Byla 3K-3-284/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alsa“ ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Muitinės kriminalinei tarnybai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir administracinių aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl administracinių aktų ir panaudos sutarties, kuriais neatlygintinai naudotis suteiktas valstybinės žemės sklypas, panaikinimo dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms.

6Ieškovas UAB „Alsa“ prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 2.3-7235-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žalgirio g. 131, Vilniuje, dalies suteikimo naudotis Muitinės kriminalinei tarnybai“; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2.3-1644-/01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0022:78, nuomos sutarties dalinio pakeitimo“; 3) pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Žalgirio g. 131, 3883 kv. m ploto, panaudos, sudarytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos.

7Ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai – administracinis pastatas, garažas, kiemo statiniai ir kt. pastatai, esantys Vilniuje, Žalgirio g. 131. Ieškovui 1994 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams išnuomotas 19 523 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Vilniuje, Žalgirio g. 131. Sutartis notariškai patvirtinta ir 1994 m. balandžio 28 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šiame žemės sklype yra ir atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai patikėjimo teise priklausantis pastatas, esantis Vilniuje, Žalgirio g. 127. 2005 m. lapkričio mėnesį, ieškovo teigimu, jis sužinojo apie Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą ir 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį, pagal kurią Muitinės kriminalinei tarnybai iki 2093 m. balandžio 22 d. suteikta panaudai 3883 kv. m žemės sklypo dalis, ši sutartis 2005 m. spalio 28 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymu patikslintas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bei sumažinta ieškovui išnuomoto žemės sklypo dalis iki 13 221 kv. m, ir pavesta Žemėtvarkos skyriui sudaryti su ieškovu žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą. Ieškovo tvirtinimu, ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant jo, kaip žemės sklypo nuomininko ir jame esančių pastatų savininko, teises, bei prieštarauja imperatyviosioms Civilinio kodekso, Žemės, Teritorijų planavimo įstatymų normoms, pagal kurias Muitinės kriminalinei tarnybai suteiktas panaudai žemės sklypas turėjo būti atidalytas iš ieškovui priklausančio sklypo, neparengtas panaudos sklypo detalusis planas, nuomos sutartis pakeista nesant ieškovo sutikimo.

8Ieškovo teigimu, panaudai suteikta neproporcingai didelė (19,89 proc.) viso žemės sklypo dalis. Ieškovui tenkantis sklypo plotas yra 96,96 proc., atsakovui – 3,04 proc. visam užstatytam plotui, todėl, proporcingai nustatant naudotinas žemės sklypo dalis, ieškovui tektų naudotis apie 18 929,50 kv. m, o atsakovui – 953,50 kv. m.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: teismas pripažino negaliojančia 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, Žalgirio g. 131, 3883 kv. m, panaudos, sudarytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos, bei panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2.3-1644/01 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, nuomos sutarties dalinio pakeitimo”; kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

11Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį Muitinės kriminalinė tarnyba, valdydama patikėjimo teise jai priskirtą pastatą, turi teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą šiam statiniui eksploatuoti. Prie nurodyto pastato esantis 1,9523 ha žemės sklypas 1994 m. balandžio 22 d. sutartimi išnuomotas ieškovui, esančiam kitų šiame sklype išsidėsčiusių pastatų savininkui. Be to, šiame sklype yra ir statinys (sandėlis), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas turi 1334,29 kv. m, Muitinės kriminalinei tarnybai - 1457,42 kv. m ir UAB ,,Alsa“ - 5217,46 kv. m bendro ploto.

12Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į ieškovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo, 2004 m. rugpjūčio 5 d. raštu ieškovas sutiko nuomos sutartį pakoreguoti. Teismas pažymėjo, kad prie 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pridėtas suteikto naudotis žemės sklypo planas, kaip neatskiriama šios sutarties dalis. Šiame plane nurodytas bendras 19 523 kv. m sklypo plotas, tačiau tai nesuteiktas panaudai pagal sutarties dalyką žemės sklypas, iš šio plano nėra aiški Muitinės kriminalinės tarnybos panaudai suteikta 3 883 kv. m sklypo dalis ir jos ribos, t. y. nenurodyta konkreti 3 883 kv. m dalies buvimo vieta sklype. Remiantis Žemės įstatymo 30 straipsnio l, 2 dalimis prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Dėl to teismas laikė nepagrįstais Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus, kad Muitinės kriminalinei tarnybai pagrįstai suteikta absoliuti žemės sklypo Vilniuje, Žalgirio g. 131, dalis, nenurodant šios dalies buvimo vietos sklype. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad žemės sandorio formos esminė dalis yra žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama sandorio dalis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tačiau ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymu keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (gamybinių patalpų statyba), todėl turėjo būti rengiamas detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis). Teismas sprendė, kad, nesant ieškovo sutikimo ir nepakeitus 1994 m. balandžio 22 d. žemės nuomos sutarties sąlygų, ieškovui sumažinus žemės sklypo dalį, buvo pažeistos CK 6.545, 6.562 straipsniuose įtvirtintos žemės nuomininko teisės.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinių skundų netenkinus paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas.

14Teismas nurodė tai, kad byloje yra ginčijami panaudos sutartis ir įsakymas dėl nuomos sutarties dalinio pakeitimo, kurie mažina ieškovo nuomojamo žemės sklypo dalį ir faktiškai tiesiogiai turi įtakos ieškovo teisėms, nes jis negali naudotis visu išsinuomotu žemės sklypu. Dėl to ieškovas turi teisę ginčyti panaudos sutartį ir įsakymą dėl nuomos sutarties dalinio pakeitimo. Ginčas byloje kilo dėl teisės naudotis išsinuomotu žemės sklypu, todėl faktiškai visiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniam aktui skųsti skaičiuojamas nuo jo paskelbimo, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartyje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, Vilniaus apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-134/2008, nėra ieškinio senaties terminas, dėl to ieškinio reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį. Net ir nustačius, kad skundas dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu turėjo būti paduotas per mėnesį, šis terminas atnaujintinas, nes jis yra praleistas nedaug. Ieškovas yra nurodęs, jog apie 2009 m. vasario 6 d. įsakymą sužinojo tik 2009 m. balandžio 29 d., gavęs jo kopiją.

15Teismas pažymėjo, kad, tiek sudarant valstybinės žemės panaudos sutartį, tiek tikslinant nuomos sutartį, pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį buvo reikalingas žemės sklypo planas su pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kuriomis naudosis ieškovas UAB „Alsa“, Muitinės kriminalinė tarnyba, ir likusi valstybinė žemė. Toks žemės sklypo planas yra neatskiriama sandorio dalis. Žemės sklypo planas yra parengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Nepažymėjus bendrame žemės sklypo plane keliems naudotojams tenkančios sklypo dalies, neaišku, kaip jie gali įgyvendinti savo teises naudotis nuomos ar panaudos pagrindu suteiktu žemės sklypo plotu, eksploatuoti pagal paskirtį esamą nekilnojamąjį turtą. Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 7.3 punkte nurodyta, kad kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo valstybinės žemės sklypo plane turi būti išskirtos dalys, kurių reikia kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir nustatytas šių dalių plotas. Be to, tikslinant žemės sklypo paskirtį turėjo būti parengtas detalusis planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį, kuriais tenkintas ieškinys. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

181. 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Ieškovo UAB ,,Alsa“ ir atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos turto patikėjimo teise valdomiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas Vilniuje, Žalgirio g. 131, atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai ir jis įregistruotas VĮ Registrų centre. Galiojusios redakcijos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 ,,Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ patvirtintose Taisyklėse nereglamentuota apskrities viršininko pareiga perduodant žemę pagal panaudos sutartį pateikiamame naudojamo valstybinės žemės sklypo plane nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Taisyklių 2 punkte buvo nurodyta, kad prie žemės sklypo panaudos sutarties turi būti pridedamas sklypo brėžinys. Vilniaus apygardos teismas nutartyje taikė vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nei sudaryta panaudos sutartis, nurodydamas, kad prie panaudos sutarties turi būti pridedamas žemės sklypo planas, kuriame būtų tiksliai apibrėžta pagal panaudos sutartį suteikta žemės sklypo dalis. Nenustačius, kad panaudos sutarties sudarymo metu teisės aktai reikalavo, jog prie sutarties turi būti pridedamas žemės sklypo planas, kuriame būtų tiksliai apibrėžta suteikiamo neatlygintinai naudotis sklypo dalis, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijama panaudos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

192. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, į kurį patenka ginčo sklypas, nurodyta, kad šis sklypas įtrauktas į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zoną, kurioje numatomos gyvenamosios arba visuomeninės, ar komercinės paskirties objektų, ar inžinerinės infrastruktūros, ar rekreacinės teritorijos. Dėl to teismai byloje nepagrįstai konstatavo, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, numatyta tik daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas, intensyvumas. Suformavus žemės sklypą Vilniuje, Žalgirio g. 131, buvo nustatyta jo paskirtis – kita (ne žemės ir ne miškų ūkio veiklai). Ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo patikslinti šio sklypo būdas ir pobūdis – visuomeninės paskirties teritorijos (administracinių pastatų statybos), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (pramonės ir sandėliavimo objektų statybos). Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra privalomi detaliojo planavimo sprendiniai (Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau ginčijamu įsakymu buvo tik patikslinti žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.

20Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba sutinka su kasaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Alsa“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

221. Panaudos sutarties sudarymo metu galiojusių CK 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje – kad prie žemės sandorių, kai žemės sklypas neatlygintinai perduodamas naudotis iki trejų metų, turi būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Tai įsakmaus pobūdžio įstatymų normos. Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo planas parengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis sklypas yra suformuotas. Toks teritorijų planavimo dokumentas yra detalusis planas. Atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai suteikta 3883 kv. m dalis žemės sklypo ir dėl jos neparengta detaliojo ar kitokio plano, t. y. neaiškus panaudos sutarties objektas. Suteikus panaudai neidentifikuotą žemės sklypo dalį, kilo ieškovo ir atsakovo ginčas dėl žemės naudojimo tvarkos. Nėra esminio prieštaravimo tarp Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 ir nuo 2005 m. spalio 23 d. įsigaliojusių Taisyklių, nes pagal ankstesnę Taisyklių redakciją, galiojusią panaudos sutarties sudarymo metu, žemės sklypo brėžinys pridedamas prie žemės panaudos sutarties, o pagal vėlesnę redakciją – žemės sklypo plane turi būti išskiriamos dalys, kurių reikia kiekvienam sklype esančiam statiniui eksploatuoti, ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovas turi teisę pagal sudarytą nuomos sutartį naudotis visu žemės sklypo plotu, už jį moka nuomos mokestį, nuomos sutartis nebuvo pakeista, papildyta ir yra galiojanti. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

232. Teismai pagrįstai nurodė, kad ginčo sklype pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Bendrajame plane aiškiai nurodyta, kad ginčo sklypas patenka į teritorijos, kurioje inter alia numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba, zona. Tai reiškia, kad ginčijamu įsakymu numatyta pramonės ir sandėliavimo objektų statybos paskirtis žemės sklype yra negalima, nes ši paskirtis prieštarauja bendrajam planui. Atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai skirta žemės sklypo dalis atidalytina, dėl šios priežasties, taip pat ir keičiant sklypo naudojimo būdą (pobūdį) parengtinas detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl žemės sklypo plano, kaip privalomos valstybinės žemės panaudos ir nuomos sandorių dalies

27Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Tam, kad kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, žemė turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Ši CK nuostata atitinkamai atskleista žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė, žemės sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus (7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties (ginčo sutarties) sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir vėlesnėse įstatymo redakcijose. Nagrinėjamu atveju aktualūs valstybinės žemės neatlygintinio naudojimosi (panaudos) sutarties sudarymui ir valstybinės žemės nuomos sutarties keitimui dėl nuomos objektu esančio žemės sklypo ribų pakeitimo keliami reikalavimai. Pagal CK 6.629 straipsnio, nustatančio panaudos sutarties sampratą, 2 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai, be kita ko, atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl reikalavimų nuomos sutarties objektui: nuomos sutartyje turi būti nurodomas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui; jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Minėta, kad žemės, kaip nekilnojamojo daikto, specifika lemia, jog požymiai, leidžiantys identifikuoti sutarties objektu esantį žemės sklypą, nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypo planą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

28Kasacinio teismo praktikoje aptariamos įstatymų nuostatos aiškinamos, kaip nustatančios, kad sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir įgalinantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Byloje nustačius faktines aplinkybes, kad žemės sandoris sudarytas pažeidus šiuos reikalavimus, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2006; 2007 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Č. ir kt. v. B. M., bylos Nr. 3K-3-115/2007; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Švaresta“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-66/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. ir kt. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2010; kt.).

29Ginčo žemės sklypo suteikimas Muitinės kriminalinei tarnybai grindžiamas Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo sandorio sudarymo metu) įtvirtinta teisės norma, kad valstybės institucijoms ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims laikinai neatlygintinai naudotis gali būti perduodami žemės sklypai, reikalingi jų naudojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektų teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga turimų statinių eksploatavimui, pagal savo prigimtį negali būti įgyvendinama nenustačius, koks žemės sklypas (kokio dydžio ir ribų) atitinka įstatyme įtvirtintą kriterijų, t. y. būtinas naudoti užtikrinant statinio tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma, kad valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka, buvo įgyvendinta priėmus Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr.1428 ,,Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“. Aktualioje nagrinėjamai bylai Vyriausybės nutarimo redakcijoje (galiojusioje 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo Žalgirio g. 131, Vilniuje, dalies suteikimo naudotis Muitinės kriminalinei tarnybai“ priėmimo ir panaudos sutarties sudarymo metu), be kita ko, buvo įtvirtinti reikalavimai, kad įstaigos ir organizacijos, pageidaujančios naudotis žeme, turi pateikti prašymus apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai, prie prašymo turi būti pridedama detaliojo plano ar kito teritorinio planavimo dokumento kopija, kurioje nurodoma pageidaujamo naudoti žemės sklypo vieta ir plotas ( 1.5 papunktis); gavusi prašymą suteikti žemę naudotis, apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius: suprojektuoja žemės sklypo ribas, į kurias įeina žemė, užimta įstaigos ar organizacijos, kuriai numatoma suteikti žemę, naudojamų pastatų bei įrenginių, taip pat (jeigu tai numatyta detaliajame plane) žemė, kurios reikia šios įstaigos ar organizacijos tiesioginei veiklai (naujiems pastatams bei įrenginiams išdėstyti, aikštelėms, želdynams įrengti ir panašiai), ir suderina jas su savivaldybės meru (valdyba) (1.6.1 papunktis); institucijų sprendimuose dėl žemės suteikimo naudotis nurodoma: žemės sklypo plotas, įstaiga ar organizacija, kuriai suteikiama žemė, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo pobūdis, žemės naudojimo terminas (nurodomi metai arba tai, kad žemė suteikiama naudotis neterminuotai), taip pat terminas, per kurį žemės sklypas turi būti paženklintas vietovėje ir sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis (bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo priėmimo) (1.10 papunktis); suteiktas pageidaujančiai naudotis žeme įstaigai ar organizacijai valstybinės žemės sklypas įforminamas jos lėšomis: paženklinamas vietovėje, parengiamas sklypo brėžinys ir sklypą charakterizuojantys Valstybinio žemės kadastro duomenys Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (1.11 papunktis) nustatyta tvarka.

30Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovo UAB ,,Alsa“ valdomiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas 19 523 kv. m valstybinės žemės sklypas Vilniuje, Žalgirio g. 131, atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai ir jis įregistruotas VĮ Registrų centre, sklypas 1994 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams išnuomotas ieškovui UAB ,,Alsa“. Sudarant ginčijamą 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį ir keičiant nuomos sutartį konkrečios sklypo dalies, paimamos iš nuomininko (ieškovo) ir skiriamos Muitinės departamento pastatams eksploatuoti planas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudarytas, t. y. sklypo dalis nebuvo identifikuota, nebuvo suformuotas panaudos objektu galintis būti daiktas ir naujas nuomos sutarties objektas. Taip buvo pažeisti įstatyme įtvirtinti reikalavimai žemės sandoriams ir ieškovo, kaip žemės sklypo nuomininko, teisės dalyvauti žemės sklypo dalies, kuri iš jo valdymo paimama ir skiriama panaudai, formavimo procedūrose ir ginti savo interesus. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad ginčo panaudos sutartis niekinė. Kasatoriaus argumentai, kad žemės sklypo planas keičiant nuomos sutartį ir sudarant ginčo panaudos sutartį nebuvo reikalingas, prieštarauja pirmiau aptartoms teisės aktų nuostatoms; pradinės nuomos sutarties objektu buvusio žemės sklypo planas niekaip negali būti prilyginamas ir pakeisti panaudos sutartimi suteikto neatlygintinai naudotis sklypo plano, nes abiejų sutarčių objektai nėra tapatūs – panaudos sutartimi suteikta naudotis neidentifikuota nuomos objektu esančio sklypo dalis.

31Dėl detaliojo plano reikalingumo keičiant naudojamo sklypo ribas ar teritorijos tvarkymo režimą

32Ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2.3-1644-/01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0022:78, nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami ir tais atvejais, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (1 dalies 4 punktas); taip pat tada, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas (1 dalies 6 punktas).

33Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad ginčijamu apskrities viršininko įsakymu buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, grindė aplinkybe, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą šis sklypas įtrauktas į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zoną, kurioje numatytos gyvenamosios arba visuomeninės, ar komercinės paskirties objektų, ar inžinerinės infrastruktūros, ar rekreacinės teritorijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl konkretaus žemės sklypo naudojimo būdo. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sąvokų apibrėžtis bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai; detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Taigi konkrečių žemės sklypų naudojimo būdai nurodomi ne bendrajame, o detaliajame plane. Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, galiojusius 2007 m. spalio 30 d., žemės sklypo tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija (administraciniams, gamybiniams ir sandėlių statiniams eksploatuoti). Skundžiamame įsakyme, be kita ko, nurodyta, kad juo patikslinamas žemės sklypo Vilniuje, Žalgirio g. 131, kadastrinis Nr. 0101/0022, naudojimo būdas ir pobūdis – visuomeninės paskirties teritorijos (administracinių pastatų statybos), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (pramonės ir sandėliavimo objektų statybos). Taigi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymu buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, todėl turėjo būti rengiamas detalusis planas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė iš esmės nedaro įtakos skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties teisinio pagrįstumo vertinimui, nes išlieka kitas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2.3-1644-/01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0022:78, nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ panaikinimo pagrindas – juo pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką, neparengus detaliojo plano, buvo sumažintas ieškovo nuomojamo sklypo plotas ir pakeistos jo ribos.

34Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytų pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). 2011 m. gegužės 30 d. pareiškimu ieškovas prašo priteisti 1512,50 Lt advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Konstatuotina, kad šis prašymas pagrįstas pirmiau nurodytomis teisės normų nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina pridėtas mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, dėl to ieškovui priteistina iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos 1512,50 Lt lygiomis dalimis iš kiekvieno po 756,25 Lt.

37Iš atsakovų priteistina 34,50 Lt, t. y. iš kiekvieno lygiomis dalimis po 17,25 Lt, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 98 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti ieškovui UAB ,,Alsa“ iš atsakovų Muitinės kriminalinės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iš kiekvieno po 756,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti valstybei iš atsakovų Muitinės kriminalinės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iš kiekvieno po 17,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl administracinių aktų... 6. Ieškovas UAB „Alsa“ prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities... 7. Ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai –... 8. Ieškovo teigimu, panaudai suteikta neproporcingai didelė (19,89 proc.) viso... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį Muitinės... 12. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 25 d. raštu... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 14. Teismas nurodė tai, kad byloje yra ginčijami panaudos sutartis ir įsakymas... 15. Teismas pažymėjo, kad, tiek sudarant valstybinės žemės panaudos sutartį,... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 18. 1. 2005 m. kovo 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties sudarymo metu... 19. 2. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, į kurį patenka... 20. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Muitinės... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Alsa“ prašo kasacinį... 22. 1. Panaudos sutarties sudarymo metu galiojusių CK 1.109 straipsnyje nustatyta,... 23. 2. Teismai pagrįstai nurodė, kad ginčo sklype pagal Vilniaus miesto... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl žemės sklypo plano, kaip privalomos valstybinės žemės panaudos ir... 27. Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98... 28. Kasacinio teismo praktikoje aptariamos įstatymų nuostatos aiškinamos, kaip... 29. Ginčo žemės sklypo suteikimas Muitinės kriminalinei tarnybai grindžiamas... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovo UAB... 31. Dėl detaliojo plano reikalingumo keičiant naudojamo sklypo ribas ar... 32. Ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 6 d. įsakymo Nr.... 33. Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad ginčijamu apskrities viršininko... 34. Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Iš atsakovų priteistina 34,50 Lt, t. y. iš kiekvieno lygiomis dalimis po... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 40. Priteisti ieškovui UAB ,,Alsa“ iš atsakovų Muitinės kriminalinės... 41. Priteisti valstybei iš atsakovų Muitinės kriminalinės tarnybos ir... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...