Byla 2-1255-262/2008

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, sekretoriaujant A. Šarkuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv.V. Kuvšinčikov, atsakovo VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovui adv. V. Baumilai, atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui A.Naujūnui, trečiojo asmens Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui V. Matului, liudytojai R. Š., ekspertui J. Ivaškevičiui, civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovė L. V. pareiškė ieškinį atsakovams Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriuo prašo panaikinti 2006-01-18 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą Nr. 56-2, priteisti iš VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 120.000 Lt kompensacijos už netinkamu gydymu padarytą turtinę ir neturtinę žalą; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (I t., b.l. 5-7).

4Ieškovei sutikus 2006 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pakeistas į tinkamą atsakovą LR Sveikatos apsaugos ministeriją (I t., b.l. 69-70).

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2004-11-30 buvo gydyta VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ (toliau - VGPUL) ginekologijos skyriuje. Ieškovės nuomone, dėl grubių GPUL medikų klaidų pažeidus nustatytą gydymo metodiką bei paskyrus netinkamus medikamentus, jai kilo labai stipri alerginė reakcija, sveikatos būklė ženkliai pablogėjo, ji buvo perkelta į reanimacijos palatą, vėliau jai prireikė ir specialus neurologinio gydymo. 2005-01-14 ieškovė buvo išrašyta iš VGPUL. Ji visiškai prarado darbingumą, jaučia nuolatinį silpnumą. Dėl šio staigaus sveikatos būklės pablogėjimo, sukelto nekvalifikuotų VGPUL medicininio personalo veiksmų, ieškovei buvo pripažinta Il-a invalidumo grupė ir dėl sveikatos būklės prarado turėtą darbą UAB „Pavilnys“.

62005-02-28 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškovės dukters prašymu pateikė išvadą, jog L. V. VGPUL buvo gydoma šiurkščiai nusižengiant patvirtintoms gydymo metodikoms ją gydęs personalas ne kartą pažeidė darbo organizavimo taisykles. 2005 -01-15 kreiptasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM, tačiau atsisakyta nagrinėti pareiškimą nesant ginčo dėl žalos dydžio, žalos nustatymo bei išieškojimo tarp L. V. bei VGPUL. 2005-10-17 kreiptasi į VGPUL, siūlant pradėti neteisminę L. V. padarytos žalos nustatymo bei kompensavimo procedūrą, tačiau VGPUL nurodė, jog esminių gydymo metodikos pažeidimų suteikiant sveikatos apsaugos paslaugas L. V. nebuvo padaryta.

7Ieškovės manymu, 2006-01-18 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie SAM, neatlikusi jos sveikatos būklės ekspertizės,o remdamasi vien formaliu dokumentų tyrimu, padarė išvadą, jog ieškovė gydyta pagal nustatytas gydymo metodikas, todėl jai išsivysčiusi komplikacija atsirado ne dėl VGPUL medicininio personalo kaltės ir nutarta L. V. prašymo dėl žalos atlyginimo netenkinti. Ieškovė apie komisijos sprendimą buvo informuota 2006-01-28.

8Ieškovė nurodo, jog jos sveikatai padarytą žalą sudaro turtinė žala (dėl prarasto darbingumo negautos pajamos) – 82.500 Lt; turtinė žala (turėtos ir būsimos išlaidos reabilitacijai, farmacinėms priemonėms, namų darbininkės, slaugės samdymui) – 27.000 Lt; neturtinė žala (dvasinės ir fizinės kančios patirtos dėl netinkamo gydymo, statuso visuomenėje, fizinio savarankiškumo praradimo) –10.500 Lt.

9Atsakovas Všį Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė su ieškiniu nesutiko (I t., b.l. 45-48), prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir rezultatų bei kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami gali būti tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (LR CK 6.246 - 6.248 str.). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė atlyginti žalą (nuostolius) yra negalima.

10Atsakovas mano, kad ligoninės gydytojų veiksmai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas L. V. nuo 2004-11-30 iki 2005-01-14, buvo adekvatūs tuo metu buvusiai ieškovės ligos klinikinei situacijai ir atitiko gydytojams taikomus maksimalaus atidumo, apdairumo, rūpestingumo standartus. Jie nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra kalti dėl ieškovei atsiradusios žalos - invalidumo, nes nėra priežastinio ryšio tarp Audito nustatyto nekokybiško medicininės dokumentacijos pildymo, teikiant ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, ir ieškovės dabartinės sveikatos būklės (II invalidumo grupės).

112004-12-02 L. V. įvykusios klinikinės mirties, sukėlusios pohipoksinę encefalopatiją, priežastys iki galo liko neaiškios. Atsakovas mano, kad kai kurios Audito išvados yra nepagrįstos ir vertintinos kritiškai. Pacientės L. V. parašas formoje „Paciento sutikimas anestezijai“ patvirtina, kad ji supažindinta su anestezija, jai išaiškintos su anestezija susijusios nuostatos. Nėra reikalavimo gydytojui anesteziologui, supažindinusiam pacientą su anestezija, būtinai pačiam ją ir atlikti. Gydytoja anesteziologė R. Š. prieš anesteziją pakartotinai apžiūrėjo ieškovę, įvertino jos būklę, aptarė medikamento propofolio naudojimą anestezijai.

12Ligonių reanimacija - yra ne individuali gydytojo veikla, o komandinis darbas, todėl nėra reikalavimo tik konkrečiam gydytojui atlikti tam tikrus veiksmus. Tai, kad pacientė pasveiko ir atsistatė jos aukštoji nervinė veikla, rodo, kad reanimacijos veiksmai buvo teisingi ir savalaikiai.

13Gydytoja R. Š. nepažeidė anesteziologo reanimatologo pareigų instrukcijos reikalavimo perduodant ligonį į pabudimo palatą, informuoti pooperacinėje palatoje dirbantį gydytoją, nes anestezijos lapo antroje pusėje yra nurodomos indikacijos ligonio perkėlimui į pooperacinę palatą. Tikslus ligonio perkėlimo į pooperacinę palatą laikas yra pažymimas formoje „Paciento priežiūros po operacijos lapas“, todėl laiko fiksavimo trūkumų nėra. Gydytoja R. Š. nepažeidė anesteziologo reanimatologo pareigų instrukcijos reikalavimo dirbant pooperacinėje palatoje pildyti atitinkamą dokumentaciją, nes tą dieną pooperacinėje palatoje nedirbo.

14Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko (I t., b.l.50-51), prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Inspekcijos 2005 m. vasario 2 d. asmens sveikatos paslaugų kontrolės ataskaitos Nr. 1A-20-642K išvadose konstatuoti galiojančių reikalavimų pažeidimai susiję su nekokybišku medicinos dokumentų pildymu teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. Atsakovo nuomone, inspekcijos nustatyti pažeidimai jokiu būdu neįtakojo asmens sveikatos paslaugų teikimo kokybės ir neturi tiesioginio priežastinio ryšio su pasekmėmis.

15Atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, todėl komisijos nariai prieš priimdami sprendimą, rėmėsi inspekcijos atlikta ieškovės medicinos dokumentų analize. Jokie galiojantys teisės aktai neįpareigoja komisijos priimant sprendimą kreiptis į ekspertus. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatos numato tokią teisę, bet ne pareigą. Atlikusi medicinos dokumentų analizę, bei įvertinusi inspekcijos išvadas komisija nusprendė, jog ieškovė buvo gydoma pagal patvirtintas gydymo metodikas. O išsivysčiusi komplikacija nesusijusi su gydytojų veiksmais. Žala paciento sveikatai nepadaryta, todėl komisija nusprendė netenkinti prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

16Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kuriais pagrįstų patirtas išlaidas, nurodė neaiškiu būdu apskaičiuotas negautas pajamas.

17Tretysis asmuo Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į ieškinį (I t., b.l. 38-39) nurodė, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – VMAI) tyrimo metu nustatyti galiojančių reikalavimų pažeidimai susiję su nekokybišku medicininės dokumentacijos pildymu teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovės L. V. dabartine asmens sveikatos būkle bei Valstybinės medicininės ekspertizės komisijos nustatyta antra invalidumo grupe. Šie VMAI nustatyti pažeidimai bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos kokybės vadybos sistemos trūkumai neįtakojo paslaugos išeities, todėl negali būti siejami tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. su L. V. invalidumu. Mano, kad ieškovė pateikia savo VMAI tyrimo interpretacijas, teigdama, jog jiVGPUL buvo gydoma šiurkščiai nusižengiant patvirtintoms gydymo metodikoms. Mano, jog teismas turėtų spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei ieškinio pagrįstumo.

18Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad ieškovės sutikimas anestezijai atlikti yra formalus, nes pacientas yra priklausomas nuo gydytojų, pasitiki medicinos įstaigos darbuotojais, nežino visų galimų pasekmių. Gydytoja R. Š. tinkamai neišsiaiškino, kodėl pacientė buvo išberta, ji turėjo panaudoti kitą vaistą. Kita klaida, kad po operacijos nebuvo tinkamai stebima pacientės būklė. Nurodė, jog vadovaujasi Inspekcijos išvada, kurioje nurodyta, kad tinkamo stebėjimo nebuvo. Mano, kad pagrindinė priežastis yra, kad buvo panaudotas netinkamas vaistas fentanilis. (II t., b.l.75-81)

19Atsakovo VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, nesant nors vienai sąlygai civilinė atsakomybė negalima. Audito inspekcija savo išvadoje nurodė formalius pažeidimus, taip pat nurodė, kad formalūs dokumentų pildymo pažeidimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio pasekmėmis. Paaiškino, kad dabar anesteziją gali atlikti bet kuris specialistas, nepaisant to, kas pasirašė lape. (II t., b.l.75-81)

20Atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti (II t., b.l.75-81).

21Trečiojo asmens Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nurodyti pažeidimai yra daugiau dokumentaciniai, formalūs ir įtakos atsiradusioms pasekmėms neturėjo (II t., b.l.75-81).

22Ieškinys atmestinas.

23Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 2 d. ieškovei L. V. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos unisversitetinėje ligoninėje buvo atlikta ginekologinė operacija, po kurios ieškovė patyrė klinikinę mirtį, buvo reanimuota ir dėl to jai išsivystė pohipoksinė encefalopatija (I t., b.l. 174-184; II t., b.l. 4).

242004-12-02 ieškovė pasirašė sutikimą anestezijai atlikti, kuriame nurodyta, kad bendrą nejautrą atliks anesteziologijos skyriaus anesteziologė – reanimatologė gyd. V. Š., tačiau operacijos metu bendrinę anesteziją atliko anesteziologijos skyriaus anestiozologė – reanimatologė gyd. R. Š. (I t., b.l. 174-184; II t., b.l. 4).

252005-02-08 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko tyrimą ir nustatė, kad anesteziologė-reanimatologė gyd. R. Š. negavo raštiško pacientės L. V. sutikimo anestezijos procedūrai atlikti, pasirašytinai nesupažindino ligonės su kita būtina suteikti informacija, tuo pažeidė 1996-10-03 LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562, nuostatas, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie jį gydančio gydytojo vardą, pavardę, pareigas, informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes; anesteziologė-reanimatologė gyd. R. Š. nevykdė jai anesteziologijos skyriaus gydytojo anesteziologo reanimatologo pareigų instrukcijoje nustatyto reikalavimo perduodant ligonį į pabudimo palatą informuoti pooperacinėje palatoje dirbantį gydytoją; anesteziologė-reanimatologė gyd. R. Š., kuri pagal įrašus priežiūros po operacijos lape buvo atsakinga už ligonės L. V. priežiūrą po operacijos, nevykdė jai anesteziologijos skyriaus gydytojo anesteziologo reanimatologo pareigų instrukcijoje nustatyto reikalavimo, dirbant pooperacinėje palatoje pildyti atitinkamą medicininę dokumentaciją, fiksuoti ligonio aktyvumą ir jo būklę. Atlikus tyrimą nustatyta, kad specialistai, teikę L. V. VGPUL, netinkamai pildė medicininius dokumentus (I t., b.l. I t., b.l. 174-184).

26Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 6.732 str., 6.741 str., 6.283 str., 6.288 str., 6.742 str.,6.743 str.

27Šioje byloje dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, būtina išaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė apskritai neatsiranda, tai yra neteisėtą veiką, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp pažeidėjo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir žalos nukentėjusiajam atsiradimo ir asmens kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

28Teismų praktikoje akcentuojama, jog medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu. Gydytojas, atlikdamas savo profesines pareigas, privalo elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai. Žala pacientui gali būti padaroma, kai gydymas teikiamas nekvalifikuotai, taip pat, kai jis teikiamas nerūpestingai. Dėl šios priežasties civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t.y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos pažeidimas ir t.t. Bet kurioje gydymo įstaigoje, atliekančioje operacijas su nuskausminimu, jis turi būti numatomas ir gydomas pagal sveikatos priežiūros priimtinumui keliamus reikalavimus, t.y. užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos mokslo pasiekimų atitiktį (LAT 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2003, D. A. v Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas; LAT 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2003, R.V., D. L. V. v VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, VšĮ Kauno klinikinė infekcinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerija).

29Kaltė dėl žalos padarymo pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Kaltas tyčinis elgesys reiškia siekimą padaryti žalos ar sąmoningą leidimą jai atsirasti. Tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl būtina išsiaiškinti, ar šiuo atveju nebuvo neatsargumo. Šiuo atveju neatsargumu gali būti pripažįstamas ne tik aiškių atsargumo reikalavimų ignoravimas ar saugių elgesio instrukcijų nesilaikymas bei paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas, bet ir bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos pažeidimas ir t.t.

30Minėta, kad 2005 m. vasario 8 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM atliktoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-20-642K nurodyta, kad anesteziologė reanimatologė gyd. R. Š. negavo raštiško pacientės L. V. sutikimo anestezijos procedūrai atlikti, pasirašytinai nesupažindino ligonės su kita būtina suteikti informacija, taip pat specialistai, teikę paslaugas L. V. VGPUL, netinkamai pildė medicininius dokumentus (I t., b.l. 174-184).

31Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas paaiškino, kad nurodyti pažeidimai yra daugiau dokumentaciniai, formalūs ir įtakos atsiradusioms pasekmėms neturėjo (II t., b.l.75-81).

32Išaiškinti ginčijamiems klausimams, reikalaujantiems specialių žinių medicinos mokslo srityje, buvo paskirta ekspertizė. Eksperto išvada yra asmens, turinčio specialių mokslo žinių, aiškinimas teismo nustatytais klausimais. Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau kai sprendžiamas klausimas gydytojo kaltės dėl žalos pacientui padarymo, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Pažymėtina, kad teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas patikrina, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. (LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-452/2006, D. A. v Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas; (Teismų praktika Nr. 26, p. 132-145)).

33Nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir ekspertai, vertindami juos, tyrė gausią ir išsamią informaciją apie ieškovės gydymą VGPUL 2004-11-30 – 2005-01-14, pateikė vienareikšmes išvadas.

34Teismui pateiktame 2007-01-02 ekspertizės akte Nr. EKG 13/07(02) (II t., b.l. 32-34), nurodyta, jog visi anestetikai sukelia bradikardiją (širdies susitraukimų sumažėjimą), todėl darytina išvada, jog ieškovei sulėtėjusi širdies veikla nebuvo išskirtinis atvejis. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad L. V. stebėjimas operacijos metu buvo pakankamas, o L. V. klinikinės mirties požymiai atsirado dėl ūmių kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimų, kurių priežastis liekamasis panaudotų medikamentų veikimas. Tai galėjo įvykti dėl individualaus jautrumo panaudotiems medikamentams arba vėlyvo medikamentinio poveikio. Ekspertai taip pat pateikė išvadą, jog L. V. buvo gydoma pagal patvirtintas gydymo metodikas. Ekspertai konstatavo, kad ieškovei atsiradusios komplikacijos nesusijusios su gydytojų veiksmais; gydytojų veiksmai (neveikimas) nesusiję su jos (ieškovės) sveikatos būkle (invalidumu).

35Ekspertas J.Ivaškevičius, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad nėra nei vieno medikamento, kuris nesukeltų pasekmių. Eksperto manymu, nelaimė įvyko ne dėl gydytojų pasikeitimo, ar medikamento parinkimo. Ieškovei panaudotas medikamentas Fentanilis naudojamas tūkstančiams atvejų ir pasižymi minimaliomis reakcijomis, jis sukelia pulso sulėtėjimą, kas vyksta kiekvienos anestezijos metu. Anestezijos metu yra slopinamos kitos organizmo gyvybinės funkcijos, negalima pasiekti idealios būsenos. Anestezijos metu naudojami 5-6 preparatai, jų sąveika anestezijos metu yra neaiški, todėl paciento sutikimo lape ir yra nuoroda dėl galimos mirties (II t., b.l.75-81).

36Liudytoja R. Š. paaiškino, kad ji prieš operaciją pasikalbėjo su ieškove, todėl nemanė, kad buvo reikalingas dar vienas sutikimas, kai vienas jau buvo pasirašytas. Nurodė, jog pasitaiko atvejų, kad 20 min. laikotarpyje prasideda bradikardija. Ieškovei vaistų kompleksas buvo gerai suderintas. Reakcijos vystosi gana greitai, norminio akto, įpareigojančio sėdėti prie paciento, nėra; yra prijungiami monitoriai, kurie aliarmuoja. Taip pat paaiškino, kad iš esmės visi vaistai duoda bradikardiją (II t., b.l.75-81).

37Byloje yra pateiktas Vilniaus universiteto Santariškių klinikos anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro direktoriaus doc. A. Baublio atsakymas į Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM paklausimą dėl L. V. VGPUL teiktų anesteziologijos-reanimatologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo (I t., b.l. 191), kuriame nurodyta, kad anestezijos metu medikamentinis gydymas atitiko įprastines gydymo metodikas; L. V. įvykusi komplikacija galimai buvo vėlyvas, antrinis medikamentinis poveikis, tokio pobūdžio komplikacijos neprognozuojamos.

38Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertų išvadomis. Aplinkybės, nurodytos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM tyrimo išvadoje, kad anesteziologė reanimatologė gyd. R. Š. negavo raštiško pacientės L. V. sutikimo anestezijos procedūrai atlikti, pasirašytinai nesupažindino ligonės su kita būtina suteikti informacija, taip pat specialistai, teikę paslaugas L. V. VGPUL, netinkamai pildė medicininius dokumentus, nesudaro pagrindo vertinti gydytojų kaltę kaip didelį neatsargumą. Teismas sprendžia, jog šie pažeidimai yra formalūs ir netinkamo medicininių dokumentų pildymo negalima sutapatinti su netinkamu medicininių paslaugų teikimu. Be to iš liudytojos gyd. R. Š. paaiškinimo matyti, kad ji prieš operaciją su ieškove dėl anestezijos pasikalbėjo (II t., b.l.75-81). Pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta, kad gydytoja R. Š. pažeidė anesteziologo reanimatologo pareigų instrukcijos reikalavimo dirbant pooperacinėje palatoje pildyti atitinkamą dokumentaciją, nes, kaip matyti iš VGPUL paaiškinimo (I t., b.l. 45-48), tą dieną ji pooperacinėje palatoje nedirbo, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta.

39Teismas, atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, 2007-01-02 ekspertizės akto išvadas, sprendžia, jog neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės po operacijos patirtos komplikacijos ir gydymo įstaigos (gydytojų) veiksmų, taip pat neįrodyta, jog ieškovei gydymas 2004 m. gruodžio 2 d. opracijos metu ir po jos buvo teikiamas nekvalifikuotai ar nerūpestingai. Nesant gydytojų kaltų veiksmų, priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir ieškovei atsiradusių pasekmių, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė apskritai neatsiranda, todėl ieškinys atmestinas.

40Vadovaujantis LR CK 6.247 str., CPK 259, 263, 270 str., teismas

Nutarė

41ieškovės L. V. ieškinį atmesti.

42Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, sekretoriaujant A.... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovė L. V. pareiškė ieškinį atsakovams Pacientų sveikatai padarytos... 4. Ieškovei sutikus 2006 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2004-11-30 buvo gydyta VšĮ „Vilniaus... 6. 2005-02-28 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos... 7. Ieškovės manymu, 2006-01-18 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 8. Ieškovė nurodo, jog jos sveikatai padarytą žalą sudaro turtinė žala... 9. Atsakovas Všį Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė su ieškiniu... 10. Atsakovas mano, kad ligoninės gydytojų veiksmai, teikiant asmens sveikatos... 11. 2004-12-02 L. V. įvykusios klinikinės mirties, sukėlusios pohipoksinę... 12. Ligonių reanimacija - yra ne individuali gydytojo veikla, o komandinis darbas,... 13. Gydytoja R. Š. nepažeidė anesteziologo reanimatologo pareigų instrukcijos... 14. Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko (I t.,... 15. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos... 16. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kuriais... 17. Tretysis asmuo Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos... 18. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino,... 19. Atsakovo VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės... 20. Atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teismo posėdyje prašė... 21. Trečiojo asmens Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM atstovas... 22. Ieškinys atmestinas.... 23. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 2 d. ieškovei... 24. 2004-12-02 ieškovė pasirašė sutikimą anestezijai atlikti, kuriame... 25. 2005-02-08 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos... 26. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 6.732 str., 6.741 str., 6.283 str.,... 27. Šioje byloje dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, būtina... 28. Teismų praktikoje akcentuojama, jog medicinos paslaugas teikiantys asmenys... 29. Kaltė dėl žalos padarymo pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Kaltas tyčinis... 30. Minėta, kad 2005 m. vasario 8 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos... 31. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog procesiniuose... 32. Išaiškinti ginčijamiems klausimams, reikalaujantiems specialių žinių... 33. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertams buvo pateikti byloje esantys... 34. Teismui pateiktame 2007-01-02 ekspertizės akte Nr. EKG 13/07(02) (II t., b.l.... 35. Ekspertas J.Ivaškevičius, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad nėra... 36. Liudytoja R. Š. paaiškino, kad ji prieš operaciją pasikalbėjo su ieškove,... 37. Byloje yra pateiktas Vilniaus universiteto Santariškių klinikos... 38. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertų... 39. Teismas, atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, šalių bei liudytojų... 40. Vadovaujantis LR CK 6.247 str., CPK 259, 263, 270 str., teismas... 41. ieškovės L. V. ieškinį atmesti.... 42. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...