Byla 2A-1536-436/2013
Dėl įsakymo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. D. atstovo advokato Lino Mažono ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1733-375/2013 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Valstybės turto fondui, M. Č. dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 97, 98) prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, panaikinti 1994-05-31 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 782-v priedo 2 punktą, pagal kurį buvo leista įregistruoti savavališkai pastatytą garažą, esantį ( - ), panaikinti 2011-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo“, panaikinti garažo, esančio ( - ) teisinę registraciją ir leisti garažą nugriauti. Nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-07-14 įsakymą ieškovas gavo 2010-09-26. Šiame įsakyme nurodoma, jog juo nustatomos 0,1901 ha žemės sklypo ( - ) dalys bendraturčiams: privatizavimo objektui – 0,0075 ha, T. D. – 0,1248 ha, M. Č. – 0,0578 ha. 2008-09-17 buvo pasirašytos žemės nuomos sutartys, pagal kurias T. D. buvo išnuomota 0,1299 ha, M. Č. – 0,0602 ha žemės. Sklypas išnuomotas 43 metams. Atsakovas nieko nepranešęs ir nenutraukęs sutarčių savavališkai 2011-07-17 įsakymu sumažino nuomojamos žemės sklypo plotus. Šiuo metu yra galiojantys du įsakymai dėl žemės sklypo nuomos. Nuomos sutartis sudaryta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl priimtas įsakymas be žemės nuomotojų žinios ir sutikimo yra neteisėtas. Bylos metu paaiškėjo, kad pagal 1994-05-31 Kauno miesto valdybos potvarkio 782-v priedo 2 p. buvo leista savavališkai pastatytą garažą įregistruoti. Potvarkyje nurodyta leisti teisiškai registruoti miesto valdybos vardu savavališkai pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų priestatus ir kitus statinius. Garažo privatizavimas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas ir teises naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.

5Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko (1 t. b.l.110-114). Atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Administraciniams teisės aktams ginčyti yra taikomas vieno mėnesio terminas. Ieškovas savo teises įgyvendino per įgaliotą asmenį V. Č.. Ginčijamas teisės aktas ir buvo įteiktas įgaliotam asmeniui adresu ( - ). Taip pat nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių teisinių pagrindų, kurie apribotų nuosavybės teisių turėtojui, šiuo atveju Lietuvos Respublikai, teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypu ir nevykdyti minėto Valstybės turto fondo prašymo. Ieškovas išreiškė neargumentuotą nuomonę, kad šiuo metu galioja ir 2008-09-16 įsakymas bei ginčijamas aktas. Tačiau 2008-09-16 įsakymas nėra panaikintas visiškai, o tik 2 d., įvertinus naujai atsiradusias faktines aplinkybes t.y. 2011-05-25 patikslinus garažo žemės sklypo plotą šiam statiniui eksploatuoti. Ieškovas garažą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, ketino privatizuoti. Akivaizdu, kad jis žinojo apie statinio teisinę registraciją, todėl galėjo savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to neįgyvendino.

6Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė tuo, jog ieškovo ginčijamu potvarkio pagrindu šiuo metu atlikta garažo teisinė registracija Lietuvos Respublikos vardu. Ieškovas ( - ) esančio gyvenamojo namo savininku tapo tik 2004-12-16, praėjus beveik 20 metų, kai buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas. Naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas. Iki pastato nuosavybės teisių perleidimo buvę savininkai nereiškė pretenzijų dėl ginčo pastato ir potvarkio neginčijo, todėl tokias pat teises turi ir ieškovas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2011-07-14 priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kito paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo (Kauno m.)“. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus ieškovui T. D. 1000 Lt išlaidų advokato pagalba apmokėti. Priteisė iš šalių: ieškovo T. D. bei Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūki ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus po 45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

8Teismas nustatė, kad 2008-09-16 buvo priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr.02-01-10518, kuriuo buvo nustatytos 0,1901 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalys bendraturčiams: T. D. – 0,1299 ha. M. Č. – 0,0602 ha, bei jiems šios sklypo dalys išnuomotos 43 metams. Šio įsakymo pagrindu 2008-09-17 su T. D. ir M. Č. buvo sudarytos žemės nuomos sutartys. 2011-07-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 0,1901 ha žemės sklypo dalys bendraturčiams T. D. ir M. Č. buvo pakeistos: T. D. vietoje turėtų 0,1299 ha nustatyta 0,1248 ha, M. Č. vietoje 0,0602 ha, nustatyta 0,0578 ha, o 0,0075 ha nustatyta privatizavimo objektui (garažui). Šis statinys buvo pastatytas savavališkai, tačiau 1994-05-31 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.782-v leista teisiškai registruoti miesto valdybos vardu. Pastatas įregistruotas 2006-08-10. Žemės sklypo detaliajame plane garažas buvo pažymėtas kaip griaunamas statinys.

9Dėl reikalavimo panaikinti 1994-05-31 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr.782-v priedo 2 p., pagal kurį buvo leista įregistruoti savavališkai pastatytą statinį garažą, esantį Sodų g. 20 Kaune, panaikinti garažo teisinę registraciją ir leisti šį garažą nugriauti.

10Teismas nurodė, kad ieškovas neįvardijo argumentų ir nepateikė įrodymų, jog tuometinė Kauno miesto valdyba ginčijamo norminio akto priimti neturėjo teisės (CPK 178 str.). Potvarkį priėmusi valstybinė institucija – tuometinė Kauno miesto valdyba, atlikdama Konstitucijos nustatytas, Vietos savivaldos įstatymo ar kitų įstatymų savivaldybėms priskirtas vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, veikė jai nustatytos kompetencijos ribose ir jokių teisės normų reikalavimų nepažeidė, todėl reikalavimas pripažinti 1994-05-31 potvarkį neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str.). Tai reiškia, jog ir ginčo garažo teisinė registracija buvo atlikta teisėtai, todėl atmestinas ir reikalavimas panaikinti garažo teisinę registraciją. Nustačius, jog 1994-05-31 potvarkis nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų, o garažo teisinė registracija yra teisėta, negali būti tenkinamas ir reikalavimas ginčo garažą nugriauti. Tai, kad detaliajame plane garažas buvo pažymėtas kaip griaunamas statinys, nepaneigia garažo įteisinimo teisėtumo.

11Dėl reikalavimo panaikinti 2011-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo Sodų g.20 dalių nustatymo“.

12Teismas nustatė, jog jau pirminėje stadijoje buvo pažeista procedūra (ieškovas nebuvo tinkamai ir savalaikiai informuotas apie priimtą įsakymą - įsakymas buvo išsiųstas ne jam asmeniškai, o V. Č., neturėjusiam įgaliojimo atstovauti žemės klausimais) bei faktas, jog ginčijamas norminis aktas buvo pagrįstas pažeidžiant įstatymo reikalavimus paruoštu žemės sklypo planu, todėl 2011-07-14 įsakymas laikytinas neteisėtu.

13Dėl ieškinio senaties taikymo.

14Ieškinys šioje byloje gautas 2011-12-20 (1 t. b.l.2), tačiau dar 2011-10-14 ieškovas buvo pateikęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. 2011-10-21 nutartimi šis teismas skundą priimti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. 2011-11-08 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, tačiau 2011-12-05 nutartimi ieškinys atsisakytas priimti, pasiūlant ieškovui vėl kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas potvarkis jam tapo žinomas tik 2011-09-26, kai ieškovui adresuotą korespondenciją atnešė V. Č.. Byloje yra nustatyta, jog ginčijamas potvarkis buvo siunčiamas ne ieškovui, o V. Č., kuriam ieškovas nėra suteikęs įgaliojimo atstovauti jį žemės sklypo nuomos ar pardavimo reikalais. AB „Lietuvos paštas“, teismo reikalavimu atlikęs tyrimą nustatė, jog registruota pašto siunta ir V. Č. nebuvo įteikta, nes nurodytu adresu šis asmuo nebegyveno, todėl tikėtina, jog ieškovui apie priimtą norminį aktą galėjo tapti žinoma jo nurodytą datą 2011-09-26. Dėl to, jog teismai neturėjo vieningos nuomonės, kokio teismo kompetencijai priskirtinas ginčo sprendimas, negali nukentėti savo pažeistą teisę aktyviais veiksmais gynęs ieškovas, todėl prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą tenkintinas (CK 1.131 str. 2 d.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovo T. D. atstovas advokatas Linas Mažonas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16Apeliaciniame skunde nurodoma:

  1. Reikalavimas pripažinti ginčijamo potvarkio 2 d. neteisėtumą grindžiamas argumentais – potvarkyje nurodyta, kad leisti teisiškai registruoti miesto valdybos vardu savavališkai pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų priestatus ir kitus statinius, tačiau jokių gyvenamųjų namų prie minėto garažo nėra ir nebuvo. Šiuo norminiu aktu buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus ne tik priestatus, bet ir statinius, pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų. Garažas yra statinys, bet jis buvo pastatytas ne prie gyvenamojo namo, o prie gamybinio pastato. Jokių gyvenamųjų namų šalia esančio garažo niekada nebuvo ir dabar jų nėra, nes atsakovas ir tretieji asmenys į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, susijusio su ieškovo pateiktais argumentais dėl gyvenamųjų namų buvimo.
  2. Nuomojantis žemės sklypą, viena iš sąlygų buvo, jog statinys (garažas) bus griaunamas ir kad žemės plotas bus toks, koks numatytas nuomos sutarties 5.1.punkte. Teismas šią sutarties sąlygą netinkamai aiškino ir įvertino, todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas panaikinti garažo teisinę registraciją. Be to, teismas sprendime nurodė, jog garažą savavališkai pasistatė fiziniai asmenys, tačiau lieka neaišku, kaip jis tapo atsakovo turto, kaip jis buvo teisiškai įregistruotas, jeigu detaliajame plane nurodyta nugriovimui.

17Apeliaciniu skundu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, toje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

18Apeliaciniame skunde nurodoma:

  1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-14 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo (Kauno m.)" ir jo turinys ieškovui tapo žinomas kaip jis teigia ne nuo AB „Lietuvos pašto" siuntos Nr. RN303839225LT įteikimo, t.y. 2011-07-20, o nuo 2011-09-26 kaip savo patikslintame ieškinyje nurodo atnešus uošviui, V. Č.. Reikia atkreipti dėmesį, administraciniams teisės aktams ginčyti yra taikomas vieno mėnesio terminas (LR ABTĮ 33 str.), todėl net civilinės teisenos bylose turi būti taikoma ši speciali teisės norma, nustačiusi galimybę naikinti administracinius teisės aktus per vieną mėnesį nuo sužinojimo fakto. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei LR CK 1.127 str. 1 d. apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Teismas panaikino ginčijamą administracinį teisės aktą nevertindamas tos aplinkybės, kad ieškovas neįvykdė nuomos sutartyje 19 punkte prisiimto įsipareigojimo ir neinformavo nuomotojo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovo gyventojų registrų centro duomenimis deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), taip pat ir teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti šiuo adresu, tačiau valstybinės žemės 2008-09-17 sutartyje Nr. N19/2008-188 nurodyta gyvenamoji vieta ( - ).
  2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011-05-26 raštu Nr. 8SD-1725 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyrių prašydamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (Žin., 1999, Nr. 25-706, 2011, Nr. 53-2551) ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirtie valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 2.2 punktu ir 3 p., organizuoti žemės sklypo, esančio ( - ), žemės sklypo plano patikslinimą ir išskirti kiekvienam, t.y. Nekilojamojo turto registrų centro pažymoje nurodytų objektų lG3p ir IGlp savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybių visuma, kad valstybiniame žemės sklype ( - ), be ieškovui turimo statinio yra ir garažas, pažymėtas indeksu „2Glp" yra tretiesiems asmenims priklausantis statinys patikėjimo teises valdomas VĮ Valstybės turto fondo, be to, pažymėtina, kad valstybiniame žemės sklype esant savarankiškai funkcionuojančių objektų pagrindinių daiktų), kuriems eksploatuoti priskirtas vienas valstybinės žemės sklypas, nuomojamas pagal Taisyklių 8 punkte nustatytus reikalavimus.
  3. Reikia pabrėžti, kad teismas nenustatė jokių procedūros ar teisės taikymo pažeidimų, kurių pagrindu ginčijamas įsakymas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi nepanaikintas statinio teisinio įregistravimo pagrindas, bei turto perdavimo aktas, todėl nėra pagrindo naikinti ir ginčijamo administracinio akto. Ieškovo įgaliotam asmeniui pranešimas apie sumažėjusį nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalį ir siūlymą atvykti keisti valstybinės žemės nuomos sutartį šioje dalyje gavo 2011-09-26 kartu su ginčijamu įsakymu, kuriame nurodyta, kad per vieną mėnesį nuo pranešimo įteikimo prašome atvykti pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu ir M. Č. nebuvo pakeista, taip pat nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir su VĮ Valstybės turto fondu. Teismui nustačius, kad garažo teisinė registracija atlikta teisėtai, turėjo būti paliktas galioti ir ginčijamas 2011-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo (Kauno m.)". Teismas nepagrįstai pasisako, kad ieškovui sukuriantis teisines pasekmes yra du administraciniai aktai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3223-375/2012 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė ginčijamo įsakymo galiojimą.

19Prisidėjimu prie atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinio skundo trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl ieškovo 2011-07-14 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-686 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo (Kauno m.)" panaikinimo ir priimti naują sprendimą, ieškovo reikalavimą dėl minėto įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

  1. Nurodo, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma pilnai patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą -garažą (20,42 kv. m, pažymėjimas plane 2Glp, unikalus Nr. 4400-0922-6028), esantį ( - ) (toliau -privatizavimo objektas), perdavus 2011-03-31 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 419562 Valstybės turto fondui, jis buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimu Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" (aktuali nutarimo redakcija nuo 2011-03-16). Dėl to teritorijų planavimą vykdančioms valstybės institucijoms atsirado pareiga savo sprendimais išskirti žemės sklypo dalį šiam privatizavimo objektui.
  2. Taip pat Valstybės turto fondas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog apie minėto individualaus administracinio akto priėmimą ieškovui buvo pranešta pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi ji padaryta neatsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus - ieškovo 2008-05-26 pateiktą prašymą dėl naudojamo žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos ir į 2008-04-09 jo išduoto įgaliojimo V. Č. suteikiamų teisių dėl nekilnojamųjų daiktų atstovavimo valstybės institucijose apimtį. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai pilnai patvirtina ir tai, kad ieškovo įgaliotam asmeniui pranešimas apie pakeistą nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalį ir apelianto pasiūlymas atvykti keisti 2008-09-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2008-188 šioje dalyje buvo siųstas pašto siunta Nr. RN303839225LT kartu su ginčijamu įsakymu. Šiuos dokumentus ieškovui įteikė įgaliotas asmuo asmeniškai, todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas minėtą atsakovo sprendimą panaikino vien formaliais pagrindais.
  3. Taip pat apeliantas savo skunde motyvuotai nurodo, jog pirmos instancijos teismas 2011-07-14 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2) - 686 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo (Kauno m.)" panaikino neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų 2008-09-17 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. Nl 9/2008-188 ir būdamas nerūpestingas nepatikslino savo gyvenamosios vietos adreso nuomotojui.

20Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apelianto T. D. apeliacinį skundą atmesti, apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

21Dėl apelianto T. D. apeliacinio skundo:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Potvarkio teisėtumo klausimą, pagrįstai aiškinosi Potvarkio lingvistinę formuluotę ir padarė teisingą išvadą, jog Potvarkiu buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus priestatus prie komunalinių gyvenamųjų namų bei kitus statinius, tačiau savavališkai pastatytų statinių (ne priestatų) įteisinimui nebuvo nustatyta sąlyga, jog tie statiniai būtų prie komunalinių gyvenamųjų namų. Be to, kaip matyti iš ( - ) Namų valdos techninės apskaitos bylos (b. 1. 32), Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1959 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 517, buvo nuspręsta „išimti iš Butų eksploatacijos skyriaus valdos, esančios prie Sodų g. 20, žemės sklypą bendro ploto apie 600 kv. m su visais sodiniais ir įrenginiais ir skirti Lietverstarybos kooperacijos gamybinei artelei „Mada" buitinio aptarnavimo kombinato statybai". Namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys (planas (b. 1. 1), namų valdos techninės apskaitos kortelė (b. 1. 6), žemės sklypo nuotrauka (b. 1. 12), einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvada (b. 1. 38)) taip pat patvirtina, jog iki ginčijamo Potvarkio priėmimo šiam pastatui buvo priskirtas 920 kv. m žemės sklypas, į kurio teritoriją ginčo garažas nepateko. Todėl priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, garažas niekada nebuvo gamybinio pastato ( - ) priklausinys, kurį, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, savavališkai buvo pastatęs fizinis asmuo. Apeliantas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Potvarkis buvo priimtas pažeidžiant jo teises ar teisėtus interesus.
  2. Visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2008 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-188 5.1 p. taip pat nesudaro pagrindo naikinti Potvarkio, nes šiuo sutarties punktu aptariama nuomininko (Apelianto) teisė statyti veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius bei įtvirtinama Apelianto pareiga statinius ar įrenginius nugriauti, jei jie būtų pastatyti prieštaraujant nustatytam teritorijos režimui. Kaip teisingai konstatuota Teismo sprendime, šia sutartine nuostata Apeliantui nebuvo nustatyta pareiga nugriauti išnuomotame žemės sklype jau esančius ir ne paties Apelianto neteisėtai pastatytus statinius.
  3. Nebūdamas ginčo pastato savininku, taip pat nevaldydamas šio pastato kitais įstatyminiais pagrindais ir neturėdamas pastato savininko sutikimo, Apeliantas neturi teisės griauti ginčo pastato, nors tai ir numatyta detaliojo plano sprendiniuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą jam tokią teisę (nugriauti pastatą) suteikti. Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad minėto detaliojo plano rengimo metu garažo teisinė registracija buvo atlikta, todėl Apeliantas, būdamas detaliojo plano organizatoriumi, privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes dėl šio, planuojamame žemės sklype esančio statinio ir jas tinkamai įvertinti, priimant atitinkamus detaliojo plano sprendinius.
  4. Apeliantas į teismą kreipėsi praleidęs LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą terminą Potvarkiui ginčyti. Pažymėtina, jog tiek žemės sklypo ( - ), detaliojo plano rengimo metu (2006-2007 m.), tiek valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu (2008 m. rugsėjo 17 d.) ginčo pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kur ginčijamas Potvarkis nurodytas kaip teisinės registracijos pagrindas. Elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, ieškovas jau tuo metu galėjo ir privalėjo išsiaiškinti ginčo pastato teisinės registracijos pagrindą ir jos teisėtumą, tuo tarpu reikalavimą dėl Potvarkio byloje pareiškė žymiai praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.

22Dėl apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo.

  1. Kaip teisingai teigia Apeliantė, minėtas žemės sklypo planas nebuvo ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, jo teisėtumo neginčijo nei ieškovas, nei trečiasis asmuo M. Č. (kita žemės sklypo ( - ) nuomininkė), todėl šis planas iki šiol yra teisėtas ir galiojantis dokumentas, ir nesant dėl to ginčo nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas be pagrindo pasisakė dėl jo teisėtumo.
  2. Perleidžiant privatizavimo objektą kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir šio nutarimo 2.2 punktą. Kai pagal teisės aktus žemės sklypai negali būti perleidžiami privačion nuosavybėn, privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas išnuomojamas šio objekto pirkėjui. Tokiu būdu, įrašius ginčo garažą į privatizavimo objektų sąrašą šio pastato eksploatavimui pagrįstai buvo išskirta valstybinės žemės sklypo ( - ), dalis. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata laikome, kad Apeliantė pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo buvo priskirtos dalys, nes tik tokiu atveju toliau gali būti vykdoma šio pastato privatizavimo procedūra - pastato eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis laikantis teisės aktų reikalavimų privalo būti parduodama ar išnuomojama privatizuojamo pastato pirkėjui, kaip reikalaujama teisės aktų nuostatose.

23Ieškovo T. D. atstovas advokatas Linas Mažonas atsiliepimu į apelianto NŽT prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

  1. Nurodo, kad ieškovas senaties termino nepraleido, nes apie skundžiamą potvarkį sužinojo tik 2011-09-26, kai ieškovui adresuotą korespondenciją atnešė V. Č., kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovą žemės nuomos ir pardavimo reikalais. Pažymėtina, kad ir registruota pašto siunta V. Č. taip pat nebuvo įteikta, nes jis pakeitė gyvenamąją vietą.
  2. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis buvo sudaryta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl be ieškovo žinios ir sutikimo atsakovo ginčijamas priimtas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas nepanaikino ir nepakeitė 2008-09-16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) Nr. 02-01-10518". Atsakovas nepanaikino ir nepakeitė tarp ieškovo ir jo sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Atsakovas jokio sutikimo keisti, mažinti žemės sklypo plotus iš ieškovo neturėjo. Ginčijamas potvarkis yra priimtas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyriaus parengtu žemės sklypo planu ( 1 t. b.l. 65). Pagal šį planą garažui išskirta 75 kv.m. žemės sklypo ieškovui išnuomotame sklype ( - ). Disponuojant valstybine žeme (parduodant, išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ir pan.) turi būti laikomasi įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kt. principų.

24Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

  1. Nurodo, kad Apeliantas nepateikė įrodymų, kad institucija priėmusi ginčijamą potvarkį neturėjo teisės priimti tokio pobūdžio administracinio teisės akto. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių apelianto teiginį, kad garažas stovi teritorijoje kurioje nėra gyvenamųjų namų. Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatytas ir registrų centre įregistruotas, nurodant žemės sklypo ( - ) gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tokia paskirtis ir būdas buvo nurodyti apelianto organizuojamame teritorijos planavimo dokumente.
  2. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovas prašė atnaujinti terminą pateikti ieškinį naikinti 2011-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-685 panaikinimo, tačiau nereiškė motyvuoto prašymo dėl termino atnaujinimo pateikti ieškinį dėl 1994 -05-31 Kauno m. valdybos potvarkio Nr. 782-v priedo 2 punkto naikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas nebuvo atnaujintas tokiam ieškinio reikalavimui.
  3. Vadovaujantis LR CK 4.253 str. registruojami daiktai ir daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre ir laikomi viešais nuo jų įregistravimo momento, todėl nuo 2006-08-10 įrašo viešame registre apie garažo (unikalus Nr. 4400-0922-6028) įregistravimą, nurodant įregistravimo pagrindu apelianto ginčijamą 1994-05-31 Kauno m. valdymo potvarkį Nr. 782-v turėjo būti žinoma apie ginčijamą įsakymą nuo 2006-08-10, todėl manome, kad asmuo praleido vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą, kurio pagrindu buvo įteisintas pastatas, garažas.
  4. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokių apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžia 2013-03-29 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-01733-375/2013 dalyje dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašo panaikinti 1994-05-31 Kauno m. valdybos potvarkio Nr. 782-v priedo 2-ą punktą, taip pat nenurodė, kokiais byloje esamais rašytiniais įrodymais apeliantas įrodinėja teismo netinkamą materialiosios teisės vertinimą, bei netinkamai taikytas procesines normas vertinant pateikus įrodymus. Manome, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis normomis. Atkreipiam dėmesį į Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1721/2013, kurioje teismas skyrė baudą apeliantui už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis LR CPK 306 str. 1 d. nuostata, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat privalo būti nurodyta kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

25Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

  1. Nurodo, kad apeliantas, reikšdamas reikalavimą pripažinti minėtą Kauno miesto valdybos potvarkio priedo 2 punktą negaliojančiu, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, neįrodė, kad šis administracinis aktas buvo priimtas pažeidžiant jo teises ar teisėtus interesus (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), kadangi jis nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), nuosavybės teisę įgijo tik 2004-12-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 23649 pagrindu.
  2. Byloje esančių įrodymų visuma pilnai patvirtina, jog iki pastato nuosavybės teisės perleidimo, buvę pastato savininkai nereiškė pretenzijų dėl ginčo objekto bei minėto potvarkio teisėtumo ir jo neginčijo. Dėl to Kauno apylinkės teismas savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo reikalavimo panaikinti Kauno miesto valdybos 1994-05-31 potvarkio Nr.782-v priedo 2 punktą, pagal kurį buvo leista įregistruoti savavališkai pastatytą pastatą - garažą, esantį ( - ), nėra pagrindo.
  3. Akivaizdu, kad minėtos nuomos sutarties 5.1. punkto nuostatos, kuriose aptartas statinių griovimas, gali būti suprantamos tik kaip nuomininko neteisėtos veiklos pasekmės. Todėl teismo sprendime padaryta išvada dėl šio punkto išaiškinimo ir, kad šia sutarties nuostata ieškovui nebuvo nustatyta pareiga nugriauti išnuomotame žemės sklype jau esančius pastatytus statinius yra pagrįsta.
  4. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą dėl minėto turto ir jį įtraukus į privatizavimo objektų sąrašą, valstybinės žemės, esančios ( - ), patikėtiniui - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui atsirado pareiga pagal šiame atsiliepime nurodytus teisės norminius aktus, reglamentuojančius žemės teisinius santykius, tikslinti nuomojamus valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ), plotus bei keisti 2008-09-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-187 ir 2008-09-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-188 sąlygas ar svarstyti klausimą dėl jų nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  5. Atsižvelgdamas į tai ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmus sprendimus dėl minėto turto ir jo įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-16 nutarimo Nr. 294), teismas savo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog detaliojo plano rengimo metu garažo teisinė registracija (2006-08-10) jau buvo atlikta, dėl to ieškovas rengdamas sklypo, esančio ( - ), planą privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes dėl jame stovinčio statinio ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio pastato - garažo nugriovimo.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl apelianto T. D. pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

28Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

30Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo T. D. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

31Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 16 d. sutartimi ieškovas T. D. įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – buitinio aptarnavimo patalpas, unikalus Nr. ( - ), bendro ploto 778,66 kv.m., esančias pastate unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 1G3p, adresu ( - ). Šios sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas, ant kurio stovi pastatas, priklauso valstybei (Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 17405/20110, lapai 105-111). Ieškovo prašymu buvo atlikti žemės sklypo, esančio po ieškovui priklausančiu pastatu, kadastriniai matavimai. Šias aplinkybes patvirtina inventorinėje byloje esantys 2008 m. vasario 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, 2008 m. kovo 20 d. žemės sklypo kadastro duomenys bei žemės sklypo planas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 02-01-10518 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) mieste nuomos“ 43 metams išnuomotos 0,1901 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalys bendraturčiams: T. D. – 0,1299 ha, M. Č. – 0,0602 ha (1 t., b.l. 8). Šis įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. A-4458 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ (1 t., b.l. 8, 21, 128-129). Remiantis anksčiau minėtu įsakymu 2008 m. rugsėjo 17 d. su bendraturčiais M. Č. ir ieškovu T. D. buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys (1 t., b.l. 11-13, 14-16). Šie duomenys įregistruoti viešame registre (1 t., b.l. 17-20). Iš byloje esančių detaliojo plano (1 t., b.l. 21, 130), žemės sklypo plano (1 t., b.l. 22), Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b.l. 17-20) matyti, kad į ieškovui T. D. ir M. Č. išnuomotą 0,1901 ha žemės ploto sklypą patenka gamybinis pastatas (1G3p, unikalus Nr. ( - )) ir garažas (1G1p, unikalus Nr. ( - )). Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A-4458 patvirtinto sklypo, ( - ) detaliojo plano matyti, kad ginčo garažas buvo priskirtas prie griaunamų laikinų statinių (1 t., b.l. 130). Nustatyta, kad garažas 1G1p, unikalus Nr. ( - ), buvo savavališkas statinys, tačiau pagal Kauno miesto valdybos 1994-05-31 potvarkį Nr. 782-v leista jį įteisinti, todėl jis nuosavybės teise nuo 2006-08-10 priklausė Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės tarybos (1 t., b.l. 18). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. T-620 Kauno miesto savivaldybės taryba valstybės nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį ( - ), 1G1p, plotas 20,42 kv.m., unikalus Nr. ( - ) perdavė VĮ Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise (1 t., b.l. 52-53). 2011 m. kovo 31 d. perdavimo priėmimo aktu anksčiau minėtas pastatas perduotas VĮ Valstybės turto fondui (1 t., b.l. 45). Šie duomenys viešame registre įregistruoti nuo 2011 m. balandžio 11 d. (1 t. b.l. 46).

33VĮ Valstybės turto fondas 2011 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (30)3R-1013 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu koreguoti su T. D. ir M. Č. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis bei prie privatizavimo objekto priskirti dalį sklypo, reikalingą pastatui – garažui, unikalus Nr. ( - ), eksploatuoti (1 t., b.l. 47). Tuo pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 8SD-1725 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyrių su prašymu, atsižvelgiant į LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, organizuoti žemės sklypo ( - ) plano patikslinimą ir išskirti kiekvienam (1G3p ir 1G1p) savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį (1 t. b.l. 48). Kartu su šiuo raštu pateikė 2011 m. gegužės 25 d. statinių išdėstymo planą, kuriame buvęs garažas 1G1p žymimas nauju indeksu 2G1p (1 t., b.l. 61). Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyrius 2011 m. birželio 16 d. raštu Nr. 65-2-376 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė patikslinto žemės sklypo planą (1 t., b.l. 64-64), kuriame ranka atlikti prierašai: „nustatytos sklypo dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti, prie pastato 1G2p apytiksliai 1826 kv.m. prie pastato 2G1p apytiksliai 75 kv.m. Remiantis šiuo planu, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 14 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo“, kuriuo nustatytos 0,1901 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalis bendraturčiams: privatizavimo objektui – 0,0075 ha, T. D. – 0,1248 ha, M. Č. – 0,0578 ha (1 t. b.l. 9).

34Dėl ieškovo T. D. apeliacinio skundo.

35Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti 1994 m. gegužės 31 d. Kauno miesto valdybos potvarkio 782-V priedo 2 punktą. Apelianto nuomone, šiuo norminiu aktu buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus ne tik priestatus, bet ir statinius, pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų. Garažas yra statinys, bet jis buvo pastatytas ne prie gyvenamojo namo, o prie gamybinio pastato. Tuo tarpu viena iš žemės nuomos sutarties sąlygų buvo tai, jog statinys - garažas bus nugriautas ir ieškovui nuomos teise priklausys visas išnuomotas žemės plotas 0,1299 ha ploto.

36Iš teismui pateiktų techninės apskaitos bylų matyti, kad ieškovui išnuomotame sklype buvo fizinių asmenų savavališkai pastatytas garažas, 1G1p, esantis ( - ). Tuometinė Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 31 d. potvarkiu Nr. 782-v leido teisiškai įregistruoti miesto valdybos vardu savavališkai pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų priestatus ir kitus statinius pagal priedą. Priedo sąrašo 2 punkte nurodytas statinys – garažas, 1G1p, esantis ( - ), savavališką statinį naudojantys piliečiai nurodyti fiziniai asmenys. Šio garažo techniniame pase Kauno miesto Tarybos vardu teisinė registracija atlikta 1994 m. birželio 10 d. Viešame registre duomenys apie tai, kad garažas, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kuris pažymėtas indeksu 1G1p, esantis ( - ) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės tarybos, yra įregistruoti nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d. Tuo tarpu žemės, kurioje stovi ginčijamu potvarkiu įteisintas garažas, nuomos sutartis su ieškovu sudaryta 2008 m. rugsėjo 17 d., t.y. gerokai po to, kai ginčo garažo nuosavybė įregistruota valstybės vardu (1 t., b.l. 14). Žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu sudaryta remiantis detaliuoju planu, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A-4458 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“. Iš detaliojo plano rengimo dokumentų matyti, kad detalusis planas ieškovo ir kito bendraturčio prašymu buvo pradėtas rengti 2006 m. liepos 25 d. sutarties pagrindu, planavimo tikslas – pakeisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį (į gyvenamąją teritoriją), nustatyti žemės naudojimo režimą. Taigi, nustatyta, kad ieškovas buvo detaliojo plano rengimo organizatorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas detaliojo plano organizatoriumi, privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes dėl planuojamame žemės sklype stovinčio statinio (garažo) ir jas įvertinti, priimant atitinkamus detaliojo plano sprendimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįvardijo argumentų ir nepateikė įrodymų, jog tuometinė Kauno miesto valdyba ginčijamo norminio akto priimti neturėjo teisės (CPK 178 str.). Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamą potvarkį priėmusi valstybinė institucija – tuometinė Kauno miesto valdyba, veikė pažeisdama tuo metu galiojusius norminius teisės aktus. Taigi, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčijamas 1994 m. gegužės 31 d. Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 782-v priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str.).

37Dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo.

38Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Tam, kad kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, žemė turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Ši CK nuostata atitinkamai atskleista žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose. 2008 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir vėlesnėse įstatymo redakcijose. Nagrinėjamu atveju aktualus valstybinės žemės nuomos sutarties keitimui dėl nuomos objektu esančio žemės sklypo ribų pakeitimo keliami reikalavimai. Pagal CK 6.546 straipsnį žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės ar privačios žemės sklypas (jo dalis, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Žemės, kaip nekilnojamojo daikto, specifika lemia, jog požymiai, leidžiantys identifikuoti sutarties objektu esantį žemės sklypą, nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypo planą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-284/2011).

39Kaip jau buvo minėta, ieškovo prašymu, prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, kaip numatyta įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A-4458 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas. Pažymėtina, kad šiame detaliajame plane garažas 1G1p buvo pažymėtas kaip griaunamas laikinasis statinys (1 t., b.l. 130). Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui 2011 m. liepos 14 d. priėmus ginčijamą įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo“ ieškovui ir M. Č. išnuomoto žemės sklypo ribos buvo sumažintos, t.y. pakeistos naudojamo žemės sklypo ribos. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas, remiantis Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyriaus kartu su 2011 m. birželio 16 d. raštu Nr. 65-2-376 Nacionalinei žemės tarnybai pateiktu pataisytu žemės sklypo planu (1 t., b.l. 64-65). Kaip jau buvo nustatyta, pakeitimai atlikti ant žemės sklypo plano, kuriame 2004 m. balandžio 3 d. T. D. savo parašu patvirtino, kad su paženklintomis žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu sutinka. Be to, ant šio žemės sklypo plane atlikti pataisymai – tai ranka padaryti prierašai: „nustatytos sklypo dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti, prie pastato 1G2p apytiksliai 1826 kv.m. prie pastato 2G1p apytiksliai 75 kv.m.

40Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo“ priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami ir tais atvejais, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas (1 dalies 6 punktas).

41Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 2011, Nr. 53-2551) 2.4 punkte nurodyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat šiuo nutarimu yra patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Šių taisyklių 8 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, taip pat išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams reikalingas eksploatuoti žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį toks naudojimo plotas yra reikalingas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais išskirtą eksploatuoti atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

42Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, kuris, kaip matyti iš 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 preambulės, yra priimtas įgyvendinant iš Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies kildinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus.

43Kaip jau buvo minėta, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 yra priimtas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyriaus parengtu žemės sklypo planu (1 t. b.l.65). Pagal šį planą garažui išskirta 75 kv.m. žemės sklypo ieškovui išnuomotame sklype ( - ), tačiau šiame plane nėra užtikrintas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais išskirtą eksploatuoti atskirą žemės sklypo dalį, nėra užtikrintas patogus naudojimasis garažu, juo labiau šis išskirtas 75 kv.m. ploto žemės sklypas patenka į ieškovui ir M. Č. išnuomotą pagal patvirtintą detalųjį planą žemės sklypą. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sklypo dalies planas buvo parengtas pažeidžiant LR Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr.260, LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 reikalavimus, o tai yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo“, kadangi juo pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką, neparengus ir nepatvirtinus detaliojo plano, buvo sumažintas ieškovo nuomojamo sklypo plotas ir pakeistos jo ribos.

44Dėl ieškinio senaties termino.

45Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas praleido vieno mėnesio senaties terminą administraciniams teisės aktams ginčyti, atmestinas, kaip nepagrįstas.

46LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo šio akto įteikimo dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad ginčijamas įsakymas kartu su pataisytu žemės sklypo planu 2011 m. liepos 20 d. buvo įteiktas registruota pašto siunta Nr. RN303839225LT asmeniškai V. Č., adresu ( - ) (1 t., b.l. 66), kuris, apelianto vertinimu, buvo įgaliotas ieškovo T. D. tvarkyti visus su žemės nuoma susijusius reikalus. Tačiau iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. AB Lietuvos pašto rašto Nr. 3-5082 matyti, kad anksčiau minėta pašto siunta buvo įteikta ne V. Č., bet V. M. (1 t., b.l. 150). Apeliantas argumentuoja, jog teismas panaikino ginčijamą administracinį teisės aktą nevertindamas tos aplinkybės, kad ieškovas neįvykdė nuomos sutartyje 19 punkte prisiimto įsipareigojimo ir neinformavo nuomotojo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atkreipia teismo teismo dėmesį į tai, kad ieškovo gyventojų registrų centro duomenimis deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), taip pat ir teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti šiuo adresu, tačiau valstybinės žemės 2008-09-17 sutartyje Nr. N19/2008-188 nurodyta gyvenamoji vieta ( - ). Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovui T. D. iš viso buvo siunčiami kokie nors dokumentai, atsakovas net nebandė siųsti ieškovui dokumentų nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei žemės nuomos sutartyje nurodytu adresu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo suteikęs V. Č. įgaliojimo atstovauti jį žemės sklypo nuomos ar pardavimo santykiuose, todėl ginčijamas įsakymas turėjo būti įteiktas asmeniškai ieškovui. Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegijos laiko labiau tikėtinu, jog ieškovas apie priimtą norminį aktą sužinojo jo nurodytą datą – 2011 m. rugsėjo 26 d. (1 t. b.l.150, 151, CPK 185 str.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas po sužinojimo apie priimtą ginčijamą aktą į teismą kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. (1 t., b.l. 25), t.y. nepraleisdamas įstatymu nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino, tačiau teismai neturėjo vieningos nuomonės, kokio teismo kompetencijai priskirtinas ginčo sprendimas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negali nukentėti savo pažeistą teisę aktyviais veiksmais gynusio ieškovo interesai (CK 1.131 str. 2 d.).

47Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo T. D. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49ieškovo T. D. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

50Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 97, 98) prašė atnaujinti terminą... 5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 6. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad 2008-09-16 buvo priimtas Kauno apskrities viršininko... 9. Dėl reikalavimo panaikinti 1994-05-31 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr.782-v... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas neįvardijo argumentų ir nepateikė įrodymų,... 11. Dėl reikalavimo panaikinti 2011-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie... 12. Teismas nustatė, jog jau pirminėje stadijoje buvo pažeista procedūra... 13. Dėl ieškinio senaties taikymo.... 14. Ieškinys šioje byloje gautas 2011-12-20 (1 t. b.l.2), tačiau dar 2011-10-14... 15. Apeliaciniu skundu ieškovo T. D. atstovas advokatas Linas Mažonas prašo... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma:
  1. Reikalavimas pripažinti... 17. Apeliaciniu skundu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 18. Apeliaciniame skunde nurodoma:
    1. Nacionalinės žemės... 19. Prisidėjimu prie atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 20. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybės... 21. Dėl apelianto T. D. apeliacinio skundo:
      1. Pirmosios... 22. Dėl apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio... 23. Ieškovo T. D. atstovas advokatas Linas Mažonas atsiliepimu į apelianto NŽT... 24. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno... 25. Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į ieškovo... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Dėl apelianto T. D. pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti... 28. Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra... 30. Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 31. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 16 d. sutartimi... 33. VĮ Valstybės turto fondas 2011 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (30)3R-1013... 34. Dėl ieškovo T. D. apeliacinio skundo.... 35. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 36. Iš teismui pateiktų techninės apskaitos bylų matyti, kad ieškovui... 37. Dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio... 38. Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98... 39. Kaip jau buvo minėta, ieškovo prašymu, prieš sudarant valstybinės žemės... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR... 41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl... 42. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu... 43. Kaip jau buvo minėta, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 44. Dėl ieškinio senaties termino.... 45. Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 46. LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 47. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. ieškovo T. D. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės... 50. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą....