Byla 3K-3-110/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, O. B., V. B. dėl įsakymo ir pirkimo–pardavimo sutarties, teisinės registracijos panaikinimo ir sklypų ribos nustatytymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 38-29 dalį, kuria atsakovams nutarta parduoti 0,0554 ha ploto valstybinės žemės sklypą, panaikinti 2002 m. kovo 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P38/2002-0012, sudarytą Alytaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovų, dėl 554/2460 dalių žemės sklypo, panaikinti VĮ Registro centre atliktą žemės sklypo teisinę registraciją, nustatyti atsakovų žemės sklypo ir jos naudojamo žemės sklypo ribą per taškus 9-10-11 pagal UAB „Laukodeta“ parengtą planą. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1992 m. nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais. Jo eksploatacijai 1992 m. buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Varėnos rajono valdybos 1994 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. 313-v jai buvo leista įsigyti privačion nuosavybėn 1500 kv. m ploto namų valdos žemės sklypą po pastatais, o Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šis klausimas iki šiol neišspręstas, nors už žemės sklypą pinigus ieškovė sumokėjo. Nuo 2001 m. kilo nesutarimų su gretimo sklypo naudotojais - atsakovais, kurie, neatsižvelgdami į faktinį naudojimąsi žemės sklypais, išlikusius natūralius žemės sklypų žymėjimus ir kadastre užfiksuotas žemės sklypų ribas bei plotus, pradėjo savavališkai naudotis jos namų valda ir neteisėtai tapo dalies žemės sklypo savininkais. Atsakovams buvo leista pirkti sklypą, kurio dalis patenka į jos namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą ir leistą pirkti žemės sklypą. Atsakovų žemės sklypas klaidingai pažymėtas kadastro žemėlapyje ir pastumtas ieškovės sklypo link apie 3 metrus. Papildomai parduodant 0,0554 ha namų valdos žemės sklypą buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 8 straipsnis, nebuvo laikytasi Vyriausybės nustatytos tvarkos.

6Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti jų namų valdos žemės sklypo ir ieškovės naudojamo namų valdos sklypo ribą pagal UAB „Druskininkų geodezija“ parengtą planą, vėliau priešieškinio atsisakė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, bylos dalį pagal atsakovų priešieškinį nutraukė, atsakovams atsisakius priešieškinio. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas. 1992 m. rugsėjo 27 d. Krivilių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimas nusprendė ieškovei išskirti posodybinį sklypą prie statomo gyvenamojo namo. 1994 m. birželio 2 d. Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 313-v nutarta leisti įsigyti ieškovei privačion nuosavybėn namų valdos žemės sklypą 1500 kv. m ploto. 1998 m. spalio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Alytaus apskrities viršininko administracija Varėnos rajono valdybos 1992 m. spalio 15 d. potvarkio Nr. 669-v pagrindu pardavė atsakovams 0,1906 ha žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 38-29 atsakovams buvo leista parduoti 0,0554 ha (554/2460 dalis) žemės namų valdai. 2002 m. kovo 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Alytaus apskrities viršininko administracija atsakovams pardavė 554/2460 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,246 ha. Iš 2001 m. birželio 1 d. patvirtinto atsakovų žemės sklypo plano teismas nustatė, kad buvo suprojektuotas 2460 kv. m žemės sklypas, sklypo riba pagal gatvę yra 30,74 m, planas suderintas su gretimų sklypų savininkais (naudotojais), o V.S. parašo dėl suderinimo nėra. Pagal atsakovų pateiktą 1992 m. sudarytą namų valdos žemės sklypo schemą namų valdos ribos pagal gatvę ir sklypo gale yra po 30,50 m, o sklypo šoninės ribos – po 62,50 m. Pagal ieškovės pateiktą 1992 m. lapkričio 17 d. sudarytą namų valdos žemės sklypo schemą namų valdos riba pagal gatvę yra 33 m, pagal galinę ribą – 23,50 m, o kairė šoninė riba 53,00 m. 2003 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, kad papildomas 0,0554 ha žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio nuostatas, tačiau šis sklypas buvo suformuotas laisvame valstybinės žemės fonde ir nepažeidė pareiškėjo (V. S.) interesų. Kartu nurodoma, kad prie V. S. nupirkto gyvenamojo namo pagal Krivilių žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suformuotas 0,15 ha žemės sklypas, kuris praktiškai atitinka V. S. namų valdos techninės apskaitos byloje esantį namų valdos planą, ir kad gali išsipirkti nurodomą faktiškai naudojamą žemės sklypą.

9Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad atsakovai po gyvenamojo namo įsigijimo pagal Žemės reformos įstatymą ir 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 89 naudojo namų valdos žemės sklypą prie namo kaime ir turėjo teisę išsipirkti naudojamą namų valdos žemės sklypą, ko neginčija ir ieškovė. 1992 m. spalio 15 d. Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 669-v dėl atsakovams namų valdos žemės sklypo pardavimo buvo priimtas vadovaujantis 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Šios tvarkos 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačion nuosavybėn ne konkurso tvarka parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už nurodytus maksimalius. Teismas nustatė, kad atsakovams numatytos parduoti namų valdos dydis neviršijo šiuo nutarimu nustatyto maksimalaus namų valdos dydžio. Parduodant atsakovams 0,1906 ha namų valdos sklypą galiojo 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, kurios 7.1.1.1 punkte nustatyta, kad privačių namų valdų savininkams parduodami faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius pagal šios tvarkos 4 punktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 5 punkte nustatyta, kad kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namų valdos žemės sklypai. Jeigu atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemės sklypo ribų specialiajame plane.

10Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija, jog atsakovai būtų naudojęsi namų valdos dalimi esančia nuo jų įvažiavimo sklypą iš gatvės pusės po dešine puse už šio įvažiavimo. Iš pateikto atsakovų plano inventorizacinėje byloje matyti, kad dar 1992 m. sudarytame žemės sklypo plane šio sklypo plotis prie gatvės buvo nustatytas 30,50 m. Iš pateikto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano, patvirtinto 2001 m. birželio 1 d., prieš parduodant 0,0554 ha žemės, matyti, kad sklypo riba pagal gatvę yra 30,74 m, tai rodo, kad nebuvo esmingai nukrypta nuo inventorizaciniam plane nurodytų duomenų, kad atsakovų sklypo naudojimasis šiose ribose buvo išlikęs ir 2001 metais. Teismas sprendė, kad atsakovų namų valdos sklypas yra susiformavęs nuo seniai, ši faktinė padėtis yra užfiksuota 1992 m. sudarytame namų valdos sklypo inventorizaciniame plane bei 2001 m. birželio 1 d. patvirtintame detaliajame plane, kuris buvo sudarytas prieš papildomo 0,0054 ha žemės sklypo pardavimą. Šiuo planu buvo nustatytos atsakovų namų valdos žemės sklypo ribos. Ši atsakovų namų valdos žemės sklypo žemėnauda buvo įregistruota viešajame registre. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai Žemės reformos įstatymo nurodomu laiku nebūtų naudojęsi namų valdos dalimi tokio dydžio, kaip patvirtina atsakovų dokumentai. Teismas kritiškai vertino ieškovės pakviestų liudytojų parodymus, nes šie nekonkretūs. Liudytojai aiškina, kad ginčo sklypų ribos buvusios pagal klevą, kad sklypo dalis priklausytų ieškovei, nes ji ten pasodinusi medelius. Teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais apie atsakovų valdytą namų valdos žemės sklypą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų įsigijusi nuosavybėn jos nurodomo dydžio namų valdos žemės sklypą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kokiu įstatyminiu pagrindu ji gali naudotis 0,30 ha namų valdos žemės sklypu. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji tik faktinės panaudos pagrindu naudojasi valstybine žeme, esančia prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. 0,15 ha žemės sklypo priskyrimas ieškovei patvirtintas 1994 m. birželio 2 d. Varėnos rajono valdybos potvarkiu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai naudotis paskirtas papildomas sklypas. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad 0,0554 ha papildomas namų valdos žemės sklypas jiems buvo parduotas sklypo gale, jeigu būtų žiūrima nuo gatvės. Ieškovė taip pat niekuo nepagrindžia, kaip yra pažeidžiami jos interesai dėl 0,0554 ha žemės sklypo pardavimo atsakovams, kai parduotas atsakovams žemės sklypas tiesiogiai ribojosi bei po pardavimo kompaktiškai susiliejo su anksčiau valdytu nuosavybės teise 0,1906 ha namų valdos žemės sklypu.

11Teismo nuomone, atmetus nurodytus ieškinio reikalavimus nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl atsakovų nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo ribų su ieškovės nurodomu naudojamu 0,30 ha žemės sklypu, nes toks nurodomas sklypas ieškovei nėra teisiškai suformuotas ir patvirtintos jos nuosavybės teisės į tokio dydžio namų valdos žemės sklypą ir dėl to nėra pagrindo ginčą dėl sklypo ribų spręsti CK 4.45 straipsnio pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra peržengę jiems suformuoto namų valdos žemės sklypo ribas ir pastatę statinius ant UAB „Laukodeta“ sudarytu planu priskirtos jai namų valdos žemės sklypo dalies. Teismas nurodė, kad dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo atsakovų namų valdoje Varėnos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovams žemės sklypas parduotas pažeidus Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, t. y. parduotas žemės sklypas nebuvo pažymėtas Krivilių kadastrinės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovai teisėtai nusipirko papildomą žemės sklypą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, kad ieškovės teisės parduodant atsakovams papildomą žemės sklypą nebuvo pažeistos.

13Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai, atitinka ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktą, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose (kai parduodami namų valdų žemės sklypai) ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-266/2008). Iš ieškovės pateiktos namų valdos techninės apskaitos bylos žemės sklypo plano matyti, kad pagal nekilnojamojo turto kadastre registruotą žemės sklypo planą prie jai priklausančių statinių paskirtas naudojimuisi 0,15 ha ploto žemės sklypas. Šį žemės sklypą ieškovė pagal nurodytas įstatymo nuostatas turi teisę išsipirkti iš valstybės, ir jis nesiriboja su atsakovams papildomai parduotu bei ginčo objektu tapusiu žemės sklypu. Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovams pardavus papildomą žemės sklypą yra pažeistos jos teisės, nes ji negali išsipirkti iš valstybės norimo ploto žemės sklypą.

14Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad teismas netinkamai vertino ieškovės prašytų apklausti liudytojų parodymus. Liudytojai R. B. M., A. M., P. K. parodė, kad ieškovė naudojasi didesniu, negu Varėnos rajono Krivilių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1992 m. vasario 27 d., išskirtu ir Varėnos rajono valdybos 1994 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. 313-v leistu įsigyti nuosavybėn žemės sklypu. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė teisėtai naudojasi tik 0,15 ha ploto žemės sklypu, todėl šių liudytojų parodymai neįrodo ieškovės teisių pažeidimo – dėl atsakovų sudaryto sandorio negalėjimo privatizuoti norimo žemės sklypo, nes ieškovė gali privatizuoti tik teisėtai naudojamą žemės sklypą ir tokį reikalavimą pareiškus teisme jos teisės būtų ginamos. Didesniu žemės sklypu negu nurodytas nekilnojamojo turto kadastre registruotu žemės planu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo, todėl toks naudojimasis nėra teisėtas ir šiuo atveju tariama, o ne pažeista teisė negali būti teismo ginama. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl nurodytų motyvų teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl ieškovės naudojamo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nustatymo, nes ieškovės pateiktas UAB „Laukodeta“ sudarytas planas neatitinka ieškovės teisėtai naudojamo sklypo ploto, neaišku, kokiu pagrindu sklypo ilgis išilgai kelio nuo 33,00 m (nekilnojamojo turto registro duomenys) plane padidintas iki 40,43 m, todėl teismas tokiu planu nustatinėdamas ribą vadovautis negalėjo.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17Asmenų, turinčių teisę įsigyti žemę, eiliškumą reglamentuoja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija) nustatyta, kad kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namų valdos žemės sklypai. Jeigu atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemės sklypo ribų specialiajame plane, žemės reformos žemėtvarkos projekte (kaimo vietovėje). Šioje tvarkoje nurodyti naudojamus valstybinės žemės sklypus įsigyti nuosavybėn turintys teisę asmenys. Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės mero (valdybos), prireikus per mėnesį organizuoja žemės sklypo ribų geodezinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“. Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą pirkti žemės sklypą, kuris yra kaimo vietovėje, ir kitus šios tvarkos 13 punkte nurodytus dokumentus, per 30 dienų atlieka šios tvarkos 15.1, 15.2, 15.4, 15.6, 18.1 punktuose nurodytus darbus ir parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą.

18Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti pažymėtos atsakovų įsigyjamo žemės sklypo ribos, o 0,0554 ha žemės sklypas pažymėtas kaip laivo fondo žemė, kuri galėjo būti parduota tik laikantis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Nors tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sklypų ribų atsakovams buvo parduota žemės 0,0554 ha sklypo dalis. Ši žemės ribojosi su ieškovei skirtu žemės sklypu, ir jos dalimi faktiškai naudojosi ieškovė, o ne atsakovai. Atsakovai, neatsižvelgdami į faktinį naudojimąsi žemės sklypais, išlikusius natūralius žemės sklypų žymėjimus bei kadastre užfiksuotas žemės sklypų ribas bei plotus, savavališkai užėmė ieškovės naudojamą namų valdos dalį ir neteisėtai tapo dalies žemės sklypo savininkais.

19Pagal UAB „Laukodeta“ atliktus matavimus matyti, kad atsakovai realiai naudojasi gerokai didesniu nei yra įsigiję žemės sklypu. Iš plano matyti, kad riba, tarp taškų 1 ir 6, eina per pačių atsakovų statinį ir dalis šio statinio yra už įregistruoto sklypo ribų. Tarp taškų 10 ir 5 atsakovai nepagrįstai užėmė ieškovės naudotą žemę, net jos sodintus medžius. Su atsakovais sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis atima galimybę iš ieškovės įsigyti jos naudojamą žemės sklypą.

20Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22Nors ieškovei buvo suteiktas 15 arų žemės sklypas, kurio ieškovė neįsigijo iki šiol, ji siekia įsigyti net 30,46 aro žemės sklypą ir reikalauja apginti jos kaip 30,46 aro žemės sklypo naudotojos teises. Pagal inventorizacinės bylos planą ieškovės sklypo plotis (prie gatvės) 33 m, o pagal pateiktą UAB „Laukodeta“ planą – net 40,43 m. Ieškovė ieškiniu siekė pakeisti atsakovų žemės sklypo ribas dėl tos žemės sklypo dalies, kurios įsigijimo teisėtumo net neginčijo. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad sudarant ginčijamą 2002 m. kovo 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pažeistas Žemės reformos įstatymo 8 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260, nes papildomai parduotas žemės sklypas nebuvo pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės sklypas buvo suformuotas laisvame valstybinės žemės fonde ir tokio sklypo įsigijimas nepažeidė ieškovės interesų.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

26Dėl ieškovės ir atsakovų namų valdų ribų nustatymo pagal faktinį naudojimą

27Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė nuo 1993 m. birželio 4 d. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais ir jai 1994 m. birželio 2 d. Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 313-v buvo leista įsigyti privačion nuosavybėn 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypą po šiais pastatais, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta. Atsakovai nuo 1997 m. liepos 16 d. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais šalia ieškovės namų valdos. 1998 m. spalio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Alytaus apskrities viršininko administracija Varėnos rajono valdybos 1992 m. spalio 15 d. potvarkio Nr. 669-v pagrindu pardavė atsakovams 0,1906 ha žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 38-29 atsakovams buvo leista parduoti 0,0554 ha (554/2460 dalis) žemės namų valdai. 2002 m. kovo 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Alytaus apskrities viršininko administracija atsakovams pardavė 554/2460 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,246 ha. 2001 m. birželio 1 d. patvirtintas atsakovų žemės sklypo planas, nustatant žemės sklypo koordinates. Teismai nustatė, kad ieškovės namų valdą sudaro 0,15 ha žemės sklypas, kurį ieškovė pagal teisės aktus turi teisę įsigyti iš valstybės, ir šis žemės sklypas nesiriboja su atsakovams papildomai parduotu 0,0554 ha žemės sklypu.

28Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

29Taigi, ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti želdiniai, kiemas ir nuolat daržui naudojama žemė, tada, kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų. Tokiu atveju sklypo ribas ir plotą nulemia faktinis naudojimas, tačiau ir šiuo atveju jis turi atitikti namų valdos eksploatacijos reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovės 0,15 ha, tiek atsakovų 0,1906 ha namų valdų techninės apskaitos bylos buvo parengtos, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl ribos nustatymo, atsižvelgiant į faktinį naudojimą, atmestini.

30Dėl papildomo žemės sklypo pardavimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus

31Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Init“ v. UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008). Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių padarinių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „ Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. Viršilo individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007; kt.).

32Teismai nustatė, kad atsakovams 0,0554 ha valstybinės žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. parduotas žemės sklypas nebuvo pažymėtas Krivilių kadastrinės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Teismai, nustatę, kad ieškovės namų valdą sudaro 0,15 ha žemės sklypas, kurį ieškovė pagal teisės aktus turi teisę įsigyti iš valstybės, ir šis žemės sklypas nesiriboja su atsakovams papildomai parduotu 0,0554 ha žemės sklypu, pagrįstai sprendė, kad papildomo žemės sklypo pardavimas atsakovams nepažeidžia ieškovės teisių. Atsakovai, kurie ginčijamo sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,0554 ha žemės sklypą, pagal įstatymą turėjo teisę jį įsigyti, tačiau buvo pažeista žemės įsigijimo procedūra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog parduotas žemės sklypas nebuvo pažymėtas Krivilių kadastrinės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nenustačius, kad toks žemės sklypo toks pardavimas pažeistų ieškovės ar kieno nors kito teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį niekine.

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti apmokėti, tai šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 65,85 Lt. Atmetus kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovės V. S. ( - ) į valstybės biudžetą 65,85 Lt (šešiasdešimt penkis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 14... 6. Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti jų namų valdos žemės sklypo ir... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad atsakovai po gyvenamojo namo... 10. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija, jog atsakovai būtų naudojęsi namų... 11. Teismo nuomone, atmetus nurodytus ieškinio reikalavimus nėra pagrindo... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija2009 m.... 13. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmenims prie... 14. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad teismas... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 17. Asmenų, turinčių teisę įsigyti žemę, eiliškumą reglamentuoja Žemės... 18. Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo... 19. Pagal UAB „Laukodeta“ atliktus matavimus matyti, kad atsakovai realiai... 20. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Alytaus... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti,... 22. Nors ieškovei buvo suteiktas 15 arų žemės sklypas, kurio ieškovė... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 26. Dėl ieškovės ir atsakovų namų valdų ribų nustatymo pagal faktinį... 27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė nuo 1993 m. birželio 4 d.... 28. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (1997 m. liepos 2 d.... 29. Taigi, ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad kaimo vietovėje ir po... 30. Dėl papildomo žemės sklypo pardavimo, pažeidžiant teisės aktų... 31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių... 32. Teismai nustatė, kad atsakovams 0,0554 ha valstybinės žemės sklypo dalis... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi... 36. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 39. Priteisti iš ieškovės V. S. ( - ) į valstybės biudžetą 65,85 Lt... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...