėl žemės pardavimo. Tvirtinant sutartį matyt nebuvo pilnai išnagrinėti įstatymų reikalavimai dėl šio žemės sklypo pardavimo.

11Varėnos r. apylinkės teismas 2010-05-03 sprendimu ieškinį tenkino;

12pripažino negaliojančia 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P38/2002-0012, kuria atsakovai O. B. ir V. B. įsigijo jungtinės bendrosios nuosavybės teise 554/2460 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,2460 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - );

13taikė restituciją natūra įpareigojant O. B. ir V. B. grąžinti valstybei 0,2460 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 0,0554 ha dalį, įsigytą 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P38/2002-0012 pagrindu, o taip pat įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją grąžinti O. B. ir V. B. 318 Lt sumokėtų už nupirktą žemės sklypo dalį;

14priteisė solidariai iš atsakovų O. B. ir V. B. 32,50 Lt žyminio mokesčio ir 11,06 Lt turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų valstybei;

15priteisė iš atsakovo – Alytaus apskrities viršininko administracijos 32,50 Lt žyminio mokesčio ir 11,06 Lt turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų valstybei;

16taikė pagal ieškovo – Vilniaus apygardos vyr. prokuroro prašymą laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo atsakovams O. B. ir V. B. perleisti nuosavybės teisės į 0,2460 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ).

17Sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubaus vykdymo.

18Iš surinktų įrodymų visumos byloje teismas padarė išvadą, kad ieškinys tenkintinas. Šio ginčo atveju 1992-10-15 Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 669-v dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo tuometinei savininkei E. N. buvo priimtas vadovaujantis 1992-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Po gyvenamojo namo nupirkimo šis Varėnos rajono valdybos potvarkis dėl parduodamos namų valdos dydžio liko galioti ir atsakovams V. ir O. B.. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovams V. ir O. B. numatytos parduoti namų valdos dydis neviršijo šiuo Vyriausybės nutarimu numatyto maksimalaus namų valdos dydžio. Parduodant atsakovams B. 0,1906 ha namų valdos sklypą (sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) galiojo 1995-07-17 Vyriausybės nutarimu Nr.987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Iš atsakovų B. namų valdos žemės sklypo plano inventorizacinėje byloje matyti, kad atsakovų B. namų valdos žemės sklypas yra susiformavęs nuo seniai, bei ši faktinė padėtis yra užfiksuota 1992 m. sudarytame namų valdos sklypo inventorizaciniame plane, bei 2001-06-01 patvirtintame detaliajame plane, kuris buvo sudarytas prieš papildomo 0,0054 ha žemės sklypo pardavimą. Tokiu būdu matyti, kad atsakovai B. turėjo teisę įsigyti 0,1906 ha namų valdos žemės sklypą 1992-02-07 Vyriausybės nutarimo Nr.89 nustatyta tvarka. Atsakovams B. pareiškus norą įsigyti papildomą namų valdos plotą šiuo atveju tokios namų valdos dalies pardavimas galėjo būti atliekamas tik vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., 10 str. ir Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 5 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2001-02-20 iki 2002-10-14) nustatyta tvarka, t. y. jie šios ginčijamos žemės sklypo dalies neturėjo teisės įsigyti lengvatine tvarka. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie 0,0554 ha žemės sklypą būtų įsigiję pagal Vyriausybės nutarimo nustatytą tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-266/2008 nurodė: „Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodyto Žemės reformos įstatymo nustatytą reglamentavimą, darytina išvada, jog tais atvejais, kai pagal įstatymus atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nustatyti ir yra parengta techninės apskaitos byla, namų valdos žemė parduodama pagal techninės apskaitos byloje fiksuotus duomenis“. Iš surinktų įrodymų byloje teismas konstatavo, kad atsakovams papildomai parduodant 0,0554 ha namų valdos žemės sklypą prie turėtos 0,1906 ha namų valdos žemės sklypo, nebuvo laikytasi aukščiau nurodytos nustatytos tvarkos ir negalima laikyti, kad šis žemės sklypas buvo parduotas laikantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytos tvarkos. Kadangi atsakovų sudarytas sandoris prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, tai jis yra niekinis ir negaliojantis, bei sandorio šalys privalo grąžinti viena kitai, ką yra gavę pagal sandorį, t. y. šiuo atveju taikytina restitucija.

19Apeliaciniu skundu atsakovai O. ir V. B. prašo panaikinti Varėnos r. apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovų O. B. ir V. B. atžvilgiu atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė CPK 270 str. 3, 4 dalių nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus; šie pažeidimai lėmė, jog sprendimas dalyje yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) ir byla buvo išspręsta iš esmės neteisingai; taip pat teismas pažeidė CPK 330 str. nuostatą, t. y. nepagrįstai ir netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 str. nuostatas dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo; be to, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. CPK 176 str. 1 d., 178 str. nuostatas. Nurodo, jog teismas savo sprendime nenurodė, dėl kokių aplinkybių nepaminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2010, kuria rėmėsi apeliantai. Toje civilinėje byloje ieškovė V. S. ginčijo ir šioje byloje ginčijamą 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tais pačiais pagrindais, kuriais rėmėsi prokuroras savo ieškinyje, visų instancijų teismai ex officio tyrė ir įvertino pirkimo-pardavimo sutartį sandorių galiojimo instituto aspektu ir nenustatė, kad minėto žemės sklypo pardavimas pažeistų ieškovės (V. S.) ar kieno nors kito teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį niekine. Nurodo, jog teismas sprendime remiasi prokuroro cituota LAT 2008-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2008, tačiau ji savo ratio decidendi nesutampa su nagrinėtos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra tinkamas teismo precedentas šiai civilinei bylai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti teismo vertinama ne tai, kokio dydžio namų valdą turėjo teisę formuoti apeliantai, o ar turėjo teisę apeliantai įsigyti, o AAVA parduoti 0,0554 ha laisvos valstybinės žemės sklypą, bei tai, kuo nagrinėjamas ginčo sandoris paleidžia asmens, visuomenės, ar valstybės teises bei teisėtus interesus, t. y. kokį konkrečiai viešąjį interesą ieškiniu gina prokuroras, kas iš ieškinio yra ir buvo visiškai neaišku. Apeliantų teigimu, sprendime esančios nuorodos į Žemės reformos įstatymo 5, 8, 9, 10 straipsnius, nedaro savaime aiškiu imperatyvų pažeidimą, kuriuo turėtų būti grindžiamas ieškinys; įstatymo 5 str. 2 d., 8 str. 2 d. yra blanketinės normos, kurios negali būti pagrindas sandoriui ginčyti pagal CK 1.80 str. 1 d., nes sandorio prieštaravimas Vyriausybės nustatytai tvarkai nedaro sandorio negaliojančiu, jeigu toks prieštaravimas apskritai buvo. Sprendime teismas tik duoda nuorodą į Įstatymo 10 str., tačiau nenurodo, kokią konkrečiai straipsnio nuostatą sudaryta sutartis pažeidė. Prieštaravimo 9 str. 2 d. esmė ta, kad ginčo žemės sklypas nebuvo pažymėtas ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte; ginčo žemės sklypas susiformavo 2001 m., parduotas 2002 m., o ieškinyje nurodoma į 2000 m. žemėtvarkos projektą, kuriame ginčo sklypas negalėjo būti pažymėtas, nes tuo metu neegzistavo. Nurodo, jog buvo būtina spręsti dėl Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatų galimo taikymo; 2.15 punkte numatytos sąlygos buvo, teisėtas pagrindas AAVA parduoti apeliantams ginčo žemės sklypą buvo, o sklypo nepažymėjimas ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nedaro sutarties neteisėta ir negaliojančia. Apeliantų teigimu, teismas sutartį pripažino negaliojančia ir be įstatymo normų nurodė poįstatyminius aktus, kuriems galimai prieštarauja sutartis, o tai reiškia, kad sutartie nėra niekinis sandori, o tik nuginčijamas, kurio negaliojimui teismo tvarka pripažinti taikomos kitokios sąlygos; be to prokuroras prarado teisę ginčyti sutartį, nes AAVA ją patvirtino įvykdydama 2002 m. Pažymi, kad teismas, pripažindamas sutartį negaliojančia, jos pagrindų: 2001-11-15 bei 2002-01-14 AAVA įsakymų nepripažino negaliojančiais.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos r. apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. su atsakovų A ir V. B. argumentais nesutinka. Nurodo, jog apeliantų minima LAT 2010-03-15 nutartis buvo priimta kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės V. S. ir atsakovų O ir V. B. daugiau privatus ginčas dėl tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kitu aspektu – dėl fizinio asmens teisių pažeidimo; šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kurioje nagrinėjamas imperatyvių teisės normų pažeidimas, turintis reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Nurodo, jog teismas, remdamasis LAT 2008-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2008, rėmėsi ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o teismų praktika aiškinant Žemės reformos įstatymo nustatytą reglamentavimą dėl atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo ploto ir ribų esant parengtai techninės apskaitos bylai. Su apeliantų teiginiais dėl sprendime esančių nuorodų į Žemės reformos įstatymą nesutinka, teismas nurodė, kokius teisės aktų normų pažeidimus padarant buvo įgytas žemės sklypas. Pagal galiojusią tvarką, apeliantai ginčijamos žemės sklypo dalies neturėjo teisės įsigyti lengvatine tvarka. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jie 0,0554 ha žemės sklypą būtų įgiję pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatytą tvarką. Pažymi, kad administraciniai aktai – AAVA įsakymai, kuriais buvo nuspręsta parduoti 554/2460 dalis žemės sklype, yra tik vieni iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros elementų ir kurie patys savaime nesukuria asmenims nuosavybės teisių į konkretų turtą.

21Apeliacinis skundas atmetamas.

22Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias šalių sutartinės atsakomybės taikymą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų; absoliučių teismo spendimo negaliojimo pagrindų nėra, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

23Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo CPK 270 str. 3 ir 4 d. normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantas nurodė, kad paminėtos CPK normos įpareigoja teismą glausta forma išdėstyti sprendime argumentus, dėl kurių teismas atmetė kokius nors įrodymus; apeliantai nagrinėjamoje byloje, įrodinėdami aplinkybę, jog nėra jokių pagrindų pripažinti prokuroro ginčijamą 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P38/2002-0012, kuria jie įsigijo 554/2460 dalis žemės sklypo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartimi civilėje byloje Nr. 3K-3-110/2010 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai O. ir V. B. dėl įsakymo ir pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo bei sklypų ribos nustatymo, t. y. ieškovės V. S. ieškinio pagrindas ir dalykas Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje yra tapatūs prokuroro pareikšto ieškinio pagrindui ir dalykui nagrinėjamoje byloje. Apeliantai pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija minėtoje nutartyje nurodė ir akcentavo, kad teismai nustatė, kad atsakovams (B.) 0,0554 ha valstybinės žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. parduotas žemės sklypas nebuvo pažymėtas ( - ) kadastrinės žemės reformos projekte, tačiau konstatavo, kad papildomo žemės sklypo pardavimas atsakovams nepažeidžia ieškovės V. S. subjektinių teisių ir paliko galioti apeliacinio teismo nutartį, kuria ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime net nepaminėjo minėtos nutarties, kuria rėmėsi atsakovai, o tai reiškia, kad teismo sprendimas surašytas be motyvų. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra precedentas nagrinėjamoje byloje, apeliantai nesutiko.

24Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas surašytas be motyvų, pažeidžiant CPK 329 str. 2 d. 4 p., kas sudaro absoliutų pagrindą teismo sprendimui panaikinti. Apeliantai savo skunde pripažįsta, jog teismas iš esmės motyvavo, kodėl nesivadovauja jų paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tai, kad teismo bylos aplinkybių teisinis vertinimas nesutapo su apeliantų ir jų atstovo nuomone, nereiškia, kad teismo sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantų vertinimu, jog Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos – abejose bylose ginčijamas tas pats sandoris – 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P38/2002-0012, kuria atsakovams O. B. ir V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo parduotos 554/2460 dalys žemės sklypo, kurio plotas 0,2460 ha, esančio ( - ) teisėtumas, tačiau išnagrinėtoje byloje V. S. ieškinys buvo pareikštas ginant jos pažeistą subjektinę teisę, tuo tarpu kai nagrinėjamoje byloje prokuroras pareiškė ieškinį ginant viešąjį interesą. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšmingas faktas, nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, primoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2010 apie tai, kad atsakovams (B.) 0,0554 ha valstybinės žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. parduotas sklypas nebuvo pažymėtas ( - ) kadastrinės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog byloje teismai nustatė, kad papildomo žemės sklypo pardavimas atsakovams nepažeidžia ieškovės teisių; nenustačius, kad toks pardavimas pažeistų ieškovės ar kieno nors kito teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį niekine. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S. subjektinės teisės pažeidimo nebuvimas, konstatuotas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2010, nepaneigia prokuroro teisės pareikšti ieškinį dėl to paties sandorio panaikinimo kitu pagrindu – dėl sandorio prieštaravimo viešajam interesui, taip pat ši nutartis ir savaime neįrodo prokuroro pareikšto ieškinio nepagrįstumo, todėl atmetamas apeliantų argumentas, kad paminėta Aukščiausiojo Teismo nutartis įrodo jokių pagrindų pripažinti prokuroro ginčijamą 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nebuvimą. Apeliantų teiginys, kad visi civilinę bylą nagrinėję teismai (pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų) vertino V. S. ginčijamą sandorį jo galiojimo aspektu ir turėjo galimybę, esant pagrindui, pripažinti jį negaliojančiu ex officio, ieškinį atmetė, tuo pripažindami, jog sandoris neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nepagrįstas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2010 V. S. ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovams B. buvo leista pirkti sklypą, kurio dalis patenka į jos namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą ir leistą pirkti žemės sklypą; neįrodžius tokių aplinkybių, ieškinys buvo atmestas, o ginčijamo sandorio galiojimo klausimas jo prieštaravimo viešajam interesui aspektu nagrinėjamas nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kuo gi nagrinėjamas ginčo sandoris pažeidžia asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėtus interesus, kokį konkretų viešąjį interesą ieškiniu gina prokuroras.

25Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 str. nuostatas dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2010, konstatavo, kad atsakovams 0,0554 ha valstybinės žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka; ši Žemės reformos įstatymo norma yra imperatyvi; priešingai, nei teigia apeliantai, tai, kad ši norma yra banketinė, neprilygina jos Vyriausybės nutarimo normoms ir nepaneigia jos imperatyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamas žemės sklypas buvo parduotas atsakovams kaip jų namų valdos dalis 1992-02-07 Vyriausybės nutarimo Nr. 89 numatyta tvarka be teisinio pagrindo, nes B. namų valdos 0,1906 ha žemės sklypas buvo suformuotas nuo 1992 m., papildomo žemės sklypo lengvatine tvarka jie įsigyti negalėjo. Apeliantai šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, tačiau, jų vertinimu, padarytas procedūrinis pažeidimas yra neesminis, formalus, nes atsakovai turėjo teise įsigyti šį žemės sklypą pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali redakcija nuo 2001-02-20 iki 2002-10-14). Su tokiu teiginiu sutikti negalima. Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatai numato, kad, tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina, tačiau tokiam naujų sklypų pardavimui buvo reikalingas ne tik savivaldybių merų (valdybų) pritarimas bei ir greta esančių žemės sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas 0,0554 ha laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpęs tarp privačių B., J. S. ir V. S. faktiškai naudojamų žemės sklypų, tuo atveju jeigu būtų formuojamas naujas žemės sklypas, ne aukciono būdu galėtų būti parduotas pasiūlius pirkti greta esančių sklypų savininkams (b.l. 125-126). Tokiu būdu apeliantai neįrodė, kad tik jie būtų įsigiję šią laisvos valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka; esant ir kitiems potencialiems sklypo pirkėjams, prokuroro teiginys, kad pardavus laisvos valstybinės žemės sklypą O. ir V. B. nesilaikant nustatytos tvarkos buvo iš esmės pažeistas grupės asmenų teisėtas interesas dalyvauti žemės sklypo pardavime ne aukciono tvarka, t. y. viešas interesas, yra pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d. normos, imperatyviai numatančios kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, esminį pažeidimą, kas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sandorį (CK 1.80 str. 1 d.).

26Apeliantai teigia, kad esant niekiniam sandoriui negali būti reiškiamas reikalavimas teisme dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes toks sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o teisme gali būti reiškiamas ieškinys tik dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, nes niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, o tai, kad buvo pareikštas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo, reiškia, kad prokuroras vertina šį sandorį kaip nuginčijamą, kuris gali būti šalių patvirtintas; nagrinėjamos bylos duomenimis, viena iš sandorio šalių – AAVA patvirtino ją įvykdydama. Šie apeliantų teiginiai pagrįsti netinkamu CK 1.80 str. 1 d. normos aiškinimu ir atmetami. Nors niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais nereikia kreiptis į teismą dėl tokio sandorio nuginčijimo, tuo labiau negalima sutikti su apeliantų teiginiu, jog ieškinio reikalavimas dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisme negalimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovai (apeliantai) neigė niekinį ginčijamo sandorio pobūdį; esant tokioms bylos aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento yra pateisinamas ir logiškas.

27Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, pripažinęs negaliojančia 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį P38/2002-0012, nepasisakė dėl šio sandorio sudarymo pagrindo – AAVA įsakymų galiojimo, kas sudaro pagrindą pakartotinai sudaryti to paties žemės sklypo pardavimo sandorį, atmetamas, nes neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.

28Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

29Iš atsakovų valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l.97) (CPK 79, 88 str.).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

31Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovų O. ir V. B. 23,65 Lt (dvidešimt tris litus, 65 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui,... 3. atsakovams V. B., O. B.,... 4. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir O. B.... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį... 7. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė... 8. Atsakovai V. ir O. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas... 9. Tretysis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Tretysis asmuo Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. nurodė, kad... 11. Varėnos r. apylinkės teismas 2010-05-03 sprendimu ieškinį tenkino;... 12. pripažino negaliojančia 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo... 13. taikė restituciją natūra įpareigojant O. B. ir V. B. grąžinti valstybei... 14. priteisė solidariai iš atsakovų O. B. ir V. B. 32,50 Lt žyminio mokesčio... 15. priteisė iš atsakovo – Alytaus apskrities viršininko administracijos 32,50... 16. taikė pagal ieškovo – Vilniaus apygardos vyr. prokuroro prašymą... 17. Sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubaus... 18. Iš surinktų įrodymų visumos byloje teismas padarė išvadą, kad ieškinys... 19. Apeliaciniu skundu atsakovai O. ir V. B. prašo panaikinti Varėnos r.... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos r. apylinkės... 21. Apeliacinis skundas atmetamas.... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo CPK... 24. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad... 25. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentų, jog pirmosios... 26. Apeliantai teigia, kad esant niekiniam sandoriui negali būti reiškiamas... 27. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, pripažinęs negaliojančia... 28. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio... 29. Iš atsakovų valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos,... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 31. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš atsakovų O. ir V. B. 23,65 Lt (dvidešimt tris litus, 65 centus)...