Byla 2A-578-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Dalios Višinskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant

3Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant pareiškėjai O.L., pareiškėjos atstovei adv. Birutei Rutkauskienei, suinteresuotiems asmenims: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J.M., Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovams Z.R. ir adv. Domui Pakėnui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O.L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O.L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, M.L., R.K., R.R., E.K.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Pareiškėja O.L. 2006-12-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti faktą, kad ji (pareiškėja O.L.) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 68,79 kv.m bendro ploto arklides, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksu ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). Pareiškėja nurodė, kad 1991 metais įsigijo žirgą, kurį M.L. sutikimu, laikė jo sandėliuke. Iškilus klausimui dėl pašarų sandėliavimo, pareiškėja ėmė domėtis kitoje gatvės pusėje buvusiu apleistu sandėliuku. Nepavykus nustatyti sandėliuko savininko, pareiškėja jį suremontavo, perstatė ir pritaikė arklidėms. Taigi pareiškėja šį pastatą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo 1991 metų pradžios.

7Suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepimais į pareiškimą prašė pareiškėjos O.L. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prie pareiškimo nėra pridėta jokių įrodymų, jog sandėliuko rekonstrukcija atlikta laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Statinio rekonstrukcija atlikta neturint tam reikalingo leidimo, t.y. savavališkai, todėl pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto negalima. Be to byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad rekonstruoto pastato valdymas truko CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį.

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjos O.L. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pastato rekonstrukcija atlikta laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių statybos teisėtumo priežiūrą vykdančios institucijos dokumentų, patvirtinančių, jog arklidės įstatymų nustatyta tvarka priimtos naudoti. Dėl to tas statinys, nepriklausomai nuo to, kiek besitęstų jo valdymas, negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu pagal įgyjamąją senatį.

9Suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimais į pareiškimą prašė pareiškėjos O.L. pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

10Suinteresuotieji asmenys M.L., R.K., R.R., E.K. nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos O.L. pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog arklidžių statybos buvo neteisėtos. Arklidės galėjo būti pradėtos statyti 1994-1996 metais, o baigtos – 1998-2000 metais. Pareiškėja, atsižvelgiant į tuo metu galiojusių teisės aktų patvirtintas statybos leidimų išdavimo tvarkos nuostatas, neturėjo leidimo ir negalėjo vykdyti nei buvusio statinio rekonstrukcijos, nei naujo statinio statybos darbų valstybei priklausančioje žemėje, kuria naudotis pareiškėja neturėjo jokio teisėto pagrindo, ir kuri yra teritorijoje, priskirtoje Pavilnių regioniniam parkui. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjos pageidaujamo įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti statinio – 68,79 kv.m bendro ploto arklidžių, valdymas iki kreipimosi į teismą dienos truko 10 metų, t.y. nėra pagrindo teigti, kad valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

12Apeliaciniu skundu pareiškėja O.L. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti. Apeliantė, atkartojusi pareiškime išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad teismas neįsigilino į sukauptus byloje įrodymus, juos netinkamai įvertino, visiškai nevertino dalies įrodymų – liudytojų parodymų. Apeliantės teigimu, liudytojų parodymai patvirtina, kad ji (pareiškėja) daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savo valdė nekilnojamąjį daiktą – arklides, esančias ( - ). Teismas neatkreipė dėmesio į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytą faktą, kad ginčo pastatas pradėtas statyti 1957 metais, t.y. kad ginčo statinys jau buvo nuo 1957 metų ir išliko iš esmės nepakitęs.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo pareiškėjos O.L. apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo pareiškėjos O.L. apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos O.L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja neįrodė, kad jos valdomas statinys buvo pastatytas teisėtai, neatitiko teisėto daikto valdymo sąlygos, kuri yra privaloma, svarstant juridinio fakto nustatymo klausimą, todėl pareiškimas teismo sprendimu atmestas pagrįstai.

16Suinteresuotieji asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, M.L., R.K., R.R., E.K. atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, suinteresuotųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2008-04-02 pranešimas „Dėl sklypo priežiūros“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1997 m. ištrauka iš 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (žemėlapis).

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjos O.L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbų, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20Pareiškėja O.L. apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų dėl galimai neteisėto teismo sprendimo, tik iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šios grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė tik tiek, kad teismas neįsigilino į įrodymus, nevertino liudytojų parodymų. Tokiu būdu apeliantė kelia įrodymų pakankamumo klausimą.

21Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 68,79 kv.m ploto arklidžių ( - ) statybos buvo neteisėtos, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas visų pirma dėl šios priežasties. Pareiškėja neturėjo leidimo ir negalėjo vykdyti nei buvusio statinio rekonstrukcijos, nei naujo statinio statybos darbų valstybei priklausančioje žemėje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad 68,79 kv.m ploto arklidžių valdymas truko 10 metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas vertino suinteresuotų asmenų M.L. ir R.K. paaiškinimus, liudytojų V.M.P., J.B., A.G., B.M., A.K., V.B., V.P.V., A.Ž. parodymus ir nustatė, kad pareiškėja O.L. apie 1990 m. ėmė naudotis pašiūre/sandėliuku, kurio vietoje šiuo metu pastatytos arklidės. Pareiškėja, suinteresuotieji asmenys ir liudytojai gana skirtingai apibūdino buvusį statinį ir nurodė skirtingą arklidžių statybos pabaigos laiką. Pareiškėja paaiškino, kad pašiūrė/sandėliukas buvo 6x6 m, iš lentų sukaltas statinys, kurį ji remontavo, sutvirtino, 1999 m. uždengė stogą, praplėtė statinį (b.l. 86). Statinį baigė tvarkyti 1999 m. ar 2000 m. (b.l. 87, 96). Suinteresuotieji asmenys nurodė, kad arklidės buvo statomos maždaug 1998 m. – 2000 m. (b.l. 90, 91, 97). Liudytojas V.M. paaiškino, kad statinys buvo praplėstas 1992 m. (b.l. 92). Liudytojas A.G. nurodė, kad statinys buvo remontuojamas nuo 1998 m. iki 2003 m. (b.l. 93). Liudytojas A.K. paaiškino, kad toks pastatas, kaip dabar, stovi nuo 1996 m. – 1999 m. (b.l. 94). Liudytojai V.B. ir A.Ž. nurodė, kad pastatas buvo perstatytas 1992 m. – 1993 m. (b.l. 95, 96). Liudytojas V.P. paaiškino, kad toks pastatas yra maždaug nuo 1998 m. (b.l. 95). Kiti liudytojai konkrečių duomenų nepateikė.

22CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kadangi pareiškėja, suinteresuotieji asmenys ir liudytojai nurodė skirtingą arklidžių statybos pabaigos laiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pačios pareiškėjos – arklidžių statytojos paaiškinimu, kad statybos darbus baigė 1999 m. – 2000 m., bei daugumos liudytojų parodymais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjos pageidaujamo įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti statinio – 68,79 kv. m bendro ploto arklidžių – valdymas truko 10 metų.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjos pageidaujamo įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti statinio – 68,79 kv. m bendro ploto arklidžių – valdymas truko 10 metų.

24Pažymėtina, kad pareiškėja O.L. į teismą kreipėsi 2006-12-11. CK 4.68 straipsnio 1 dalis įtvirtina ne mažesnį kaip dešimties metų nekilnojamojo daikto valdymo terminą. CPK 4 straipsnyje numatyta, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Remiantis šia teisės norma, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformuotą doktriną. Pagal teismų praktiką dėl CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimo, valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, jis prasideda nuo daikto užvaldymo ir tęsiasi iki kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2006, kat. 30.8). Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi 2006-12-11, statinio – 68,79 kv.m arklidžių, valdymas turėjo prasidėti ne vėliau kaip 1996-06-19. Tačiau, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad arklidės buvo baigtos statyti 1998-2000 m. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėja 68,79 kv.m arklidžių nevaldo CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

25Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2008-04-02 pranešimą „Dėl sklypo priežiūros“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1997 m. ištrauką iš 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (žemėlapį) vertina kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Seniūnijos pranešimas patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjai yra leista prižiūrėti žemės sklypą, esantį ( - )prie arklidžių, tačiau tik iki teismo sprendimo pabaigos. Pateiktasis žemėlapis taip pat patvirtina faktą, kad jau 1994 metais Lietuvos koordinačių sistemoje buvo matomas statinys ( - ), kurį pareiškėja įvardija kaip jos valdomą. Tačiau minėtame žemėlapyje nesimato, ar tai yra tas pats pastatas, kurį pareiškėja šiuo metu įvardija kaip 68,79 kv.m ploto arklides. Be to tokia išvada negalima dar ir dėl to, kad pati pareiškėja, kreipdamasi į teismą nurodė, jog 1991 metais tas statinys buvo sandėliukas (pašiūrė), kurį ji suremontavo, perstatė ir pritaikė arklidėms. Pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais ji įrodinėja statinio valdymo trukmę, yra datuojami 2001 m. ir vėlesnėmis datomis, kas taip pat tvirtina, jog daikto valdymas nesitęsė 10 metų.

26Remiantis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, teismų praktika suformavo sąlygų visetą, kuris būtinas konstatuoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąja senatimi: pirma, asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.); antra, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.); trečia, asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23; 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; ketvirta, daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.); penkta, nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.).

27Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad arklidžių valdymas truko mažiau nei dešimt metų. Tačiau be šios sąlygos, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir kitų. Daiktas turi būti valdomas teisėtai, o teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str.). Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja pašiūrę/sandėliuką rekonstravo, perstatė ir praplėtė neturėdama leidimo, todėl ji negalėjo vykdyti statinio rekonstrukcijos, naujo statinio statybos darbų valstybei priklausančioje žemėje. Taigi pareiškėja pastatė arklides neteisėtai. Naudotis žeme, ant kurios pastatė arklides, pareiškėja taip pat neturėjo teisėto pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 (kat. 30.8) konstatavo, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi arklidžių ( - )statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas negali būti patenkintas. Nurodyta Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingas ir pagrįstas išvadas.

28Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jos nėra teisiškai reikšmingos.

29Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų laikėsi ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Višinskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant... 3. Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant pareiškėjai O.L., pareiškėjos... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Pareiškėja O.L. 2006-12-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė... 7. Suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 9. Suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Valstybės... 10. Suinteresuotieji asmenys M.L., R.K., R.R., E.K. nustatytu terminu atsiliepimų... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėja O.L. prašo panaikinti sprendimą ir priimti... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto... 16. Suinteresuotieji asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Pareiškėja O.L. apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų dėl... 21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 68,79 kv.m ploto arklidžių (... 22. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d.... 24. Pažymėtina, kad pareiškėja O.L. į teismą kreipėsi 2006-12-11. CK 4.68... 25. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus... 26. Remiantis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, teismų praktika suformavo sąlygų... 27. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad arklidžių valdymas truko mažiau nei... 28. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios... 29. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą palikti...